Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. N. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad turto sugadinimo, sunaikinimo aktas šiuo atveju nebuvo rašomas, todėl jo pateikti ieškovė neturi galimybės. Žala buvo administruota nuotoliniu būdu, t. y. draudėjas pateikė pranešimą apie įvykį bei nuotraukas, o draudikas įvertino atsiųstą informaciją, apliejimo požymius bei vietą ir įvykį pripažino draudžiamuoju; padarė išvadą, kad vanduo sunkėsi iš viršutinio, t. y. atsakovei priklausančio buto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

7. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė (draudikas) 2018 m. liepos 12 d. išdavė Būsto draudimo liudijimą, pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 11 d. Ieškovės teigimu, 2019 m. kovo 4 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 12 remonto kaina sudaro 961,64 Eur ir išmokėjo 921,64 Eur dydžio draudimo išmoką (961,64 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita).

8. Byloje kilo ginčas dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti draudėjui išmokėtą draudimo išmoką dėl patalpų užliejimo. Ieškovė ir atsakovė nesutaria dėl padarytos žalos fakto ir dėl už padarytą žalą atsakingo asmens. Ieškovė įrodinėja, kad apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovei V. N. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra virš aplieto buto Nr. 12.

Dėl žalos

9. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

10. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju, draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

11. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl joms gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. Siekiant išsiaiškinti, ar nurodytiems asmenims kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

12. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad iš buto adresu (duomenys neskelbtini), išsiliejus vandeniui, buvo padaryta žala turtui, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, atsakovė nesinaudojo savo valdomu turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, todėl, kaip kaltas asmuo, privalo atlyginti žalą, padarytą dėl šių trūkumų.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo židinio vietą, rėmėsi duomenimis, kad šis butas yra aukščiau nei užlietas butas, taip pat draudėjo pateiktomis nuotraukomis. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą, ieškovė nepateikė. Atsakovė bei jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad apie užpylimą nieko nežinojo, vandentiekio avarijos jai priklausančiame bute nebuvo, jokie remonto darbai taip pat nebuvo atliekami, nebuvo kviesta jokia avarinė tarnyba, bute nesilankė nei namo administratoriaus atstovas, nei koks kitas asmuo, taip pat nebuvo jokių vandens išsiliejimo ar avarijos požymių. Iš karto po įvykio į atsakovę niekas nesikreipė, todėl tik po tam tikro laiko, gavusi laišką iš ieškovės dėl žalos, sužinojo apie šį tariamą įvykį. Pažymi, kad į jos butą nebuvo atėję nei galimai nukentėjusio buto savininkas, nei draudimo įstaigos atstovas, nei ekspertas, buto patalpų ar vamzdynų neapžiūrėjo, nors atsakovė tokią galimybę draudimo atstovui raštu nurodė ir suteikė.

15. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Ignitis“ pažymos patvirtina, kad atsakovės bute nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. nebuvo suvartota vandens ir elektros energijos. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, apie ginčo įvykį ji sužinojo tik 2020 m. birželio mėn. Be to, nors atsakovė bute negyveno, tačiau ieškovės pranešimą gavo, su jos atstovais susisiekė ir suteikė galimybę apžiūrėti savo butą. Taigi ieškovė neabejotinai turėjo galimybę kreiptis ir aiškintis įvykio aplinkybes su atsakove, tačiau to neatliko, iš karto po įvykio asmens neinformavo ir, kaip patvirtina bylos medžiaga, dėl nukentėjusio buto apliejimo šaltinio nesiaiškino, o tiesiog iš galimai nukentėjusio buto savininko subjektyvių paaiškinimų bei pateiktų nuotraukų konstatavo vandens išsiliejimo šaltinį. Įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į namo administratorių ar kitaip aiškinosi nurodytas aplinkybes, ieškovė teismui nepateikė.

16. Be kita ko, turto sugadinimo, sunaikinimo aktas nebuvo surašytas. Ieškovės teigimu, žala buvo administruota nuotoliniu būdu, t. y. draudiko atstovui nenuvykus į įvykio vietą. Draudikas apliejimo požymius bei vietą, užliejimo priežastis nustatė iš nukentėjusio asmens paaiškinimų, t. y. įvertinęs draudėjo pateiktą pranešimą apie įvykį ir nuotraukas. Byloje nėra duomenų, kad apie užpylimą buvo pranešta avarinei tarnybai ar namo administratoriui. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad namo administratorius pranešė, jog jam nėra žinomos 2019 m. kovo 4 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybės ir priežastys, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė.

17. Įvertinus byloje esančią medžiagą bei šalių atstovų paaiškinimus, matyti, kad galimo apliejimo aplinkybės, kad butą galimai apliejo kaimynai iš 14 buto, nurodytos remiantis išimtinai tik nukentėjusio buto savininko paaiškinimais ir jo pateiktomis nuotraukomis. Tačiau, siekiant išsiaiškinti vandens išsiliejimo faktą bei šaltinį, į butą adresu (duomenys neskelbtini), nei ekspertas, nei nukentėjusio būsto savininkas nesikreipė. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Nors vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, į bylą nepateikta duomenų, kad dėl nurodyto įvykio buvo atliekami avarijos likvidavimo darbai, nustatinėjamas užliejimo židinys arba kad avarijos dieną buvo bandoma susisiekti su atsakove, siekiama patekti į jai priklausantį butą; draudiko atstovas, administruodamas žalą, neapžiūrėjo nei nukentėjusio, nei galimo kaltininko patalpų.

18. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovei priklausančiame bute būtų netinkamai eksploatuojami vandens ar kiti įrenginiai, kurie būtų galėję tapti žalos priežastimi, tai yra, kad iš atsakovei priklausančio buto pradėjo lietis vanduo dėl jo trūkumų. Nepaneigti atsakovės paaiškinimai, kad vanduo jos bute buvo išjungtas ir ilgą laiką nenaudojamas, kadangi bute niekas negyvena. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ikiteismine tvarka nesiaiškino patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir už padarytą žalą atsakingų asmenų, nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį, ar namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorių dėl paaiškinimų, ar negalėjo avarijos vieta būti bendrojo naudojimo vamzdynai, ar kiti butai, esantys aukščiau nei atsakovei V. N. priklausantis butas, bet taip pat esantys virš aplieto buto, ar tuo metu name nevyko kiti darbai, kurie galėtų būti susiję su galimai įvykusia avarija bute, adresu (duomenys neskelbtini).

19. Be to, byloje pateiktose nuotraukose vandens pratekėjimo šaltinis neužfiksuotas, užfiksuoti tik sienų fragmentai, iš kurių negalima net identifikuoti patalpos, kuri, ieškovės teigimu, buvo užlieta. Kadangi fotonuotraukos darytos ne ieškovės, o gautos iš nukentėjusių patalpų savininko, ieškovės atstovas patalpų po užliejimo neapžiūrėjo, nėra galimybės konstatuoti, kad į bylą pateiktos būtent buto, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos. Iš nuotraukose užfiksuotų vaizdų negalima nustatyti nei žalos masto, nei vietos, iš kurios pratekėjo vanduo. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad buvo užlieta patalpa, kuri plane pažymėta indeksu 12-1, tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys šiuos teiginius, nepateikti, o fotonuotraukose užfiksuotų sienų fragmentų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Matyti sienų ir kitų patalpos vietų nusidėvėjimų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent nagrinėjamo įvykio metu atsirado visi pažeidimai ar vandens pratekėjimo dėmės. Ieškovė nepaneigė, kad nukentėjusio buto sienų pažeidimai galėjo būti sąlygoti ilgalaikės bute galimai esančios drėgmės ar kitų priežasčių. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo iš atsakovei V. N. priklausančio buto.

20. Teismas pažymi, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo – profesionaliai veikiantis draudimo ir žalų sureguliavimo srityje, atstovaujamas profesionalių teisininkų, – siekdama įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovei priklausančių patalpų, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

21. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovei priklausantis butas yra aukščiau nei aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakomybės ribose. Teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos, jos atsiradimo priežasčių, t. y. vandens pratekėjimo ir buto užliejimo. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės V. N., kaip buto savininkės, neteisėtus veiksmus.

22. Ieškovė privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią buto užliejimo židinio vietą, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudžiamajam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, patalpų neapžiūrėjo, akto nesurašė, o rėmėsi tik draudėjo (galimai nukentėjusio buto atstovo) paaiškinimais, jo nurodytomis aplinkybėmis ir ta aplinkybe, kad atsakovės butas yra aukščiau, nei aplietas butas. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovei priklausančio buto atsakomybės ribose, todėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas neturi pareigos atlyginti žalą. Nesant surinktų įrodymų, kad galimai nukentėjęs butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, o ne iš kitų šaltinių, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko neteisėtų veiksmų.

23. Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

25. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio bei atsiliepimo į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

27. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovė V. N. patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į byloje pareikštą reikalavimą, advokato darbo sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų kiekį, byloje nagrinėtus teisės klausimus, šalies patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atmetus ieškinį, atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 8,96 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, atmetus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. N.

Iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai priteisti 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.