Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės J. G. (dabartinė pavardė D.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. (dabartinė pavardė D.) ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo, neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. B., A. K., V. G., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. G. (dabartinė pavardė D.) ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo, neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė 2023 m. lapkričio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketą, kurią prašo prijungti prie bylos ir vertinti su kitais byloje pateiktais įrodymais. Atsakovo nuomone, pateiktas įrodymas paneigia apeliantės teiginius, kad 2023 m. spalio 27 d. įvykęs jo ir dukters susitikimas vyko nesklandžiai, kas galėjo sąlygoti dukters sveikatos pablogėjimą.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

17. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjau atveju sprendžiamas klausimas dėl dukters ir tėvo laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nėra susijęs su ieškovės sveikatos būkle ir ginčo tarp bylos šalių dėl jos nėra, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, susiję su ieškovės sveikatos būkle yra atsisakomi priimti, kaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Tuo pačiu pagrindu atsisakytini priimti pateikti apeliantės įrodymai, susiję su kitais ginčo šalių nepilnamečiais vaikais (K. G. neįgaliojo pažymėjimas, K. ir K. prašymai ugdymo įstaigoms dėl prisijungimo duomenų prie TAMO dienyno neatskleidimo tėvui V. G., 2023 m. spalio 19 d. V. G. prašymai Vytauto Didžiojo universiteto (duomenys neskelbtini) gimnazijai). Atsižvelgiant į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikta 2023 m. liepos 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau yra pateikta į bylą, ji pakartotinai nepriimama. Teismo vertinimu, apeliantės pateikti papildomi įrodymai – 2024 m. sausio 31 d. Regionų administracinio teismo raštas dėl nutarties siuntimo J. D. bei 2024 m. Lietuvos Administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus raštas J. D., nepateikus kartu su jais apeliantei siųstų procesinių dokumentų, nepatvirtina ir nepaneigia jokių atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, todėl atsisakytini priimti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad tiek kartu su atskiruoju skundu, tiek su atsiliepimu į jį nauji įrodymai pateikti dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimo, atsižvelgdamas į tai, kad pateikta informacija yra žinoma bylos šalims, priima visus kitus nei aptarti šios nutarties 17 punkte apeliantės pateiktus įrodymus bei atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Dėl apeliantės prašymo iškviesti liudytoją byloje

19. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė prašymą kviesti liudytoją S. T.. Nurodė, kad minėtas asmuo gali paliudyti, jog 2023 m. spalio 27 d. tėvo ir dukters susitikimas nevyko sklandžiai, kaip tai nurodė atsakovas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privaloma. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys nei atskirajame skunde, nei atsiliepime į jį nesuformulavo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų sprendžiamo klausimo išnagrinėjimui, ir nėra pagrindo pripažinti, kad byloje būtinas žodinis nagrinėjimas. Todėl apeliantės prašymas dėl liudytojos apklausos netenkintinas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

22. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo, neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.

23. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus ir žodinio proceso metu šalių išsakytą poziciją, 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra H. G. tvarką, t. y. nustatė, jog siekiant atkurti psichologinius, emocinius tėvo ir jo nepilnametės dukros tarpusavio ryšius, atsakovas su nepilnamete dukra H. G. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 13 val. iki 15 val., dalyvaujant specialistams – psichologui ir (ar) Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojui, susitikimai vyksta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose. Laikinos bendravimo tvarkos terminas nustatytas trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant terminą skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d.

24. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1359-921/2023 atmestas ieškovės atskirasis skundas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartis palikta nepakeista.

25. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė šiuos prašymus: 1) 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą pakeisti 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, numatant, jog atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 18 val., nuotoliniu būdu per elektronines ryšio priemones; arba atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 18 val., dalyvaujant specialistams (psichologui), susitikimai vyksta ieškovės parinktoje vietoje; atsakovas yra įpareigotas sumokėti už suteiktas psichologinės pagalbos bendravimo su dukra metu paslaugas; 2) 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą panaikinti 2023 m. rugpjūčio 7 nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, ieškovės manymu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neįvykdomos, jomis nepasiekiami teismo užsibrėžti tikslai; 3) 2023 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė prašymą dėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties išaiškinimo, kuria prašė teismo jai paaiškinti kaip realiai vykdyti 2023 m. rugpjūčio 7 nutartį, kadangi dukra atsisako bendrauti su atsakovu, jų susitikimai negali realiai vykti dėl dukters atsisakymo bendrauti su tėvu.

26. Atsakovas 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pratęsti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos galiojimą: 1) nustatyti, jog siekiant atkurti psichologinius, emocinius tėvo ir jo nepilnametės dukros tarpusavio ryšius, atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 13 val. iki 15 val. (gali būti ir kitas laikas), dalyvaujant specialistams – psichologui ir (ar) Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojui, susitikimai vyksta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti laikinos bendravimo tvarkos terminą trijų mėnesių laikotarpiui, nurodant terminą, nuo kurio turi būti skaičiuojama; 3) nurodyti, kad nutartis vykdytina skubiai.

Dėl ginčo esmės

28. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti ieškovės prašymai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ir iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu iš esmės neginčija nutarties dalies, susijusios su jos pateiktų prašymų netenkinimu, todėl dėl šios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

30. Apeliantė atskiruoju skundu kvestionuoja skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas tenkino atsakovo prašymą ir nustatė laikiną tėvo su dukra bendravimo tvarką trims mėnesiams.

31. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

32. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

33. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi dukrą H. G., gim. (duomenys neskelbtini), šalys šiuo metu gyvena skyrium – ieškovė kartu su nepilnamete dukra. Apeliantės nuomone, teismo skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka – laikas ir vieta, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei prioritetinių vaiko interesų. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirtos dvi bendravimo valandos kiekvieną penktadienį nuo 14 val. iki 16 val. yra perteklinės. Jos nuomone, pakaktų vienos valandos. Nurodo, kad bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo metu atsakovas nebendravo su dukra, ja nesirūpino bei neturėjo su vaiku emocinio ryšio. Taigi, emocinis ryšys tarp atsakovo ir dukros faktiškai yra ne nutrūkęs, o nesusiformavęs. Institucija 2023 m. liepos 14 d. išvadoje rekomendavo uždrausti atsakovui matytis su dukra iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-167-1068/2023, tačiau pirmosios instancijos teismas į specialistų išvadą tinkamai neatsižvelgė. Dukra lanko vaikų ugdymo įstaigą ir turi savo susiformavusią dienotvarkę (ugdymo, miego, mitybos valandas), todėl skundžiamoje nutartyje numatytas atsakovo ir dukros bendravimo laikas yra netinkamas vaikui, ieškovė prašo jį pakeisti. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrautų su dukra kiekvieną penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Apeliantės nuomone, šiuo metu laikinas bendravimas tarp atsakovo ir dukros galėtų būti vykdomas nuotoliniu būdu, leidžiant vaikui bendrauti, esant saugioje aplinkoje. Nesant galimybės organizuoti dukros bendravimą su atsakovu nuotoliniu būdu, apeliantės nuomone, tikslinga nustatyti, kad: atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 18 val., dalyvaujant specialistams (psichologui), susitikimai vyksta ieškovės parinktoje vietoje arba bet kurioje kitoje atsakovo pasirinktoje vietoje, išskyrus ,,Pastogę“; atsakovas įpareigotinas sumokėti už suteiktas psichologinės pagalbos bendravimo su dukra metu paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

34. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

35. CK 3.165 straipsnis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.

36. Apeliantė teigia, kad sprendžiant klausimą dėl laikino atsakovo bendravimo su dukra, reikia atsižvelgti į atsakovui pareikštus kaltinimus baudžiamojoje byloje, atsakovo polinkį į fizinio ir psichologinio smurto naudojimą, jo tėvo pareigų nevykdymą bei emocinio ryšio su dukra neturėjimą, be to, ir į vaiko amžių bei fizinės ir psichologinės sveikatos būklę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino tėvo ir dukros bendravimo tvarkos į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.

37. Pažymėtina, kad iš esmės visos šios aplinkybės buvo detaliai aptartos ir išanalizuotos nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos tarp tėvo ir dukros nustatymo – pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasibaigus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui.

38. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi nustatyta tėvo su dukra bendravimo tvarka grindžia tuo, kad 2023 m. spalio 27 d. susitikimas su tėvu Vaikų geros centre „Pastogė“ vyko nesklandžiai. Mergaitė ištisai vertė, patyrė didelį stresą, dėl ko jai sutriko sveikata, paūmėjo šlapinimosi sutrikimai. Mergaitė nenori daugiau eiti susitikti su tėvu į Vaikų geros centrą „Pastogė“, kadangi šis pastatas jai kelia blogas emocijas.

39. Iš byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. lapkričio 27 d. vaiko situacijos vertinimo anketos turinio nustatyta, kad 2023 m. spalio 27 d. ieškovei pristačius dukrą į Vaikų geroves centrą „Pastogė“, ieškovė konfliktavo su centro darbuotojais dukros akivaizdoje, juos filmavo. Taip pat filmavo ir verkiančią dukrą, kuriai uždavinėjo klausimus, ar ji nori eiti susitikti su tėčiu. Girdint dukrai kalbėjo apie tėvui taikytas kardomąsias priemones, vadino ji „smurtautoju“. Apeliantė nereagavo į specialistų raginimus nusiraminti. Nežiūrint to, pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaiko ir tėvo bendravimas minėto susitikimo metu praėjo sklandžiai – mergaitė piešė laišką Kalėdų seneliui, po susitikimo tėvas vaikui perdavė dovanas ir lauktuves.

40. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad būtent tėvo ar Vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovų veiksmai sąlygojo mergaitės patirtą stresą susitikimo su tėvu metu ar nenorą daugiau lankytis minėtame pastate. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent dukros susitikimas su tėvu lėmė paūmėjusias dukros sveikatos problemas. Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog dukters patirtą stresą ir galimai po jo kilusias mergaitės sveikatos problemas sąlygojo pačios motinos vaiko akivaizdoje priešiškas elgesys, pakeltas tonas tiek tėvo, tiek Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojų atžvilgiu, vartojami vaiko tėvo atžvilgiu epitetai.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas dėjo pastangas stengiantis atstatyti ryšį su dukra, nuolat vykdavo į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ teismo nustatytu ir su centro darbuotojais suderintu laiku, priėmė specialistų teikiamas konsultacines paslaugas net ir tuo atveju, kai ieškovė nesugebėdavo pristatyti vaiko bendravimui su tėvu. Todėl pasibaigus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikui, tikslinga nustatyti papildomą laiką atsakovui atstatyti ryšį su dukra. Įvertinus šalių konfliktiškus santykius, į tai, kad per pastarąjį nustatytą bendravimo su dukra laikotarpį įvyko tik du susitikimai, sutiktina su atsakovu, kad paskyrus kitą bendravimo su dukra vietą nei Vaikų gerovės centre „Pastogė“, kyla rizika, jog šalims suderinti tėvo susitikimus su vaiku bus dar sunkiau.

42. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami. Todėl atsižvelgiant į Vaikų gerovės centre „Pastogė“ teikiamas paslaugas, kai tėvo ir vaiko ryšio atstatymo procese dalyvauja specialistai – socialiniai darbuotojai, psichologai pagal individualius šeimos poreikius, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši vieta yra saugi ir tinkamiausia, siekiant atsakovui atkurti jo ir nepilnametes dukros emocinį ir psichologinį ryšį, užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą bei vaiko interesus.

43. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos laiko, atsižvelgė į ieškovės nurodytą nepilnametės dukters dienos ritmą, nustatė vaiko bendravimą su tėvu penktadieniais nuo 14 val. iki 16 val., tokiu būdu užtikrinant, jog vaikas gautų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje tiekiamus pietus. Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, teismas darė išvadą, jog vaiko interesams nebus padarytos žalos, jeigu šalių dukra penktadieniais praleis poilsio („pietų miego“) laiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir vakarienę gaus grįžusi į namus po susitikimo su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas dukros su tėvu bendravimo laikas nepažeis mažametės dukros interesų. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą sutrumpinti teismo nustatytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo laiką.

44. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad motina bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti dukters ir tėvo bendravimo pagal skundžiama nutartimi nustatytą tvarką, apeliantės siūloma nustatyti laikino bendravimo tarp atsakovo ir dukros tvarka nuotoliniu būdu, teismo vertinimu, laikytina abejotina jos tinkamu vykdymu ir neužtikrintų vaiko interesų.

45. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį papildyti, nurodant, kad: atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaizdo skambučio pagalba kiekvieną sekmadienį ir antradienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; ieškovė įpareigotina sudaryti sąlygas nepilnametei dukrai numatytu laiku bendrauti su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

46. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties. Tuo tarpu atsiliepime į ieškovės pateiktą atskirąjį skundą atsakovas turi teisę raštu išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų (CPK 318 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Tačiau bylos dalyviui, teikiančiam atsiliepimą, nenumatyta teisė jame suformuluoti reikalavimą dėl skundžiamos nutarties papildymo, juolab, kad nagrinėjamu atveju tokio prašymo atsakovas nebuvo suformulavęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo pareikšto prašymo plačiau nepasisako ir jo nenagrinėja.

47. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

48. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 10,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Tačiau kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.