Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-799-265/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-09-14
Bylos Nr.: e2A-799-265/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01546-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: J. B., V. E., J. F., A. G., J. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., J. R., L. J., V. K., R. P.
Atsakovas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Duomenys neskelbtini“

Civilinė byla Nr. e2A-799-265/2018Proceso Nr. 2-24-3-01546-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B., V. E., J. F., A. G., J. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B., V. E., J. F., A. G., L. J., V. K., J. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., R. P., J. R. ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Duomenys neskelbtini“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos 2016-05-19 sprendimo dalinio panaikinimo,

tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. N., T. S., D. S., G. S., H.A. K., J. F., A. B.–S., V. S., P. K., A. K., M. K., J. J.-P., I. M., G. E., P. J., M. J., A. A., N. J., V. G., S. G., A. R., J. V., R. K., N. K., A. K., M. J., D. J., S. D., I. Z., N. Z., V. R., D. K., R. C., J. K., S. K., A. N., Ž. N., I. N., A. B., V. D., J. N., V. C., A. C., N. K., R. K., K. Ž., J. P., L. M., I. S., V. G., N. G., D. L.@HornemanA/S, K. V., L. K., S. S., K. S., R. S., V. C., A. C., E. J., N. A., L. A. ir S. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 23 d. išduoto leidimo Nr. Duomenys neskelbtini dalį, suteikiančią teisę vietinės reikšmės kelių statybai žemės sklypuose, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančiuose Duomenys neskelbtini.; pripažinti neteisėtais gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – GNSB) „Duomenys neskelbtini“ narių ir kitų jos administruojamoje teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkų sprendimą, įformintą 2016-05-19 balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 1, kuriuo nutarta:1) įrengti asfalto dangą Duomenys neskelbtini. važiuojamosiose dalyse ir įrengti trūkstamą dalį Duomenys neskelbtini (186 m betono trinkelių dangos); 2) patvirtinti šių darbų sąmatą ir preliminarią vertę – 73 tūkst. Eur; 3) nustatyti turtinių vienetų savininkams 1 460 Eur įmoką, įpareigojant sumokėti šią sumą per tris mėnesius lygiomis dalimis po 486 Eur į bendrijos sąskaitą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie yra atskirų žemės sklypų bei juose pastatytų gyvenamųjų namų savininkai, turintys skirtingas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į tris žemės sklypus, esančius Duomenys neskelbtini., kuriuose įrengtos trys gatvės: Duomenys neskelbtini. (0,3516 ha ploto, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini); Duomenys neskelbtini. (0,4595 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini) ir Duomenys neskelbtini ( 0,9493 ha ploto, unikalus Nr Duomenys neskelbtini., kadastro Nr. Duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016-03-23 išdavė leidimą Nr. Duomenys neskelbtini statyti vietinės reikšmės kelius (susisiekimo komunikacijas) šiuose žemės sklypuose statytojai GNSB „Duomenys neskelbtini“. Ieškovų manymu, šis leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi tam nebuvo pateiktas jų sutikimas ir jie nėra pritarę savo lėšų investavimui į šį projektą. Taip pat jie nepageidavo, kad jiems priklausančiuose žemės sklypuose įrengtų kelių (statinių) savininku taptų atsakovė GNSB „Duomenys neskelbtini“, kuri Leidime įvardinta statytoju. Apie šio leidimo išdavimą jie sužinojo tik 2016 m. gegužės pabaigoje, po GNSB „Duomenys neskelbtini“ sprendimo dėl gatvių asfaltavimo priėmimo, todėl mano, kad nėra praleidę Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyto termino skundui paduoti, o jei būtų manoma kitaip – prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes jie nebuvo informuoti apie šio leidimo išdavimą ir jis jiems nebuvo įteiktas. Ieškovai prieštaravo šio leidimo įgyvendinimui ir todėl, kad jo pagrindu turėtų būti statomi statiniai ( kelio įrengimai) trijuose žemės sklypuose, kurie skirtingomis nuosavybės dalimis priklauso fiziniams asmenims, kurie gali nesutapti su šių gatvių naudotojais ar šalia esančių žemės sklypų bei juose pastatytų namų savininkais ir dėl to ateityje gali kilti ginčų. Reikalavimą pripažinti neteisėtu GNSB „Duomenys neskelbtini“ narių ir kitų jos administruojamoje teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkų sprendimą, įformintą 2016 m. gegužės 19 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 1, ieškovai grindė tuo, kad bendrija buvo įkurta bendrosios dalinės nuosavybės valdymui, naudojimui ir priežiūrai, o šiuo sprendimu pasisakė dėl jos narių ir kitų nekilnojamojo turto savininkų turto disponavimo; šiuo sprendimu sudarytos prielaidos fiziniams asmenims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose sukurti atsakovui priklausysiančius naujus nekilnojamus daiktus ir tai apsunkins šių fizinių asmenų teises. Šiuo sprendimu visiems turtinių vienetų savininkams nustatyta tapati finansinė prievolė sumokėti lygias pinigines sumas (po 1 460 Eur) aptartų nekilnojamųjų daiktų sukūrimui, tačiau jų turimos nuosavybės dalys į žemės sklypus, kuriuose numatyta asfaltuoti gatves ir tiesti šaligatvius, yra skirtingos (nuo 1/200 iki 12/200(3/50), todėl toks sulyginimas pažeistų bendrijos įstatų 43.6 ir 45.2 punktuose bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 4.76, 4.82 straipsniuose įtvirtintą bendrasavininkio pareigą apmokėti bendras išlaidas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti 50 asmenų, nors yra tik 46 aptariamų žemės sklypų savininkai, todėl sprendimą priėmė ne tie asmenys, kurie turėjo tai daryti, ir jis yra neaiškus, nes nežinia, ką reikia laikyti turtinių vienetų savininkais – žemės sklypų, kuriuose numatoma tiesti gatves, bendrasavininkius, ar šalia jų esančių žemės sklypų, skirtų gyvenamųjų namų statybai, savininkus ar šiuose sklypuose pastatytų namų savininkus, todėl neaišku, kokios apimties yra balsavusių už skundžiamus sprendimus asmenų teisės ir pareigos ir kas bus šių statinių savininkai. Sprendime numatyta visiems turtinių vienetų savininkams mokėti vienodo dydžio įmokas už trūkstamos Duomenys neskelbtini šaligatvių trinkelių dangos įrengimą neatsižvelgiant į tai, kad kita šios gatvės šaligatvių dalis jau yra išklota trinkelėmis asmeninėmis kai kurių šalia šios gatvės esančių žemės sklypų ir juose esančių namų savininkų lėšomis ir jiems už tai niekas nekompensuos. Ši sprendimo dalis taip pat pažeidžia kitose gatvėse gyvenančių namų savininkų teises, nes jie įpareigojami finansuoti gatvės, kurioje negyvena, šaligatvių įrengimą, o jų gatvėse tai net nenumatyta padaryti.Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu GNSB „Duomenys neskelbtini“ 2016 m. kovo 23 d. pateikė 2013 m. gegužės 28 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas organizuoti bankrutavusios UAB „Vitrema“ vardu išduoto kvartalo inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybą leidžiančio dokumento perregistravimą GNSB „Duomenys neskelbtini“ vardu, todėl statybos leidimas bendrijai galėjo būti išduotas. Visų bendraturčių sutikimas tam nereikalingas, nes bendrijos organų sprendimai yra privalomi visiems butų ir statinių savininkams; jie būtų reikalingi tik nesant bendrijos ir jos priimtų sprendimų, suteikiančių jai įgaliojimus gauti statybos leidimą jos vardu.Atsakovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Duomenys neskelbtini“ (toliau – ir Bendrija) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2016 m. kovo 23 d. atsakovei buvo ne išduotas naujas statybos leidimas, o jos vardu perrašytas kitam statytojui buvęs išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Korekcijos buvo būtinos, UAB „Vitrema“ bankrutavus ir nesant kam užbaigti pradėtų pagal šį leidimą darbų, o atsakovė – GNSB „Duomenys neskelbtini“ ir yra teisėta gyvenamojo kvartalo nebaigtų statyti inžinerinių tinklų bei kelių valdytoja. Šio kvartalo detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu; pagal jo sprendinius buvo numatyta suformuoti 40 sklypų individualių gyvenamųjų namų statybai, 6 sklypus – gatvių ir kelių tinklui įrengti ir 2 sklypus – inžinieriniams tinklams įrengti. Projekto organizatorių įkurtai UAB „Vitrema“ 2005 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą Nr. NS05-188 inžinerinių tinklų ir vidaus kelių statybai. Nuo 2005 m. iki 2008 m. UAB „Vitrema“ sudarinėjo preliminarias sutartis su asmenimis, pagal kurias įsipareigojo būsimam pirkėjui parduoti dalį bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų, kai jie bus įrengti. Dėl prasidėjusios finansinės krizės UAB „Vitrema“ savo įsipareigojimų pagal šias sutartis iki galo neįvykdė, inžinerinių tinklų statybos neužbaigė, nepridavė ir neįregistravo nekilnojamojo turto registre, o 2011 m. bankrutavo. 2010 buvo įkurta GNSB „Duomenys neskelbtini“, kuri yra teisėta šio gyvenamųjų namų kvartalo nebaigtų statyti inžinerinių tinklų bei kelių valdytoja, įsteigta pastatų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros įgyvendinimu, o vietiniai inžinieriniai tinklai bei bendrojo naudojimo žemės sklypai priskiriami prie bendrojo naudojimo objektų. BUAB „Vitrema“ bankroto administratorius sutiko, kad 2005-12-01 šiai bendrovei išduotas statybos leidimas būtų perrašytas GNSB „Duomenys neskelbtini“, kurios nariai 2013-05-28 visuotiniame susirinkime nutarė įgalioti bendrijos pirmininką organizuoti šio leidimo perrašymą bendrijos vardu, ir jokių papildomų sąlygų tam nereikėjo. Dalis ieškovų (V. E., A. G., N. M., S. P., J. R.) 2013 m. spalio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus dėl mokesčio nustatymo už vietinius inžinerinius tinklus. Šioje byloje priimtame įsiteisėjusiame sprendime teismas konstatavo, kad bankrutavus UAB ‚Vitrema“ teisėtu nebaigtų statyti tinklų valdytoju pagal įstatymą yra GNSB „Duomenys neskelbtini“, kuri pagal Bendrijos įstatų 29.3 p. turi teisę nustatyta tvarka statyti ir rekonstruoti šiuos statinius ir netgi pareigą užbaigti bendro naudojimo inžinerinių tinklų statybą, todėl jos priimti sprendimai dėl tinklų statybos užbaigimo bei finansavimo būdų yra teisėti ir naudingi jos nariams. Naujo statybos leidimo išduoti bendrija neprašė, todėl netaikytinas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktas ir nėra poreikio gauti ir pateikti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Toks statybos leidimas 2005-12-01 buvo išduotas UAB „Vitrema“ ir 2016 m. kovo 23 d. išduotame ginčijamame statybos leidime nurodytas tas pats projektas, parengtas 2005 m., pakeitus tik statytoją. Gatvių asfaltavimas ir šaligatvių įrengimas nėra naujų daiktų sukūrimas, o esamų pagerinimas gyventojų interesais. Šiuo metu nėra sprendžiamas klausimas, kam nuosavybės teise priklausys gatvės, kai jos bus suformuotos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Registruoti jas atskiromis dalimis žemės sklypų bendrasavininkiams netikslinga, sudėtinga ir ateityje gali kelti daug problemų dėl tinkamos priežiūros, remonto ir pan. Bendrija, kaip juridinis asmuo, priklauso visiems jos nariams, todėl tai, kad ji valdys ir šį bendrijos narių turtą, nesukels jokių neigiamų pasekmių ieškovams.Atsakovė Bendrija taip pat nurodė, kad bendrijos nariai yra gyvenamosios paskirties turtinių vienetų savininkai, įsigiję Duomenys neskelbtini kaime, Duomenys neskelbtini gatvėmis apribotoje teritorijoje žemės sklypą gyvenamosios paskirties pastatams statyti, žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ar tokio sklypo dalį su patalpa, turinčia unikalųjį numerį. Gyvenamųjų namų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo jų susitarimu. Inžinieriniai sklypai dalimis priklauso 46 savininkams, kai kurie iš jų neturi gyvenamosios paskirties sklypo. Gerinant ne šiuos sklypus, o juose įrengtas gatves, nėra pagrindo ir galimybės rinkti tam reikalingas lėšas skirtingomis dalimis (pagal nuosavybės dalis), kadangi gatvės bus naudojamos visų bendrijos narių ir nėra įtrauktos į tik kai kurių bendrijos narių naudojamo turto aprašą, juolab kad jos bus naudojamos ir patekimui prie viso kvartalo inžinierinių įrenginių (priešgaisrinio tvenkinio ir vandens gręžinio). Nurodė, kad ieškovai yra praleidę 1 mėn. terminą skundui paduoti dėl statybos leidimo ginčijimo, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu, o dėl mokesčių nustatymo įvertinti tai, kad ieškovai neįrodė ir nepagrindė, jog tai buvo padaryta neteisingai ar nustatyti per dideli mokesčiai. Iš GNSB ‚ Duomenys neskelbtini“ 2015 m. veiklos ataskaitos matyti, kad joje nurodytas ir vietinių inžinierinių tinklų statybos leidimo perregistravimas šios atsakovės vardu. Ši ataskaita be pastabų patvirtinta revizijos komisijos išvadoje.Ieškovai pateikė teismui pareiškimą, kuriame paprašė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis visų žemės sklypų, ant kurių yra numatyta įrengti ginčo objektu tapusias gatves ir šaligatvius, savininkus, ir pažymėjo, kad į bendrijos narių susirinkimą, kurio sprendimas ginčijamas šioje byloje, buvo išsiųsti/įteikti balsavimo biuleteniai 50 asmenų, iš kurių aštuoni (K. V., L. K., R. S., N. A., S. S., S. K., S. S. ir E. J.) nėra šių žemės sklypų bendrasavininkiai; tuo tarpu keturiems asmenims – L. M., UAB „Vitrema“ ar jos teisių perėmėjui, J. P. ir I. S., kurie turi savo nuosavybės dalis šiuose sklypuose, tokie biuleteniai nebuvo išsiųsti. Pažymėjo, kad buvo gauta 13 balsavimo paštu biuletenių, kuriuose be jau nurodytų aštuonių neturėjusių teisės balsuoti asmenų balsavo dar penki asmenys, neturintys tam įgaliojimų (A. K. ( be R. K. ir N. K. įgaliojimų), D. J. (be M. J. įgaliojimo), N. Z. (be I. Z. įgaliojimo) ir S. K. (be J. K. įgaliojimo). Tokiu būdu iš gautų 43 biuletenių už ginčijamo sprendimo priėmimą balsavo 27 asmenys, iš kurių 11 asmenų nėra gatvių pagrindu esančių žemės sklypų bendrasavininkiai. Todėl ieškovai manė, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtai, nesurinkus daugumos šių žemės sklypų savininkų balsų (iš viso jų yra 46 ir tik 16 balsavimas nekelia abejonių.Iš įtrauktų dalyvauti byloje trečiųjų asmenų R. K., S. G. ir J. G., K. S. ir S. S., T. S. ir D. S., L. A. ir N. A., V. D. ir S. D., A. A. ir J. P.-A, V. R. ir V. R., D. C. ir R. C., A. B. ir I. B., I. Z. ir N. Z., L. K. ir E. K. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad šioje byloje palaiko atsakovės DNSB „Duomenys neskelbtini“ poziciją ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi sprendimas visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas teisėtai ir atitinkantis daugumos bendrijos narių ir kitų jos teritorijoje nekilnojamąjį turtą valdančių asmenų interesus.Trečiaisiais asmenimis įtrauktos D. N., L. M. ir J. P. atsiliepimuose palaikė ieškovų poziciją ir prašė jų ieškinį patenkinti, kad ginčijamuose sprendimuose išspręsti klausimai būtų sprendžiami iš naujo, labiau įsigilinant į visas ieškovų nurodomas aplinkybes.Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors buvo tinkamai informuoti apie bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. sausio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų J. B., V. E., J. F., A. G., L. J., V. K., J. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., R. P., J. R. lygiomis dalimis 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 192,30 Lt iš kiekvieno ieškovo atsakovei GNSB „Duomenys neskelbtini“.Spęsdamas dėl 2016 m. kovo 23 d. statybos leidimo panaikinimo teismas padarė nurodė, kad nors šioje byloje yra visi pagrindai ieškinio senaties taikymui, tačiau vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais ji netaikytina.Nurodė, kad iš esmės ieškovai ginčijo 2016 m. kovo 23 d. GNSB „Duomenys neskelbtini“ vardu perrašyto statybos leidimo dalį dėl gatvių ir šaligatvių įrengimo tuo pagrindu, kad atsakovė nebuvo tam gavusi jų notarine tvarka patvirtintų pritarimų. Teismas nustatė, kad statybos leidimas šios teritorijos inžinierinės infrastruktūros sutvarkymui jame nurodytomis sąlygomis buvo 2005 m. išduotas tuometinei šių bendrojo naudojimo objektų valdytojai UAB „Vitrema“ pagal naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimui keliamus reikalavimus, o 2016 m. kovo 23 d. šis visiškai analogiškas leidimas tik perregistruotas GNSB „Duomenys neskelbtini“ vardu. Kadangi šis veiksmas visiškai atitiko teisės aktų jam keliamus reikalavimus, o taip pat – ir GNSB „Duomenys neskelbtini“ veiklos sritį bei apimtį ir jos teritorijoje gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą eksploatuojančių asmenų (ar bent jų daugumos) interesus, teismas sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.Pasisakydamas dėl ieškovų ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu Bendrijos narių ir kitų jos administruojamoje teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkų sprendimą, įformintą 2016 m. gegužės 19 d. protokolu Nr. 1, teismas nurodė, kad ieškovams Bendrijos įstatų nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatas ir neprieštarauja kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, tame tarpe ir CK 4 knygos nuostatoms, reglamentuojančioms bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Taip pat jokio įstatymų pažeidimo teismas neįžvelgė ir tame, kad kai kurie asmenys turi ne vieną balsą, kadangi iš bylos medžiagos nustatė, jo tai susiję išimtinai su daugiau nei vieno turtinio vieneto nuosavybės teise ir valdymu. Nustatė, kad balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti (išdalinti) ir gauti kiekviename iš šių turtinių vienetų, balsavo 43, iš jų 27 pritarė ieškovų ginčijamiems protokolo sprendiniams.Dėl ieškovų argumento, jog teisė balsuoti dėl bendrijos teritorijoje esančių gatvių (vidaus kelių) įrengimo ir pagerinimo turėjo būti suteikiama ne gyvenamosios paskirties turtinių vienetų, turinčių žemės sklypus šalia šių gatvių, o pačių gatvių sklypų unikaliais numeriais Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini bendrasavininkiai, teismas pasisakė, kad šios dienos faktinė situacija yra tokia, kad nors didžiajai daliai gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkų priklauso ir po dalį gatvių įrengimui paskirtų žemės sklypų, keletas šių turtinių vienetų savininkų savo dalies šiuose bendrai naudojamuose sklypuose neturi, nes ji yra išlikusi ankstesnių turtinių vienetų savininkų nuosavybe, dėl įvairių gyvenimiškų priežasčių laiku neperleista dabartiniams gyvenamosios paskirties sklypų savininkams. Nurodė, kad formaliai šie žemės sklypų, kuriuose yra suprojektuotos aptariamos gatvės, savininkai tebeturi visas šios savo nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teises ir pareigas, tačiau faktiškai jie patys yra visiškai nesuinteresuoti jomis naudotis ir tuo labiau – prisiimti finansinius įsipareigojimus gerinant šiuose sklypuose įrengtų gatvių būklę. Teismas pažymėjo, kad netgi įtraukus visus juos į šios bylos procesą, nei vienas realiai tokia galimybe nepasinaudojo ir nepalaikė ieškovų pozicijos, kad be jų dalyvavimo Bendrijos susirinkime priimtas sprendimas būtų pripažintas negaliojančiu.Teismas pripažino, kad iš esmės keleto žemės sklypų savininkų neįtraukimas į šių sklypų naudojimo ir investicijų į juos darymo klausimų sprendimą buvo pagrįstas susidariusia neįprastine situacija ir realiais šiuos sprendimus priėmusių asmenų interesais pagerinti savo gyvenamąją aplinką, todėl būtų neteisinga ir neprotinga vien formaliais nuosavybės apsaugos pagrindais pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais.Nustatė, kad balsavimas buvo ne slaptas, o bendrijos narių sprendimo priėmimas balsuojant raštu ir jį organizavęs bendrijos pirmininkas nepažeidė nei įstatų nuostatų šiuo klausimu, nei nedraudžiančių susitarti tokiu būdu priiminėti sprendimų teisės aktų.Teismo vertinimu, ieškovų ginčijamas bendrijos narių daugumos priimtas sprendimas nustatyti visiems turtinių vienetų savininkams vienodo dydžio įmokas už planuojamą tam tikros dalies bendro naudojimo objektų (gatvių ir šaligatvių) pagerinimą atitinka bendruosius bendrijos teritorijoje nekilnojamąjį turtą eksploatuojančių savininkų interesus, sprendimai dėl jų priimti įgyvendinant bendrijos ir kitų patalpų savininkų valią ir ieškovai taip pat gaus naudą iš šių pagerinimų. Pažymėjo, kad tokiu pat principu bendrija veikė ir anksčiau – iš bendrai surinktų lėšų atliko reikalingus darbus ir pirko reikalingas paslaugas tiek visiems bendro naudojimo objektams, tiek pagal vienoje ar kitoje gatvėje susidariusį poreikį (vienais metais maltu asfaltu gerinta Duomenys neskelbtini gatvės netinkama būklė, kitais metais atvežta ir išpilta žvyro Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini gatvių pagerinimui, atlikti Duomenys neskelbtini g. elektros stulpų ištiesinimo darbai), todėl ieškovų argumentus dėl skundžiamo sprendimo šiuo pagrindu laikė nepagrįstais.Dėl ieškinio argumentų, jog nebuvo atsižvelgta į turimos nuosavybės ir įpareigojimų proporcijas ir ankstesnį konkretaus gyventojo indėlį į šios infrastruktūros sukūrimą, teismas pasisakė, jog atsakovai į tai nurodė, kad nuosavybės ir įpareigojimų proporcijos buvo išlaikytos vadovaujantis bendrijos įstatų ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, pagal kurias daugiau nei vieną turtinį vienetą nuosavybės teise valdantys asmenys turi ir daugiau nei vieną balsą bendrijoje, o 1 460 Eur įmokos dydis nustatytas už kiekvieną turtinį vienetą. Pažymėjo, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis kiekviena iš šių gatvių turi po 50 nuosavybės dalių, kurių savininkais nurodytiems asmenims ir kils pareiga padengti po 1/50 išlaidų dalį, tokiu būdu išlaikant proporciją tarp turto ir įpareigojimų, o tai atitinka CK 4.76 straipsnio nuostatą. Nurodė, kad gyvenamosios paskirties turtinių vienetų neturinčių gatvių sklypų bendrasavininkiai nėra suinteresuoti dalyvauti šių klausimų sprendime, ir pažymėjo, kad esamomis aplinkybėmis bendrijos administruojamos teritorijos turtinių vienetų savininkai ginčijamu sprendimu pasidalijo jiems aktualių pagerinimų finansinę naštą visiškai proporcingai, kaip ir anksčiau yra darę, ir sprendimą dėl to naikinti pagrindo nėra.Konstatavo, kad nėra jokių galimybių tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti ankstesnį konkrečių turtinių vienetų savininkų indėlį į aptariamos infrastruktūros sukūrimą. Nurodė, kad ieškovų argumentai, susiję su neapibrėžtumu, kas taps gyventojų lėšomis sukurtų infrastruktūros objektų savininku, iš esmės prieštaraujant, kad juo taptų bendrija, neturi didesnės reikšmės šiai bylai. Pažymėjo, kad aptariami objektai dar nėra sukurti ir nėra sprendžiama dėl to, kas bus jų savininkas, taip pat, kad bendrija buvo sukurta turtinių vienetų savininkų kaip nesiekiantis pelno juridinis asmuo, neperduodant jai nuosavybės teisių, o įgalinant geriau organizuoti jos valdymą ir naudojimą. Nurodė, kad ginčijamas statybos leidimas bendrijai išduotas ne kaip savininkei, o kaip valdytojai, taigi šių daiktinės teisės įgyvendinimo būdų atribojimas tikrai nėra šios bylos dalykas, nekelia pavojaus ieškovų ar kitų asmenų nuosavybės teisėms ir neturi jokios reikšmės svarstant ginčijamų sprendimų teisėtumo klausimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai J. B., V. E., J. F., A. G., J. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Pažymėtina, kad net ir ignoravus aplinkybes, jog ne visi gatvių žemės sklypų bendrasavininkiai buvo informuoti apie numatytus statybos darbus jiems priklausančiuose trijuose žemės sklypuose, tinkamais balsavimo biuleteniais pripažintini tik 14 iš jų (27-11). Tai patvirtina, kad sprendimas dėl gatvių asfaltavimo ir šaligatvio išklojimo trinkelėmis priimtas 14 balsų sprendimu, kai iš viso yra 50 bendrasavininkių. Darytina išvada, kad buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios bendrąją nuosavybę. Tai, kad procesiniai pažeidimai, priimant ginčijamus sprendimus, nėra formalūs, patvirtina L. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji nurodo, kad sutinka su ieškiniu.

22.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad susirinkimo metu pagrįstai nustatytos vienodos turtinės prievolės dėl prisidėjimo prie numatytų statybos darbų visiems gretimų žemės sklypų ir juose esančių „turtinių vienetų“ bendrasavininkams, neatsižvelgiant į jų indėlį, sukuriant jau esančią infrastruktūrą. Nurodyta situacija ydinga mažiausiai dviem aspektais: a) nustatyta turtinė prievolė ne žemės sklypų, kuriuose nutarta atlikti statybos darbus savininkams, o gretimų žemės sklypų ir „turtinių vienetų“ savininkams ir b) pažeistas esminė teisinė nuostata, nustatanti, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalininkai privalo prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo proporcingai turimai nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis).

22.3. Teismas, pasisakydamas, kad nėra galimybės įvertinti kiekvieno iš bendrijos nario turtinio indėlio dydžio į bendro naudojimo objektų/infrastruktūros statybą, ignoravo akivaizdžius faktus. Pavyzdžiui, ieškovė J. K. byloje nurodė, kad ji savo asmeninėmis lėšomis įsirengė šaligatvio trinkelių dangą ties savo namu. Šios faktinės aplinkybės byloje atsakovai net neginčijo. Taip pat byloje nustatyta, tame tarpe ir pateiktomis fotonuotraukomis, kad analogiškai, šaligatvius trinkelėmis ties savo namais yra įsirengę ir eilė kitų gyvenamųjų namų savininkų. Šis jų turtinis indėlis ginčijamu sprendimu buvo ignoruotas, t. y. šie savininkai ginčijamu sprendimu įpareigoti dar kartą prisidėti savo turtiniu įnašu įrengiant šaligatvių trinkeles ir prie kitų savininkų gyvenamųjų namų.

22.4. Teismas nepagrįstai savoką „turtinių vienetų savininkai“ tapatina bendrasavininkio sąvokai. Nesutiktina, kad visi klausimai turi būti sprendžiami paprasta dauguma, neatsižvelgiant į konkrečias turimas nuosavybės dalis bei į konkretaus turto priklausymą konkretiems savininkams/bendrasavininkams.

22.5. Sąvoka „turtiniai vienetai“, pagal bendrijos įstatus, apima du atvejus: a) žemės sklypą, skirtą individualaus gyvenamo namo statybai, b) žemės sklypo dalį bendroje nuosavybėje, jeigu jame įregistruota gyvenamoji patalpa, turinti atskirą unikalų numerį (Įstatų 6p.). Manytina, kad ir šių „turtinių vienetų“ savininkai taip pat turi ne vienodas, o skirtingas teises ir pareigas, nes skiriasi turimų žemės sklypų dydžiai, pastatų skaičius šiuose žemės sklypuose. Tokia išvada darytina ir iš Įstatų 43.6, 45.2p. , kuriuose nustatyta, kad prievolė apmokėti bendras išlaidas yra proporcinga turimai nuosavybės daliai.

22.6. Nesutiktina su teismo vertinimu, jog perrašant statybos leidimą nėra būtina gauti žemės sklypų, kuriuose numatyta atlikti statybos darbus savininko/ų ar teisėtų valdytojų sutikimo. Teismo sprendime minimas bankrutuojančios UAB „Vitrema“ administratoriaus sutikimas dėl Statybos leidimo perrašymo negali būti laikomas tinkamų savininko/valdytojo sutikimu.

Atsakovė GNSB „Duomenys neskelbtini“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

23.1. Apeliantai teigia, kad neva teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrasavininkų teises ir pareigas dėl subjektų rato, kuris turi teisę priimti sprendimus asfaltuoti gatves, esančias atskiruose žemės sklypuose, tačiau nenurodo, kokios specialios nuostatos reglamentuoja sprendimų priėmimą dėl gatvių išasfaltavimo.

23.2. Bendrijos įstatų 33 punkte nurodyta, kad buvimo Bendrijos nariu pagrindas yra ne nuosavybės teisė į inžinerinės infrastruktūros sklypus, o nuosavybės teisė į turtinius vienetus, kurių paskirtis yra gyvenamoji, t. y. būti bendrijos nariu gali fizinis ar juridinis asmuo, įsigijęs teritorijoje, apribotoje Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini gatvėmis, Duomenys neskelbtini kaime, Duomenys neskelbtini seniūnijoje, Duomenys neskelbtini savivaldybėje: 33.1. žemės sklypą gyvenamosios paskirties pastatams statyti; 33.2. žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu; 33.3. žemės sklypo dalį su patalpa, kuri turi unikalų numerį. Todėl bendrijos susirinkimuose ar organizuojant balsavimą raštu, skaičiuojami ne inžinerinių sklypų savininkų balsai, o gyvenamųjų namų/gyvenamųjų patalpų (butų)/ gyvenamosios paskirties sklypų savininkų balsai. Balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti/įteikti pasirašytinai visiems asmenims, kurie, vadovaujantis bendrijos įstatais, turi teisę balsuoti, t. y. žemės sklypo gyvenamosios paskirties pastatams statyti/ žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu/ žemės sklypo dalies su patalpa, kuri turi unikalų numerį, savininkams.

23.3. Dalis ieškovų (V. E., A. G., N. M., S. P., J. R.) jau kartą buvo kreipęsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Bendrijos 2013-03-21 ir 2013-09-26 narių susirinkimuose priimtus sprendimus dėl mokesčio nustatymo ieškovams už vietinius inžinerinius tinklus. Šioje civilinėje byloje Nr. 2-838-793/2014, kuri 2014-08-14 buvo išnagrinėta Klaipėdos m. apylinkės teisme, o po to pagal ieškovų apeliaciją ir Klaipėdos apygardos teisme, konstatuotos reikšmingos šiai bylai faktinės aplinkybės (Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-14 nutartis bei LAT nutartis yra byloje). Teismai konstatavo, kad bankrutavus UAB „Vitrema“ teisėtu nebaigtų statyti tinklų valdytoju pagal įstatymą yra GNSB „Duomenys neskelbtini“. Teismai taip pat nurodė, kad pagal Bendrijos įstatų 29.3 p. Bendrija turi teisę nustatyta tvarka statyti ir rekonstruoti Bendrijos poreikiams reikalingus statinius. Be to, Bendrija turi ne tik teisę, bet ir pareigą užbaigti bendro naudojimo inžinerinių tinklų statybą, todėl Bendrijos priimti sprendimai dėl tinklų statybos užbaigimo bei finansavimo būdų yra teisėti ir naudingi jos nariams. Tą patį pagal analogiją galima pasakyti ir apie vietinius kvartalo kelius, kurie nurodyti tame pačiame statybos leidime. Tų aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nebereikia įrodinėti kitoje byloje.

23.4. Pažymėtina, kad bendrijos nariai, kuriems priklauso šiame kvartale gyvenamosios paskirties sklypai ir namai, tačiau nepriklauso gatvių bei kelių sklypai, sutinka prisidėti prie šių gatvių ir kelių užbaigimo, nes jais naudojasi, todėl ieškovų interesai dėl to nėra pažeisti.

24.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad inžinerinės paskirties sklypo dalies savininkas, kuris šiame kvartale neturi gyvenamojo namo ir/arba gyvenamos paskirties sklypo, nėra suinteresuotas prisidėti prie gatvių asfaltavimo ir šaligatvių įrengimo, nes jais nesinaudoja.

24.6. Apeliantai skunde nurodo asmenis, kurie gatvių sklypų bendrasavininkai, tačiau jiems nebuvo pranešta apie balsavimą. Pažymėtina, kad J. P. anksčiau priklausė gyv. paskirties žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini, kuris už P. skolas antstolio buvo parduotas Danijos bendrovei D. L. & Horneman A/S. Inžinerinės paskirties bendrojo naudojimo sklypų 1/50 dalis liko J. P. nuosavybė, nors ji nebeturi gyv. paskirties žemės sklypo ir todėl negali būti Bendrijos nare. I. S. anksčiau priklausė gyv. paskirties žemės sklypas su namu, esantis Duomenys neskelbtini g.. Šis turtas taip pat buvo areštuotas ir vėliau parduotas K. V.. Inžinerinės paskirties bendrojo naudojimo sklypų 1/50 dalis liko I. S. nuosavybė. Pareigos šiems asmenims sumokėti už gatvių infrastruktūros gerinimą bendrijos priimtame sprendime nenustatyta. Teismas pagrįstai pastebėjo, kad formaliai šie žemės sklypų, kuriuose suprojektuotos aptariamos gatvės, savininkai tebeturi savo nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teises ir pareigas, tačiau faktiškai jie patys yra visiškai nesuinteresuoti jomis naudotis ir tuo labiau – prisiimti finansinius įsipareigojimus gerinant šiuose sklypuose įrengtų gatvių būklę.

24.7. Apeliantai nurodo, jog L. M. yra gyvenamosios paskirties pastato, blokuoto namo adresu Duomenys neskelbtini, bendrasavininkė, tačiau jai nebuvo siųstas pranešimas apie balsavimą. Pažymėtina, kad pranešimas apie organizuojamą balsavimą raštu buvo įteiktas šio gyvenamosios paskirties pastato bendrasavininkiams – N. K., R. K., A. K., kurie pasirašė balsavimo biuletenyje. Kaip jau minėta, Bendrijos įstatų 37 p. numatyta, kad gyvenamųjų namų ar patalpų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu. Bendrijos visuotiniuose susirinkimuose visada balsuodavo N. K. arba R. K., o L. M. niekada nebuvo pareiškusi reikalavimo balsuoti pati ar išreiškusi nepritarimo dėl bendrasavininkių balsavimo.

24.8. Skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „Vitrema“ teisių perėmėjas ir gatvių sklypų bendraturtis yra ir Turto bankas. Turto bankas jokių teisių nėra perėmęs iš minėtos bankrutavusios įmonės.

24.9. Teismas aplinkybes dėl galimybės įvertinti kiekvieno Bendrijos nario indėlio į gatvių įrengimą tyrė išsamiai ir argumentavo, kodėl negalima nustatyti tikslaus kiekvieno gyventojo įnašo.

24.10. Teismas tai pat pagrįstai analizavo Bendrijos pateiktus rašytinius įrodymus, kokia praktika jau buvo susiklosčiusi dėl įnašų rinkimo bendroms reikmėms. Nuo Bendrijos steigimo pradžios, t. y. 2011 m. vasario mėn., visuotiniuose susirinkimuose buvo priimami sprendimai investuoti į visų gyv. kvartalo gatvių infrastruktūrą po lygiai, nepriklausomai nuo to, kiek gatvėse yra gyventojų ir kiek jie yra anksčiau sumokėję už inž. infrastruktūros ir gatvių įrengimą.

24.11. Skundo 11 p. apeliantai teigia, kad nesutinka su teismo sprendime išdėstytu teisės normų aiškinimu dėl statybos leidimo perrašymo, tačiau nenurodo, kokias būtent teisės normas teismas netinkamai aiškino ir taikė. Manome, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir dalyje dėl statybos leidimo panaikinimo.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo dalį dėl 2016 m. kovo 23 d. statybos leidimo panaikinimo atmesti, kitą skundo dalį spręsti teismo nuožiūra. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendime išdėstytais argumentais, kurių pagrindu Klaipėdos apylinkės teismas ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsižvelgusi, kad apeliantai nenurodė priežasčių, dėl byla pagal jų apeliacinį skundą turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininkų ir bendrasavininkių teises ir pareigas dėl subjekto rato, kuris turi teisę priimti sprendimus dėl gatvių, esančių atskiruose žemės sklypuose, asfaltavimo; dėl sprendimų, susijusių su statybos darbais žemės sklypuose, esančiuose bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priėmimo tvarkos; dėl bendrasavininkių ir savininkų įnašų dydžio.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių teisės normų nuostatų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliantų teigimu, teismo išvada dėl subjektų rato, kuris turi teisę priimti sprendimus dėl gatvių, esančių atskiruose žemės sklypuose, asfaltavimo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokios specialios nuostatos reglamentuoja sprendimų dėl gatvių asfaltavimo priėmimo procedūras ir kaip teismas pažeidė šių procedūrų vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įsigilino ir išsamiai įvertino susidariusią gyvenamojo kvartalo, kuriame yra ginčo gatvės, nestandartinę situaciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad per šiuo metu GNSB „Duomenys neskelbtini“ administruojamos teritorijos vystymo ir pavertimo tuo, kas ji dabar yra, istoriją, šią teritoriją sudarančių žemės sklypų savininkai ir jų nuosavybės dalys ne kartą keitėsi ir dabartiniai juos valdantys asmenys yra įsigiję šį turtą skirtingais laikotarpiais iš skirtingų juridinių ar fizinių asmenų ir skirtingomis sąlygomis. Visa tai lėmė šiandieninę faktinę situaciją, kad nors didžiajai daliai gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkų priklauso ir po dalį gatvių įrengimui paskirtų žemės sklypų, keletas šių turtinių vienetų savininkų savo dalies šiuose bendrai naudojamuose sklypuose neturi, nes ji yra išlikusi ankstesnių turtinių vienetų savininkų nuosavybe, dėl įvairių gyvenimiškų priežasčių laiku neperleista dabartiniams gyvenamosios paskirties sklypų savininkams. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamųjų namų kvartalas Duomenys neskelbtini kaime, Duomenys neskelbtini rajone, buvo pradėtas statyti po to, kai 9 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr Duomenys neskelbtini) savininkai R. L. ir V. U. parengė šio sklypo paskirties pakeitimo, suskaidymo ir užstatymo detalųjį planą (toliau – DP), kurį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T11-369. Pagal DP sprendinius buvo numatyta suformuoti 40 sklypų individualių gyvenamųjų namų statybai, o taip pat 6 sklypus gatvių ir kelių tinklui įrengti bei 2 sklypus – inžineriniams tinklams (biologiniams nuotekų valymo įrenginiams, vandens telkiniui-priešgaisriniam rezervuarui, vandenvietės gręžiniams įrengti). Projekto organizatorių įkurtai UAB „Vitrema“ Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė 2005 m. gruodžio 1 d. statybos leidimą Nr. NS 05-188 inžinerinių tinklų ir vidaus kelio statybai. Dėl prasidėjusios 2008m. pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios finansinės padėties UAB „Vitrema“ pilnai neužbaigė inžinerinių tinklų ir kelių statybos, jų nepridavė ir neįregistravo nekilnojamojo turto registre, šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai J. B., J. F., L. J., V. K. ir J. K. buvo sudarę preliminarias bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo-pardavimo sutartis su gyvenamojo kvartalo vystytojų UAB „Vitrema“, pagal kurias sumokėjo šiai bendrovei apie 28 000 Lt (8 109 Eur). Iš byloje esančių preliminariųjų sutarčių matyti, kad šių ieškovų sumokėta suma už inžinerinius tinklus (įskaitant ir gatves) ir bendro naudojimo sklypų dalis nėra išskaidyta pagal atskirus nekilnojamojo turto objektus. Bendro naudojimo sklypų ir inž. tinklų pirkimo-pardavimo notarinė sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas turėjo būti pasirašomi po to, kai bus inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti sutartyje nurodyti inž. tinklai (Sutarties 3.1. p. - 3.2. p.). Dėl UAB „Vitrema“ bankroto šie ieškovai notariškai patvirtintų inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutarčių nėra sudarę.Ieškovai V. E., N. M., S. P., A. G. ir J. R. gyvenamuosius namus ir / arba sklypus kartu su bendro naudojimo sklypų ir inžinerinių tinklų dalimis Duomenys neskelbtini gyvenamajame kvartale pirko iš UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“. Šių ieškovų pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodyta inžinerinių tinklų vieta, vamzdžių ilgis, diametras, gatvių ilgis bei plotis, nenurodyti ir kiti duomenys. Sutarčių 2.12. p. konstatuota, kad inžineriniai statiniai nėra teisės aktų nustatyta tvarka inventorizuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, o pardavėjas juos įsigijo kaip kilnojamąjį turtą, ir tokiomis pat sąlygomis perleidžia pirkėjams. Šių pirkimo-pardavimo sutarčių 3.1.2. p. pažymėta, kad inžinerinių tinklų bei bendro naudojimo žemės sklypų dalių kaina yra 1 Lt.Šios nurodytos faktinės aplinkybės, kurios neabejotinai žinomos ir apeliantams, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra susidariusi neįprasta ir neeilinė situacija, kadangi nors didžiajai daliai gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkų priklauso ir po dalį gatvių įrengimui paskirtų žemės sklypų, keletas šių turtinių vienetų savininkų savo dalies šiuose bendrai naudojamuose sklypuose neturi, nes ji yra išlikusi ankstesnių turtinių vienetų savininkų nuosavybe. Pastebėtina, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog netgi įtraukus visus juos į šios bylos procesą, nei vienas realiai tokia galimybe nepasinaudojo ir nepalaikė ieškovų pozicijos, kad be jų dalyvavimo Bendrijos susirinkime priimtas sprendimas būtų pripažintas negaliojančiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl subjektų rato, turinčio teisę balsuoti dėl gatvių (bendro naudojimo objekto) asfaltavimo, būtina atsižvelgti ir į Bendrijos įstatus. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir padarė pagrįstas išvadas, jog Bendrijos įstatų nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatas ir neprieštarauja kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, tame tarpe ir CK 4 knygos nuostatoms, reglamentuojančioms bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą (pvz., 4.75 straipsnis). Pažymėtina, kad nors apeliantai nekvestionuoja šios teismo išvados, tačiau apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo tas pačias faktines aplinkybes, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.Pažymėtina, kad iš GNSB „Duomenys neskelbtini“ įstatų 33 punkte reglamentuota, jog būti bendrijos nariu gali fizinis ar juridinis asmuo, įsigijęs teritorijoje, apribotoje Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini gatvėmis, Duomenys neskelbtini kaime, Duomenys neskelbtini seniūnijoje, Duomenys neskelbtini rajono savivaldybėje: 33.1. žemės sklypą gyvenamosios paskirties pastatams statyti; 33.2. žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu; 33.3. žemės sklypo dalį su patalpa, kuri turi unikalų numerį. Iš minėtų įstatų nuostatų matyti, kad buvimo bendrijos nariu pagrindas yra ne nuosavybės teisė į inžinerinės infrastruktūros sklypus, o nuosavybės teisė į turtinius vienetus, kurių paskirtis yra gyvenamoji. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrija pagal savo įstatų apibrėžtį negali laikyti tokių jokio gyvenamosios paskirties turtinio vieneto neturinčių asmenų turinčiais teisę balsuoti bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros klausimais. Apeliantų teigimu, keturiems gatvių žemės sklypų bendrasavinkiams, t. y. L. M., UAB „Vitrema“ teisių perėmėjai VĮ Turto bankui, J. P. ir I. S. nebuvo pranešta apie numatomą balsavimą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai. Bylos duomenimis, J. P. anksčiau priklausė gyvenamosios paskirties žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini, kuris vykdymo proceso metu buvo parduotas Danijos bendrovei D. L. & Horneman A/S. Inžinerinės paskirties bendrojo naudojimo sklypų 1/50 dalis liko J. P. nuosavybė, tačiau jai nebepriklauso gyvenamosios paskirties žemės sklypas, ir todėl ji nelaikytina bendrijos nare. I. S. priklausė gyvenamosios paskirties žemės sklypas su namu, esantis Duomenys neskelbtini. Šis turtas buvo areštuotas ir parduotas K. V.. Inžinerinės paskirties bendrojo naudojimo sklypų 1/50 dalis liko I. S. nuosavybė, tačiau vadovaujantis bendrijos nuostatais, I. S. nėra bendrijos narys. Todėl sutiktina su atsakove bendrija, kad pareiga šiems asmenims sumokėti už gatvių infrastruktūros gerinimą bendrijos priimtame sprendime nenustatyta. Nustatyta, kad L. M. yra gyvenamosios paskirties pastato, blokuoto namo adresu Duomenys neskelbtini, bendrasavininkė. Bylos duomenys patvirtina, kad pranešimas apie organizuojamą balsavimą raštu buvo įteiktas šio gyvenamosios paskirties pastato bendrasavininkiams – N. K., R. K., A. K., kurie pasirašė balsavimo biuletenyje. Pažymėtina, kad bendrijos įstatų 37 punkte nustatyta, jog turtinių vienetų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo jų susitarimu. Kaip nurodo atsakovė Bendrijos visuotiniuose susirinkimuose visada balsuodavo N. K. arba R. K., o L. M. niekada nebuvo pareiškusi reikalavimo balsuoti pati ar išreiškusi nepritarimo dėl bendrasavininkių balsavimo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad VĮ Turto bankas atsiliepime paaiškino, kad ieškinyje nurodyti žemės sklypai valdyti patikėjimo teise VĮ Turto bankui nebuvo perduoti, Turto bankas jokių bankrutavusios UAB „Vitrema“ teisių ir pareigų neperėmė ir todėl neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo sprendimas neturės jokios įtakos Turto banko teisėms ir pareigoms. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 39 punkte, yra nepagrįsti. Apeliantų skunde taip pat nurodo, kad iš gautų 43 balsavimo biuletenių 13 yra užpildyti asmenų, kurie nėra gatvių žemės sklypų bendrasavininkiai (K. V., L. K., R. S., N. A., S. S., S. K., S. S., E. J., A. K., D. J., N. Z.). Pažymėtina, kad bylos duomenys liudija ir jau minėta, kad šiuo konkrečiu atveju yra susidariusi neįprasta ir neeilinė situacija, kadangi nors didžiajai daliai gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkų priklauso ir po dalį gatvių įrengimui paskirtų žemės sklypų, keletas šių turtinių vienetų savininkų savo dalies šiuose bendrai naudojamuose sklypuose neturi, nes ji yra išlikusi ankstesnių turtinių vienetų savininkų nuosavybe. Kaip nurodo atsakovė, šią neįprastą situaciją gerai iliustruoja R. S. pavyzdys. Šiam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties sklypas, esantis Duomenys neskelbtini. Šį sklypą R. S. 2006 m. gruodžio 5 d. įsigijo iš S. R.. S. R. pagal preliminarią bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo-pardavimo sutartį už bendrojo naudojimo sklypų ir statomų inžinerinių tinklų dalis UAB „Vitremai“ sumokėjo 8 109,36 Eur (28 000 Lt). 2007 m. sausio 1 d. tarp R. S., S. R. ir UAB „Vitrema“ buvo pasirašytas susitarimas dėl teisių ir pareigų pagal Preliminarią bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo-pardavimo sutartį perleidimo, tačiau nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo inžinerinės paskirties sklypus R. S. nėra įgijęs, nes vykstant UAB „Vitrema“ bankroto procedūrai, bankroto administratorius jo nesistengė surasti ir jam turėjusias priklausyti bendrojo naudojimo sklypų dalis perleido kitiems asmenims.Sutiktina su atsakovės bendrijos pozicija, jog tai, kad bendrijos nariai, kuriems priklauso šiame kvartale gyvenamosios paskirties sklypai ir namai, tačiau nepriklauso gatvių bei kelių sklypai, vis tiek sutinka prisidėti prie šių gatvių ir kelių užbaigimo, nes jais naudojasi, tai ieškovų interesai dėl to nėra pažeisti. Priešingai, jiems, kaip ir likusiems bendrijos nariams, tenka mažesnė finansinė našta, nes statybos darbams paskaičiuota suma padalijama didesniam skaičiui asmenų ir tampa mažesnė vienam asmeniui.Apeliantai taip pat nesutinka su teismo išvada, jog bendrijos narių dauguma priėmė pagrįstą sprendimą nustatyti visiems turtinių vienetų savininkams vienodo dydžio įmokas už planuojamą tam tikros dalies bendro naudojimo objektų (gatvių ir šaligatvių) pagerinimą.Iš 2016 m. gegužės 16 d. GNSB ‚ Duomenys neskelbtini“ bendrijos narių ir kitų bendrijos administruojamoje teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad buvo priimtas sprendimas patvirtinti asfalto dangos ir šaligatvio įrengimo darbų sąmatą ir preliminarią finansinę darbų vertę, nustatyti turtinių vienetų savininkams 1 460 Eur įmoką, nustatant ją lygiomis dalimis po 486 Eur sumokėti nuo 2016 m. gegužės 20 d.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė bendrija akcentavo, kad bendrijos teritorijoje esančios gatvės (vidaus keliai) vertintini kaip susisiekimo infrastruktūros visuma, skirta ne tik privažiuoti iki savo namo, bet ir patekti prie bendro naudojimo inžinierinės paskirties sklypų, priešgaisrinio tvenkinio ir pan., galiausiai – laisvai vaikščioti, važinėtis dviračiu ir kt. ir pažymėjo, kad bendrijos sprendiniuose nėra išskirtos šio bendrosios nuosavybės objektu esančio turto dalys.Ginčijamu GNSB „Duomenys neskelbtini“ susirinkimo nutarimu nuspręsta dėl turtinių vienetų savininkų prievolės mokėti piniginį įnašą bendro naudojimo (bendrijos narių ir savininkų) gatvių ir šaligatvių pagerinimo darbams vykdyti, t. y. prisidėti finansuojant bendrijos narių ir savininkų bendro naudojimo turto sukūrimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog minėtas bendrijos narių daugumos priimtas sprendimas atitinka bendruosius bendrijos teritorijoje nekilnojamąjį turtą eksploatuojančių savininkų interesus, sprendimas priimtas įgyvendinant bendrijos ir kitų patalpų savininkų valią, ir ieškovai taip pat gaus naudą iš šių pagerinimų. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tokiu pat principu bendrija veikė ir anksčiau – iš bendrai surinktų lėšų atliko reikalingus darbus ir pirko reikalingas paslaugas tiek visiems bendro naudojimo objektams, tiek pagal vienoje ar kitoje gatvėje susidariusį poreikį (vienais metais maltu asfaltu gerinta Duomenys neskelbtini gatvės netinkama būklė, kitais metais atvežta ir išpilta žvyro Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini gatvių pagerinimui, atlikti Duomenys neskelbtini g. elektros stulpų ištiesinimo darbai). Todėl apeliantų argumentai dėl skundžiamo sprendimo šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo teisėtai laikyti nepagrįstais.Apeliantai taip pat nurodo, jog teismas, pasisakydamas, kad nėra galimybės įvertinti kiekvieno iš bendrijos nario turtinio indėlio dydžio į bendro naudojimo objektų / infrastruktūros statybą, ignoravo akivaizdžius faktus. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes išsamiai ištyrė ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti tikslaus kiekvieno gyventojo įnašo.Bylos duomenys liudija, kad apeliantė J. K. (kaip ir didžioji dalis kitų Bendrijos narių) buvo sudariusi preliminarią bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo-pardavimo sutartį su gyvenamojo kvartalo vystytoja UAB „Vitrema“, pagal kurią sumokėjo šiai bendrovei apie 28 000 Lt (8 109 Eur). Iš byloje esančios J. K. su UAB „Vitrema“ sudarytos preliminariosios sutarties matyti, kad šios sutarties pagrindu sumokėta suma už inžinerinius tinklus (įskaitant ir gatves) ir bendro naudojimo sklypų dalis nėra išskaidyta pagal atskirus turto objektus, t. y. nėra galimybės nustatyti, kiek iš nurodytos sumos buvo skirta būtent gatvių įrengimui. Šioje nutartyje jau minėta, kad iš bylos duomenų matyti, kad bendro naudojimo sklypų ir inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo notarinė sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas turėjo būti pasirašomi po to, kai bus inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti sutartyje nurodyti inž. tinklai (Sutarties 3.1.p. – 3.2. p.). Tačiau UAB „Vitrema“ buvo likviduota dėl bankroto ir inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo patvirtintos notarine tvarka.Bylos duomenys taip pat patvirtina ir tai, kad V. E., N. M., S. P., A. G. ir J. R. gyvenamuosius namus ir/arba sklypus kartu su bendro naudojimo sklypų ir inžinerinių tinklų dalimis Duomenys neskelbtini kvartale pirko iš UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, kuriai šis turtas atiteko po UAB „Vitrema“ bankroto. Iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad sutarčių 2.12. p. įtvirtina, jog inžineriniai statiniai nėra teisės aktų nustatyta tvarka inventorizuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, o pardavėjas juos įsigijo kaip kilnojamąjį turtą, ir tokiomis pat sąlygomis perleidžia pirkėjams. Minėtų sutarčių 3.1.2. p. pažymėta, kad inžinerinių tinklų bei bendro naudojimo žemės sklypų dalių kaina yra 1Lt. Taip pat nurodyta, kad šie daiktai yra teritorijoje, administruojamoje pagal daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymą veikiančios bendrijos, kuri be kita ko valdo bendrijos teritorijoje esančius ir bendrai naudojamus inžinerinius tinklus ir kad prisijungimo prie esamų inžinerinių tinklų klausimas turės būti pirkėjo pastangomis, rizika ir lėšomis sprendžiamas su aukščiau nurodyta bendrija (5.2.2p.). Taip pat nustatyta, kad pardavėjas įspėjo pirkėjus, kad neturi statybą leidžiančių dokumentų ir projektų, ir todėl statybą leidžiantys dokumentai nėra perrašyti pardavėjo vardu, pardavėjas neatliko jokių statybos darbų (5.1.1p.-5.1.2p.). Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, V. E., A. G., N. M. ir J. R. sumokėjo po 3 359,73 Eur, o S. P. – 2 000 Eur yra papildomai sumokėję už kitų inžinerinių tinklų (ne gatvių) užbaigimą. Apeliantas K. N. Duomenys neskelbtini gyvenamajame kvartale pirko gyvenamąjį namą, į kurio kainą buvo įskaičiuota ir inžinerinių tinklų kaina, tačiau nėra aišku, kokią konkrečiai kainos dalį sudarė inžinerinių tinklų ir gatvių vertė. Apeliantas Ž. N. nėra pateikęs jokių dokumentų, kiek jis yra sumokėjęs už inžinerinius tinklus ir gatves. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bendro objekto (gatvių) naudojimo lygį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatyti kiekvieno bendrijos nario indėlį į gatvių įrengimą iš esmės neįmanoma, todėl ieškovų siūlymas diferencijuoti įnašus už gatvių asfaltavimą šioje situacijoje yra sunkiai įgyvendinamas.Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytu teisės normų aiškinimu, kad perrašant statybos leidimą nėra būtina gauti žemės sklypų, kuriuose numatyta atlikti statybos darbus, savininkų ar teisėtų valdytojų sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nenurodo, kokias konkrečias teisės normas pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nesutinka, jog nagrinėjamu atveju nebuvo būtina visų savininkų ir bendrasavininkių notarine tvarka patvirtintų sutikimų. Bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl 2016 m. kovo 23 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo toje dalyje, kuria GNSB „Duomenys neskelbtini“ suteikta teisė būti vidinių kelių (gatvių) ir šaligatvių įrengimo vykdytoju (statytoju).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, jog statybos leidimo perregistravimas nėra naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas.Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. UAB „Vitrema“ bankroto administratorius sutiko, kad 2005 m. gruodžio 1 d. išduotas šiai bendrovei statybos leidimas būtų perrašytas Bendrijos vardu. Bendrijos nariai 2013 m. gegužės 28 d. visuotiniame susirinkime nutarė įgalioti Bendrijos pirmininką organizuoti bankrutavusios UAB „Vitrema“ vardu išduoto statybos leidimo perregistravimą Bendrijos vardu. Bylos duomenimis, 2016 m. kovo 23 d. kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu GNSB „Duomenys neskelbtini“ pateikė 2013 m. gegužės 28 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas organizuoti bankrutavusios UAB „Vitrema“ vardu išduoto kvartalo inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybą leidžiančio dokumento perregistravimą GNSB „Duomenys neskelbtini“ vardu. Kaip teisingai nurodė atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, visų bendraturčių sutikimas šiai procedūrai nereikalingas, nes bendrijos organų sprendimai yra privalomi visiems butų ir statinių savininkams; jie būtų reikalingi tik nesant bendrijos ir jos priimtų sprendimų, suteikiančių jai įgaliojimus gauti statybos leidimą jos vardu. Todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas LR statybos įstatymo (Statybos įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 7 dalies 4 punktas dėl žemės sklypo bendraturčių sutikimo, nes GNSB „Duomenys neskelbtini“ kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ne išduoti naują statybos leidimą, o išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu.Kiti apeliantų nurodyti apeliacinio skundo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė GNSB „Duomenys neskelbtini“ nurodo, kad perregistruoto statybos leidimo panaikinimo procedūra pagal LR statybos įstatymo, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 23 straipsnio 29 dalies 2 punktą buvo numatyta ne teismo sprendimu, o viešojo administravimo subjekto, išdavusio perregistruotą statybos leidimą, sprendimu, todėl ieškovai dėl 2016 m. kovo 23 d. statybos leidimo panaikinimo turėjo kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių. Kadangi išankstinio ginčų sprendimo tvarka dėl perregistruoto statybos leidimo panaikinimo nebegalima pasinaudoti, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje naujoje LR statybos įstatymo redakcijoje (2016-06-30 LR statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2573) apskritai nebenumatytas statybos leidimo perregistravimas, o tuo pačiu nenustatyta perregistruoto statybos leidimo panaikinimo procedūra, mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl civilinės bylos šioje dalyje nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė ir įvertino. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas pažymėjo, jog iki šios bylos proceso pabaigos nei viena proceso šalis šių aplinkybių nenurodė ir sąžiningai neatkreipė dėmesio į tokią įstatymo nustatytą tvarką; be to, tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio kituose punktuose, tiek nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio šio įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje numatyta bendra teismo pareiga nagrinėti tokius ginčus, kas iš esmės atitinka ir CPK, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kad nesant atskirai tam įgaliotų institucijų, civilinius ginčus sprendžia ir teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas. Dėl šių priežasčių teismas netaikė šio formalaus bylos išsprendimo būdo, o nagrinėjo klausimą iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atsakovė neteikė apeliacinio skundo, bei įvertinus pirmosios instancijos teismo priežastis, dėl kurių buvo nutarta klausimą nagrinėti iš esmės, nėra pagrindo apeliacinės instancijos teisme nutraukti šią civilinės bylos dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė GNSB „Duomenys neskelbtini“ pateikė prašymą priteisti turėtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl ieškovų apeliacinį skundą atmetus iš jų priteistina atsakovei po 70 Eur (700 Eur /10) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovų J. B., V. E., J. F., A. G., J. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., J. R. atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Duomenys neskelbtini“ naudai priteisti po 70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tretiesiems asmenis nutartį įteiki viešai.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas