Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-54-729/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-26
Bylos Nr.: e2-54-729/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01546-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Grigonienė
Ieškovas: J. K., J. B., V. E., J. F., A. G., L. J., V. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., R. P., J. R.
Atsakovas: daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smeltaitės namai“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

111.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-54-729/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01546-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 111.3 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2018 m. sausio 26 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja J. G.,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovų atstovui adv. Osvaldui Martinkui,

atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smeltaitės namai“ atstovams V. R., adv. Snieguolei Šermukšnei,

atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B., V. E., J. F., A. G., L. J., V. K., J. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., R. P., J. R. ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Smeltaitės namai“, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti D. N., T. S., D. S., G. S., Henrikas A. K., J. F., A. B. – Samavičė, V. S., P. K., A. K., M. K., J. J.-P., I. M., G. E., P. J., M. J., A. A., N. J., V. G., S. G., A. R., J. V., R. K., N. K., A. K., M. J., D. J., S. D., I. Z., N. Z., V. R., D. K., R. C., J. K., S. K., A. N., Ž. N., I. N., A. B., V. D., J. N., V. C., A. C., N. K., R. K., K. Ž., J. P., L. M., I. S., V. G., N. G., Dalfoff Larsen@HornemanA/S, K. V., L. K., S. S., K. S., R. S., V. C., A. C., E. J., N. A., L. A. ir S. S.,

dėl statybos leidimo panaikinimo ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos 2016-05-19 sprendimo dalinio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai 2016-07-14 teisme priimtu ieškiniu pareiškė reikalavimus panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016-03-23 išduoto leidimo Nr. LSNS-34-160323-00027 dalį, suteikiančią teisę vietinės reikšmės kelių statybai žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtais gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – GNSB) Smeltaitės namai“ narių ir kitų jos administruojamoje teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkų sprendimą, įformintą 2016-05-19 balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 1, kuriuo nutarta:1) įrengti asfalto dangą (duomenys neskelbtini). važiuojamosiose dalyse ir įrengti trūkstamą dalį (duomenys neskelbtini) g. (186 m betono trinkelių dangos); 2) patvirtinti šių darbų sąmatą ir preliminarią vertę – 73 tūkst.Eur.; 3)nustatyti turtinių vienetų savininkams 1460 Eur įmoką, įpareigojant sumokėti šią sumą per tris mėnesius lygiomis dalimis po 486 Eur į bendrijos sąskaitą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Savo reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad jie yra atskirų žemės sklypų bei juose pastatytų gyvenamųjų namų savininkai, turintys skirtingas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). sav., kuriuose įrengtos trys gatvės: (duomenys neskelbtini) (0,3516 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtin (duomenys neskelbtini)i)); (duomenys neskelbtini). (0,4595 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini). ( 0,9493 ha ploto, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016-03-23 išdavė leidimą Nr. LSNS-34-160323-00027 statyti vietinės reikšmės kelius (susisiekimo komunikacijas) šiuose žemės sklypuose statytojai GNSB „Smeltaitės namai“. Ieškovai mano, kad šis leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi tam nebuvo pateiktas jų sutikimas ir jie nėra pritarę savo lėšų investavimui į šį projektą. Taip pat jie nepageidauja, kad jiems priklausančiuose žemės sklypuose įrengtų kelių (statinių) savininku taptų atsakovė GNSB „Smeltaitės namai“, kuri Leidime įvardinta statytoju ir yra pradėjusi rinkti pinigus šio projekto įgyvendinimui. Apie šio leidimo išdavimą jie sužinojo tik 2016 m. gegužės pabaigoje, po GNSB „Smeltaitės namai“ sprendimo dėl gatvių asfaltavimo priėmimo, todėl mano, kad nėra praleidę Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyto termino skundui paduoti, o jei būtų manoma kitaip – prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes jie nebuvo informuoti apie šio leidimo išdavimą ir jis jiems nebuvo įteiktas. Leidimas buvo išduotas, remiantis GNSB „Smeltaitės namai“ 2013-05-28 visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 05-01, kuriame nurodyta, kad norint perregistruoti statybą leidžiantį dokumentą, reikalingi notariškai patvirtinti žemės sklypų bendrasavininkių sutikimai, todėl bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas tik organizuoti ginčijamo statybos leidimo perregistravimą, o ne savavališkai jį perregistruoti, nesurinkęs šių parašų. Ieškovai prieštarauja šio leidimo įgyvendinimui ir todėl, kad jo pagrindu turėtų būti statomi statiniai ( kelio įrengimai) trijuose žemės sklypuose, kurie skirtingomis nuosavybės dalimis priklauso fiziniams asmenims, kurie gali nesutapti su šių gatvių naudotojais ar šalia esančių žemės sklypų bei juose pastatytų namų savininkais ir dėl to ateityje gali kilti ginčų.

Reikalavimą pripažinti neteisėtu GNSB „Smeltaitės namai“ narių ir kitų jos administruojamoje teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkų sprendimą, įformintą 2016-05-19 balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 1 ieškovai grindžia tuo, kad bendrija buvo įkurta bendrosios dalinės nuosavybės valdymui, naudojimui ir priežiūrai, o šiuo sprendimu pasisakė dėl jos narių ir kitų nekilnojamojo turto savininkų turto disponavimo; šiuo sprendimu sudarytos prielaidos fiziniams asmenims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose sukurti atsakovui priklausysiančius naujus nekilnojamus daiktus ir tai apsunkins šių fizinių asmenų teises. Šiuo sprendimu visiems turtinių vienetų savininkams nustatyta tapati finansinė prievolė sumokėti lygias pinigines sumas (po 1460 Eur) aptartų nekilnojamųjų daiktų sukūrimui, tačiau jų turimos nuosavybės dalys į žemės sklypus, kuriuose numatyta asfaltuoti gatves ir tiesti šaligatvius, yra skirtingos (nuo 1/200 iki 12/200(3/50), todėl toks sulyginimas pažeistų bendrijos įstatų 43.6 ir 45.2 punktuose bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 4.76, 4.82 straipsniuose įtvirtintą bendrasavininkio pareigą apmokėti bendras išlaidas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti 50 asmenų, nors yra tik 46 aptariamų žemės sklypų savininkai, todėl sprendimą priėmė ne tie asmenys, kurie turėjo tai daryti, ir jis yra neaiškus, nes nežinia, ką reikia laikyti turtinių vienetų savininkais – žemės sklypų, kuriuose numatoma tiesti gatves, bendrasavininkius ar šalia jų esančių žemės sklypų, skirtų gyvenamųjų namų statybai, savininkai ar šiuose sklypuose pastatytų namų savininkai, todėl neaišku, kokios apimties yra balsavusių už skundžiamus sprendimus asmenų teisės ir pareigos ir kas bus šių statinių savininkai. Sprendime numatyta visiems turtinių vienetų savininkams mokėti vienodo dydžio įmokas už trūkstamos Rūdavos g. šaligatvių trinkelių dangos įrengimą, neatsižvelgiant į tai, kad kita šios gatvės šaligatvių dalis jau yra išklota trinkelėmis asmeninėmis kai kurių šalia šios gatvės esančių žemės sklypų ir juose esančių namų savininkų lėšomis ir jiems už tai niekas nekompensuos. Ši sprendimo dalis taip pat pažeidžia kitose gatvėse gyvenančių namų savininkų teises, nes jie įpareigojami finansuoti gatvės, kurioje negyvena, šaligatvių įrengimą, o jų gatvėse tai net nenumatyta padaryti. Galiausiai įmokoms įmokėti nustatytas terminas yra per trumpas, neatitinkantis savininkų finansinių galimybių.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. ir GNSB „Smeltaitės namai“ įstatuose numatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti bendro naudojimo objektus bei jiems priskirtus žemės sklypus, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą. Bendro naudojimo objektai – tai bendro naudojimo žemės sklypai ir juose įrengti privažiavimo keliai bei pėsčiųjų takai, priešgaisrinis vandens telkinys, želdiniai, kompleksiniai nuotekų valymo įrenginiai, ūkio ir lietaus vandens nuotekų magistraliniai tinklai, vandens gręžiniai ir vandentiekio tinklai. Butų ir kitų patalpų(statinių) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar jie yra bendrijos nariai, ar ne. Visi jie privalo vykdyti bendrijos organų, susirinkimų sprendimus šiais klausimais. Kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu GNSB „Smeltaitės namai“ 2016-03-23 pateikė 2013-05-28 visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas organizuoti bankrutavusios UAB „Vitrema“ vardu išduoto kvartalo inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybą leidžiančio dokumento perregistravimą GNSB „Smeltaitės namai“ vardu, todėl statybos leidimas bendrijai galėjo būti išduotas. Visų bendraturčių sutikimas tam nereikalingas, nes bendrijos organų sprendimai yra privalomi visiems butų ir statinių savininkams; jie būtų reikalingi tik nesant bendrijos ir jos priimtų sprendimų, suteikiančių jai įgaliojimus gauti statybos leidimą jos vardu.

Atsakovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Smeltaitės namai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2016-03-23 atsakovei buvo ne išduotas naujas statybos leidimas, o jos vardu perrašytas kitam statytojui buvęs išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Korekcijos buvo būtinos, UAB „Vitrema“ bankrutavus ir nebesant kam užbaigti pradėtų pagal šį leidimą darbų, o atsakovė – GNSB „Smeltaitės namai“ ir yra teisėta gyvenamojo kvartalo nebaigtų statyti inžinerinių tinklų bei kelių valdytoja. Šio kvartalo detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2004-12-30 sprendimu; pagal jo sprendinius buvo numatyta suformuoti 40 sklypų individualių gyvenamųjų namų statybai, 6 sklypus – gatvių ir kelių tinklui įrengti ir 2 sklypus – inžinieriniams tinklams įrengti. Projekto organizatorių įkurtai UAB „Vitrema“ 2005-12-01 Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą Nr. NS05-188 inžinerinių tinklų ir vidaus kelių statybai. Nuo 2005 m. iki 2008 m. UAB „Vitrema“ sudarinėjo preliminarias sutartis su asmenimis, pagal kurias įsipareigojo būsimam pirkėjui parduoti dalį bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų, kai jie bus įrengti. Dėl prasidėjusios finansinės krizės UAB „Vitrema“ savo įsipareigojimų pagal šias sutartis iki galo neįvykdė, inžinerinių tinklų statybos neužbaigė, nepridavė ir neįregistravo nekilnojamojo turto registre, o 2011 m. bankrutavo. 2010 buvo įkurta GNSB „Smeltaitės namai“, kuri yra teisėta šio gyvenamųjų namų kvartalo nebaigtų statyti inžinerinių tinklų bei kelių valdytoja, įsteigta pastatų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros įgyvendinimu, o vietiniai inžinieriniai tinklai bei bendrojo naudojimo žemės sklypai ir priskiriami prie bendrojo naudojimo objektų. BUAB „Vitrema“ bankroto administratorius sutiko, kad 2005-12-01 šiai bendrovei išduotas statybos leidimas būtų perrašytas GNSB „Smeltaitės namai“, kurios nariai 2013-05-28 visuotiniame susirinkime nutarė įgalioti bendrijos pirmininką organizuoti šio leidimo perrašymą bendrijos vardu, ir jokių papildomų sąlygų tam nereikėjo. Dalis ieškovų ( V. E., A. G., N. M., S. P., J. R.) 2013-10-24 kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą, prašydami panaikinti šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus dėl mokesčio nustatymo už vietinius inžinerinius tinklus. Šioje byloje priimtame įsiteisėjusiame sprendime teismas konstatavo, kad bankrutavus UAB ‚Vitrema“ teisėtu nebaigtų statyti tinklų valdytoju pagal įstatymą yra GNSB „Smeltaitės namai“, kuri pagal Bendrijos įstatų 29.3 p. turi teisę nustatyta tvarka statyti ir rekonstruoti šiuos statinius ir netgi pareigą užbaigti bendro naudojimo inžinerinių tinklų statybą, todėl jos priimti sprendimai dėl tinklų statybos užbaigimo bei finansavimo būdų yra teisėti ir naudingi jos nariams. Naujo statybos leidimo išduoti bendrija neprašė, todėl netaikytinas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4p. ir nėra poreikio gauti ir pateikti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Toks statybos leidimas 2005-12-01 buvo išduotas UAB „Vitrema“ ir 2016-03-23 išduotame ginčijamame statybos leidime nurodytas tas pats projektas, parengtas 2005 m., pakeitus tik statytoją. Gatvių asfaltavimas ir šaligatvių įrengimas nėra naujų daiktų sukūrimas, o esamų pagerinimas gyventojų interesais. Šiuo metu net nėra sprendžiamas klausimas, kam nuosavybės teise priklausys gatvės, kai jos bus suformuotos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Registruoti jas atskiromis dalimis žemės sklypų bendrasavininkiams netikslinga, sudėtinga ir ateityje gali kelti daug problemų dėl tinkamos priežiūros, remonto ir pan. Bendrija kaip juridinis asmuo priklauso visiems jos nariams, todėl tai, kad ji valdys ir šį bendrijos narių turtą, nesukels jokių neigiamų pasekmių ieškovams.

Bendrijos nariai yra gyvenamosios paskirties turtinių vienetų savininkai, įsigiję (duomenys neskelbtini)gatvėmis apribotoje teritorijoje žemės sklypą gyvenamosios paskirties pastatams statyti, žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ar tokio sklypo dalį su patalpa, turinčia unikalųjį numerį. Gyvenamųjų namų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo jų susitarimu. Inžinieriniai sklypai dalimis priklauso 46 savininkams, kai kurie iš jų neturi gyvenamosios paskirties sklypo. Gerinant ne šiuos sklypus, o juose įrengtas gatves, nėra pagrindo ir galimybės rinkti tam reikalingas lėšas skirtingomis dalimis ( pagal nuosavybės dalis), kadangi gatvės bus naudojamos visų bendrijos narių ir nėra įtrauktos į tik kai kurių bendrijos narių naudojamo turto aprašą, juolab kad jos bus naudojamos ir patekimui prie viso kvartalo inžinierinių įrenginių (priešgaisrinio tvenkinio ir vandens gręžinio). Leidimo dalies dėl inžinierinių tinklų statybos ieškovai ir neginčija. Apie ginčijamą statybos leidimą jie sužinojo, nes buvo kviečiami ir dalyvavo 2016-04-07 vykusiame visuotiniame susirinkime, kur niekas nereiškė priekaištų dėl pirmininko pristatyto statybos leidimo. Pagal šį leidimą 2016 m.balandžio mėn. buvo vykdomi inžinierinių tinklų statybos darbai, ieškovai tai matė ir jokių pretenzijų nereiškė. Jie yra praleidę 1 mėn. terminą skundui paduoti dėl statybos leidimo ginčijimo, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu, o dėl mokesčių nustatymo įvertinti tai, kad ieškovai neįrodė ir nepagrindė, jog tai buvo padaryta neteisingai ar nustatyti per dideli mokesčiai. Iš GNSB ‚Smeltaitės namai“ 2015 m. veiklos ataskaitos matyti, kad joje nurodytas ir vietinių inžinierinių tinklų statybos leidimo perregistravimas šios atsakovės vardu. Ši ataskaita be pastabų patvirtinta revizijos komisijos išvadoje.

Oponuodami atsakovių atsiliepimams, ieškovai raštu nurodė, kad skundžiami sprendimai prieštarauja jų teisėtiems lūkesčiams bei pažeidžia jų turtinius interesus. Teisiniu aspektu ginčo gatvės nėra suformuotos kaip savarankiški turtiniai vienetai ir įregistruotos, todėl jų nuosavybė ir valdymas neaptarinėtini ir bendrija negali būti laikoma jų valdytoja, o faktiniu aspektu jos egzistuoja ir yra naudojamos; jų savininkais laikytini žemės sklypų, kuriuose įrengtos gatvės, savininkai, nes sklypai laikytini pagrindiniu daiktu, o juose įrengtos gatvės – antraeiliu, kurį pagal CK 4.13 -4.14 str. nuostatas ištinka pagrindinio daikto likimas. Tai, kad šios gatvės turi pavadinimus, neįrodo, kad jos yra įrengtos, o tik kad yra numatyta jas įrengti ir žemės sklypų, kuriuose tai numatyta, savininkai turi turėti teisę pasisakyti dėl jų įrengimo kaip jų nuosavybės pagerinimo ir tokiu būdu išvengti nepageidaujamų išlaidų ateityje. BUAB „Vitrema“ bankroto administratoriaus išduotas sutikimas perrašyti statybos leidimą atsakovės vardu teisiškai nereikšmingas, nes tuo metu, kai jį davė, visas BUAB „Vitrema“ turtas jau buvo parduotas iš varžytynių ir tik naujieji jo dalių savininkai galėjo dėl to pasisakyti. Ginčijamo statybos leidimo pagrindu gatvės numatomos statyti sklypuose, kurie nepriklauso bendrijai, jų savininkai nesutampa su bendrijos nariais, kurie kaip greta gatvių esančių gyvenamųjų namų savininkai negali priimti sprendimų, susijusių su svetimuose žemės sklypuose esančių statinių statyba. Nei vienam iš ieškovų nebuvo įteiktas skundžiamas bendrijos visuotinio susirinkimo protokolas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie yra praleidę terminą jam apskųsti.

Atsiliepimas

Atsakovė GNSB „Smeltaitės namai“ į šiuos paaiškinimus atsikirto nurodydama, kad ginčo gatvės yra apskaitomos ne nekilnojamojo turto, o kelių registre ir tai lemia jų kaip suformuoto savarankiško turtinio vieneto statusą, o CK 4.40 str. nurodyta, kas priklauso žemės sklypo savininkui ir kad įstatymo ar sutarties gali būti nustatyta ir kitaip. Ieškovai J. B., J. F., L. J., V. K. ir J. K. su UAB „Vitrema“ buvo sudarę preliminarias bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinierinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal jas sumokėjo apie 28 000 litų (8109 Eur) ir ši suma nebuvo išskaidyta, t.y., nėra aišku, kiek iš jos buvo skirta būtent gatvių įrengimui. Kita dalis ieškovų ( V. E., A. G., N. M., S. P., J. R.) namus arba sklypus kartu su bendro naudojimo sklypų ir inžinierinių tinklų dalimis pirko iš įmonės, kuri šį turtą po bankroto perėmė iš UAB „Vitrema“. Pagal jų sudarytas sutartis nenurodytos jokios inžinierinių tinklų charakteristikos, konstatuota, kad jie nėra inventorizuoti ir įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai, buvo pardavėjo įsigyti ir pirkėjams parduodami kaip kilnojamasis turtas, kurio dalių kaina nustatyta 1 litas. Taip pat nurodyta, kad šie daiktai yra teritorijoje, administruojamoje GNSB „Smeltaitės namai“, kuri juos valdo ir kad prisijungimo prie jų klausimas turės būti sprendžiamas su šia bendrija. Pardavėjas įspėjo pirkėjus, kad neturi inžinierinių tinklų statybą leidžiančių dokumentų ir projektų, neatliko jokių statybos darbų ir negali garantuoti jų atlikimo kokybės, nėra perėmęs nuosavybės teisės į inžinierinių tinklų projektus ir neatlygins pirkėjui su tuo susijusių nuostolių. Šie ieškovai už kitų inžinierinių tinklų ( ne gatvių) užbaigimą yra sumokėję po 2000 ( S. P.) – 3359 eurų. Kiek už inžinierinių tinklų ir gatvių įrengimą, pirkdami gyvenamuosius namus, yra sumokėję K. N. ir R. P. – neaišku, Ž. N. išvis nėra pateikęs tokių dokumentų, todėl nustatyti kiekvieno bendrijos nario indėlį į gatvių įrengimą praktiškai neįmanoma ir įnašų diferencijavimas gali sukelti naujus ginčus tarp bendrijos narių. Jau nuo bendrijos įsteigimo pradžios visuotiniuose susirinkimuose buvo priimami sprendimai investuoti į visų gatvių infrastruktūrą po lygiai, nepriklausomai nuo to, kiek gatvėse yra turtinių vienetų, ir net nepaisant to, kurios gatvės infrastruktūra pagerinta. Už visų gatvių priežiūrą taip pat imamas vienodas mokestis iš visų, nors gatvių ilgis skiriasi ir jų priežiūros kaštai nėra vienodi. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo keliamas klausimas, kad kiekvienos gatvės pagerinimo klausimus spręstų tik toje gatvėje turtinius vienetus valdantys bendrijos nariai, tam padarytas ir ieškovų pateiktas paskaičiavimas, tačiau bendrija nėra patvirtinusi bendro naudojimo objektų aprašo, pagal kurį gatvės būtų naudojamos atskirai ir tai prieštarautų Įstatymo 12 str. 2d. bei bendrijos tikslui bendrai gerinti infrastruktūrą visoje jos teritorijoje. Pažymėjo, kad kiti turtinių vienetų savininkai, nors ir nemažai prisidėję prie gatvių bei šaligatvių įrengimo iki šiol, neprieštaravo mokesčiui už jų galutinį sutvarkymą, nes tai atitinka bendrus visų interesus.

2017-03-31 ieškovų atstovas pateikė teismui pareiškimą, kuriame paprašė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis visų žemės sklypų, ant kurių yra numatyta įrengti ginčo objektu tapusias gatves ir šaligatvius, savininkus, ir pažymėjo, kad į bendrijos narių susirinkimą, kurio sprendimas ginčijamas šioje byloje, buvo išsiųsti/įteikti balsavimo biuleteniai 50 asmenų, iš kurių aštuoni (K. V., L. K., R. S., N. A., S. S., S. K., S. S. ir E. J.) nėra šių žemės sklypų bendrasavininkiai; tuo tarpu keturiems asmenims – L. M., UAB „Vitrema“ ar jos teisių perėmėjui, J. P. ir I. S., kurie turi savo nuosavybės dalis šiuose sklypuose, tokie biuleteniai nebuvo išsiųsti. Negana to, buvo gauta 13 balsavimo paštu biuletenių, kuriuose be jau nurodytų aštuonių neturėjusių teisės balsuoti asmenų balsavo dar penki asmenys, neturintys tam įgaliojimų (A. K. ( be R. K. ir N. K. įgaliojimų), D. J. (be M. J. įgaliojimo), N. Z. (be I. Z. įgaliojimo) ir S. K. (be J. K. įgaliojimo). Tokiu būdu iš gautų 43 biuletenių už ginčijamo sprendimo priėmimą balsavo 27 asmenys, iš kurių 11 asmenų nėra gatvių pagrindu esančių žemės sklypų bendrasavininkiai. Todėl ieškovai mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtai, nesurinkus daugumos šių žemės sklypų savininkų balsų (iš viso jų yra 46 ir tik 16 balsavimas nekelia abejonių).

Atsiliepimas

Į šį pareiškimą atsakovė GNSB „Smeltaitės namai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis šios bendrijos įstatais, savo poziciją svarstomu klausimu turėjo išreikšti gyvenamosios paskirties turtinių vienetų savininkai, todėl jiems arba jų atstovams ir buvo išdalinti balsavimo biuleteniai. Vienas toks turtinis vienetas pagal įstatus turi vieną balsą, todėl taip skaičiuojama net esant keliems bendrasavininkiams. L. M. yra blokuoto gyvenamojo namo Rūdavos g. 13-1 viena iš bendrasavininkių, pranešimas apie organizuojamą balsavimą buvo įteiktas kitiems šio turto bendrasavininkiams (N. K., R. K. ir A. K.), kurie pasirašė balsavimo biuletenyje ir tokiu būdu už šį turtinį vienetą buvo prabalsuota, o L. M. iki šiol niekada pati nereiškė noro balsuoti ir neišreiškė nepritarimo dėl bendrasavininkų balsavimo. VĮ „Turto bankas“ šioje byloje jokių teisių ir pareigų neturi, nes nėra perėmęs UAB ‚Vitrema“ nuosavybės; 2/50 vieno iš inžinierinės paskirties sklypų dalys priklauso L. B., kuris nėra įregistravęs šio turto savo vardu ir planuoja jį perleisti S. S., kuriai yra perleidęs ir savo turėtą blokuotą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), todėl ji ir dalyvavo balsavime. J. P. anksčiau priklausė gyvenamosios paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris buvo perleistas Dalhoff Larsen&Horneman A/S, tačiau 1/50 inžinierinės paskirties sklypo dalis liko J. P. nuosavybė. Šis trečiasis asmuo preliminariosios sutarties su UAB „Vitrema“ sudarymo metu buvo patvirtinusi, kad yra susipažinusi su bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų projektu, todėl jai buvo žinoma atsakovės vardu tik perrašyto, o ne naujai išduoto statybos leidimo esmė ir 2012-04-19 vykusio bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas organizuoti trūkstamų inžinierinių komunikacijų įrengimą ir įregistravimą ir jokių prieštaravimų tam ji nepareiškė. I. S., perleidęs savo gyvenamosios paskirties turtinį vienetą K. V., yra likęs 1/50 dalies inžinierinės paskirties sklypo savininku, tačiau negali šiuo turtu disponuoti dėl jam taikomo turto arešto. J. P. ir I. S. apie organizuojamą balsavimą nebuvo pranešta, nes jie nėra bendrijos nariai ir gyvenamosios paskirties turto vienetų savininkai, o pareigos jiems sumokėti už gatvių infrastruktūros gerinimą ginčijamame sprendime nenumatyta. Bendrijų teisę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 10 d. apibrėžta, kad į tokias bendrijas gali jungtis gyvenamosios, rekreacinės (poilsio), kūrybos ar ūkinės paskirties pastatų bendrasavininkiai, kurie CK 4.85 str. pagrindu balsų dauguma priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Visuose teisės aktuose balsavimo teisė siejama su butų/pastatų/patalpų nuosavybe, todėl atsakovės įstatų 33 p. irgi nustatyta, kad jos nariu gali būti tik juridinis ar fizinis asmuo, turintis jos administruojamoje teritorijoje žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu arba žemės sklypo dalį su patalpa, kuri turi unikalų numerį. Dauguma ieškovų yra šios bendrijos nariai, dalyvavę ją steigiant ir priimant jos įstatus, todėl privalo jais vadovautis. GNSB „Smeltaitės namai“ bendroji dalinė nuosavybė yra ne tik bendrojo naudojimo sklypai, bet ir kiti objektai, kurių paskirtis – aptarnauti gyvenamosios paskirties žemės sklypus ir pastatus, nurodyti įstatų 12.2 punkte. Jie tebėra kuriami, dar neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, todėl bendrija, įgyvendindama savo paskirtį, siekia užbaigti jų statybą, suformuoti ir įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir išspręsti bendrijos narių ir kitų turtinių vienetų savininkų nuosavybės į šį turtą teisinius klausimus. Kol šie daiktai nesukurti, šie klausimai nesprendžiami, tik juos sukūrus(pastačius) bus sprendžiama, kieno vardu juos įregistruoti ir kokiomis dalimis. Bendrijai žinoma, kad turtinių vienetų savininkai yra prisidėję prie šių daiktų sukūrimo nevienodomis dalimis, o aptariamuose sklypuose nutiesti elektros tinklai ir dujotiekis nėra sklypų bendrasavininkų nuosavybė. Iš 50 gyvenamosios paskirties objektų 41 turtinio vieneto savininkai turi nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo inžinierinius sklypus, o 9 tokių teisių neturi. UAB „Vitrema“ (L. B.), I. S. ir J. P. turi išlikusią bendrojo naudojimo sklypų nuosavybę, tačiau nebeturi gyvenamosios paskirties turtinių vienetų nuosavybės, todėl pagal bendrijos įstatus balsuoti negali, tačiau visa tai žinodami, jie niekada nesikreipė į bendriją ir dėl to pretenzijų nekėlė. N. J., M. K. ir P. K. pagal įsigijimo dokumentus priklauso didesnės nei 1/50 šių sklypų dalys, K. Ž., su sutuoktiniu valdančiai du gyvenamosios paskirties turtinius vienetus, priklauso 2/50 dalys bendrojo naudojimo inžinierinės paskirties sklypų, J. R. – irgi 2/50, todėl jie turi po du balsus ( po vieną už kiekvieną turtinį vienetą). L. M., N. K., R. K., L. J., V. K., A. B.-S ir V. S. priklauso mažiau nei po 1/50 bendrojo naudojimo inžinierinės paskirties sklypų, todėl jiems balsuojant negalima paskirti po vieną balsą. Jei būtų pripažinta, kad balsuoti galėjo tik tie bendrijos nariai/gyvenamosios paskirties turto savininkai, kurie turi nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo sklypus, tai yra 41 asmuo, iš kurių balsavime dalyvavo 36; 21 balsavo „už“, 15- „prieš“, taigi ir taip buvo surinkta balsų dauguma ginčo sprendimui priimti. 2014-08-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-838-793/2014 jau buvo sprendžiama dalis šiai bylai aktualių klausimų ir jų teismas nebeturėtų spręsti iš naujo.

Iš įtrauktų dalyvauti byloje trečiųjų asmenų R. K., S. G. ir J. G., K. S. ir S. S., T. S. ir D. S., L. A. ir N. A., V.dainius ir S.dainiuvienė, A. A. ir J. P.-Armalė, V. R. ir V. R., D. C. ir R. C., A. B. ir I. B., I. Z. ir N. Z., L. K. ir E. K. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad šioje byloje palaiko atsakovės DNSB „Smeltaitės namai“ poziciją ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi sprendimas visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas teisėtai ir atitinkantis daugumos bendrijos narių ir kitų jos teritorijoje nekilnojamąjį turtą valdančių asmenų interesus.

Atsiliepimas

Trečiaisiais asmenimis įtrauktos D. N., L. M. ir J. P. atsiliepimuose palaikė ieškovų poziciją ir prašė jų ieškinį patenkinti, kad ginčijamuose sprendimuose išspręsti klausimai būtų sprendžiami iš naujo, labiau įsigilinant į visas ieškovų nurodomas aplinkybes.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors buvo tinkamai informuoti apie bylą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžių metu pasisakę ieškovai ir jų atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir prašė jį patenkinti. Ieškovų atstovas akcentavo, kad terminas apskųsti bendrijos sprendimą nėra praleistas, reikia jį skaičiuoti nuo skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavimo dienos – 2016 m. birželio mėn., o jei teismas manys, kad jis praleistas – prašo atnaujinti šį terminą tuo pagrindu, kad bendrijos nariai ilgai negavo visos prašomos informacijos ir todėl negalėjo anksčiau parengti ieškinio. Pažymėjo, kad 2013-05-28 bendrijos narių susirinkime jos pirmininkas informavo, kad ruošiasi perregistruoti anksčiau išduotą statybos leidimą ir tam reikės notariškai patvirtintų savininkų sutikimų, tačiau dėl to jos procesas nebuvo vykdomas, o statybos leidimas perregistruotas jų nesurinkus, taigi pažeidžia žemės sklypų savininkų nuosavybės teises, todėl leidimo dalis dėl gatvių statybos turi būti panaikinta. Pažymėjo, kad bendrijos nariai anksčiau buvo susitarę dėl gatvių įrengimo 2018 metais, o ginčijamas sprendimas, nepakankamai išdiskutavus jį susirinkime, neleidžiant pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, slaptu balsavimu skubotai priimtas 2016 m. gegužės mėn. ir jame dalyvavo ne gatvių pagrindu esančių žemės sklypų, o šalia jų išdėstytų gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkai; iš 50 gatvių sklypų savininkų šiame susirinkime balsavo tik 16. Dėl šaligatvių išklojimo trinkelėmis nurodė, kad didelė dalis gyventojų jau yra asmeninėmis lėšomis tai padarę, todėl neteisinga reikalauti juos mokėti už tai, kad tokia danga būtų įrengta prie neturėjusių tokių išlaidų gyventojų namų. Taip pat neteisingu laiko vienodo dydžio piniginių įnašų visiems nustatymą, neatsižvelgiant nei į skirtingą gatvių plotą, nei į jose gyvenančių asmenų skaičių, nei į turimos nuosavybės dydį, nors nustatomos finansinės pareigos turėtų būti proporcingos nuosavybei. Ieškovai norėtų, kad kiekvienos gatvės gyventojai patys finansuotų savo gatvės įrengimą, o leidimo dalies dėl kitos infrastruktūros neginčija.

I. J. K. papildomai akcentavo, kad ji ir kiti ieškovai nesutinka su ginčijamo statybos leidimo sprendiniais, kuriuos buvo numatyta koreguoti, sprendimų derinimo tvarka, nesuteikiant pakankamų galimybių diskusijoms ir priimant šį sprendimą ne tiems asmenims, kurie yra gatvių žemės sklypų savininkai bei sukuriant fizinių asmenų įnašų pagrindu nuosavybę bendrijai, ir finansiniais įpareigojimais, kurie nepagrįstai nustatyti ne tik dideli ir per trumpam laikui, bet ir visiems vienodi, neatsižvelgiant į kiekvieno ligtolinį indėlį į infrastruktūros sukūrimą. Pažymėjo, kad ji už tai jau yra sumokėjusi 28 850 Lt (8 355 Eur), pati įsirengusi šaligatvį prie savo sklypo ir mano, kad dėl tolimesnio indėlio susirinkime turėjo vykti išsamios diskusijos, iškeliant alternatyvas ir apsvarstant visus galimus variantus, o ne skubus slaptas balsavimas. Be to, ji tvirtina, kad bendrijoje nėra aiškiai aptarta, kaip bus valdomas tokiu būdu sukurtas turtas, kas bus jo savininkas, o ji kategoriškai prieštarauja, kad tai taptų bendrijos nuosavybė; bendrijos įstatuose tai nėra aptarta. Mano, kad problema būtų išspręsta, dar kartą surengus susirinkimą, visiems suteikiant teisę pasisakyti ir priėmus sprendimą sąžiningiau ir atviriau.

I. K. N. akcentavo, kad jau įsigydamas sklypą (duomenys neskelbtini)gatvėje sumokėjo už įrengtą šaligatvio dalį ir nenori mokėti papildomai 700 Eur už tokio gerbūvio sukūrimą(duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) gatvėse. Pagrindinis jo nesutikimas su priimtu bendrijos sprendimu ir yra dėl numatyto visiems vienodo ir gana didelio įmokos dydžio. Dėl statybos leidimo perregistravimo nurodo, kad buvo suteikęs įgaliojimą infrastruktūros statyboms UAB „Vitrema“, o jai jos neliko atsakovė, norėdama tęsti šiuos darbus, turėjo pati gauti savininkų pritarimus tam, bet jų neprašė ir negavo, todėl neturi teisės persiregistruoti statybos leidimo savo vardu. UAB „Vitrema“ buvo atlikusi ir bazinius gatvių įrengimo darbus, kuriais ir šiuo metu visi naudojasi, o asfaltuoti gatves bendrasavininkiai buvo susitarę 2018, o ne 2016 metais.

Atsiliepimas

Atsakovės GNSB „Smeltaitės namai“ atstovai prašė ieškinį atmesti jų atsiliepime ir kituose rašytiniuose paaiškinimuose išvardintais motyvais. Atsakovės atstovas V. R. papildomai pažymėjo, kad dar 2013 m. rugpjūčio mėn. bendrijos narių susirinkime buvo nutarta perrašyti statybos leidimą, perkeliant kvartalo vystytojos UAB „Vitrema“ teises ir pareigas atsakovei. Niekas iš atsakovų pretenzijų nereiškė, su statybos leidimu ir kitais dokumentais susipažinti nepageidavo. Ginčas kilo tik dėl nustatyto gan didelio įmokų dydžio, nes asfaltuotų ir daug patogesnių naudoti gatvių norėjo visi gyventojai. Pažymėjo, kad ieškovams nebuvo naujiena bendri indėliai į visos bendrijos infrastruktūros sukūrimą, tokiu pat principu jie yra mokėję už gatvių pagerinimą maltu asfaltu, gatvių apšvietimo įrengimą, valymo paslaugas. Visi bendrijos nariai ir jos teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkai yra visų jų lėšomis sukurtų infrastruktūros objektų savininkais, bendrija pati yra jų sukurtas juridinis asmuo, kuris jų nuosavybės užvaldyti negali, tik palengvina sprendimų priėmimą ir bendrų objektų valdymą.

Atsakovės atstovo adv. S.Šermukšnė papildomai akcentavo, kad pagal bendrijos įstatus sprendimai joje buvo priimami balsų dauguma. Nors ieškovai įrodinėjo, kad 2016-05-19 susirinkimo sprendiniai turi būti panaikinti, įtraukus trečiaisiais asmenimis likusius bendrijos teritorijoje esančių nuosavybės objektų savininkus, ieškovų poziciją palaikė tik J. P., o 23 gyventojų atsiliepimuose išreikštas palaikymas atsakovės priimtam sprendimui, taigi balsų dauguma ir dabar yra už ginčijamus sprendinius. Patys žemės sklypų bendrasavininkiai įsteigė GNSB „Smeltaitės namai“ bendrojo naudojimo objektų valdymui, ji teisėtai veikia savo įstatų, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo ir Civilinio kodekso normų pagrindu, o bet koks jos veiklos metu sukurtas turtas priklauso ją įsteigusiems asmenims; tai yra įtvirtinta ir šios bendrijos atžvilgiu priimtame, todėl prejudicinę galią turinčiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime Nuo 2018-01-01 nebegaliojant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo normai, pagal kurią galėjo būti ginčijamas statybos leidimų perregistravimas, ieškovų reikalavimas dėl 2016-03-23 statybos leidimo, perregistruoto atsakovės vardu, užginčijimo yra nebeįmanomas patenkinti. Be to, pažymėjo, kad UAB „Vitrema“ vardu išduoto leidimo perregistravimas buvo vykdomas, remiantis 2013 m. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu, o jis net nėra ginčijamas šioje ar kitoje byloje, todėl jokie neteisėti atsakovės veiksmai šiuo klausimu neįrodyti. Iš susirinkimo organizavimo bei vykdymo tvarkos pažeidimų nebuvo įrodyta – buvo išsiųsta 50 balsavimo biuletenių visų turtinių vienetų savininkams, 43 balsavo, 27 pritarė, taigi sprendimas buvo priimtas dauguma balsų; jokie kiti asmenys, neįeinantys į šį sąrašą, ir negina savo neva pažeistų teisių, ir nėra įgalioję ieškovų tai daryti. Statybos leidimas infrastruktūriniams statiniams buvo išduotas 2005 m., perregistruotas 2016 m., tikrai ne skubotai, o statybos įstatymas numato statytojui pareigą ir užbaigti statybos darbus. Bendrijoje buvo svarstyta alternatyva kiekvienos gatvės gyventojams mokėti tik už savo gatvės asfaltavimą, bet išsiaiškinta su teisininkais, kad toks sprendimas dėl būtinybės visiems naudotis tam tikrais infrastruktūros objektais ar jų dalimis būtų neteisėtas ir priimtas kitoks sprendimas. Jokių įrodymų, kad protokole patvirtintoje sąmatoje yra netinkamai nurodyti atliktini darbai ar apskaičiuota jų kaina, ieškovai nepateikė, kad jiems per sunku sumokėti sprendimu nustatyto dydžio įmokas neįrodinėjo, tuo pagrindu sprendimo neginčijo.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais. Papildomai pažymėjo, kad abejonių dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo ir logiškumo jam kelia tai, kad balsavimo tvarkos ir subjektų rato pažeidimais jie įrodinėja tik dalies 2016-03-23 perregistruoto statybos leidimo neteisėtumą, tačiau tai nekliudo jiems laikyti pagrįsta ta pačia balsavimo tvarka ir tų pačių subjektų priimtos kitos šio sprendimo dalies. Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme aiškiai nurodyta, kas gali būti statytojais; ieškovai kaip statytojai savo funkcijas galėjo pavesti bendrijai, tai ir padarė, todėl bendrija, kreipdamasi dėl statybos leidimo perregistravimo jos vardu dėl objektyviai susiklosčiusios situacijos, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nurodė, kad tokio leidimo ginčijimui buvo nustatyta išankstinė (ikiteisminė) tvarka, ieškovai turėjo kreiptis į sprendimą priėmusią instituciją ir tik jai pačiai nesutikus panaikinti savo sprendimą – skųsti jos veiksmus teismui; jie to nepadarė, o dabar ir nebegali padaryti, todėl šią ginčo dalį reikia palikti nenagrinėta.

Iš rašytinių byloje surinktų įrodymų nustatytos aplinkybės: iš 2016-03-03 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduoto Leidimo LSNS-34-160323-00027 nustatyta, kad juo statytojui GNSB „Smeltaitės namai“, įmonės kodas 302598282, suteikta teisė statyti naujus vandentiekio tinklus, nuotekų šalinimo tinklus, elektros tinklus ir vietinės reikšmės kelius žemės sklypuose, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiuose Klaipėdos r(duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. parengtą projektą Nr. NDP05-250 ( I t., b. l. 135-137).

Iš 2016-06-07 nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)savininkai yra T. S., D. S., G. S., L. M., H. A. K., J. F., A. B. – S., V. S., P. K., M. K., S. P., J. J.-P., N. M., I. M., J.r., V. E., G. E., P. J., A. A., UAB „Vitrema“, N. J., V. G., A. G., S. G., A. R., J. K., J. V., R. K., M. J., N. K., J. P., S. D., I. Z., J. B., R. C., D. K., V. R., J. K., A. N., R. P., I. S., I. N., A. B., V. D., Ž. N., V. C., N. K., V. K., L. J., K. N. (46 asmenys)(I t., b. l. 28-35, 36-43, 44-51).

Iš 2016-06-07 nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)savininkai yra T. S., D. S., G. S., L. M., H. A. K., J. F., A. B. – S., V. S., P. K., M. K., S. P., J. J.-P., N. M., I. M., J. R., V. E., G. E., P. J., A. A., UAB „Vitrema“, N. J., V. G., A. G., S. G., A. R., J. K., J. V., R. K., M. J., N. K., J. P., S. D., I. Z., J. B., R. C., D. K., V. R., J. K., A. N., R. P., I. S., I. N., A. B., V. D., Ž. N., V. C., N. K., V. K., L. J., K. N. (46 asmenys). Šiems sklypams nustatyti servitutai tiesti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas, statyti ir eksploatuoti modulines transformatorines ir kitokius elektros įrenginius. Iš pridėtos plano ištraukos matyti, kad šiuose sklypuose yra išdėstytos visa (duomenys neskelbtini)gatvių (I t., b. l. 36-43).

2016-04-28 GNSB „Smeltaitės namai“ pirmininko V. R. sprendimu buvo nustatyta rašytinė balsavimo dėl asfalto dangos (duomenys neskelbtini). važiuojamosiose dalyse ir trūkstamos dalies (duomenys neskelbtini)g. šaligatvio įrengimo tvarka, kartu pridedant biuletenį ir nurodant balsavimo klausimus bei tvarką (I t., b. l. 69-71).

Iš 2016-05-07 kreipimosi į GNSB „Smeltaitės namai“ pirmininką matyti, kad juo 19 Sendvario gatvės gyventojų prašė atšaukti sprendimą organizuoti balsavimą šiais klausimais raštu ir pasiūlė spręsti dėl galimybės kiekvienos gatvės gyventojams patiems finansuoti tik savo gatvės sutvarkymo darbus (I t. b. l. 72-73) 2016-05-23 šie asmenys pateikė bendrijos pirmininkui rašytinį pranešimą, kad nemokės jiems nustatytų sumų (I t., b. l. 74-75).

Iš 2016-05-16 GNSB ‚Smeltaitės namai“ bendrijos narių ir kitų bendrijos administruojamoje teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad posėdis įvyko 2016-05-18, 20.00-21.00 val. Buvo išsiųsta 50 biuletenių, gauta 43 biuleteniai, negaliojančių nebuvo. Sprendimui įrengti asfalto dangą (duomenys neskelbtini) važiuojamosiose dalyse ir įrengti trūkstamą dalį (duomenys neskelbtini). šaligatvio (186 m. betono trinkelių dangos) 2016 m., patvirtinti asfalto dangos ir šaligatvio įrengimo darbų sąmatą ir preliminarią finansinę darbų vertę, nustatyti turtinių vienetų savininkams 1460 Eur įmoką, nustatant ją lygiomis dalimis po 486 Eur sumokėti nuo 2016-05-20, įpareigoti bendrijos pirmininką v.r. organizuoti konkursą rangovui parinkti ir nustatyti, kad darbai gali būti vykdomi etapais, surinkus atitinkamas lėšų sumas, o nesumokėtos įnašų dalys bus dengiamos iš bendrijos sukauptų lėšų, o vėliau išsireikalautos teisės aktų nustatytais būdais pritarta 27 balsų, nepritarta 16 balsų (I t., b. l. 53-54).

Iš J. K. 2016-06-06 pateiktos sąskaitos matyti, kad už kelio ir šaligatvio dangų įrengimo darbus ji reikalaujama sumokėti 1460 Eur, pažymint, kad sąskaitą galima apmokėti lygiomis dalimis po 486 Eur per tris mėnesius ( I t., b. l.55).

I t., b. l.101-110 pateikti GNSB „Smeltaitės namai“ įstatai, kuriuose nurodyta bendrijos steigimo tvarka, tai, kad ji veikia pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų nuostatas, kad bendrijos nariu gali tapti žemės sklypo, kuriame numatyta statyti gyvenamąjį namą, žemės sklypo su gyvenamuoju namu arba žemės sklypo su gyvenamosios patalpos dalimi, turinčia unikalųjį numerį, savininkas; klausimų sprendimo tvarka balsavusiųjų ir visų bendrijos narių daugumos būdu, pareiga kiekvienam prisidėti prie bendrai valdomo turto priežiūros, gerinimo ir kt. išlaidų proporcingai savo turimos nuosavybės dydžiui; pridėtas bendrijos narių sąrašas, iš kurio matyti, kad bendrija turi 50 narių ( sutuoktiniams ir kitiems asmenims, valdantiems vieną turtinį vienetą bendrosios nuosavybės teise, skaičiuojamas vienas balsas).

Iš 2016-04-07 GNSB „Smeltaitės namai“ narių ir kitų jos administruojamoje teritorijoje esančių namų ir butų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas dėl gatvių ir šaligatvių bendrijos teritorijoje sutvarkymo, renkant vienodas įmokas iš visų turtinių vienetų savininkų, tačiau už tai balsavo tik 8 balsai, prieš – 25 balsai ir sprendimas nebuvo priimtas ( I t., b. l. 76).

Žemesnės instancijos teismas

2004-12-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas R. L. ir V. U. priklausančio žemės sklypo Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)detalusis planas; teritorijos apstatymą leista pradėti tik parengus vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių projektus bei jų įgyvendinimo planus (II t., b. l. 25). R. L. ir V. U. įsipareigojime nurodyta taip pat ir žvyruotų privažiavimo kelių įrengimas iki atskirų planuojamų teritorijos dalių užstatymo pradžios. Įsipareigojime pažymėta, kad žemės savininkų lėšomis įrengti įrenginiai ir žemė po jais jų valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teise arba pagal jungtinės veiklos sutartį (III t., b. l. 50-51).

2005-12-01 Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą Nr. NS05-188 statytojui UAB „Vitrema“ vandentiekio, lietaus ir kanalizacijos tinklų, elektros tinklų ir vidaus kelių statybai 40 individualių gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini)., žemės sklypuose kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 24-27).

2012-09-05 UAB „Vitrema“ davė sutikimą perrašyti jai išduotą statybos leidimą GNSB „Smeltaitės namai“ vardu (II t., b. l. 27).

2013-05-28 GNSB ‚Smeltaitės namai“ visuotinio narių susirinkimo protokole užfiksuota, kad visi 25 dalyvavę turtinių vienetų savininkai balsavo už tai, kad bendrijos pirmininkas V. R. organizuotų UAB „Vitrema" išduoto statybą leidžiančio dokumento perregistravimą GNSB „Smeltaitės namai“ vardu (II t., b. l. 15-16).

Iš 2016-03-15 pateiktos GNSB ‚Smeltaitės namai“ 2015 metų veiklos ataskaitos matyti, kam ir kiek surinkta ir panaudota lėšų (II t., b. l. 41-42). Revizijos komisija šią ataskaitą pripažino tinkama (II t., b. l.43).

Iš 2016-03-14 prašymo išduoti leidimą kito statytojo vardu matyti, kad GNSB „Smeltaitės namai“ atstovas V. R. prašė perregistruoti 2005-12-01 UAB „Vitrema“ vardu išduotą statybos leidimą Nr. NS05-188 GNSB „Smeltaitės namai“ vardu (II t., b. l.61).

Iš preliminariosios bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Vitrema“ ir J. K. matyti, kad pagal ją pirkėja įsigijo nurodytas dalis žemės sklypų kadastriniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)kartu su juose esančiais inžinieriniais tinklais. Bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų, esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dalies pilna kaina yra 28850,00 Lt, įskaitant PVM, 25850,00 Lt, įskaitant PVM, 28000,00 Lt, įskaitant PVM, 28000,00 Lt, įskaitant PVM (III t., b. l.114-119).

Iš preliminariosios bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Ektornet R. E. Lithuania “ ir J. R. matyti, kad ja pirkėjas įsigijo ir nurodytas dalis žemės sklypų kadastriniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)kartu su juose esančiais inžinieriniais tinklais, o šio turto bendra kaina nurodyta 1 Lt ir pardavėjas negarantavo pirkėjui už šių daiktų kokybę, statybos tinkamumą, galimybę prisijungti ir naudotis ir kt.(II t., b. l.120-130).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „Vitrema“ 2011-01-03 iškelta bankroto byla, o 2011-04-04 nutartim patvirtinti kreditorių ( tame tarpe ir dalies ieškovų bei trečiųjų asmenų šioje byloje) kreditoriniai reikalavimai šiai bendrovei (III t., b. l. 86-87). 2011-10-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas J. K. 8751,51 Lt finansinis reikalavimas UAB ‚Vitrema“, neįvykdžiusiai preliminariąja sutartim prisiimto įsipareigojimo dėl bendro naudojimo inžinierinių tinklų pardavimo (III t., b. l.88-89).

Iš susirašinėjimo GNSB „Smeltaitės namai“ matyti, kad bendrijos pirmininkas rinko duomenis dėl kreditorinių reikalavimų UAB „Vitrema“ bankroto byloje pareiškimo ir tolimesnių inžinierinių tinklų įrengimo ir naudojimo perspektyvų (III t., b. l. 90-94).

Iš GNSB „Smeltaitės namai“ parengtos trinkelių dangos įrengimo (duomenys neskelbtini)g. važiuojamojoje dalyje ir šaligatviuose matyti šių darbų apimtis ir vertė (III t., b. l. 22). Tai atlikti šioje, o taip pat – (duomenys neskelbtini)ilgalaikių investicijų plane buvo numatyta 2017-2018 m. (III t., b. l. 23-25). Fotografijoje užfiksuota dabartinė šaligatvio ir gatvės būklė (II t., b. l. 26-27).

Iš 2005-12-01 m. statybos leidimo pagrindu parengtų projektinių dokumentų matyti, kad buvo projektuojama tik vandentiekio ir nuotekų inžinierinių tinklų įrengimas (III t., b. l.41).

Iš 2007-10-31 priedo prie UAB „Vitrema“ ir K. N. sudarytos preliminariosios sutarties matyti, kad į ją įtraukti ir atlikti gerbūvio darbai: betoninėmis trinkelėmis išklotas įvažiavimas į kiemą, šaligatvis prie namo, namo kontūras ir kt. (III t., b. l.84).

K. N. atliktais šaligatvio įrengimo kaštų paskaičiavimais įrodinėjama(duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams nustatyta neproporcinga finansinė našta už(duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio dangos įrengimą (III t., b. l.100).

Motyvuojamoji dalis

Iš GNSB ‚Smeltaitės namai“ veiklos ataskaitų, patvirtintų bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose, matyti atlikti darbai ir jiems panaudotos lėšos (III t., b. l. 104-110).

Iš 2012-04-19 GNSB „Smeltaitės namai“ visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo spręsta, kaip pagerinti (duomenys neskelbtini)netinkamą būklę, nuspręsta iš visų turtinių vienetų savininkų lygiomis dalimis rinkti lėšas ir iš jų įsigyti bei išpilti šioje gatvėje malto asfalto sluoksnį. Taip pat patvirtinta 2011 m. bendrijos veiklos ataskaita, kurioje nurodyta žvyro atvežimas (duomenys neskelbtini)g. elektros stulpų ištiesinimo darbai (III t., b. l. 112-143).

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi, ieškovai turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą, o jo neįrodžius, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taip šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, vadovaudamasis įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.) ir jų pakankamumo kriterijais.

Dėl 2016-03-23 statybos leidimo panaikinimo

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl 2016-03-23 išduoto statybos leidimo panaikinimo toje dalyje, kuria GNSB „Smeltaitės namai“ suteikta teisė būti vidinių kelių (gatvių) ir šaligatvių įrengimo vykdytoju (statytoju). Ieškovai įrodinėjo, kad šiam reikalavimui pareikšti nėra praleidę Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje ( iki 2016-07-01 galiojusi redakcija) ir 29 str. (nuo 2016-07-01 galiojusi redakcija) nustatyto vieno mėnesio termino, kadangi apie tokio leidimo priėmimą sužinojo tik 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, po DNSB „Smeltaitės namai“ 2016-05-19 sprendimo dėl gatvių asfaltavimo priėmimo; teismui manant, kad jie šį terminą praleido, prašė senaties šioje byloje netaikyti, įvertinus tai, kad jie nebuvo informuoti apie šio leidimo išdavimą ir jis jiems nebuvo įteiktas. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, motyvuodami tuo, kad apie šio leidimo išdavimą buvo informavusi bendrijos narius (tame tarpe ir ieškovą K. N.) , kuriems buvo siunčiama bendrijos 2016 m. veiklos ir finansinė ataskaita ( joje yra įrašas apie šio statybos leidimo perrašymą bendrijos vardu); 2016-03-24 visiems bendrijos nariams ir bendrasavininkiams buvo išsiųsta visa informacija apie 2016-04-07 vyksiantį visuotinį susirinkimą ir darbotvarkė su visa medžiaga, kurioje buvo informacija ir apie šį faktą; 2016-04-07 susirinkimo garso įraše užfiksuotas pirmininko pranešimas apie tai, kad yra išimtas šis leidimas ir niekas dėl to pastabų nereiškė, taip pat kaip ir į pirmininko elektroniniu paštu visiems pateiktą informaciją apie paskelbtą rangos konkursą, gautus pasiūlymus, vykdomus pagal leidimą darbus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmą kartą šį reikalavimą ieškovai pateikė 2016-06-14 Klaipėdos apygardos teismui. Iš išvardintų ir byloje atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ginčijamas administracinis aktas priimtas 2016-03-23, o informacija apie jo priėmimą nebuvo slepiama, priešingai – buvo teikiama ir raštu, ir el. paštu, ir žodžiu ir buvo žinoma jau iki 2016-04-07 vykusio susirinkimo, kurio metu buvo sprendžiami šio leidimo įgyvendinimo klausimai ir nei vienu žodžiu niekas neužsiminė apie tokios informacijos trūkumą. Nei ABTĮ, nei CPK nenumato būtinybės įteikti kiekvienam galimai suinteresuotam asmeniui tokio dokumento nuorašo; svarbu įvertinti, ar pakako informacijos apie jo buvimą ir ar nebuvo priežasčių, trukdžiusių sužinoti jo turinį, o tokių aplinkybių šiuo atveju nebuvo nustatyta. Dėl šių priežasčių šioje byloje yra visi pagrindai ieškinio senaties taikymui, tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tai būtų pernelyg formalus šio ieškinio reikalavimo atmetimo pagrindas, mankai pasitarnaujantis teisingumo įgyvendinimui užsitęsusioje ir socialiai jautrioje byloje, todėl teismas jo netaiko.

Bylos proceso pabaigoje atsakovai pareiškė, kad šio ieškovų reikalavimo nebegalima nagrinėti ir byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta, kadangi ieškovai nėra laiku pasinaudoję Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) nustatyta ikiteismine tokio tipo ginčo sprendimo tvarka, pagal kurią pasikeitus statytojui išduotą statybą leidžiantį dokumentą reikėjo skųsti viešojo administravimo subjektui, kuris jį išdavė, o šiuo metu šia tvarka net atstačius terminą nebegalima pasinaudoti, nes nuo 2017-01-01 įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija tokios ikiteisminės šios grupės ginčų nagrinėjimo tvarkos nebenumato. Visa tai tiesa, tačiau pažymėtina, kad iki šios bylos proceso pabaigos nei viena proceso šalis to nenurodė ir sąžiningai neatkreipė dėmesio į tokią įstatymo nustatytą tvarką; be to, tiek iki 2017-01-01 galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio kituose punktuose, tiek nuo 2017-01-01 galiojančio šio įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje numatyta bendra teismo pareiga nagrinėti tokius ginčus, kas iš esmės atitinka ir CPK , ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kad nesant atskirai tam įgaliotų institucijų, civilinius ginčus sprendžia ir teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas. Dėl šių priežasčių teismas netaiko ir šio formalaus bylos išsprendimo būdo, o imasi nagrinėti jį iš esmės.

Iš esmės ieškovai ginčijo 2016-03-23 GNSB „Smeltaitės namai“ vardu perrašyto statybos leidimo dalį dėl gatvių ir šaligatvių įrengimo tuo pagrindu, kad atsakovė nebuvo tam gavusi jų notarine tvarka patvirtintų pritarimų, nors jos pirmininkas V. R. pats 2013-05-28 visuotiniame susirinkime, kur buvo nuspręsta įgalioti bendriją organizuoti tokio leidimo perregistravimą, buvo nurodęs, kad tokių leidimų reikės. Kaip teisingai pažymėjo atsakovės – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos- atstovas, tai, kad tokių sutikimų nesurinkimu grindžiamas tik dalies perrašyto leidimo neteisėtumas, o likusiai jo daliai, ieškovų įsitikinimu, tai galioti visiškai nekliudo, rodo, kad ieškovai nėra nuoseklūs ir patys greičiausiai sutinka, kad tai tik formali priežastis jiems ginčyti šį statybą leidžiantį dokumentą.

Sprendžiant, ar yra nustatyti teisės aktuose numatyti šio leidimo nuginčijimo pagrindai, svarbu pažymėti, kad ir atsakovės atsiliepime bei jos atstovo pasisakyme, ir teismų praktikoje išaiškinta, jog statybos leidimo perregistravimas nėra naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas. Ginčijamo leidimo perregistravimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 punkte numatyta, kad asmuo, įsigijęs statinį, kuriame nebuvo užbaigti Statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise ar valdydamas ir naudodamas teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, norėdamas atitinkamai tęsti ar pradėti statybą pagal minėtą statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui gali pateikti prašymą perregistruoti jo (šio asmens) vardu minėtą statybą leidžiantį dokumentą. Prie prašymo turi būti pridėtas tik dokumentas, patvirtinantis, kad buvęs statytojas asmeniui perleido nuosavybės teises į atitinkamą statinio projektą, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Ši sąlyga buvo įvykdyta – GNSB ‚Smeltaitės namai“ pridėjo prie prašymo BUAB „Vitrema“ bankroto administratoriaus sutikimą šiam veiksmui, o daugiau jokių priedų, privalomų šio klausimo išsprendimui, teisės normos ir nereikalavo. Gyvenamųjų namų savininkų bendrija buvo ir yra tinkamas juridinis asmuo, galintis kreiptis dėl tokių veiksmų atlikimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų butų (patalpų) savininkų įstatymo ir CK nuostatas bei savo įstatus bendrija ir yra įsteigta pastatų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros įgyvendinimui, o vietiniai inžinieriniai tinklai bei bendrojo naudojimo žemės sklypai ir priskiriami prie bendrojo naudojimo objektų. Statybos leidimas šios teritorijos inžinierinės infrastruktūros sutvarkymui jame nurodytomis sąlygomis buvo 2005 m. išduotas tuometinei šių bendrojo naudojimo objektų valdytojai UAB „Vitrema“ pagal naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimui keliamus reikalavimus, o 2016-03-23 šis visiškai analogiškas leidimas tik perregistruotas GNSB „Smeltaitės namai“ vardu. Kadangi šis veiksmas visiškai atitiko teisės aktų jam keliamus reikalavimus, o taip pat – ir GNSB „Smeltaitės namai“ veiklos sritį bei apimtį ir jos teritorijoje gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą eksploatuojančių asmenų ( ar bent jų daugumos) interesus, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas.

Dėl 2016-05-19 GNSB „Smeltaitės namai“ visuotinio narių susirinkimo protokolo sprendinių panaikinimo

Antrasis ieškinio reikalavimas - pripažinti neteisėtu gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – GNSB) Smeltaitės namai“ narių ir kitų jos administruojamoje teritorijoje esančių turtinių vienetų savininkų sprendimą, įformintą 2016-05-19 balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 1, kuriuo nutarta:1) įrengti asfalto dangą (duomenys neskelbtini). važiuojamosiose dalyse ir įrengti trūkstamą dalį (duomenys neskelbtini). (186 m betono trinkelių dangos); 2) patvirtinti šių darbų sąmatą ir preliminarią vertę – 73 tūkst.Eur.; 3)nustatyti turtinių vienetų savininkams 1460 Eur įmoką, įpareigojant sumokėti šią sumą per tris mėnesius lygiomis dalimis po 486 Eur į bendrijos sąskaitą. Šios protokolo dalies neteisėtumą ieškovai įrodinėjo keliais aspektais: 1) netinkamu asmenų, kuriems buvo suteikta teisė balsuoti, rato apibrėžimu; 2) netinkama (slapta) balsavimo tvarka; 3)nepagrįstu sprendimu nustatyti vienodo dydžio įmokas visų gatvių gyventojams; 4) neatsižvelgimu į turimos nuosavybės ir įpareigojimų proporcijas ir ankstesnį konkretaus gyventojo indėlį į šios infrastruktūros sukūrimą; 5) neapibrėžtumu, kas taps gyventojų lėšomis sukurtų infrastruktūros objektų savininku, iš esmės prieštaraujant, kad juo taptų bendrija; dėl visų šių aspektų pasisakytina atskirai.

CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas nustato, kad bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka buri teisę apskųsti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra bendrijos nariai, ar ne. Ieškovai šiuos kriterijus atitinka, todėl konstatuojama, kad jie turi teisę reikšti tokį reikalavimą.

Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Smeltaitės namai“ (toliau tekste – bendrija) veikia pagal 2011-02-28 įregistruotus įstatus ir Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, todėl sprendimai joje turi būti priimami vadovaujantis šiuo įstatymu ir įstatais, o taip pat – Lietuvos Respublikos CK normomis. Bendrijos įstatuose įtvirtinta, kad jos nariu gali tapti žemės sklypo, kuriame numatyta statyti gyvenamąjį namą, žemės sklypo su gyvenamuoju namu arba žemės sklypo su gyvenamosios patalpos dalimi, turinčia unikalųjį numerį, savininkas; taip pat juose numatyta klausimų sprendimo tvarka, pagal kurią sprendimai, privalomi visiems bendrijos nariams ir jos administruojamoje teritorijoje analogišką turtinį vienetą turintiems asmenims, priimami visuotiniame susirinkime dalyvavusiųjų balsų dauguma; pagal įstatų 60. 1 p. nustatytą išimtį, sprendimai dėl įstatų pakeitimo ar papildymo, lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ir skolinimosi yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių. 61 p. įtvirtinta, kad bendrijos narys bendrijos susirinkime turi vieną balsą, tačiau 37 p. nustatyta, kad turtinių vienetų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo jų susitarimu. Šių įstatų nuostatų pagrindu sudarytas bendrijos narių sąrašas su 50 pozicijų; vienose iš jų yra vienas asmuo, kitose – sutuoktinių poros ar kitokių bendrasavininkių grupelės. Nors ieškovams tai ir kėlė neaiškumų bei abejonių, šios įstatų nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatas ir neprieštarauja kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, tame tarpe ir CK 4 knygos nuostatoms, reglamentuojančioms bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą ( pvz., 4.75 str.).

Taip pat jokio įstatymų pažeidimo teismas neįžvelgia ir tame, kad kai kurie asmenys turi ne vieną balsą, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jo tai susiję išimtinai su daugiau nei vieno turtinio vieneto nuosavybės teise ir valdymu.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti (išdalinti) ir gauti kiekviename iš šių turtinių vienetų, balsavo 43, iš jų 27 pritarė ieškovų ginčijamiems protokolo sprendiniams. Tai sudaro tiek daugiau nei pusę balsavusiųjų susirinkime, tiek daugiau nei pusę visų turtinių vienetų atstovų, todėl tenka sutikti su atsakovės pozicija, kad jie buvo priimti balsų dauguma ir tai atitiko bendrijos įstatus bei neprieštaravo imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

Ieškovai įrodinėjo, kad teisė balsuoti dėl bendrijos teritorijoje esančių gatvių ( vidaus kelių) įrengimo ir pagerinimo turėjo būti suteikiama ne gyvenamosios paskirties turtinių vienetų, turinčių žemės sklypus šalia šių gatvių, o pačių gatvių sklypų unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bendrasavininkiai. Iš pirmo žvilgsnio jų logika teisinga ir atitinkanti nuosavybės teisių į bet kokį nekilnojamąjį turtą realizavimo ir gynimo įstatyminius reikalavimus, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta būtinybė konkretų ginčą nagrinėjančiam teismui, taikančiam teisės normas, daryti tai ne pažodžiui ir tiesmukiškai, o vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais ( CK 1.5 str.). Šioje byloje nustatyta, kad per šiuo metu GNSB „Smeltaitės namai“ administruojamos teritorijos vystymo ir pavertimo tuo, kas ji dabar yra, istoriją šią teritoriją sudarančių žemės sklypų savininkai ir jų nuosavybės dalys ne kartą keitėsi ir dabartiniai juos valdantys asmenys yra įsigiję šį turtą skirtingais laikotarpiais iš skirtingų juridinių ar fizinių asmenų ir skirtingomis sąlygomis. Visa tai lėmė šiandieninę faktinę situaciją, kad nors didžiajai daliai gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkų priklauso ir po dalį gatvių įrengimui paskirtų žemės sklypų, keletas šių turtinių vienetų savininkų savo dalies šiuose bendrai naudojamuose sklypuose neturi, nes ji yra išlikusi ankstesnių turtinių vienetų savininkų nuosavybe, dėl įvairių gyvenimiškų priežasčių laiku neperleista dabartiniams gyvenamosios paskirties sklypų savininkams. Formaliai šie žemės sklypų, kuriuose yra suprojektuotos aptariamos gatvės, savininkai tebeturi visas šios savo nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teises ir pareigas, tačiau faktiškai – jie patys yra visiškai nesuinteresuoti jomis naudotis ir tuo labiau – prisiimti finansinius įsipareigojimus gerinant šiuose sklypuose įrengtų gatvių būklę. Tokį suinteresuotumą turi tie asmenys, kurie realiai naudojasi šiomis gatvėmis, taip patekdami į savo gyvenamosios paskirties sklypus ir visos bendrijos poreikiams tenkinti išskirtus inžinierinės paskirties sklypus. Pažymėtina, kad netgi įtraukus visus juos į šios bylos procesą, nei vienas realiai tokia galimybe nepasinaudojo ir nepalaikė ieškovų pozicijos, kad be jų dalyvavimo Bendrijos susirinkime priimtas sprendimas būtų pripažintas negaliojančiu. Taip pat pažymėtina, kad ir bendrija pagal savo įstatų apibrėžtį negali laikyti tokių jokio gyvenamosios paskirties turtinio vieneto neturinčių asmenų turinčiais teisę balsuoti bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros klausimais. Įvertinus šią situaciją, bendrijai ir jos nariams siūlytina imtis teisinių priemonių išspręsti visų bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir žemės sklypų, kuriuose suprojektuotos aptariamos gatvės, nuosavybės teisių sutelkimo gyvenamosios paskirties turtinių vienetų savininkų rankose, tačiau pripažįstama, kad iš esmės keleto gatvių pagrindų esančių žemės sklypų savininkų neįtraukimas į šių sklypų naudojimo ir investicijų į juos darymo klausimų sprendimą buvo pagrįstas susidariusia neįprastine situacija ir realiais šiuos sprendimus priėmusių asmenų interesais pagerinti savo gyvenamąją aplinką, todėl būtų neteisinga ir neprotinga vien formaliais nuosavybės apsaugos pagrindais pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais.

Ieškovai taip pat įrodinėjo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti netinkama ( slapta) balsavimo tvarka. Iš atsakovės atstovų atsikirtimų, rašytinės bylos medžiagos ir Įstatų XIII skyriaus normų analizės darytina išvada, kad tai buvo ne slaptas balsavimas, o bendrijos narių sprendimo priėmimas balsuojant raštu ir jį organizavęs bendrijos pirmininkas nepažeidė nei įstatų nuostatų šiuo klausimu, nei nedraudžiančių susitarti tokiu būdu priiminėti sprendimų teisės aktų. 66.6 įstatų punktas įveda papildomą bendrijos narių interesų apsaugos sąlygą, kad tokiu būdu sprendimai priimami ne mažiau kaip ½ visų bendrijos narių balsais; taip šiuo atveju ir buvo ( iš 50 bendrijos narių už balsavo 27), todėl ir tai nesudaro pagrindo nuginčyti priimtą sprendimą.

Ieškovai taip pat įrodinėjo, kad sprendimas nustatyti vienodo dydžio įmokas visose bendrijos gatvėse esančių turtinių vienetų savininkams, neatsižvelgiant į konkrečios gatvės ilgį, plotį ir prie jos esančių turtinių vienetų skaičių, yra neteisingas, nes juo labiau tenkinami vienų gyventojų interesai, o kitiems nustatoma pareiga mokėti per dideles įmokas už turto, kuriuo jie realiai nesinaudoja, pagerinimą. Atsakovė su šia pozicija nesutiko, nurodydama, kad bendrijos teritorijoje esančios gatvės ( vidaus keliai) vertintini kaip susisiekimo infrastruktūros visuma, skirta ne tik privažiuoti iki savo namo, bet ir patekti prie bendro naudojimo inžinierinės paskirties sklypų, priešgaisrinio tvenkinio ir pan., galiausiai – laisvai vaikščioti, važinėtis dviračiu ir kt. ir bendrijos sprendiniuose nėra išskirtos šio bendrosios nuosavybės objektu esančio turto dalys. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK 4.72 str. – 4.92 str. bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4, 15 punktų nuostatos. CK 4.76 str. nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Teismo vertinimu, ieškovų ginčijamas bendrijos narių daugumos priimtas sprendimas nustatyti visiems turtinių vienetų savininkams vienodo dydžio įmokas už planuojamą tam tikros dallies bendro naudojimo objektų ( gatvių ir šaligatvių) pagerinimą atitinka bendruosius bendrijos teritorijoje nekilnojamąjį turtą eksploatuojančių savininkų interesus, sprendimai dėl jų priimti įgyvendinant bendrijos ir kitų patalpų savininkų valią ir ieškovai taip pat gaus naudą iš šių pagerinimų. Be to, iš pateiktos byloje informacijos matyti, kad tokiu pat principu bendrija veikė ir anksčiau – iš bendrai surinktų lėšų atliko reikalingus darbus ir pirko reikalingas paslaugas tiek visiems bendro naudojimo objektams, tiek pagal vienoje ar kitoje gatvėje susidariusį poreikį (vienais metais maltu asfaltu gerinta (duomenys neskelbtini) netinkama būklė, kitais metais atvežta ir išpilta žvyro (duomenys neskelbtini) gatvių pagerinimui, atlikti (duomenys neskelbtini) g. elektros stulpų ištiesinimo darbai), todėl ieškovų argumentai dėl skundžiamo sprendimo šiuo pagrindu laikytini nepagrįstais.

Savo reikalavimą ieškovai taip pat grindė neatsižvelgimu į turimos nuosavybės ir įpareigojimų proporcijas ir ankstesnį konkretaus gyventojo indėlį į šios infrastruktūros sukūrimą. Atsakovai į tai nurodė, kad nuosavybės ir įpareigojimų proporcijos buvo išlaikytos, vadovaujantis bendrijos įstatų ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, pagal kurias daugiau nei vieną turtinį vienetą nuosavybės teise valdantys asmenys turi ir daugiau nei vieną balsa bendrijoje, o 1460 Eur įmokos dydis nustatytas už kiekvieną turtinį vienetą. Dar labiau atsižvelgti į turimos nuosavybės apimtį būtų sudėtinga, kaip tai įgyvendinti nenumatyta nei įstatymuose, nei įstatuose ir netgi būtų neteisinga sieti bendro naudojimo objektų gerinimo kaštų naštą su valdomo sklypo plotu, namo dydžiu ar pan. Buvo siekta rasti objektyvų kriterijų, tam pasitarnavo turtinio vieneto apibrėžtis pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą ir tokiu principu priimami sprendimai nėra neteisėti. Galiausiai pažymėtina, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis kiekviena iš šių gatvių turi po 50 nuosavybės dalių, kurių savininkais nurodytiems asmenims ir kils pareiga padengti po 1/50 išlaidų dalį, tokiu būdu išlaikant proporciją tarp turto ir įpareigojimų. Tai atitinka CK 4.76 straipsnio nuostatą, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros bei sklypo priežiūros reikalavimus, jeigu tai nusprendžia bendrijos narių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012). Kadangi šioje byloje jau buvo aptartas gyvenamosios paskirties turtinių vienetų neturinčių gatvių sklypų bendrasavininkių nesuinteresuotumas dalyvauti šių klausimų sprendime, šioje vietoje pažymėtina tik tai, kad esamomis aplinkybėmis bendrijos administruojamos teritorijos turtinių vienetų savininkai ginčijamu sprendimu pasidalijo jiems aktualių pagerinimų finansinę naštą visiškai proporcingai, kaip ir anksčiau yra darę ir sprendimą dėl to naikinti pagrindo nėra.

Dėl ankstesnio konkrečių turtinių vienetų savininkų indėlio į aptariamos infrastruktūros sukūrimą byloje nustatyta, kad jį tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti praktiškai nėra jokių galimybių. Dėl jau minėtų istoriškai susiklosčiusių aplinkybių vieni turtinių vienetų savininkai yra mokėję tam tikrą (skirtingas) dalį nekilnojamojo turto įsigijimo kainos būtent už infrastruktūrą, kurią tuometinis pardavėjas dargi buvo jiems įsipareigojęs įrengti ir perduoti, kiti šios kainos nėra sumokėję, treti pirko savo nuosavybę iš ankstesnių savininkų, kurie irgi gali būti mokėję už tai; kaip pažymėjo atsakovės atstovai, kvartalo infrastruktūros sąvoka apima visumą inžinierinių ir susisiekimo įrenginių, kurių dalis jau yra pastatyta ir įrengta, kita dalis – dalinai ar išvis neįgyvendinta, todėl nėra jokių aiškių kriterijų ir metodikos, kaip įvertinti kiekvieno šių sprendimu nustatytų mokėjimų subjekto ankstesnį indėlį į konkrečiai gatvių bei šaligatvių įrengimą ir atitinkamai perskaičiuoti dabar mokėtinas sumas, kad tai būtų išties teisingiau ir sąžiningiau nei vienodos dallies nustatymas kiekvienam turtiniam vienetui. Galiausiai pažymėtina, kad dauguma šių turtinių vienetų savininkų, ir anksčiau daugiau ar mažiau prisidėjusių prie šių bendrų poreikių įgyvendinimo, balsavo už tokį sprendimą ir palaikė šią poziciją, įtraukti dalyvauti šioje byloje trečiaisiais asmenimis, o CK 4.85 str. įtvirtinta sąlyga sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimti bendrijos narių ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma. Toks teisinis reglamentavimas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-326/2014). Viena vertus, tai reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami, nes kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).

Ieškovai savo reikalavimus taip pat argumentavo neapibrėžtumu, kas taps gyventojų lėšomis sukurtų infrastruktūros objektų savininku, iš esmės prieštaraujant, kad juo taptų bendrija, tačiau šie jų būgštavimai neturi didesnės reikšmės šiai bylai. Viena vertus, atsakovės atstovai yra išdėstę faktinę situaciją, kad aptariami objektai dar nėra sukurti ir nėra sprendžiama dėl to, kas bus jų savininkas, tačiau jokie teisės aktai ir neįpareigoja tokio pobūdžio infrastruktūros objektų statybos pradžioje to apibrėžti, o vėliau bendrijos susirinkimuose šie klausimai ir bus svarstomi. Kita vertus, pati bendrija buvo sukurta turtinių vienetų savininkų kaip nesiekiantis pelno juridinis asmuo, neperduodant jai nuosavybės teisių, o įgalinant geriau organizuoti jos valdymą ir naudojimą. Bendrijų teisę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 10 d. apibrėžta, kad į tokias bendrijas gali jungtis gyvenamosios, rekreacinės (poilsio), kūrybos ar ūkinės paskirties pastatų bendrasavininkiai, kurie CK 4.85 str. pagrindu balsų dauguma priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; tai perrašyta ir į pačios bendrijos įstatus. Jau ir ginčijamas statybos leidimas bendrijai išduotas ne kaip savininkei, o kaip valdytojai, taigi šių daiktinės teisės įgyvendinimo būdų atribojimas tikrai nėra šios bylos dalykas, nekelia pavojaus ieškovų ar kitų asmenų nuosavybės teisėms ir neturi jokios reikšmės svarstant ginčijamų sprendimų teisėtumo klausimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Tuo tarpu iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškovė J. K. tam prieštaravo, nurodydama, kad ieškovai, kaip ir kiti GNSB „Smeltaitės namai“ yra savo įmokomis surinkę į bendrijos fondą lėšas, iš kurių bendrijos pirmininkas, net atskirai neatsiklausęs jos narių, pasamdė šioje byloje advokatę, ir neturėtų pakartotinai mokėti, šios aplinkybės niekaip neįtakoja CPK 93 str. nuostatų taikymo. Bendrijos pirmininko sprendimas dėl advokato pasitelkimo teisminiam ginčui teismo pripažįstamas atitinkantis bendrijos įstatų suteiktų jos vadovui įgaliojimų apimtį, nuostolių bendrijai jis nepadarė, todėl pagrindo nukrypti nuo teisinio reguliavimo išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimu nėra.

Atsakovės atstovai pateikė duomenis apie 2750 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu, paskaičiavimą pagal su advokate sudarytą teisinių atstovavimo sutartį. Už suteiktas teisines paslaugas atsakovė GNSB „Smeltaitės namai“ advokatei S.Šermukšnei sumokėjo 2500,00 Eur. Šios apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais pagrįstos ir prašomos priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų šiai atsakovei lygiomis dalimis priteistina iš kiekvieno ieškovo po 192,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų J. B., V. E., J. F., A. G., L. J., V. K., J. K., N. M., Ž. N., K. N., S. P., R. P., J. R. lygiomis dalimis 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 192,30 Lt iš kiekvieno ieškovo atsakovei GNSB „Smeltaitės namai“ .

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2016-07-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartim taikytas laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016-03-23 išduoto leidimo Nr. LSNS-34-160323-00027 galiojimą ir uždrausti atsakovui DNSB „Smeltaitės namai“ atlikti (organizuoti) gatvių statybos darbus žemės sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė