Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS arba Skyrius) atstovei Jolantai Mulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. R., I. R., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo ir atsakovų procesinių teisių užtikrinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei I. R. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti asmeniškai. Atsakovui Ž. R. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, o teismo šaukimas grįžo neįteiktas, nurodant, kad neatsiėmė pašte.

Teismas neprivalo informuoti byloje dalyvaujančių asmenų apie kiekvieną byloje atliekamą procesinį veiksmą ir apie kiekvieną gautą prašymą, todėl nustačius, kad atsakovui Ž. R. buvo užtikrintas realus žinojimas apie pradėtą teismo procesą taip, kad jis būtų galėjęs gintis, tai laikoma pakankamu informavimu ir neįteikus teismo šaukimo į posėdį. Atsakovas Ž. R. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė teismui paaiškinimų dėl iškeltos civilinės bylos. Sprendžiant dėl atsakovo Ž. R. informavimo tinkamumo, nustatyta, kad jam buvo užtikrintas realus jo žinojimas apie pradėtą teismo procesą, buvo suteikta veiksminga teisė gintis. Atsakovas Ž. R. bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie teismo procesą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko U. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra I. R. ir Ž. R..

Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu I. R. ir Ž. R. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: nepilnametė dukra U. R., gimusi (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liks gyventi kartu su tėvu Ž. R.. I. R. įsipareigojo savo nepilnametei dukrai U. R., teikti išlaikymą : I. R. dalį išlaikymo U. teiks turtu, t. y. po santuokos nutraukimo U. R., nuosavybėje paliekama I. R. priklausanti ½ dalis 2 kambarių buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė buto rinkos vertė – 14 400,00 eurų, esančio (duomenys neskelbtini); I. R., U. R., teiks ir išlaikymą 150,00 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės.

2023-06-30 Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6002-308/2023 išduotas teismo leidimas paimti vaiką U. R. iš tėvų I. R. ir Ž. R.. Šioje nutartyje nurodyta, kad vaikas U. R. likusi be tinkamos tėvų priežiūros. Tėvas Ž. R. vartoja alkoholinius gėrimus, darbo dienomis išvyksta į darbą ir namuose būna tik savaitgaliais, bendravimas su vaiku tik paviršutiniškas, su dukra elgesi grubiai. Motina I. R. taip pat nesirūpina vaiku, bendravimas apsiriboja tik telefoniniais pokalbiais, linkusi vartoti alkoholinius gėrimus. Dėl netinkamos vaiko priežiūros, U. R. patyrė emocinį sukrėtimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams nepilnametės dukters atžvilgiu. Taigi, teismui kilo pareiga nustatyti, ar nagrinėjamu atveju tėvo valdžia turi būti ribojama, jei taip, tai kokiu mastu – laikinai ar neterminuotai. Spręsdamas, ar tėvo valdžia turi būti ribojama ir kokiu mastu, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja CK nustatytos teisinės sąlygos apriboti tėvų valdžią, bet ir įvertinti geriausius vaiko interesus.

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pagrindų sąrašas baigtinis. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos) kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad I. R. šeimai nuo 2023-06-02 taikomas atvejo vadybos procesas. I. R. nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Moteris turi priklausomybę alkoholio vartojimui, trūksta tėvystės įgūdžių, neatliepia vaiko emocinių poreikių. Neteikia vaikui išlaikymo (net ir nustatyto teismo sprendimu).

Ž. R. šeimai atvejo vadybos procesas taikomas bei teikiamos socialinės priežiūros paslaugos šeimai nuo 2023-01-31. Vyras turi priklausomybę alkoholio vartojimui, trūksta tėvystės įgūdžių, neatliepia vaiko emocinių poreikių. Šeimos pagalbos plane numatyta, kad Ž. R. lankytų psichologo konsultacijas, kurios būtų nukreiptos į vaiko poreikių supratimą, atliepimą ir palaikymo. Išklausyti mokymus apie (duomenys neskelbtini). Numatyta bendradarbiauti ir bendrauti su socialinio atvejo vadybininke. Ž. R. dirbantis nuo 2024-01-16 (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės motina I. R. ir tėvas Ž. R. bausti už administracinius nusižengimus, tačiau galiojantys nusižengimai nėra susiję su tėvų valdžios nevykdymu priešingai vaiko interesams, alkoholio vartojimu viešose vietose ar neblaivaus pasirodymo šiose vietose.

Nepilnametė U. R. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) skyriuje. Vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini) patirti neigiami įvykiai ir problemos su socialine aplinka.

2023-05-22 nepilnametė U. R. į gydymo įstaigą ((duomenys neskelbtini) atvyko lydima Skyriaus specialistės, nes tėvai dėl savo netinkamo gyvenimo būdo ir žalingo alkoholio vartojimo vaiku pasirūpinti negalėjo.

Pagal 2023-01-25 VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros PSC vaikų ir paauglių psichiatro raštą, nurodyta, kad 2023-01-20 konsultacijos pas psichiatrą metu, U. R. pasakojo apie tėvo alkoholio vartojimą, dažnus konfliktus, galimai patiriamą emocinį smurtą.

Pagal 2023-01-20 gautas (duomenys neskelbtini) pateiktą raštą, kuriame nurodoma, kad tėvui vartojant alkoholį, vaikas patiria stresines situacijas, sutrikdomas nakties miegas. Tėvas nesusitvarko su problemomis, būdamas neblaivus netinkamai bendrauja su nepilnamete U. R.. Netinkamas bendravimas su U. galimai turėjo įtakos, kad 2022-12-02 mergaitė naktį išėjo iš namų. Dėl šių priežasčių vaikas dažnai praleido pamokos, sunkiai susikaupia pamokų metu. Kai tėvas neblaivus, U. nakvojo pas savo pilnametę sesę. Rašte pažymima, kad vaiko ugdymusi rezultatais domėjosi tik sesuo.

2023-06-01 ir 2023-06-13 VšĮ Varėnos PSPC raštuose pažymima, kad nepilnametės U. R. sveikatos būkle ir jos priežiūra rūpinosi pilnametė sesuo A. R..

2023-06-20 SOS Vaikų kaimai Lietuvoje rašte nurodyta, kad vertinant Ž. R. šeimos situaciją, stebima, jog pagrindiniai pagalbos plane numatyti įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Ž. R. nebendradarbiauja su specialistais, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio. Ž. R. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas. Šeimoje išlikusi priklausomybės nuo alkoholio problema. Pažymima, kad vaiko motina dukros gyvenime nedalyvauja, santykis su dukra paviršutiniškas, moteris taip pat vartoja alkoholį, sąlygų ir galimybių rūpintis dukra neturi.

Pagal SOS Vaikų kaimai Lietuvoje Motyvuotą siūlymą (dok. reg. Nr. 11GD-2599), kuriuo informuojama, kad iki atvejo vadybos proceso pradžios U. R. gyveno su tėvu Ž. R.. Vaiko tėvai išsituokę. U. R. motina I. R. vartoja alkoholį, visiškai nesidomi ir nedalyvauja dukros gyvenime, U. R. pati ieško kontakto su motina. Nuo pat darbo su šeima pradžios Ž. R. vengė bendradarbiavimo. Visą laiką Ž. R. gynybiškas, meluodavo apie savo buvimo vietą, dažniausiai neatsiliepdavo į skambučius, neperskambindavo, būdamas neblaivus neįsileisdavo į namus. Specialistams bendraujant su Ž. R. nesudėtinga suprasti, kad jis, būdamas savo dukros U. R. atstovas, nežino svarbios su vaiku susijusios informacijos: registracijos ir vizitų pas psichiatrą, psichologą, dukros savijautos, ligos eigos, buvimo vietos, jos emocinės ir fizinės savijautos. Tėvas negeba atliepti dukros poreikių. Pažymima, kad 2023-03-28 vykusio Atvejo vadybos posėdžio metu sudarytas šeimai pagalbos planas, kuriuo Ž. R. įsipareigojo užtikrinti, kad dukra lankytų psichiatro konsultacijas, užregistruoti psichologo konsultacijoms, užtikrinti, kad vaikas lankytų konsultacijas paskirtu laiku, užtikrinti, kad gydytojo psichiatro paskirtus vaistus vartotų su suaugusiųjų priežiūra, užtikrinti vaiko dienotvarkę, dalyvauti vaiko ugdyme, bendrauti ir bendradarbiauti su socialinio atvejo vadybininke, atsiliepti į skambučius, leisti specialistams apsilankyti namuose. Pažymima, kad pagalbos plane numatyti įsipareigojimai nevykdomi, situacija šeimoje blogėja. Ž. R. psichologo konsultacijų atsisakė.

2023-05-05 pateikta informacija, kad nepilnametė U. R. su drauge vartojo alkoholį. Iš U. R. sužinota, kad alkoholis paimtas iš Ž. R. baro.

2023-05-22 VTAS atstovams lankantis namuose Ž. R. rastas neblaivus, atsisakė tikrintis neblaivumą. U. R. tą pačią dieną išvežta į ligoninę dėl (duomenys neskelbtini), gydyta iki 2023-05-31.

2023-06-02 gauta informacija, kad U. R. (duomenys neskelbtini). Individualios konsultacijos metu U. pasipasakojo, kad nežinanti ką darys. Jaučianti spaudimą iš artimųjų dėl noro (duomenys neskelbtini).

2023-06-16 pokalbio metu Ž. R. informuotas apie 2023-06-20 organizuojamą posėdį. Ž. R. teigimu, jis posėdyje nedalyvaus, neims laisvadienio dėl šeimos situacijos.

2023-06-16 telefonu apie vyksiantį posėdį informuota I. R.. Moteris žadėjo atvykti į posėdį bei pasidalino informacija, kad priėmė mobiliosios komandos specialistų pagalbą, sutiko bendradarbiauti. Nuo 2023-06-19 su I. R. šeima dirbo mobiliosios komandos specialistai, vėliau darbas nutrūko dėl I. R. nebendradarbiavimo. Pažymima, kad Ž. R. mobiliosios komandos pagalbos atsisakė.

2023-06-20 organizuotame Ž. R. ir I. R. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje tėvai nedalyvavo ir apie savo atvykimą neinformavo. Posėdžio metu išklausyta nepilnametės U. R. nuomonė. Kaip teigė U., ji patiria spaudimą iš sesers dėl to, kad (duomenys neskelbtini). U. R. pažymėjo, kad anksčiau ar vėliau sesuo atsisakys jos ir ji turės važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini). U. R. įvardijo, kad nenori grįžti pas seserį, o dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini) neprieštaravo, suprato, kad nei pas sesę, nei pas tėvą gyventi negalės.

Šeimos atvejo vadybos specialistai pažymėjo, kad vertinant Ž. R. šeimos situaciją, stebima, kad pagrindiniai pagalbos plane numatyti įsipareigojimai nevykdomi. Nuo 2023-06-05 atvejo vadybos pradžios I. R. nedalyvavo nė viename šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje. Specialistų pagalbos nepriima, problemos dėl alkoholio vartojimo nepripažįsta.

2023-11-29 ir 2024-01-04 šeimos pagalbos plano peržiūrose nedalyvavo nė vienas iš U. R. tėvų.

Motyvuotame siūlyme pažymima, kad U. R. apsigyvenus (duomenys neskelbtini), pagerėjo jos emocinė ir psichologinė savijauta, socialiniai įgūdžiai, (duomenys neskelbtini) buvo užtikrintas reguliarus lankymasis pas gydytojus. U. R. įvardina, kad yra sustiprėjusi ir jaučiasi labiau pasitikinti savimi.

Apibendrinant šeimos situaciją, šeimos atvejo vadybos specialistų teigimu, stebima, kad Ž. R. ir I. R. vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas. Ž. R., kaip teisėtas vaiko atstovas, negeba užtikrinti net bazinių vaiko poreikių, nesirūpina nepilnamete savo dukra, neturi artimo ryšio su ja, neatliepia dukros poreikių, nepalaiko reguliaraus kontakto. Šeimoje nesprendžiami alkoholio vartojimo problema.

2024-01-05 atliekant Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymą išklausyta nepilnametės U. R. nuomonė. Vaiko teigimu, (duomenys neskelbtini) gyventi patinka, gyvena viena kambaryje, kuris yra pirmame aukšte. U. teigimu, su motina nebendrauja, ji ja nesidomi, neskambina ir nelanko. Su tėvu bendrauja telefonu. Su tėvu sutaria gerai, jį myli, pasiilgsta. Tėvas pasidomi jos gyvenimu ir sveikata kai būna blaivus. Kai tėvas geria, nesidomi ir neskambina. Finansiškai tėvas nepadeda.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat vaikų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Teisės aktai nustato, kad tiek neterminuotas, tiek laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai yra nustatomi kalti tėvų veiksmai dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo.

Ieškinyje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko U. R. tėvai nesistengia ir vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, tinkamai rūpintis jos sveikata, ugdymu, atsižvelgiant į vaiko fizinę bei protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog I. R. ir Ž. R. vengia atlikti savo pareigas auklėti, auginti ir prižiūrėti nepilnametę dukrą U. R., ja nesirūpina. Ž. R. ir I. R. vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas. Šeimoje nesprendžiama alkoholio vartojimo problema. Vaikas dėl patirto atstūmimo tėvų šeimose turi psichologinių ir psichinių sveikatos sutrikimų. Apibendrinant pateiktą informaciją, galima teigti, kad I. R. ir Ž. R. nevykdo/ė tėvų pareigų vaikui - kas laikytina kaltais veiksmais, savo elgesiu daro žalą vaiko vystymuisi. Todėl spręstina, kad ieškovas pagrindžia pareikštą ieškinį CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktu (vengia atlikti savo pareigas vaikui), 5 punktu (nesirūpina vaiku).

Nurodytos aplinkybės, kad vaiko U. R. tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), nustatytos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nagrinėjamu atveju papildomai akcentuotina, kad nors atsakovams ir buvo teikiama valstybės pagalba, atsakovai nebuvo suinteresuoti aktyviai keisti nei savo elgesio, nei požiūrio į tėvystę (motinystę).

Vis tik teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Pagal 2024-01-05 globojamo (rūpinamo) vaiko U. R. aplankymo aktą, nustatyta, kad nepilnametė U. R. su motina I. R. nebendrauja. Motina vaiku nesidomi, nebendrauja ir nelanko. Su tėvu Ž. R. bendrauja telefonu. Kartais nueina į tėvo namus. Kartais tėvas atvažiuoja ir pasiima ją. Su tėvu sutaria gerai, pasiilgsta jo. Vaiko teigimu, tėvas kartais pasidomi jos sveikata, gyvenimu, kai būna blaivus.

Nustatytos aplinkybės, kad nepilnametis vaikas siekia bendravimo su tėvu, o tėvo elgesys iš esmės nėra toks, kad jis visiškai vaiku nesirūpina, ir tokias aplinkybes patvirtina pats vaikas. Vaiko nuostata motinos atžvilgiu yra kategoriška - motina vaiku nesidomi, nebendrauja ir nelanko.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas)..

Byloje surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad visą laiką nuo vaiko paėmimo iš tėvų, tik vienas tėvas rodė tam tikras pastangas bendrauti su dukra, kai to vaikas labai pageidauja.

Nepilnametis vaikas U. R., gim. (duomenys neskelbtini), jau greitai ((duomenys neskelbtini)) taps pilnamete.

Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta duomenų, kurie įrodytų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo būtinumui taikyti tėvo Ž. R. atžvilgiu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Aptarti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad vaiku tėvas nepakankamai rūpinasi, tačiau tėvo pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Motinos I. R. atžvilgiu taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kai vienas iš tėvų (motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo iki pilnametystės pareiga išlieka ir tiems tėvams, kuriems yra apribojama tėvų valdžia vaikų atžvilgiu, nebent vaikas yra įvaikinamas.

Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu iš motinos I. R. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai U. R. : I. R. dalį išlaikymo U. teiks turtu, t. y. po santuokos nutraukimo U. R., nuosavybėje paliekama I. R. priklausanti ½ dalis 2 kambarių buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė buto rinkos vertė – 14 400,00 eurų, esančio (duomenys neskelbtini); I. R., U. R., teiks ir išlaikymą 150,00 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Ž. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 250 Eur vaikui U. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pažymėtina, kad vaikas yra septyniolikos metų amžiaus, mokosi ir savo pajamų neturi. Duomenų, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių, nėra.

Teismas vertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau atsižvelgtina į nuoseklią teismų praktiką, kad vidutiniškai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, būtinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t. y. mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti suma neviršija vaiko poreikių.

Atsakovas yra darbingas, dirbantis ir gaunantis legalias pajamas. Jis yra nurodęs, kad gauna apie 1000 Eur darbo užmokesčio, todėl turi galimybes gauti pajamas ir išlaikyti vaiką. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Kasacinis eismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas Ž. R. turi daugiau nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių, kuriems taip pat turėtų teikti išlaikymą.

Vaiko laikinuoju rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini), todėl jie skirtina priteisto išlaikymo lėšų uzufruktoriumi.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Duomenų apie tai, kad rūpintojas pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, todėl vaiko U. R. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinojo rūpintojo buveinės vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teisme priteisimo

Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro:

32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei indeksuotas žyminis mokestis elektroninėje byloje (už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo bei vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymą 220 Eur bei 90 Eur žyminis mokestis už išlaikymą).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 96 straipsnio 1, 3 dalimis bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų: atsakovės I. R. priteistina: 22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu;110 Eur už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo bei vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymą, tenkinant ieškinį jos atžvilgiu visiškai; iš atsakovo Ž. R. priteistina: 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; 90 Eur už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo bei vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymą ir 90 Eur žyminis mokestis už išlaikymą, tenkinant ieškinį iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268-270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvų (motinos) valdžią I. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvų (tėvo) valdžią Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2024-05-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui priteistų išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnametės U. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovams: apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Priteisti iš I. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 110 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)valstybės naudai 180 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš I. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 22 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.