- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2-2013-608/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35625-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bei trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 5000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės V. G. rezoliucija 2012-06-11 ieškovo A. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00391-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminio tyrimo atlikimui bylos medžiaga 2012-06-11 Apylinkės prokuratūros raštu Nr.1.10-8779 buvo išsiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui, nustatant ikiteisminio tyrimo terminą iki 2012-08-11. Pranešimas apie įtarimą Ieškovui dėl minėtos nusikalstamos veikos buvo įteiktas 2012-11-27, kuriame buvo nurodoma, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. (b.b. t.1. b.l. 128-129, 167-168). Kaltinamasis aktas Ieškovui buvo surašytas 2014-03-24, įteiktas 2014-03-28. Ikiteisminio tyrimo bylą perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014-05-12 nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 išteisinamuoju nuosprendžiu ieškovas A. B. buvo išteisintas reabilitaciniais pagrindais kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymių. Ieškovas laiko, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, o jį atliekant buvo nesilaikyta įstatymų nustatytų ir apibrėžtų ikiteisminio tyrimo atlikimui taikytinų reikalavimų; ikiteisminį tyrimą turėjusi kontroliuoti ir jam vadovauti Apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė V. G. savo pareigas tinkamai vadovauti ikiteisminiam tyrimui vykdė aplaidžiai, nerūpestingai ir neatidžiai. Dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą kurią teismo prašoma jam priteisti iš valstybės, atsakingos už valstybės institucijų ir pareigūmų neteisėtus veiksmus. Ieškovas A. B. laiko, jog iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turinio prokurorė galėjo nustatyti, kad šio protokolo netikslumai padaryti dėl klaidos, o ne sieko suklastoti dokumentą, nes jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Todėl tokia veika negalėjo būti vertinama kaip pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Ieškovas laiko, jog prokurorės turimi duomenys nebuvo pakankami ikiteisminiam tyrimui ieškovo atžvilgiu pradėti. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal savo sunkumą BK 30 str. yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti baigtas per 6 mėnesius. P. V. Gedvilienės rezoliucija 2012 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas nustatytas iki 2012 m. rugpjūčio 11 d., tačiau iki šio termino ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas ar pratęstas. Pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas pasibaigus apylinkės prokuratūros prokurorės nustatytiems terminams, po ko, neatnaujinus termino, jokie procesiniai veiksmai negalėjo būti atliekami. Pirmasis prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą prokurorės buvo pateiktas tik 2012 m. gruodžio 6 d. Ieškovas laiko, kad ikiteisminis tyrimas užtruko nepateisinamai ilgą laiko tarpą, t. y. net 3,5 karto viršijo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 176 str. nustatytą tokio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo terminą. Net surašydama kaltinamąjį aktą prokurorė dėl savo nerūpestingumo ir atidumo stokos nurodė klaidingus asmenų, kviestinų į teismo posėdį adresus, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą baudžiamosios bylos Nr. 1-151-170/2014 vien iš teismo posėdžių teko atidėti. Ieškovas nurodo, kad šiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK raštu Nr. 10-14-S-16653 Lietuvos advokatūrai buvo išsiųstas pranešimas dėl įtarimo advokatui A. B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00391-12 pareiškimą. Lietuvos advokatūros 2013 m. gegužės 28 d. raštu ieškovui buvo pranešta apie ieškovo laikino išbraukimo iš advokatų sąrašo svarstymo vietą ir laiką. Vilniaus apskrities VPK 2014 m. vasario 26 d. sprendimu dėl A. B. leidimo laikyti (nešioti) ginklus ir ginklo paėmimo iš ieškovo buvo paimtas savigynos tikslais įsigytas šaunamasis ginklas. Ieškovui Lietuvos advokatūros 2014 m. birželio 5 d. raštu buvo vėl pranešta apie laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo svarstymo vietą ir laiką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-27162-859/2014 svarstant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, susijusį su ieškovo nepilnamečiais vaikais, dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo buvo priimtas labai nepalankus procesinis sprendimas, ateityje sukėlęs ieškovui neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovo atstovai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas teisėtai ir esant tam nustatytam pagrindui, ieškovas nenurodė konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų. Pernelyg ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę ieškovas grindžia ne konkrečiais terminų pažeidimais, o subjektyvia nuomone, jog procesas galėjo būti atliktas per ženkliai trumpesnį laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės V. G. 2012 m. birželio 11 d. rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00391-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) (b.l. 12, tomas 1, baudžiamoji byla Nr. 1-1541-170/2014). Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr.1.10-8779 bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo atlikimui išsiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui (b.l. 1, tomas 1, baudžiamoji byla Nr. 1-1541-170/2014). Pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., minėtame nutarime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. (b.l. 128-129; 167-168, tomas 1, baudžiamoji byla Nr. 1-1541-170/2014). Kaltinamasis aktas surašytas 2014 m. kovo 24 d., įteiktas ieškovui 2014 m. kovo 28 d.). Ikiteisminio tyrimo bylą perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014-05-12 nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 išteisinamuoju nuosprendžiu ieškovas A. B. buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 1 d. numato, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei kilti užtenka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytą žalą, neturi įrodinėti neteisėtus veiksmus atlikusio subjekto kaltės, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. numatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. kitas civilinės atsakomybės sąlygas: ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo neteisėtus veiksmus, dėl šių veiksmų atsiradusias žalingas pasekmes ir priežastinį ryšį. Neįrodžius bent vienos iš minėtų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimui nėra teisinio pagrindo. Valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina sąlyga – ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo veiksmų neteisėtumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2012 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, yra išaiškinęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės teisės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padaryti baudžiamajame procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2005 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, yra suformavęs praktiką, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, jeigu jų pareigūnai nevykdo bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nesilaiko tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu teisėtumo, turi būti nustatyta, ar buvo objektyvūs ir pakankami duomenys, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas. Aktualūs yra tie duomenys, kuriais disponuojama sprendimo priėmimo metu, o vėlesnis, t. y. po sprendimo priėmimo tų duomenų pasikeitimas, nereiškia neatidaus ir nerūpestingo atitinkamą sprendimą priėmusio subjekto elgesio. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir su tuo susijusių procesinių veiksmų atlikimui nebūtina turėti surinktus visus įrodymus, pagrindžiančius įariamojo kaltę, o pakanka kad tokie duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką nebūtų aiškiai neteisingi. Vėliau tie duomenys patikrinami ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas turint informaciją, kad ieškovas pagamino netikrą dokumentą, jį laikė bei panaudojo, t. y. kad jis 2012 m. gegužės 7 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, būdamas akcininkės, turinčio 50 proc. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Baltkomeda“ akcijų, atstovu pagal įgaliojimą, atspausdino dar neįvykusio 2012 m. gegužės 9 d. visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei jame pasirašė, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį išsiuntė registruotu paštu kitam bendrovės akcininkui, tokiu būdu pagamintą netikrą dokumentą panaudojo. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmusiai prokurorei 2012 m. birželio 7 d. buvo pateiktas K. S. pareiškimas bei pareiškime nurodytas kaip suklastotas dokumentas – A. B. pasirašytas uždarosios akcinės bendrovės „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, taip pat jo išsiuntimą registruotu paštu patvirtinantys dokumentai (b.l. 1218, baudžiamoji byla Nr. Nr. 1-1541-170/2014). Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant Lietuvos Respublikos 166 str. 1 d. numatytam pagrindui – pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo ir jo vykdymo teisėtumas konstatuotas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)118/2013 (b.l. 184-186, tomas 1, baudžiamoji byla Nr. 1-1541-170/2014). Baudžiamąjį procesą užbaigusiame teismo procesiniame sprendime – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d, išteisinamajame nuosprendyje nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, ikiteisminio tyrimo proceso pažeidimų.
Dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo proceso pažymėtina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pagrindą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus, o aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas greičiau grindžia tik savo subjektyvia nuomone. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, išaiškino, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui. Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (LR BPK 176 str. 3 d., 215 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas neskundė prokuroro procesinių veiksmų, pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminą. Ieškovas taip pat nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar neveikimo, kurie pažeidė ieškovo teisę į bylos tyrimą per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, būtent ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, suponuojančias pagrindą ikiteisminio tyrimo proceso trukmę laikyti pernelyg ilga. Proceso trukmės vertinimą kaip pernelyg ilgos, lemia ne konkretus laikotarpis, o bylos sudėtingumas ir apimtis, šalių elgesys. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1541-170/2014 medžiagos matyti, kad per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo reguliariai atliekami įvairūs procesiniai veiksmai: apklausiami liudytojai, išreikalaujami dokumentai. Ieškovas nenurodė ir neįrodė konkrečių ikiteisminio tyrimo procesinių terminų pažeidimų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-1541-170/2014 matyti, kad ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai, neatvykstant nustatytu laiku į apklausą (b.l. 141; 144, baudžiamoji byla Nr. 1-1541-170/2014).
Dėl prokurorės padarytos dalyvaujančių byloje asmenų adresų klaidos, iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1541-170/2014 matyti, kad ieškovo nurodyta klaida neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo teisme trukmei, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pertraukų priežastimi. Bylos nagrinėjimas 2014 m. birželio 3 d. buvo atidėtas dėl to, jog nukentėjusysis išreiškė norą turėti atstovą; 2014 m. liepos 3 d. paskelbta pertrauka poilsiui, 2014 m. liepos 29 d. paskelbta pertrauka baigiamosioms kalboms pasiruošti.
Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos ir jos priežasties pažymėtina, jog tik valstybės prievolės atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. atsiradimo būtina sąlyga yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumas. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jo patirtus nepatogumai, dvasiniai išgyvenimus ir kt. sąlygojo ne paties ikiteisminio tyrimo pradėjimas, bet jo metu atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai, todėl pagrindo konstatuoti valstybės civilinę atsakomybę nėra.
Taigi, ieškovas neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 1 d. numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti: neteisėtų pareigūnų veiksmų, šiais veiksmais padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, todėl ieškinys atmetamas.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.