Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-633-196/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-15
Bylos Nr.: e2A-633-196/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00306-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Diagnostikos laboratorija“
Atsakovas: Molėtų rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Invitro diagnostika“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-633-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00306-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.7; 2.6.16.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Diagnostikos laboratorija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-329-280/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos laboratorija“ ieškinį atsakovei Molėtų rajono savivaldybei, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Invitro diagnostika“, dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos būdo.Ieškovė UAB „Diagnostikos laboratorija“ kreipėsi teismą su ieškiniu prašydama pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu Molėtų rajono savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. B1-168, jį panaikinti, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis teismo iniciatyva nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Invitro diagnostika“, sudarytas ginčijamo sprendimo pagrindu, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Molėtų ligoninės ir poliklinikos patalpos, kurios ne konkurso būdu nuomos pagrindu perduotos UAB „Invitro diagnostika“, turėjo būti išnuomotos konkurso tvarka, kaip buvo nutarta Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, kuris Molėtų rajono savivaldybės pripažintas negaliojančiu 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu. Ieškovė nurodė, kad VšĮ Molėtų ligoninė vykdė viešą pirkimą „Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugos pirkimas“, su pirkimų laimėtoja UAB „Invitro diagnostika“ sudarė laboratorijos paslaugų pirkimo sutartį. Atsakovė Molėtų rajono savivaldybė trečiajam asmeniui ne konkurso būdu išnuomojo ligoninės ir poliklinikos pastate esančias patalpas medicinos laboratorinių tyrimų paslaugoms teikti, nors pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad, neturėdamas patalpų ligoninėje ar poliklinikoje (t. y. nelaimėdamas šių patalpų nuomos konkurso), pirkimo laimėtojas turėjo teikti paslaugas 500 m atstumu nuo ligoninės ir poliklinikos. Sprendimas išnuomoti ligoninės ir poliklinikos patalpas, ieškovės nuomone, reiškia nepagrįstą vieno subjekto privilegijavimą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 18 straipsnio 3 ir 8 dalių imperatyvius reikalavimus, draudžiančius sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartis kitokiomis sąlygomis, nei jos buvo nustatytos pirkimo dokumentuose. Taip pat pažeidė Molėtų rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. B1-39.Ieškovė nuosekliai, nuo pat viešo pirkimo pradžios ginčijo teisme pirkimo sąlygas, neleidžiančias pirkimo dalyviams turėti užtikrintos galimybės vykdyti perkamus laboratorinius tyrimus ligoninės ir poliklinikos ginčo patalpose. Sąlygų nuginčyti nepavyko tik dėl to, kad paslaugų pirkimą vykdė VšĮ Molėtų ligoninė, o patalpos nuosavybės teise priklauso Molėtų rajono savivaldybei, kuri nesuteikė teisės ligoninei ir poliklinikai patalpas išnuomoti pirkimą laimėjusiam dalyviui.Tuo metu Molėtų rajono savivaldybės taryba numatė ligoninės ir poliklinikos patalpas išnuomoti konkurso būdu 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu. Ginčo nagrinėjimo metu su tokiomis pirkimo sąlygomis sutiko, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos teisėtos ir nediskriminuoja pirkimo dalyvių. Pirkimo dalyviai negalėjo žinoti ir nežinojo, kad Molėtų rajono savivaldybės taryba po pirkimo pabaigos panaikins savo ankstesnį 2015 m. rugpjūčio 20 d sprendimą ir priims naują sprendimą: išnuomoti patalpas be jokios konkurencijos pirkimo laimėtojui, nevykdant konkurso ir už itin mažą nuomos kainą – vos už 1,00 Eur už kvadratinį metrą.Kadangi UAB „Invitro diagnostika“ paslaugas ligoninei ir poliklinikai teikia už atlygį laimėjusi viešą pirkimą, todėl negalima daryti išvados, kad ji yra subjektas, teikiantis naudą visuomenei, turintis teisę išsinuomoti turtą be konkurso.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas UAB „Diagnostikos laboratorija“ ieškinys dėl VšĮ Molėtų ligoninė viešo pirkimo „Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugos pirkimas“ sąlygų 11.1 ir 11.2 punktų, Konkurso sąlygų 2 priedo ir Konkurso 2 priedo tęsinio 4.1 punktų pripažinimo neteisėtais bei jų panaikinimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą - šias Konkurso sąlygas pripažino neteisėtomis, kad sutrumpino VšĮ Molėtų ligoninės ir UAB „Invitro diagnostika“ 2016 m. birželio 16 d. sudarytos Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. V9-45 terminą iki 2017 m. liepos 1 d., nes VšĮ Molėtų ligoninė, vykdydama viešą pirkimą ir nustatydama sąlygas, negalėjo būti užtikrinta pati, ar egzistuoja objektyvi galimybė gauti paslaugas taip, kaip nustatyta Konkurso dokumentuose. Tos sąlygos vykdymas apskritai nepriklauso nuo perkančios organizacijos valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad turi būti savivaldybės sprendimas dėl savivaldybei priklausančio turto, kuriame bus teikiamos perkamos paslaugos, nuomos.Teismas nustatė, kad tokį sprendimą Molėtų rajono savivaldybė priėmė 2016 m. rugpjūčio 25 d. (Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. B1-168 „Dėl savivaldybės turto išnuomojimo ne konkurso būdu uždarajai akcinei bendrovei „Invitro diagnostika“) po to, kai buvo sudarytos 2016 m. birželio 16 d. Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. V9-45 ir Nr. F14-92, kai buvo gautas 2016 m. liepos 21 d. UAB „Invitro diagnostika“ prašymas patalpas išnuomoti ne konkurso būdu.Teismas nustatė, kad patalpos išnuomotos nurodytų sutarčių galiojimo laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. pripažinus netekusiu galios 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus ligoninės ar poliklinikos patalpas nuomoti konkurso būdu. Taigi faktiškai patalpos išnuomotos taip, kaip iš esmės reikalavo ieškovė, ginčydama Molėtų ligoninės pirkimo sąlygas, kurios iš esmės jau nuginčytos.Teismo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Molėtų rajono savivaldybės sprendimą, nes nors ir nustatyta, kad laboratorijos paslaugų pirkimo sutartis pripažinta neteisėta, bet įvertinant viešą interesą jo galiojimo terminas pratęstas, taigi sutarties galiojimo laikui teisinga ir protinga naudoti paslaugų teikimui ginčijamu sprendimu išnuomotas patalpas. Ginčijamu sprendimu patalpos ne konkurso būdu išnuomotos būtent viešo pirkimo sutarties galiojimo laikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Diagnostikos laboratorija“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu ir panaikinti Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. B1-168; ex officio pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Molėtų rajono savivaldybės ir UAB „Invitro diagnostika“ 2016 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartis Nr. T5-8 ir Nr. T5-9; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio dėl ginčijamo tarybos sprendimo panaikinimo, neteisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir iš esmės netinkamai taikė teisės normas, taip pat nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė, kad viešojo pirkimo sąlygos pirkimo dalyviams nenustatė galimybių medicinos laboratorinių turimų atlikimui išsinuomoti ligoninės ir poliklinikos patalpas be konkurso, laimėjus viešąjį pirkimą. Viešojo pirkimo dalyviai dalyvavo viešajame pirkime, atsižvelgdami į tai, kad ligoninės ar poliklinikos patalpos bus suteiktos viešojo pirkimo laimėtojui tik konkurso tvarka, t. y. viešojo pirkimo laimėtojui varžantis dėl didžiausio nuompinigių dydžio su kitais paslaugų teikėjais, o ne be konkurso vos už 1 Eur už kv. m įkainį, kaip nustatė ginčijamas tarybos sprendimas. Be to, viešojo pirkimo laimėtojas pagal viešojo pirkimo sąlygas, neturėdamas patalpų ligoninėje ar poliklinikoje, t. y. nelaimėdamas nuomos konkurso, turėjo teikti paslaugas 500 m atstumu nuo ligoninės ir poliklinikos. Dėl to ginčijamas sprendimas išnuomoti patalpas be konkurso konkrečiam subjektui UAB „Invitro diagnostika“ neatitiko pirkimo sąlygų, kurių pagrindu šis ūkio subjektas įgijo teisę teikti laboratorinių tyrimų paslaugas, ir nepagrįstai privilegijuoja šį ūkio subjektą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 reikšmę ginčo teisiniams santykiams. Teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas viešuoju interesu, nepanaikino neteisėtų pasekmių dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuoto neteisėtai įvykdyto viešojo pirkimo, kurio neteisėtų rezultatų pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas tarybos sprendimas. Teismas turėjo vadovautis bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla), t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pripažinus, kad pirkimo sutartys dėl paslaugų teikimo buvo sudarytos neteisėtai, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo konstatuoti, kad skundžiamas tarybos sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas neteisėtų pirkimo rezultatų pagrindu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės byloje pateiktų argumentų, jog ji reikalavimus dėl ginčijamo tarybos sprendimo kildino, pirmiausia, ne iš pirkimo sąlygų neteisėtumo, o kad ginčijamo tarybos sprendimo pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Invitro diagnostika“ buvo suteikta daugiau teisių, nei buvo numatyta pagal pirkimo sąlygas, nesilaikant viešųjų pirkimų ir konkurencijos teisinių santykių teisinio reguliavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 sutrumpino neteisėtai sudarytų pirkimo sutarčių galiojimo terminą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neleido šių pirkimo sutarčių vykdyti kitokiomis sąlygomis, nei buvo nustatytos viešojo pirkimo sąlygose. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ieškinio argumentus dėl netinkamo viešojo pirkimo sutarčių vykdymo, suteikiant išskirtinę teisę UAB „Invitro diagnostika“ išsinuomoti patalpas ne konkurso būdu, kai pirkimo sąlygose tokios galimybės nebuvo nustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepagrįstai nepadarė ir nepagrįstai atmetė ieškinį.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai paliko galioti neteisėto pirkimo padarinius – neteisėtu būdu pripažintą išskirtinę teisę UAB „Invitro diagnostika“ be jokios konkurencijos išsinuomoti patalpas už neįprastai mažą įkainį, kai tokios galimybės net nebuvo nustatyta neteisėtose pirkimo sąlygose.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad priimdama ginčijamą tarybos sprendimą, atsakovė turėjo įvertinti, kad sudarytos pirkimo sutartys privalo būti vykdomos griežtai laikantis tų sąlygų, kurios buvo nurodytos pirkimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju laboratorinių tyrimų paslaugų sutartys turi būti vykdomos pagal viešojo pirkimo sąlygas. Ginčijamo tarybos sprendimo pagrindu UAB „Invitro diagnostika“ buvo suteikta daugiau teisių, nei buvo numatyta pagal pirkimo sąlygas, nesilaikant viešųjų pirkimų ir konkurencijos teisinių santykių teisinio reguliavimo.Pirkimo sąlygose nenustačius galimybės pirkimo dalyviams išsinuomoti patalpas ligoninėje ir poliklinikoje ne konkurso būdu už 1 Eur už kv. m įkainį, ir pirkimo dalyviams neturint teisėtų lūkesčių dėl šalių patalpų nuomos už šį įkainį pagal pirkimo sąlygas, jie negalėjo šiuo įkainiu vadovautis, apskaičiuojant laboratorinių tyrimų paslaugų pasiūlymo kainas pirkimui, todėl atsakovė ginčijamu tarybos sprendimu privilegijavo ūkio subjektą UAB „Invitro diagnostika“ ir sudarė jam išskirtines sąlygas teikti paslaugas ligoninės ir poliklinikos patalpose už itin mažą nuomos įkainį be jokios konkurencijos, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvius reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neįvertino, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia Molėtų rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. B1-39, 38 punkto nuostatas. UAB „Invitro diagnostika“ yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, todėl jam Molėtų ligoninės ir poliklinikos patalpos negalėjo būti išnuomotos ne konkurso būdu, kaip asmeniui, teikiančiam visuomeninę naudą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Molėtų rajono savivaldybė prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 reikšmę ginčo santykiams. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovės priimto sprendimo dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisėtumo klausimas. Ieškovės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, t. y. buvo nagrinėjami klausimai dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo. Atsakovė nėra minėtų teisinių santykių subjektas. Viešojo pirkimo teisinius santykius bei savivaldybės turto nuomos teisinius santykius reglamentuoja skirtingi teisės institutai, todėl vertinant ginčijamo savivaldybės sprendimo teisėtumo klausimą turi būti vadovaujamasi būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, o ne viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Tuo pačiu, sprendžiant savivaldybės ginčijamo sprendimo, susijusio su turto nuoma, teisėtumo klausimą, nėra pagrindo vadovautis teismų sprendimais, kuriuose buvo nagrinėjamas vykdytų viešųjų pirkimų teisėtumo klausimai, t. y. tais teismų sprendimais, kurių bylų nagrinėjimo dalykas iš esmės skyrėsi nuo šios bylos dalyko. Faktas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad dalis viešojo pirkimo konkurso sąlygų yra neteisėtos, per se nereiškia, kad ginčijamas savivaldybės sprendimas yra neteisėtas, nes jo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos tvarką reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į tai, kad medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų viešojo pirkimo sutartys yra galiojančios, kad ginčijamo sprendimo pagrindu trečiajam asmeniui išnuomotų patalpų nuomos terminas yra susietas su minėtų viešojo pirkimo sutarčių galiojimo laikotarpiu, kad ginčijamo tarybos sprendimo panaikinimas prieštarautų viešajam interesui, teigtina, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis apeliantės argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus, kad viešojo pirkimo sutartys buvo sudarytos neteisėtai, tuo pačiu neteisėtu tapo ginčijamas sprendimas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti ginčijamą tarybos sprendimą.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė ginčijamu tarybos sprendimu privilegijavo trečiąjį asmenį, nes ginčijamas tarybos sprendimas neturėjo jokios įtakos tiekėjų konkurencijai dėl medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo (teikiant pasiūlymus dėl laboratorijos paslaugų kainos), nes pasiūlymų teikimo metu trečiasis asmuo dar nebuvo įgijęs nuomos teisės į patalpas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ginčijamas tarybos sprendimu pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės UAB ,,Diagnostikos laboratorija“ apeliacinio skundo ribų.

Dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos ne konkurso tvarka

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 1 straipsnio 1 dalimi (2015 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XII-2023 redakcija), šiuo įstatymu nustatoma valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį (VSTVNDĮ 2 straipsnio 11 punktas). Turto valdytojas – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir šio Įstatymo 10 ar 12 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys, naudojantys valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojantys juo (VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 punktas). VSTVNDĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-415/2016). Remiantis VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalimi, asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl atsakovės Molėtų rajono savivaldybės nuosavybės teise ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų 107,35 kv. m ploto ligoninės pastato patalpų, esančių Molėtuose, Graužinių g. 3 ir 107,89 kv. m ploto poliklinikos pastato patalpų, esančių Molėtuose, Graužinių g. 2, nuomos. Šios patalpos Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. B1-168 buvo išnuomotos ne konkurso būdu trečiajam asmeniui UAB „Invitro diagnostika“ po to, kai buvo sudarytos 2016 m. birželio 16 d. Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. V9-45 ir Nr. F14-92, 2016 m. liepos 21 d., gavus UAB „Invitro diagnostika“ prašymą patalpas išnuomoti ne konkurso būdu. Viešojo pirkimo konkurso, kurio pagrindu sudarytos minėtos viešųjų pirkimų sutartys, sąlygos nustatė reikalavimus tiekėjui tyrimus atlikinėti savo patalpose, nutolusiose ne daugiau kaip 500 m atstumu atitinkamai nuo VšĮ Molėtų ligoninės ar VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (įstaigos steigėja numato teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti konkurso sąlygas atitinkančias patalpas). Pažymėtina, kad priėmus ginčijamą sprendimą buvo panaikintas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. B1-188, kuriuo buvo nuspręsta patalpas išnuomoti konkurso būdu.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viešąsias paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis sudarė VšĮ Molėtų ligoninė ir VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, o ne atsakovė Molėtų rajono savivaldybė. Be to, atsakovė nebuvo viešojo pirkimo konkurso, kurio pagrindu sudarytos minėtos viešųjų pirkimų sutartys, santykių subjektas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta, kad savivaldybės priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, darytina išvada, kad buvusio viešojo konkurso, teisinių santykių subjektai (perkančioji organizacija ar kiti konkurso dalyviai) neturi įstatymo suteiktos teisės spręsti ginčo objektu esančių patalpų disponavimo, jų naudojimo ir valdymo klausimus, t. y. ar atsakovei priklausančios patalpos turi būti nuomojamos, kokiu būdu jos turi būti nuomojamos ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir nepagrįstai viešojo supaprastinto atviro konkurso „Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“ (kurio atsakovė neorganizavo) sąlygose buvo pateikta informacinio pobūdžio nuostata apie atsakovės ketinimą teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų viešojo konkurso sąlygas atitinkančias patalpas, tačiau ši nuostata nepaneigia bei neapriboja Molėtų rajono savivaldybės tarybos teisės aktais suteiktos teisės įgyvendinti patalpų savininko funkcijas, t. y. priimti sprendimus dėl patalpų nuomos, jos būdo, sąlygų ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-415/2016, kvestionuodamas minėtos konkurso sąlygose pateiktos nuostatos teisėtumą, nurodė, kad tokių konkurso sąlygų vykdymas apskritai nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos valios; kad savivaldybei priklausančio turto nuomos būdai ir sąlygos, kai savivaldybės įstaiga – VšĮ Molėtų rajono ligoninė (turto naudotojas panaudos sutarties pagrindu) vykdo viešąjį paslaugų pirkimą, nustatomos savivaldybės tarybos sprendimu (žr. kasacinio teismo nutarties 36 p.). Kaip minėta, valstybės, savivaldybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalis). VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atsakovės naudojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygos, turto perdavimo nuomos pagrindais būdai ir jų taikymas, turto valdytojo teisės ir pareigos organizuojant nuomą, asmenų, siekiančių išsinuomoti savivaldybės turtą, teisės ir pareigos, taip pat pagrindiniai savivaldybės turto nuomos sutarties reikalavimai nustatyti Molėtų rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. B1-39. Pažymėtina, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo juo reguliavimą, kuris taikytas subsidiariai Viešųjų pirkimų įstatymo atžvilgiu, minėtoje nutartyje (žr. šios nutarties 19 p.) konstatavo, kad dėl perkančiosios organizacijos (VšĮ Molėtų ligoninės) daiktinių teisių į patalpas pobūdžio konkurso sąlygos šio specialaus reguliavimo nepažeidžia (žr. kasacinės nutarties 33 p.).Šio Aprašo I skyriuje nustatytos bendrosios nuostatos dėl savivaldybės turto nuomos. Aprašo II skyriuje nustatyta, kokiomis sąlygomis organizuojama savivaldybės turto nuoma viešojo konkurso būdu. Šio skyriaus 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 (dešimt) metų laikotarpiui (neįskaitant nuomos termino pratęsimo) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams, juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ar atstovybėms, asmenims, sudariusiems rašytinį susitarimą; 7 punkte nustatyta, kad savivaldybės turtas, kuris nenaudojamas savivaldybės funkcijoms atlikti, išnuomojamas savivaldybės turto viešojo nuomos konkurso būdu, išskyrus savivaldybės tarybos nustatytus atvejus, kai savivaldybės turtas išnuomojamas be konkurso. Aprašo II skyriaus 9 punkte nustatyta, kad sprendime išnuomoti savivaldybės turtą turi būti nustatytos šios nuomos sąlygos: savivaldybės turto nuomos būdas, nuomojamas turtas ir jo identifikavimo duomenys, turto naudojimo paskirtis, numatomas nuomos terminas, pradinis turto nuompinigių dydis ir kitos nuomos ar nuomos organizavimo sąlygos; pradinis nuompinigių dydis savivaldybės tarybos sprendimu gali būti didinamas arba mažinamas. Šio skyriaus 10 punkte nustatyta, kad savivaldybės turto valdytojas gali išnuomoti savivaldybės nekilnojamąjį turtą be atskiro savivaldybės tarybos sprendimo, jeigu perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas savivaldybės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, ir kai šis turtas išnuomojamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu. Aprašo VI skyriuje nustatyta, kokia tvarka ir sąlygomis, savivaldybės turtas išnuomojamas ne konkurso būdu. Taigi sisteminis, lingvistinis Aprašo normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad Molėtų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas turtas galėjo būti išnuomojamas tiek konkurso, tiek ne konkurso būdu.Aprašo VI skyriaus 38 punkte išvardyta, kokiais atvejais savivaldybės turtas galėjo būti išnuomojamas ne konkurso būdu: savivaldybės tarybos sprendimu subjektams, teikiantiems naudą visuomenei; savivaldybės tarybos sprendimu, kai išsinuomoti nekilnojamuosius daiktus pageidauja greta jų esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai arba valdytojai; turto valdytojo sprendimu (kai turtas nuomojamas neatidėliotinam darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ar panašiais atvejais) ar trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms ar panašiems renginiams), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti; ne daugiau kaip 10 kv. metrų ploto išnuomojama kopijavimo, dauginimo, kavos, vandens ar maisto aparatams pastatyti, mobiliojo ryšio antenoms įrengti ir kitoms panašioms reikmėms. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Molėtų rajono savivaldybė 2016 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. B1-168 nusprendė ne konkurso būdu sutarties Nr. V9-45 ir sutarties Nr. F14-92 galiojimo laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. išnuomoti UAB „Invitro diagnostika“ klinikinės diagnostikos laboratorijos veiklai Molėtų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas 107,35 kv. m ploto ligoninės pastato patalpas, esančių Molėtuose, Graužinių g. 3 ir 107,89 kv. m ploto poliklinikos pastato patalpas, esančių Molėtuose, Graužinių g. 2; nuompinigių dydis – 1 Eur už 1 kv. m per mėnesį. Šios patalpos išnuomotos UAB „Invitro diagnostika“ ne konkurso būdu, kaip subjektui, teikiančiam naudą visuomenei (Aprašo 38.1 punktas). Nors ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog šis sprendimas pažeidžia organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. B1-39, 38 punkto nuostatas, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.Aprašo 38.1 punktas nustatė, kad savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas ne konkurso būdu savivaldybės tarybos sprendimu subjektams, teikiantiems naudą visuomenei. Nagrinėjamu atveju patalpos buvo išnuomotos trečiajam asmeniui UAB „Invitro diagnostika“, kuris teikia medicinos laboratorinių tyrimų paslaugas. Šios paslaugos yra itin reikalingos gydymo paslaugų teikimo procese, turi būti teikiamos nenutrūkstamai ir racionaliausiu būdu, jomis užtikrinamas didelio skaičiaus žmonių, besigydančių gydymo įstaigose, interesas gauti kokybiškas gydymo paslaugas (viešasis interesas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-415/2016 42 punktą). Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad patalpos negalėjo būti išnuomotos ne konkurso būdu trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog trečiasis asmuo medicinos laboratorinių tyrimų paslaugas teikia atlygintinai, šių paslaugų teikimo pobūdis (atlygintinas) nepaneigia fakto, kad šios paslaugos teikia naudą visuomenei bei užtikrina didelio skaičiaus žmonių, besigydančių gydymo įstaigose, interesą gauti kokybiškas gydymo paslaugas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas tarybos sprendimas nepažeidė Aprašo nuostatų.

Dėl teisinių padarinių Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-415/2016

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Molėtų rajono savivaldybė 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. B1-168 „Dėl savivaldybės turto išnuomojimo ne konkurso būdu uždarajai akcinei bendrovei „Invitro diagnostika“ išnuomojo ginčo objektu esančias patalpas ne konkurso būdu, atsižvelgdama į tai, kad VšĮ Molėtų ligoninė, trečiasis asmuo bei VšĮ Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centras 2016 m. birželio 16 d. sudarė medicinos laboratorinių tyrimų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. V9-45 bei Nr. F14-92 bei į tai, jog trečiasis asmuo pateikė 2016 m. liepos 21 d. prašymą išnuomoti ne konkurso būdu patalpas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-415/2016 konstatavo, kad viešojo pirkimo konkurso, kurio pagrindu sudarytos viešojo pirkimo–pardavimo sutartys Nr. V9-45 bei Nr. F14-92, sąlygos, kurios nustatė reikalavimus tiekėjui tyrimus atlikinėti savo patalpose, nutolusiose ne daugiau kaip 500 m atstumu atitinkamai nuo VšĮ Molėtų ligoninės ar VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (įstaigos steigėja numato teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti konkurso sąlygas atitinkančias patalpas), yra neaiškios, jas nustatant buvo pažeistas skaidrumo principas, nesilaikyta iš VPĮ išplaukiančios perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti aiškias ir tikslias pirkimo sąlygas, todėl jos pripažintos neteisėtomis (žr. kasacinės nutarties 22, 37 punktus).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos reikalavimą pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu Molėtų rajono savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. B1-168, neteisingai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-415/2016 reikšmę šalių teisiniams santykiams. Apeliaciniame skunde teigiama, kad viešojo pirkimo sutartys buvo sudarytos neteisėtai, todėl, anot apeliantės, neteisėtu tapo ginčijamas tarybos sprendimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinis teismas pripažino, kad dalis supaprastinto atviro konkurso „Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“ konkurso sąlygų (11.1, 11.2 punktai, konkurso sąlygų 2 priedo ir konkurso sąlygų 2 priedo tęsinio 4.1 punktai), kurių pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutartys medicinos laboratorinėms tyrimų paslaugoms pirkti, yra neteisėta, tačiau, spręsdamas klausimą dėl neteisėtų veiksmų padarinių, atsižvelgė į viešąjį interesą gauti kokybiškas gydymo paslaugas ir sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių nepripažino niekinėmis ir perkančiajai organizacijai skyrė vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-415/2016 pažymėjo, kad jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius (žr. minėtos nutarties 41 punktą). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčijamas Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimas susietas su 2016 m. birželio 16 d. medicinos laboratorinių tyrimų pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. V9-45 bei Nr. F14-92, taigi ir su jų galiojimų laikotarpiu, kad atsakovė Molėtų rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, jog trečiajam asmeniui išnuomotų patalpų terminas yra susietas su minėtų viešojo pirkimo sutarčių galiojimo laikotarpiu (CPK 187 str.), kad viešojo pirkimo sutartys buvo galiojančios ginčijamo Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimo sudarymo metu, konstatuoja, kad pagrindo naikinti ginčijamą tarybos sprendimą vien dėl to, jog viešojo pirkimo konkurso sąlygos, kuriomis nurodyta, kad įstaigos steigėja numato teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti konkurso sąlygas atitinkančias patalpas, pripažintos neteisėtomis, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, panaikinus ginčijamą sprendimą kiltų grėsmė viešųjų pirkimų sutarčių padarinių neišsaugojimui, kas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties nuostatoms. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo sprendimo panaikinimas prieštarautų ne tik minėtos kasacinės instancijos teismo nutarties nuostatoms, bet ir valstybės (savivaldybės) turto nuomą reglamentuojančioms materialiosios teisės normoms.Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovės priimto sprendimo dėl atsakovei Molėtų rajono savivaldybei nuosavybės teise valdomo turto nuomos teisėtumo klausimas. Apeliantės minimoje kasacinio teismo nutartyje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, t. y. buvo nagrinėjami klausimai dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo. Kaip buvo minėta, atsakovė nebuvo viešojo pirkimo subjektu. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo teisinius santykius bei savivaldybės turto nuomos teisinius santykius reglamentuoja skirtingi teisės institutai, todėl vertinant ginčijamo tarybos sprendimo teisėtumo klausimą turi būti vadovaujamasi būtent atsakovei nuosavybės teise valdomo turto nuomos tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, o ne viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Be to, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nagrinėjimo dalykas skyrėsi nuo šios bylos nagrinėjimo dalyko. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais sprendė dėl perkančiosios organizacijos (VšĮ Molėtų ligoninės) veiksmų nustatant viešojo pirkimo konkurso sąlygas bei neteisėtų veiksmų padarinių, o šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar savivaldybė pagrįstai trečiajam asmeniui išnuomojo ginčo objektais esančias patalpas ne konkurso būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad kasacinis teismas dalį viešojo pirkimo konkurso, kurio šalimi atsakovė nebuvo, sąlygų dalį pripažino neteisėta per se nereiškia, kad ginčijamas tarybos sprendimas neteisėtas, nes ginčijamo sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto nuomos tvarką reglamentuojančias teisės nuostatas.Pažymėtina, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Taigi, valstybės (savivaldybės) turto nuoma turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, t. y. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-686/2017).Savivaldybės, kaip ir valstybės, turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos principu, t. y. turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; taip pat efektyvumo principu, t. y. sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo principu, t. y. valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011).Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2016 m. liepos 21 d. gavo trečiojo asmens, kuris laimėjo minėtą viešąjį konkursą dėl laboratorijos paslaugų teikimo, prašymą ne konkurso tvarka išnuomoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias Molėtuose, Graužinių g. 2 bei Graužinių g. 3, Molėtuose. Būtent minėtos patalpos trečiajam asmeniui buvo reikalingos medicinos laboratorijų paslaugų teikimui, t. y. faktiniai minėtos paslaugos gavėjai yra VšĮ Molėtų ligoninės ir VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pacientai. Laboratorinių tyrimų atlikimo trukmė, tikėtina, gali turėti įtakos jų rezultatams, taigi šių patalpų buvimo vieta yra svarbi gydymo kokybei (jos turi būti ne perdaug nutolusios nuo ligoninės ir poliklinikos). Be to, šių patalpų buvimo vieta yra svarbi ir pacientams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nuosavybės teise valdomos patalpos buvo būtent ligoninėje ir poliklinikoje, kad jos reikalingos visuomenės poreikiui tenkinti, kad trečiojo asmens kreipimosi metu patalpos buvo nenaudojamos (žr. atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą 11 lapą, CPK 186 str.), į poreikį užtikrinti didelio skaičiaus žmonių, besigydančių šiose gydymo įstaigose interesą gauti minėtas paslaugas, darytina išvada, kad jų nuoma ne konkurso tvarka už 1 Eur/1 kv. m per mėnesį nepažeidžia visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo objektu esančių patalpų nuomos būdas ir įkainis, ypač atsižvelgus į tai, kad ginčijamu tarybos sprendimu jos išnuomotos tik 2016 m. birželio 16 d. medicinos laboratorinių tyrimų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. V9-45 bei Nr. F14-92 galiojimo laikotarpiui, užtikrina visuomenės interesų tenkinimą, atitinka maksimalios naudos visuomenei, racionalumo principą.

Dėl konkurenciją reglamentuojančių teisės normų taikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas. Jo užtikrinimas, įgyvendinimas, gynimo būdai yra numatyti Konkurencijos įstatyme (2012 m. gegužės 1 d. redakcija). Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 31 straipsnio 3 dalis), kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Pabrėžtina, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A2-32/2007, 2008 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-45/2008, 2011 m. sausio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-118/2011; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-308-14). Nustačius, jog nėra bent vienos iš minėtų aplinkybių, atitinkamas sprendimas ar aktas negalėtų būti pripažintas pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-308-14).Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį neatsižvelgė į tai, jog pirkimo sąlygose nenustačius galimybės pirkimo dalyviams išsinuomoti patalpas ligoninėje ir poliklinikoje ne konkurso būdu vos už 1 Eur/1 kv. m įkainį, ir pirkimo dalyviams neturint teisėtų lūkesčių dėl šių patalpų nuomos už šį įkainį pagal pirkimo sąlygas, bei negalėjus šiuo įkainiu vadovautis, apskaičiuojant laboratorinių tyrimų paslaugų kainas pirkimui, atsakovė ginčijamu sprendimu privilegijavo trečiąjį asmenį UAB „Invitro diagnostika“ ir sudarė išskirtines sąlygas teikti paslaugas ligoninės ir poliklinikos patalpose už itin mažą nuomos įkainį be jokios konkurencijos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-415/2016 matyti, kad pasiūlymus dalyvauti VšĮ Molėtų ligoninės vykdytame viešojo pirkimo konkurse pateikė net keturi tiekėjai (žr. minėtos nutarties 9 ir 14 p.). Nei kasacinis teismas, nei minėtą bylą nagrinėję žemesnių instancijų teismai nepripažino, kad konkurso sąlygos yra diskriminuojančios (žr. kasacinio teismo nutarties 9 p.). Paminėtą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visiems dalyviams buvo nustatyti vienodi reikalavimai, kad du dalyviai juos atitiko. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepaneigė vėliau minėtą bylą nagrinėję apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei konkurso sąlygų dalies, kurioje pateikta informacinio pobūdžio nuostata, jog įstaigos steigėja numato teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti patalpas, pripažinimas neteisėta, nei vėliau su šio konkurso laimėtoju ne konkurso būdu sudarytos patalpų nuomos sutartys, nepažeidė sąžiningos konkurencijos laisvės principo. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamas tarybos sprendimas, kurio pagrindu trečiajam asmeniui buvo išnuomotos ginčo objektu esančios patalpos, buvo priimtas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo viešojo konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir 2 mėnesiams nuo viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo (ginčijamas tarybos sprendimas priimtas 2016 m. rugpjūčio 25 d., tiekėjai savo pasiūlymus privalėjo pateikti iki 2016 m. vasario 24 d., viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 2016 m. birželio 16 d.). Konstatavus, kad VšĮ Molėtų ligoninės vykdyto viešojo pirkimo metu visiems tiekėjams buvo užtikrintos vienodos konkurencinės sąlygos varžytis dėl medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo, paskaičiuodamas ir teikdamas pasiūlymą dėl medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų kainos perkančiajai organizacijai, atsižvelgė į patalpų nuomos įkainį (1 Eur/ 1 kv. m per mėnesį), kad atsakovė turėjo teisę ne konkurso būdu išnuomoti trečiajam asmeniui patalpas, kad patalpos ne konkurso būdu išnuomotos po įvykusio konkurso, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė ginčijamu sprendimu privilegijavo trečiąjį asmenį, nes ginčijamas sprendimas neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai dėl medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo (teikiant pasiūlymus dėl medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų kainos). Pažymėtina, kad pasiūlymų pateikimo metu trečiasis asmuo dar nebuvo įgijęs nuomos teisės į patalpas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą tarybos sprendimą, nepažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančias aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad ginčo objektu esančios patalpos išnuomotos viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių galiojimo laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. pripažinus netekusiu galios Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. B1-188 ligoninės ar poliklinikos patalpas nuomoti konkurso būdu, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Molėtų rajono savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. B1-168, nes šiuo sprendimu patalpos ne konkurso būdu išnuomotos būtent viešojo pirkimo sutarčių galiojimo laikui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 178, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiArtūras DriukasKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė