- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- I-399-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01459-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Atsakovas
- E. Z.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui E. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo E. Z. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 78,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Be to, prašo atnaujinti terminą reikalavimui dėl 6,58 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. iš atsakovo priteisimo pareikšti.
Prašyme (b. l. 1-3) nurodo, kad koncesijos sutarties pagrindu jai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs 72,34 Eur vietinės rinkliavos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., be to, kaip J. Z. turto paveldėtojas, nėra sumokėjęs 6,58 Eur vietinės rinkliavos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.
Prašydama atnaujinti terminą reikalavimui dėl 6,58 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. iš atsakovo priteisimo pareikšti, pareiškėja pažymi, kad atsakovas 2018 m. balandžio 16 d. priėmė J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pažymi, kad duomenis apie nekilnojamojo turto savininko pasikeitimą gali sužinoti tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre. Aplinkybė, jog J. Z. palikimą priėmė atsakovas, tapo žinoma tik administruojant vietinę rinkliavą ir nustačius, kad nėra savalaikiai mokama vietinė rinkliava už butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 27 d. buvo patikslintas mokestinis laikotarpis, perskaičiuota vietinė rinkliava už 2018 metus ir turto paveldėtojui buvo išsiųsti mokėjimo pranešimi apie likusias turto palikėjo skolas.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 35 punktas nustato, kad pareiškėja atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Pagal Nuostatų 4, 18 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys - komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro vietinės rinkliavos dedamosios: pastovioji, kurią moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ir kintamoji, kurią moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 10, 23, 24 punktai). Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kurio duomenys apie naujai įregistruotus nekilnojamojo turto objektus atnaujinami pagal liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją Administratoriui arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms (Nuostatų 6, 9 punktai). Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis Administratorius parengia Mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 25 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 6) matyti, jog nekilnojamojo turto objekto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota J. Z. vardu. Gyventojų registro išrašo (b. l. 7) duomenimis, J. Z. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro išraše (b. l. 8) nurodyta, jog J. Z. palikimą 2018 m. balandžio 16 d. priėmė atsakovas. Akivaizdu, jog nuo to momento atsakovas yra ginčo objekto savininkas, priėmęs palikimą, tapo mirusiosios J. Z. prievolių, atsiradusių iki palikėjo mirties, perėmėjas.
Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ABTĮ 4 str. 7 d.). Pagal šio įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).
Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.
Aiškindamas dėl senaties termino reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą iš įpėdinio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
Pareiškėja neneigia, jog ginčo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsakovui pareikšti reikalavimą dėl susidariusios vietinės rinkliavos skolos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nebuvo įvykdytas.
Nors pareiškėja praleido nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, Testamentų registro išrašas (b. l. 8) ir Išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro Gyventojų registro departamento (b. l. 17) patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota ginčo nekilnojamojo turto objekto adresu, byloje nėra duomenų, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte negyveno ir komunalinių atliekų nesukūrė. Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2020 m. sausio 27 d. ginčo nekilnojamojo turto objekto adresu buvo siunčiamas mokėjimo pranešimas ankstesnės savininkės J. Z. vardu (b. l. 10). Darytina išvada, jog yra teisinės prielaidos termino reikalavimui dėl 6,58 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. priteisimo iš atsakovo pareikšti atnaujinimui.
Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis darytina išvada, kad Nuostatų prasme atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Iš pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos ir mokėjimo pranešimų (b. l. 4, 5, 9, 10) matyti, jog ginčo laikotarpiu mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 78,92 Eur.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.
Minėta, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.).
Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdęs, 78,92 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. Z. 78,92 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 92 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.