Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-716-357/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
2S-716-357/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06160-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-716-357/2019 Teismo proceso Nr. 2-70-3-06160-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3.; 3.1.1.2.4.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu suinteresuotam asmeniui antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. kreipėsi į antstolį T. U. su skundu nutraukti vykdomąsias bylas, tačiau antstolis į skundą neatsakė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti D. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo rašytinių įrodymų, kad jis su skundu visų pirma kreipėsi į antstolį, kurio veiksmus skundžia. Esant tokiai aplinkybei, teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalyse, todėl skundą paliko nenagrinėtą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir įpareigoti Šiaulių apylinkės teismą priimti jo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismui pridėjo kopiją, kurią siuntė antstoliui.

4.2. Teismas turėtų išsireikalauti iš antstolio jo skundo kopiją ir visą medžiagą, nes jam antstolis nieko nepateikė. Mano, kad teismas turi išsireikalauti informaciją iš Vilniaus pataisos namų apie pareiškėjo kreipimąsi į antstolį su skundu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų tuo pagrindų, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo rašytinių įrodymų, kad jis su skundu visų pirma kreipėsi į antstolį, kurio veiksmus skundžia. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

10. CPK 510 straipsnio turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėtini ikiteismine tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai. Tai reiškia, jog asmuo, kurio nuomone antstolio veiksmai arba atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus šiam paduodant skundą.

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo rašytinių įrodymų, kad jis su skundu visų pirma kreipėsi į antstolį, kurio veiksmus skundžia. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė teksto kopiją, kurią nurodo išsiuntęs antstoliui, neįrodo, kad šis skundas tikrai buvo išsiųstas, kadangi jokių duomenų apie šio skundo išsiuntimą byloje nėra. Pareiškėjas nurodo, kad teismas duomenis apie skundo išsiuntimą turi išsireikalauti iš Vilniaus pataisos namų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis pats negali gauti šių duomenų iš Vilniaus pataisos namų, todėl teismas netenkina šio pareiškėjo prašymo. Kadangi byloje nėra duomenų apie skundo išsiuntimą antstoliui, teismas netenkina ir pareiškėjo prašymo dėl jo skundo kopijos ir visos medžiagos išreikalavimo iš antstolio.

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, teismas pagristai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nes pareiškėjas prie skundo nepridėjo rašytinių įrodymų, kad jis su skundu visų pirma kreipėsi į antstolį, kurio veiksmus skundžia. Taigi, pareiškėjas nesilaikė išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė