- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-1359-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00468-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- M. B., A. K., V. G.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo, neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. B., A. K., V. G., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo, neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui bendrauti su dukra H. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti nepilnametės dukters interesai, kadangi atsakovo atžvilgiu yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 163 straipsnį, dėl piktnaudžiavimo tėvo valdžia, žiauraus elgesio su vaikais, žalingos įtakos vaikams darymo savo amoraliu elgesiu. Šalys gyvena skyrium nuo 2022 m. kovo 25 d. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovui buvo taikomos kardomosios priemonės, viena iš jų – nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove bei šalių nepilnamečiais vaikais K. G., K. G., H. G., kurie yra pripažinti nukentėjusiaisiais ikiteisminiame tyrime. Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi buvo panaikinta sąlyga atsakovui nebendrauti ir neieškoti ryšių su nepilnamete H. G.. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, dukrai nesaugu būti su tėvu, kyla reali grėsmė ir pavojus mažametės interesams. Nurodė, kad sutiktų, jog atsakovas su dukra bendrautų Vaikų gerovės centre „Pastogė“ stebint specialistams, tačiau nesutinka, kad bendravimas iš karto truktų 6 val., ryšys turėtų būti atstatomas po truputį, bendraujant po 1 val. per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutiko, prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tėvo V. G. ir dukros H. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką: 1) atsakovas susitinka ir bendrauja su dukra kiekvieną savaitės penktadienį nuo 13.00 val. iki 19.00 val. bet kurioje ieškovės nurodytoje viešoje vietoje (Socialinių paslaugų centras, Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose ir kt.); 2) ieškovė yra įpareigojama dukrą pristatyti į numatomą vietą (Socialinių paslaugų centras, Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose ir kt.) tikslu susitikti su tėvu; 3) ieškovė yra įpareigojama elektroninio ryšio priemonėmis informuoti atsakovą apie objektyviais kliūtis (vaiko liga ar kt.), trukdančias pristatyti vaiką bendravimui.
4. Nurodė, kad ieškovė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į psichologę D. R., kuri bendravo su pačia ieškove ir trimis vaikais. Psichologė 2023 m. birželio 6 d. surašė Psichologinio įvertinimo išvadą, iš kurios matyti, kad dukra H. G. tėtį prisimena, tačiau artimas ryšys yra suformuotas su šeimos moterimis – mama ir teta, mergaitė aktyviai savo santykio su tėčiu ar mama vertinimo neišsako (dėl amžiaus ypatumų), mergaitė su mama ir broliais jaučiasi saugiai. Baudžiamąją bylą Nr. 1-167-1068/2023 nagrinėjantis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi pakeitė atsakovui taikytos kardomosios priemonės sąlygas, panaikino bendravimo su dukra H. G. apribojimus. Atsakovas kaltinimų baudžiamojoje byloje nepripažįsta, dukros H. G. nematė ir su ja visiškai nebendravo nuo 2022 m. kovo 25 d. Iki 2022 m. kovo 25 d. dukra neturėjo šlapinimosi sutrikimų, psichikos sveiktos sutrikimų, kurie prasidėjo tik po to, kai atsakovas pradėjo gyventi skyrium. Šių sveikatos sutrikimų priežastiniame ryšyje niekaip negalima susieti su tėvo (atsakovo) elgesiu šeimoje. Atsakovo nuomone, ieškovė sistemingai ir nuolatos vaikams skatina pyktį ir neapykantą prieš tėvą, nors šis vaikų nemato ir su jais nebendrauja nuo 2022 m. kovo 25 d., taip sąmoningai kenkdama vaikų sveikatai, vystymuisi ar ugdymui. Tokia situacija toliau negali tęstis. Atkuriant ryšį su dukra yra būtina laikas ir specialistų pagalba. Šeimoje ištikus krizei ir pradėjus ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, buvo taikytas atvejo vadybos procesas, sudarytas teiktinų socialinių paslaugų planas. Specialistų, teikusių pagalbą, nuomone, atsakovas yra pasirengęs bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Psichikos sveikatos sutrikimų atsakovas neturi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su dukra matytis bet kurioje vietoje, į kurią tik sutiktų ieškovė atvežti dukrą, sutiko apmokėti už paslaugas organizuojant bendravimą Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Dėl matymosi laiko, nurodė, jog pradžioje sutinka su mažesniu laiko tarpo praleidimu nei 6 valandos per dieną, vėliau laikotarpį koreguojant pagal specialistų rekomendacijas. Yra lankstus prisitaikyti. Siekia galimybės ateityje su dukra bendrauti savo namuose.
6. Institucija, teikianti išvadą, byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog šalių tarpusavio santykiams esant konfliktiškiems labai pritaria šalių susitarimui atsakovo bendravimą su dukra organizuoti vaikų gerovės centre „Pastogė“. Bendravimą organizuoja vaikų gerovės centro specialistai, atsižvelgdami į situaciją, rekomenduoja bendravimo dažnumą, formą, todėl tokia bendravimo su atsakovu forma geriausiai atitinka H. G. interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – siekiant atkurti psichologinius, emocinius tėvo ir jo nepilnametės dukros tarpusavio ryšius, atsakovas V. G. su nepilnamete dukra H. G. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 13 val. iki 15 val., dalyvaujant specialistams – psichologui ir (ar) Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojui, susitikimai vyksta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose adresu Kaune, P. Plechavičiaus g. 21. Laikinos bendravimo tvarkos terminą nustatė trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant terminą skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. Įpareigojo ieškovę ir atsakovą iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. kiekvieną savarankiškai susisiekti su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojais dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo bei jos vykdymo tvarkos suderinimo su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistais.
8. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad atsakovo ryšys su dukra galimai nutrūkęs, šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl, siekiant atstatyti tėvo ryšį su dukra, būtų naudinga pasinaudoti specialistų pagalba. Teismas vertino, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaiku vieta Vaikų gerovės centre „Pastogė“ yra tinkama šioje situacijoje, kadangi ši įstaiga teikia psichologo ar socialinio darbuotojo pagalbą vaikui ir tėvams pagal individualius kiekvienos šeimos poreikius. Siekiant atkurti psichologinius, emocinius tėvo ir jo nepilnametės dukros tarpusavio ryšius, teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, numatant, jog atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 13 val. iki 15 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir (ar) Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojui, susitikimai vyksta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose adresu Kaune, P. Plechavičiaus g. 21. Laikiną bendravimą Vaikų gerovės centre „Pastogė“, pagal teikiamos paslaugos maksimalų terminą nustatė trijų mėnesių laikotarpiui, nuo nutarties įsiteisėjimo. Ieškovei ir atsakovui teismas išaiškino, kad pasibaigus bendravimo periodui, tuo atveju, jeigu tarp šalių nebūtų bendro susitarimo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra H. G. tvarkos, šalys gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tolesnių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad laikinas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra pagal teismo nutartį turi būti pradedamas organizuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir numatyti, kad: atsakovas V. G. su nepilnamete dukra H. G. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 18 val., nuotoliniu būdu per elektronines ryšio priemones; arba atsakovas V. G. su nepilnamete dukra H. G. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 18 val., dalyvaujant specialistams (psichologui), susitikimai vyksta ieškovės J. G. parinktoje vietoje; atsakovas V. G., yra įpareigotas sumokėti už suteiktas psichologinės pagalbos bendravimo su dukra H. G. metu, paslaugas. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
9.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismo numatyta laikina atsakovo ir H. G. bendravimo tvarka neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei prioritetinių vaiko interesų. Atsižvelgiant į atsakovui pareikštus kaltinimus baudžiamojoje byloje, atsakovo polinkį į fizinio ir psichologinio smurto naudojimą, jo tėvo pareigų nevykdymą bei emocinio ryšio su dukra H. G. neturėjimą, be to, ir į vaiko amžių bei fizinės ir psichologinės sveikatos būklę, Kauno apylinkės teismo paskirtos dvi bendravimo valandos kiekvieną penktadienį nuo 13 val. iki 15 val. yra perteklinės. Nurodo, kad bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo metu atsakovas nebendravo su dukra H. G., ja nesirūpino bei neturėjo su vaiku emocinio ryšio, todėl emocinis ryšys tarp atsakovo ir H. G. faktiškai yra ne nutrūkęs, o nesusiformavęs. Institucijos pateiktoje 2023 m. liepos 14 d. išvadoje yra nurodyta, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad H. G. turima bendravimo su tėvu patirtis ją paveikė traumuojančiai. Taip pat, išvadoje nurodyta, kad H. G. dar nėra emociškai pasiruošusi bendrauti su tėvu. Išvadą teikianti institucija rekomendavo uždrausti atsakovui matytis su dukra H. G. iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-167-1068/2023, tačiau Kauno apylinkės teismas į specialistų išvadą tinkamai neatsižvelgė. Vaiko patirtis smurtinėje aplinkoje įtakojo jos psichologinę ir fizinę sveikatą, ką patvirtina ir 2023 m. liepos 3 d. VšĮ Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašas. Nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. H. G. paskirtas medikamentinis gydymas dėl šlapimo nelaikymo. Todėl yra pagrindas abejoti, kad Kauno apylinkės teismo paskirta laikina bendravimo tvarka šiuo metu atitiks vaiko H. G. interesus. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta minimali atsakovo bendravimo tvarka su dukra H. G., bendravimo valandos turėtų būti sumažintos iki 1 val. bendravimo. H. G. lanko vaikų ugdymo įstaigą ir turi savo susiformavusią dienotvarkę (pavyzdžiui, ugdymo, miego, mitybos valandas), todėl skundžiamoje nutartyje numatytas atsakovo ir H. G. bendravimo laikas penktadieniais nuo 13 val. iki 15 val. yra netinkamas vaikui, todėl prašoma jį pakeisti, kad atsakovas bendrautų su dukra H. G. kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. Apeliantės nuomone, laikinas bendravimas tarp atsakovo ir H. G. galėtų būti vykdomas ir nuotoliniu būdu, leidžiant vaikui, esant saugioje aplinkoje, iš esmės susipažinti su atsakovu ir priprasti prie bendravimo su juo. Nesant galimybės organizuoti H. G. bendravimą su atsakovu nuotoliniu būdu, dėl neramios ir nesaugios atmosferos Vaikų gerovės centre „Pastogė“, bei atsižvelgiant į prašomos pasirašyti psichologinės pagalbos teikimo sutarties reikalavimus, bendravimo vieta turėtų būti pakeista. Ieškovės nuomone, teismas turėtų leisti ieškovei pasirinkti bendravimo vietą bei dalyvaujančius specialistus, psichologus, savo nuožiūra, atsižvelgiant į vaiko saugumo poreikį ir vadovaujantis vaiko interesais. Atsakovas sutinka su dukra matytis bet kurioje vietoje, į kurią tik sutiktų ieškovė atvežti dukrą.
9.2. Ieškovė prašo patikslinti Kauno apylinkės teismo nutarties dalį dėl konkretaus mokėtojo už psichologinės pagalbos paslaugas nurodymo, kadangi nutartyje to nėra nurodyta. Tuo atveju, jeigu bendravimas tarp atsakovo ir H. G. vyks ne nuotoliniu būdu, atsakovas turi būti įpareigotas atsiskaityti už suteiktas psichologinės pagalbos paslaugas, kadangi jis nurodė sutinkantis tai padaryti.
9.3. Ieškovė prašo įvertinti, ar Kauno apylinkės teismo nustatyta laikina atsakovo ir H. G. bendravimo tvarka neprieštarauja atsakovui baudžiamojoje byloje Nr. 1-167-1068/2023 paskirtoms kardomosioms priemonėms. V. G. 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais J. G., K. G., K. G. ir H. G.. Pasikeitus nukentėjusiųjų gyvenamajai vietai, 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu V. G. įpareigotas nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje. 2023 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovui panaikinta sąlyga nebendrauti su H. G..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų prijungimo
11. 2023 m. spalio 23 d. atsakovas V. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atskirojo skundo.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje įtvirtinta teisė teikti rašytinius paaiškinimus, kuria galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, todėl pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti jo reikalavimą ar papildyti naujais argumentais, faktinėmis aplinkybėmis, yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-236/2019). Atitinkami ribojimai keliami ir atsiliepimui į atskirąjį skundą.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovas rašytinius paaiškinimus teismui pateikė po atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties persiuntimo apeliacinės instancijos teismui, juose išdėstydamas iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam neišsiuntė ieškovės atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties ir nenustatė termino atsiliepimui pateikti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ginant galimai pažeistas savo teises, jis būtų pirmosios instancijos teismui pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą ar prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti (CPK 178 straipsnis). Nustačius minėtas aplinkybes, atsisakytina priimti atsakovo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.
14. Atsakovas kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus įrodymus – elektroninį laišką, ieškovės ir H. G. pokalbio garso įrašą, 2023 m. rugsėjo 29 d. antstolio pareiškimą dėl baudos J. G. skyrimo, Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2023 m. rugsėjo 25 d. raštą su priedais. Minėtais įrodymais atsakovas siekia pagrįsti aplinkybes, kad ieškovė sąmoningai nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos ir siekia toliau riboti dukters ir tėvo bendravimą.
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai byloje pateikti kartu su rašytiniais paaiškinimais, kuriuos atsisakoma priimti, teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių pagrindu yra atsisakytina priimti ir naujai pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2023 m. rugsėjo 25 d. raštas su priedais jau yra pateiktas byloje ir priimtas, todėl jis bus kartu vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti šalių paaiškinimai ir įrodymai yra pakankami skundžiamos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui patikrinti.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo, neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.
18. Ieškovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui bendrauti su dukra H. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sutiktų, jog atsakovas su dukra praleistų šiek tiek laiko bendraudamas Vaikų gerovės centre „Pastogė“ stebint specialistams, tačiau nesutiko, kad bendravimas iš karto truktų 6 val., ryšys turėtų būti atstatomas po truputį, bendraujant po 1 val. per mėnesį.
19. Atsakovas prašė netenkinti ieškovės prašymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tėvo V. G. ir dukros H. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką: 1) atsakovas susitinka ir bendrauja su dukra kiekvieną savaitės penktadienį nuo 13.00 val. iki 19.00 val. bet kurioje ieškovės nurodytoje viešoje vietoje (Socialinių paslaugų centras, Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose ir kt.); 2) ieškovė yra įpareigojama dukrą pristatyti į numatomą vietą (Socialinių paslaugų centras, Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose ir kt.) tikslu susitikti su tėvu V. G.; 3) ieškovė yra įpareigojama elektroninio ryšio priemonėmis informuoti atsakovą apie objektyviais kliūtis (vaiko liga ar kt.), trukdančias pristatyti vaiką bendravimui.
20. Skundžiama nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – siekiant atkurti psichologinius, emocinius tėvo ir jo nepilnametės dukros tarpusavio ryšius, atsakovas su nepilnamete dukra H. G. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 13 val. iki 15 val., dalyvaujant specialistams – psichologui ir (ar) Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojui, susitikimai vyksta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose adresu Kaune, P. Plechavičiaus g. 21. Laikinos bendravimo tvarkos terminą nustatė trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant terminą skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. Įpareigojo ieškovę ir atsakovą iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. kiekvieną savarankiškai susisiekti su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojais dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo bei jos vykdymo tvarkos suderinimo su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistais.
Dėl ginčo esmės
21. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
23. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
24. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi dukrą H. G., gim. (duomenys neskelbtini), šalys šiuo metu gyvena skyrium – ieškovė kartu su nepilnamete dukra. Apeliantė nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta tėvo ir nepilnametės dukros laikina bendravimo tvarka. Apeliantės nuomone, nustatyta bendravimo tvarka neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei prioritetinių vaiko interesų. Be to, apeliantės nuomone, Kauno apylinkės teismo paskirtos dvi bendravimo valandos kiekvieną penktadienį nuo 13 val. iki 15 val. yra perteklinės. Nurodo, kad bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo metu atsakovas nebendravo su dukra H. G., ja nesirūpino bei neturėjo su vaiku emocinio ryšio, taigi emocinis ryšys tarp atsakovo ir H. G. faktiškai yra ne nutrūkęs, o nesusiformavęs. Institucija 2023 m. liepos 14 d. išvadoje rekomendavo uždrausti atsakovui matytis su dukra H. G. iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-167-1068/2023, tačiau Kauno apylinkės teismas į specialistų išvadą tinkamai neatsižvelgė. H. G. lanko vaikų ugdymo įstaigą ir turi savo susiformavusią dienotvarkę (pavyzdžiui, ugdymo, miego, mitybos valandas), todėl skundžiamoje nutartyje numatytas atsakovo ir H. G. bendravimo laikas penktadieniais nuo 13 val. iki 15 val. yra netinkamas vaikui, ieškovė prašo jį pakeisti. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrautų su dukra H. G. kiekvieną penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Apeliantės nuomone, šiuo metu laikinas bendravimas tarp atsakovo ir H. G. galėtų būti vykdomas ir nuotoliniu būdu, leidžiant vaikui, esant saugioje aplinkoje, iš esmės susipažinti su atsakovu ir priprasti prie bendravimo su juo. Nesant galimybės organizuoti H. G. bendravimą su atsakovu nuotoliniu būdu, dėl neramios ir nesaugios atmosferos Vaikų gerovės centre „Pastogė“, bei atsižvelgiant į prašomos pasirašyti psichologinės pagalbos teikimo sutarties reikalavimus, bendravimo vieta turėtų būti pakeista. Apeliantės nuomone, teismas turėtų leisti ieškovei pasirinkti bendravimo vietą bei dalyvaujančius specialistus, psichologus, savo nuožiūra, atsižvelgiant į vaiko saugumo poreikį ir vadovaujantis vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
25. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
26. CK 3.165 straipsnis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
27. Apeliantė teigia, kad sprendžiant klausimą dėl laikino atsakovo bendravimo su dukra, reikia atsižvelgti į atsakovui pareikštus kaltinimus baudžiamojoje byloje, atsakovo polinkį į fizinio ir psichologinio smurto naudojimą, jo tėvo pareigų nevykdymą bei emocinio ryšio su dukra H. G. neturėjimą, be to, ir į vaiko amžių bei fizinės ir psichologinės sveikatos būklę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino tėvo ir dukros bendravimo tvarkos į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.
28. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-167-1068/2023, kurioje atsakovas kaltinamas BK 163 straipsnyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, kurie padaryti prieš šeimos narius (sutuoktinę ir vaikus). Minėtas teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, iš dalies tenkinęs atsakovo prašymą, pakeitė atsakovui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, panaikinant sąlygą nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra H. G.. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė įvertinęs kaltinimo turinį, veiksmus nukentėjusiosios H. G. atžvilgiu bei kitas aplinkybes.
29. Iš byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 14 d. išvados nustatyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nurodyta, jog Kretingos socialinių paslaugų centras dėl galimo smurto artimoje aplinkoje 2022 m. balandžio 1 d. atsakovui inicijavo atvejo vadybos procesą. 2023 m. vasario 27 d. Kretingos socialinių paslaugų centras atsakovui inicijuotą atvejo vadybos procesą užbaigė konstatavęs, kad yra įgyvendintos Pagalbos plane numatytos priemonės, nurodant, kad atsakovas yra emociškai ir psichologiškai pasiruošęs bendrauti su vaikais. Psichologės D. R. 2023 m. birželio 6 d. Psichologinio įvertinimo išvadoje nurodyta, kad H. G. tėtį prisimena, tačiau dėl savo amžiaus aktyviai santykio su tėčiu ar mama neišsako. „Šeimos piešinyje“ matomi ženklai, kad mergaitės saugus ryšys yra suformuotas su šeimos moterimis – mama ir teta. Mamos ir brolių liudijimu, tėtis H. G. neskriaudė, tačiau ji matė tėčio elgesį su kitais šeimos nariais, šeimos narių emocines reakcijas į tėvo elgesį su jais. Išvadą duodančios institucijos atstovui renkant informaciją išvados teikimui, paaiškėjo, kad šalių dukra H. G. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. liepos 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 2TSD-1485 kreipėsi į Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Jurbarko rajone, kuris išklausė vaiko nuomonę. H. G. yra ketverių metų amžiaus. Mergaitė papasakojo, kad atsimena kaip tėtis ją vadino „višta“, „laužė mamai ranką ir mušė mamą“, paklausta ar norėtų su tėčiu bendrauti, atsakė, kad nenori, paklausta ar pasiilgo tėčio – atsakė „pasiilgo“. Atsakovas, Kretingos socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų nuomone, yra emociškai ir psichologiškai pasiruošęs bendrauti su vaikais, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad H. G. turima bendravimo su tėvu atsakovu patirtis ją paveikė traumuojančiai. Vertinant tai, kad atsakovas šeimoje demonstravo smurtinį elgesį, dėl ko dukrai H. pasireiškė fiziniai ir psichologiniai sveikatos sutrikimai, nurodė, kad ateityje tėvo ir dukters ryšio sukūrimui (atstatymui) bus reikalinga kvalifikuotų (psichologo, psichiatro) specialistų ilgalaikė pagalba ir priežiūra.
30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą išvadą, vertino, kad atsakovo siūloma bendravimo su dukra vieta Vaikų gerovės centre „Pastogė“ yra tinkama šioje situacijoje, kadangi ši įstaiga teikia psichologo ar socialinio darbuotojo pagalbą vaikui ir tėvams pagal individualius kiekvienos šeimos poreikius.
31. Iš byloje pateikto 2023 m. rugsėjo 25 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ rašto dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties vykdymo turinio nustatyta, kad Vaikų gerovės centras „Pastogė“ ieškovei raštu pateikė informaciją, jog priklausomai nuo asmens pajamų, paslaugą yra galimybė gauti nemokamai, ar mokamai iš dalies, kur pareiškėja turėtų kreiptis dėl šios paslaugos skyrimo. Taip pat motinai buvo išaiškinta, jog pasirašant psichosocialinės pagalbos sutartį, paslaugų gavėjas įgyja teisę, bet ne pareigą naudotis visomis sutartyje nurodytomis paslaugomis. Tačiau ieškovė nurodė, kad jie paslaugą pirks. 2023 m. rugpjūčio 10 d. išsiųsta susipažinimui Psichosocialinės pagalbos paslaugos teikimo sutartis, tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti sutartį, nurodė, jog jai nereikia tokių paslaugų. Ieškovė dukros nepristatė nė į vieną Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje numatytą dukters susitikimą su tėvu. Tuo tarpu tėvas atvyko į visus numatytus su dukra susitikimus. Vaikų gerovės centro „Pastovė“ vertinimu, išsakomi ieškovės argumentai dėl <...neramios ir nesaugios atmosferos Vaikų gerovės centre „Pastogė“..> yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad jie moters šeimai paslaugų neteikė ir neteikia, tad kyla pagrįstų abejonių kuo remiantis yra nurodoma, kad aplinka yra nesaugi. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ teikiamos paslaugos yra akredituotos, įstaiga atitinka visus saugumo reikalavimus.
32. Nustačius minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, apeliantė vengia dukters bendravimo su tėvu, atsisako teikiamų psichologo paslaugų, siekiant atkurti vaiko ryšį su tėvu, deklaratyviai teikdama, kad teismo nustatyta vaiko ir tėvo susitikimo vieta Vaikų gerovės centre „Pastogė“ yra nesaugi vaikui, nepateikė jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
33. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo susitikimo su dukra aplinka yra saugi, užtikrinanti nepilnamečio vaiko interesus bei nepilnamečio vaiko teises bendrauti su abiem tėvais.
34. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi nustatytas bendravimo laikas nuo 13 val. iki 15 val. yra pažeidžiantis vaiko dienotvarkę (poilsio ir maitinimosi laiką), tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (pavyzdžiui, pažymos iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos ar kt.) (CPK 178 straipsnis). Todėl vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje numatytas atsakovo ir H. G. bendravimo laikas penktadieniais nuo 13 val. iki 15 val. yra netinkamas vaikui.
35. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys yra visiškai nutrūkęs, kad laikina bendravimo tvarka nustatoma tik trims mėnesiams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka atitinka vaiko interesus. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą sutrumpinti teismo nustatytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo laiką.
36. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad motina bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti dukters ir tėvo bendravimo pagal skundžiama nutartimi nustatytą tvarką, apeliantės siūloma nustatyti laikino bendravimo tarp atsakovo ir H. G. tvarka nuotoliniu būdu, teismo vertinimu, laikytina abejotina jos tinkamu vykdymu ir neužtikrintų vaiko interesų. Be to, nors apeliantė prašė teismo nustatyti, kad tėvo ir vaiko bendravimas vyksta jos parinktoje vietoje, teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami.
37. Pasisakant dėl apeliantės prašymo įpareigoti atsakovą sumokėti už psichologo paslaugas, atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko gerovės centras „Pastogė“ minėtame 2023 m. rugsėjo 25 d. rašte nurodė, jog priklausomai nuo asmens pajamų, paslaugą yra galimybė gauti nemokamai, ar mokamai iš dalies, kur asmuo turėtų kreiptis dėl šios paslaugos skyrimo. Todėl nagrinėjamu atveju nesant byloje pakankamai įrodymų, ar teikiama paslauga nagrinėjamu atveju būtų mokama, teismas nemato pagrindo papildyti nutarties, nustatant, kas turėtų apmokėti už Vaiko gerovės centro „Pastogė“ suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo dėl apmokėjimo už paslaugas tarp šalių nebuvo, nes atsakovas nurodė, jog yra pasirengęs sumokėti už suteiktas paslaugas.
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta tėvo ir dukters bendravimo tvarka neatitinka šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl bylos baigties
40. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.