Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-14 · Civilinė byla Nr. e2-1656-819/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
e2-1656-819/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28740-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1656-819/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28740-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovui Gediminui Šepkui,

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. dėl 571,34 Eur skolos, 110,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 51,42 Eur delspinigių, 30,23 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 571,34 Eur sumos nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. spalio 4 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti 2019 m. gruodžio 23 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismui paskyrus šią bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir teismo šaukimą atsakovui išsiuntus paskutiniu teismui žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kas laikoma tinkamu pranešimu apie teismo posėdį CPK 121 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka, atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, taip pat šį prašymą palaikė parengiamojo teismo posėdžio metu. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, byloje priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir atsakovas 2015 m. birželio 26 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (Sutarties bendrųjų nuostatų 2.1.2 punktas). Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, pradinis kreditorius, vadovaudamasis Sutarties bendrųjų nuostatų 14.3 punktu, 2019 m. vasario 4 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir informavo apie tai atsakovą 2019 m. vasario 4 d. pranešimu. Pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU. ,,Risk Management Service“ OU 2017 m. kovo 1 d. reikalavimą į atsakovo skolą perleido ,,PlusPlus Capital“ AS, remiantis 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. kovo 1 d. pranešimu. Be to, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas CPK nustatyta tvarka, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Vertindamas šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, teismas konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovas sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) (CK 6.503 straipsnio 1 dalis), tiek vartojimo kredito sutarties bruožų (kredito davėjas suteikia kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu) (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Iš Sutarties sąlygų matyti ir tai (Sutarties bendrųjų nuostatų 14.7 punktas), kad Sutarties tikrasis tikslas yra ne transporto priemonės nuoma su teise ją išpirkti (įsigyti), o vartojimo kredito (finansavimo) atsakovui suteikimas, kad pastarasis, neturėdamas lėšų, galėtų įsigyti ir naudotis transporto priemone savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pagal Sutartį išperkamosios nuomos objektas gali būti naudojamas asmeniniams ar šeimos poreikiams, bet ne verslo tikslais (CK 6.567 straipsnio dalis), todėl priešingai nei nurodoma ieškinyje Sutartis nekvalifikuotina kaip lizingo sutartis ir sprendžiant šį ginčą netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios lizingo teisinius santykius. Dėl atsakovo atsakomybės spręstina pagal išperkamosios nuomos sutarties nuostatas ir CK bendrąsias sutartinius santykius reglamentuojančias normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011, 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).

CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Jei grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Sutarties bendrųjų nuostatų 14.4 punktu šalys sulygo, jeigu ieškovė vienašališkai pasitraukia iš Sutarties (pvz., nutraukdama Sutartį/ atsisakydama Sutarties ar kitaip), atsakovas privalo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas sumokėti visas pagal Sutartį priklausančias pinigų sumas ir, jeigu nepasinaudoja savo teise įsigyti transporto priemonę, privalo nedelsdamas perduoti ją ieškovei ar jo įgaliotam asmeniui. Visais atvejais greta kitų ieškovei priklausančių pinigų sumų atsakovas privalo sumokėti neišmokėtą lizingo (išperkamosios nuomos) sumą, susikaupusias lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (tokias įmokas, kurios turėjo būti, bet nebuvo sumokėtos) bei pridėtinės vertės mokestį, tačiau šiomis įmokomis neapsiribojant. Pagal Sutarties bendrųjų nuostatų 14.9 punktą, jeigu Sutartis nutraukiama nepasibaigus jos galiojimo terminui, įskaitant jeigu ieškovė vienašališkai nutraukia Sutartį/ atsisako Sutarties <...>, o atsakovas nepasinaudoja savo teise išpirkti transporto priemonę, ieškovė turi teisę parduoti transporto priemonę už pasirinktą kainą tretiesiems asmenims. Lėšos, gautos pardavus transporto priemonę, skiriamos atsakovo įsipareigojimams vykdyti ir su transporto priemonės perėmimu, trūkumų ar gedimų pašalinimu ir pardavimu susijusioms išlaidoms padengti. Gavęs ieškovės prašymą atsakovas per 5 darbo dienas turi padengti skirtumą tarp atsakovo skolos ir bendros su transporto priemonės perėmimu, trūkumų ar gedimų pašalinimu ir pardavimu susijusių išlaidų sumos bei kainos, už kurią ieškovė pagal šio punkto sąlygas parduoda transporto priemonę trečiajam asmeniui. Likusios piniginės lėšos, jei tokių yra, yra ieškovės nuosavybė ir atsakovui nemokamos ir kitaip neatlyginamos. Nagrinėjamu atveju, ieškovei nutraukus Sutartį, atsakovo neišpirkto automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal Sutartį buvo lygi 571,34 Eur. Atsakovas Sutarties bendrųjų nuostatų 6.5 punkte numatyta teise išpirkti automobilį nepasinaudojo, Sutarties bendrųjų nuostatų 14.4 punkte numatytos pareigos grąžinti automobilį ieškovei neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo neišpirkto automobilio vertę Sutarties nutraukimo momentu – 571,34 Eur, pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkinamas (Sutarties bendrųjų nuostatų 14.4 punktas, CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 110,25 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2019 m. rugsėjo 25 d. (kreipimosi į teismą dienos). CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog atsakovas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Teismo vertinimu, ši Sutarties nuostata pagal savo esmę liko galioti ir po Sutarties nutraukimo – Sutarties vyraujančiu dalyku šalys laikė atsakovo finansavimą, o ne transporto priemonės valdymą nuosavybės teise ar perdavimą valdyti ir naudoti kitais pagrindais, Sutartyje šalys įtvirtino ieškovės teisę, Sutartį nutraukus dėl atsakovo kaltės, reikalauti grąžinti ją į tokią padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį (Sutarties bendrųjų nuostatų 14.7 punktas). Todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, mokėjimo nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos iki šalių Sutartimi sulygto lizingo termino pabaigos, nepaisant Sutarties nutraukimo fakto. Kadangi Sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga – 2021 m. birželio 26 d., o Sutartis buvo nutraukta atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovės prašymas priteisti 110,25 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. (571,34 Eur x 30,23 proc. x 233 dienos) pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1, 14.4 punktai).

Taip pat ieškovė prašo priteisti 30,23 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 571,34 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalys Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte susitarė, jog atsakovas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą, kurio pabaiga yra apibrėžta konkrečia data – 2021 m. birželio 26 d. (Sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punktas). Sutartyje nėra sąlygų, leidžiančių šią Sutarties nuostatą aiškinti plečiamai, kaip šalių susitarimą dėl palūkanų skaičiavimo ir jų mokėjimo taip pat po šalių sulygto lizingo termino pabaigos, todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 30,23 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 30,23 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 571,38, nes Sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę jas skaičiuoti nuo neišmokėtos lizingo sumos dydžio. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies tokia apimtimi – ieškovei iš atsakovo priteisiamos 30,23 procentų dydžio metinės palūkanos nuo neišmokėtos lizingo sumos, kuri ieškinio padavimo dieną lygi 571,34 Eur, skaičiuojamos nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki sulygto lizingo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. birželio 26 d. Reikalavimas dalyje dėl šių palūkanų priteisimo 2019 m. rugsėjo 25 d. (kreipimosi į teismą dieną) atmetamas kaip nepagrįstas, nes teismas tenkino reikalavimą dėl pelno palūkanų, išreikštų fiksuotu dydžiu, priteisimo už laikotarpį, įskaitant 2019 m. rugsėjo 25 d.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šiuo atveju Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktu šalys susitarė, jog lizingo gavėjui – atsakovui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų jis privalo ieškovei mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimo terminus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo jos už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. paskaičiuotus 51,42 Eur delspinigius (571,34 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) yra pagrįstas ir tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 733,01 Eur (571,34 Eur + 110,25 Eur + 51,42 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1, 4 dalimis, priteisia ieškovei iš atsakovo jos sumokėtą 16 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismas šioje byloje patyrė 8,95 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės „PlusPlus Capital“ AS (j. a. k. 11919806) naudai iš atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 571,34 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir trisdešimt keturių euro centų) skolą, 110,25 Eur (vieno šimto dešimties eurų ir dvidešimt penkių euro centų) palūkanas, 51,42 Eur (penkiasdešimt vieno euro ir keturiasdešimt dviejų euro centų) delspinigius, 30,23 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo neišmokėtos lizingo sumos, kuri ieškinio padavimo dieną lygi 571,34 Eur, nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki sulygto lizingo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. birželio 26 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (733,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 16 Eur (šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8,95 Eur (aštuonių eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir