- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-657-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- D. U.
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.16.11.3Gyvenamųjų patalpų komercinė nuoma
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. U. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. (D. P.) ieškinį atsakovui D. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo D. U. 1800,00 Eur nuomos mokesčio, 182,36 Eur už komunalines paslaugas, 1384,99 Eur nuostolių atlyginimo, 488,40 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2017-03-31 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui laikinai – nuo 2017-06-01 iki 2018-05-31, suteikė teisę naudotis ir valdyti už užmokestį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už visą nuomos laikotarpį mokėti tokį nuomos mokestį: 1) už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31 – 2000,00 Eur, tokia tvarka: 2017-03-31 – 500,00 Eur, 2017-04-30 – 500,00 Eur, 2017-05-31 – 1000,00 Eur; 2) už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-05-31 – po 200,00 Eur per mėnesį. Nuomos mokestis mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos. Atsakovas taip pat įsipareigojo kiekvieną mėnesį sumokėti nuomos, buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovo teigimu, atsakovas pirmąsias įmokas už buto nuomą sumokėjo sutartyje nustatyta tvarka, tačiau nuo 2017-09-01 kitų nuomos įmokų pagal sutartį nebemokėjo, į daugkartinius raginimus sumokėti nuomos mokestį ir už komunalinius buto mokesčius atsakovas nuolat žadėjo tai padaryti ateityje, o galiausiai į raginimus nebereagavo iš viso. Ieškovas nurodė, kad atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, jis 2018-03-04 telefonu bei 2018-03-05 registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą apie sutarties nutraukimą. Kadangi atsakovas pagal sutartį už buto nuomą yra sumokėjęs tik 2000,00 Eur, o kitų nuomos mokesčio įmokų atsakovas nemokėjo, prašė iš atsakovo priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki nuomos sutarties termino pabaigos (2018-05-31) 1800,00 Eur (200,00 Eur x 9 mėn.). Ieškovas, remdamasis sutarties 6.1 punktu, taip pat prašė priteisti 488,40 Eur delspinigių. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 182,36 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių: 18,46 Eur BĮ „Palangos miesto rinkliavų centras“ už komunalinių atliekų surinkimą, 14,48 Eur UAB „Balticum TV“ TV abonentinio mokesčio, 102,52 Eur UAB „Palangos vandenys“ už vandenį, 13,11 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“ už elektros energiją; 25,81 Eur UAB „Palangos komunalinis ūkis“ už administravimo paslaugas, 7,98 Eur UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ už dujas. Ieškovo teigimu, apsilankęs bute, nustatė, jog per atsakovo naudojimosi butu laikotarpį yra žymiai pabloginta buto būklė. Atsakovas sulaužė / sugadino buto baldus, kurie nebegali būti naudojami pagal savo tikslinę paskirtį – sudaužė virtuvinės spintelės stiklą, sulaužė sofą–lovą bei ištepė jos gobeleną, sugadino buto užuolaidas, taip pat sugadino virtuvės maišytuvą, rozetę, nuėmė bei pasisavino kambario lango žaliuzes. Taip pat atsakovas nuo dviejų kambario sienų nuplėšė tapetus, ištepliojo prieškambario sienas, dėl ko bus būtina atlikti kosmetinį remontą iš naujo išklijuojant kambarį tapetais, perdažant sienas, kas kainuos 400,00 Eur (tapetai, klijai, dažai, remonto paslaugos nuimant senus tapetus, paruošiant sienas, klijuojant naujus tapetus, dažant sienas). Nurodė, jog atsakovas su ieškovu bendrauti vengia. Atsakovas buto raktų negrąžino, todėl bus keičiama buto spyna ir dėl to patirs dar 100,00 Eur išlaidų. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad bute yra sulaužyta 500,00 Eur vertės lova su patalynės dėže, todėl suma dėl nuostolių atlyginimo yra: 1384,99 Eur (1784,99 Eur (virtuvinės spintelės stiklas kartu su jo įdėjimu – 100,00 Eur, nauja sofa–lova – 300,00 Eur, nauja lova – 500,00 Eur, nauja rozetė – 5,00 Eur, žaliuzės – 219,99 Eur, užuolaidos – 100,00 Eur, maišytuvas su jo pakeitimu – 60,00 Eur, remontas – 400,00 Eur, buto raktai – 100,00 Eur) – 400,00 Eur depozitas). Pažymėjo, kad atsakovas sutarties sudarymo dieną sumokėjo 400,00 Eur depozitą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo prašė netenkinti pareikšto ieškinio ir jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra padengęs nuomos mokestį. Pažymėjo, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Atkreipia dėmesį, kad šalys nebuvo sudariusios patalpose esančių daiktų priėmimo perdavimo akto, jame konstatuotų daiktų stovio, aprašymo ir t. t. Taip pat minėti daiktai nebuvo nauji, turi būti atsižvelgta į daiktų nusidėvėjimą. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su prašoma priteisti 500,00 Eur suma už lovą, nes iš internetinių skelbimo puslapių matyti, kad vėl nuomojamas minimas butas, nuomos laikas nuo rugpjūčio 4 d. iki 6 d. ir t. t. Skelbime nurodoma, kad apartamentai nuomojami su patalyne, indais, buitine technika, užfiksuota miegamojo lova, už kurios sugadinimą prašoma priteisti 500,00 Eur. Atsakovas abejoja, kad buvo keistas virtuvinės spintelės stiklas, nes vietoj tariamai spintelės su išdaužtu stiklu internetinėje skelbimų svetainėje matosi spintelės be jokių stiklų. Atsakovas nurodo, kad paties ieškovo pateiktuose prieduose yra nuotrauka su vandens maišytuvu, kuris pasidengęs kalkėmis. Atsakovui nėra aišku, kodėl jis turėtų atsakyti už Palangos vandenų tiekiamo vandens kokybę ir atlyginti nuostolius, už kuriuos nėra atsakingas. Teigia, jog sulyginus sofas skelbimuose dėl nuomojamų apartamentų ir pateiktuose rašytiniuose ieškovo įrodymuose, matyti, jog tai ta pati sofa lova. Atsakovas pareiškia, kad žaliuzių nesisavino ir jos buvo paliktos tokios, kokios rastos nuomos pradžioje. Atsakovui nėra aišku, kodėl jis turėtų mokėti naujo daikto kainą už nudėvėtą daiktą. Teigia, kad su patikslintu ieškiniu nepateikiamas nei vienas mokėjimo pavedimas ar grynųjų pinigų priėmimo kvitas, čekis už tariamai pirktus daiktus. Atsakovas nurodo, kad žaliuzės nėra skirtos Palangos apartamentams, nes UAB „Dextera“ sąskaitoje išskirta atskira grafa transportavimo išlaidos, imamas 10 km atstumas ir sąskaitoje už jį taikomas 0,41 Eur be PVM tarifas. Todėl teigė, jog pateikiamos žaliuzės nėra skirtos Palangos apartamentams, nes pagal atstumą tai būtų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės ir/ar aplink esančios kitos gatvės, bet tikrai ne Palanga. Atsakovo teigimu, žmonėms gyvenant patalpose vyksta natūralus daiktų dėvėjimasis, išsisėdi, apsitrina baldai, dėvisi buitinė technika, gaminant susikaupusi drėgmė ir riebalų kondensatas keičia sienų spalvą ir t. t. Teigė, jog į bylą nepateikti jokie remonto kaštus pagrindžiantys dokumentai, įrodymai apie įsigytas medžiagas, apmokėtus darbus ir t. t. Atsakovas nurodė, kad nepripažįsta, jog yra pažeidęs savo prievolę, todėl delspinigių skaičiavimas negalimas. Taip pat pažymėjo, kad 0,3 proc. delspinigių norma yra per didelė, todėl turėtų būti taikoma 0,03 proc. delspinigių norma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui D. P. iš atsakovo D. U. 1400,00 Eur nuomos mokesčio, 290,76 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1690,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 317,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui D. U. iš ieškovo D. P. 336,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 3252,51 Eur sumažino iki 1690,76 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2018-03-15. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį už 2018 m. balandžio bei gegužės mėn. yra nepagrįstas, todėl ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo tenkintino iš dalies ir, ieškovui už ankstesnį laikotarpį iš atsakovo priteisė 1400,00 Eur nuomos mokesčio, nes atsakovas jokių įrodymų apie jo sumokėjimą nepateikė.
5. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo mažinti šalių sutartimi sulygtos 0,3 procentų dydžio delspinigių normos už prievolės pažeidimą ir konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 488,40 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas.
6. Teismas priteisė iš atsakovo 319,99 Eur žalos atlyginimą už žaliuzes ir virtuvinės spintelės stiklą. Dėl įrodymų nebuvimo kitą ieškinio dalį dėl žalos atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Apeliantas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Priteistina nuomos mokesčio suma galėjo sudaryti 1200 Eur, o ne 1400 Eur, kuriuos priteisė teismas ginčijamu sprendimu.
8.2. Apeliantas akcentuoja nerūpestingą ieškovo elgesį ir teigia, kad jis, negaudamas nuomos mokesčio, turėjo nuomos sutartį nutraukti.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovas su delspinigių skaičiavimu nesutiko visiškai, taip pat nurodė, kad nuomos sutartyje nurodyti 0,3 proc. delspinigiai yra per dideli ir turėtų būti taikoma 0,03 proc. norma.
8.4. Teismas neteisingai atliko įrodymų vertinimą.
9. Ieškovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
10. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Apelianto cituojamo sakinio dėl 200 Eur mažesnio nuomos mokesčio nėra.
10.2. Šioje byloje atsakovui teko pareiga įrodyti pinigų perdavimo už buto nuomą faktą, ką pripažino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, tuo tarpu ieškovui – paneigti pinigų gavimą.
10.3. Delspinigių skaičiavimui ir galutinei jų priteistinai sumai pinigine išraiška neturi reikšmės, ar 182,36 Eur būtų buvę užskaityta ieškovo advokato išlaidų atlyginimui, ar užskaitymui už komunalinių mokesčių sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui D. P. ir jo sutuoktinei J. P. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovas 2017 m. kovo 31 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal ją ieškovas suteikė atsakovui laikinai naudotis ir valdyti už mokestį gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, t. y. už buto nuomą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. 2000 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. 200,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Taip pat susitarė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį mokės ieškovui nuomos, buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su priteisto nuomos mokesčio apskaičiavimu ir teigia, kad priteistina nuomos mokesčio suma galėjo sudaryti 1200 Eur, o ne 1400 Eur, kuriuos priteisė teismas ginčijamu sprendimu. Apeliantas apeliacinio skundo antro lapo antroje pastraipoje cituoja teismo sprendimą: „posėdžio metu ieškovo atstovas sumažino nuomos reikalavimą 200 Eur iki 1600 Eur. Jei nepriteisiama nuoma už balandį, gegužę – 1600 – 400 = 1200 Eur“. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad tokio sakinio sprendime iš viso nėra. Kitas aspektas tas, kad jeigu ieškovas būtų sumažinęs savo reikalavimą, teismas apie tai būtų pasisakęs sprendimo motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyse, tačiau to nėra nurodyta. Pabrėžtina tai, kad 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino, kad už paskutinį, t. y. 2018 m. kovo mėnesį 200 Eur nuomos mokesčio bei 182,36 Eur už komunalines paslaugas nesumokėjo, tą teisingai nurodė teismas savo sprendime. Taigi teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 1400 Eur nesumokėto nuomos mokesčio (už 2017 m. rugsėjo – 2018 m. kovo laikotarpį: 7 mėnesiai x 200 Eur), todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad 200 Eur suma turi būti mažinama skola iki 1200 Eur.
15. Apeliantas skunde akcentuoja jo nuomone nerūpestingą ieškovo elgesį, kad jis, negaudamas nuomos mokesčio, turėjo nuomos sutartį nutraukti ir atsakovą pareikalauti išsikraustyti iš buto, kad nesiuntė pranešimų dėl nesumokėto nuomos mokesčio ir pan. Dėl šio argumento kolegija pirmiausia pastebi, šią aplinkybę sprendime teisingai įvertino ir apylinkės teismas, kad ieškovas atsakovui pagal 2017 m. kovo 31 d. nuomos sutartį nuomos mokestį iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo, taip pat, nors ir nenuosekliai, tačiau mokėjo buto komunalinius mokesčius, dėl to suprantama, jog tai sudarė pagrindą ieškovui tikėtis ir tam tikrą terminą laukti, kad atsakovas nuomos mokestį sumokės. Be to, atsakovui geranoriškai nesumokėjus nuomos mokesčio ieškovui išliko galimybė kreiptis į teismą dėl nuomos mokesčio iš atsakovo priteisimo, tą ieškovas vėliau ir padarė. Dėl šių priežasčių spręstina, kad ieškovui iš pat pradžių nebuvo būtinybės imtis kraštutinių priemonių ir nuomos sutartį nutraukti bei atsakovą pareikalauti išsikraustyti iš buto.
16. Apeliantas teisingai teigia, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi šioje byloje atsakovui teko pareiga įrodyti pinigų perdavimo už buto nuomą faktą, o ieškovui – paneigti pinigų gavimą bei įrodyti, kad nuomos paslaugos atsakovui buvo suteiktos. Šiuo atveju atsakovas, teigdamas, kad nuomos mokestį ieškovui sumokėjo, nepateikė jokių duomenų (pinigų pavedimo, pinigų priėmimo kvitų ir pan. dokumentų kopijų), kurios patvirtintų pinigų perdavimo faktą ieškovui. Kaip žinia, atsakovas keletą bankinių mokėjimų ieškovo sutuoktinei atliko, tai teismas įvertino. Konstatuotina, kad nepateikus nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinančių objektyvių duomenų (šį faktą atsakovas įrodinėjo tik savo paaiškinimais), ieškovui reikalaujant iš atsakovo priteisti nuomos mokestį, teismas šį reikalavimą pagrįstai patenkino. Ginčo, kad nuomos paslaugos suteiktos nebuvo, byloje nekilo.
17. Apeliantas nesutiko su delspinigių skaičiavimu, nurodė, kad nuomos sutartyje nurodyti 0,3 procentai delspinigių yra per dideli ir turėtų būti taikoma 0,03 procentų norma. Tikina, kad jo atstovas teismo posėdžio metu prašė 2018 m. vasario 20 d. sumokėtą sumą užskaityti ne už komunalinius mokesčius, o už nuomos mokestį. Kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai nepagrįsti. Ieškovas teisingai nurodo, jog CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse imperatyviai yra nurodyta kreditoriaus gautų įmokų paskirstymo suma, o jei įmokų mokėjimo metu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 20 d. bankinio pavedimo duomenų, tokio pavedimo atsakovo nurodyta paskirtis – „papildymas“. Taigi, mokėjimo metu atsakovas ieškovui nenurodė, kokiu būdu jo atliktas 380 Eur mokėjimas turi būti paskirstytas, todėl vėliau, ginčą nagrinėjant teisme atsakovas, siekdamas išvengti delspinigių mokėjimo, neturėjo teisės nurodyti jam palankų minėtos įmokos paskirstymo būdą. Svarbu ir tai, kad pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį pirmąja eile įmokos skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, pagal CK 6.54 straipsnio 3 dalį trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, o tik ketvirtąja eile įmokos mokamos pagrindinei prievolei, kuri šiuo atveju buvo tiek nuomos mokesčio, tiek komunalinių mokesčių sumokėjimas, įvykdyti. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti netesybas. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, netesybos gali būti mažinamos tuo atveju, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, be to, netesybos gali būti sumažinamos tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Šiuo atveju ieškovas ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, o tai savo ruožtu reiškia, kad sudarydamos šią sutartį, šalys turėjo galimybę įvertinti prisiimtą riziką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nesutikęs su nuomos sutarties sąlygomis, nustatančiomis mokėtinų delspinigių dydį, būtų siūlęs kitokią delspinigių normą ir pan. Šalių nustatytos netesybos nėra akivaizdžiai neprotingos ar per didelės, yra nustatytos šalių susitarimu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jas mažinti.
18. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 178, 185 ir kt. straipsniai), neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nepateikia konkrečių duomenų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta anksčiau, atsakovas jokių jo prievolės įvykdymą įrodymų nepateikė, jų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
19. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
20. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jo sumokėti 963 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovui iš apelianto priteistina 963 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui D. P. (D. P.) priteisti iš atsakovo D. U. 963 Eur, bylinėjimosi išlaidų.