Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija 2020 m. kovo 9 d. sudarė sutartį Nr. 76-41 su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pravieniškių 1–asis kalėjimas ginčo laikotarpiu atliko parazitų naikinimo darbus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pravieniškių 1–asis kalėjimas nesiėmė priemonių naikinti parazitus patalpose.

Pažymi, kad 17 būrio prausykloje buvo įrengta 6 praustuvės, 3 dušo galvutės, 5 klozetai. Atsižvelgiant į nurodytus reikalavimus, praustuvių skaičius buvo pakankamas 90 asmenų, o klozetų skaičius – 75 asmenų. Tuo tarpu, dušų įrengimas sanitariniuose mazguose apskritai nebuvo numatytas. Taigi, net ir remiantis pareiškėjo nurodytais asmenų skaičiais, teigia, kad sanitarinių įrenginių skaičius buvo daugiau nei pakankamas. Pareiškėjas nepateikė jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų gyvenamosios ar dušo patalpos neatitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją dėl higienos normų užtikrinimo.

Nurodo, kad Trečiojo sektoriaus 17 būryje, laisvalaikio kambarys ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas, tačiau nuteistieji laisvu nuo darbo laiku galėjo būti gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat galėjo lankytis bibliotekoje.

Dėl privatumo užtikrinimo skambinant telefonu pažymi, kad joks teisės aktas nenumato, kad skambinimo metu privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas, priešingai, kaip pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Pareiškėjas nenurodo konkretaus pažeidimo, kad kas nors aiškiai būtų klausęsis jo pokalbių, tik nurodo, kad tokia galimybė buvo.

Dėl ventiliacijos ir temperatūros teigia, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjime 6 būrio gyvenamosiose patalpose veikia rekuperacinė vėdinimo sistema. Esant poreikiui, patalpos gali būti vėdinamos per langus. Prasidėjus šildymo sezonui gyvenamosiose patalpose būdavo pastatomi elektriniai konvekciniai šildymo radiatoriai. Dėl to pareiškėjo nusiskundimai dėl šalčio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 šaltu metu laiku, turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

Dėl klozeto įrengimo teigia, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime, po patalpų rekonstrukcijos, sanitariniuose mazguose buvo įrengti „antivandaliniai“ įrenginiai, t. y. klozetas sujungtas su kriaukle. Joks teisės aktas neįtvirtina reikalavimo dėl dangčių klozetams įrengimo.

Dėl apšvietimo pažymi, kad neturi Tarnyba neturi specialios įrangos apšvietimo galingumui matuoti, todėl pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo nusiskundimus dėl prasto apšvietimo, jei turėtų būti vertinami kaip deklaratyvūs.

Dėl maitinimo nurodo, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime maitinimo paslaugas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2024 m. sausio 23 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“. Šiuo metu maitinimas tiekiamas pagal 2024 m. gegužės 24 d sudarytą Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-233 su UAB „CNC catering“. Pagal minėtas sutartis maitinimo organizatorius UAB „Niklita“ ir UAB „CNC catering“ užtikrino tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų. Maitinimas Pravieniškių 1–ame kalėjime organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybe. Be to, pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. V-715 nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais buvo atliekami patikrinimai valgyklose. Patikrinimų metu trūkumų nenustatyta. Nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti daiktai numatyti Taisyklių 43 punkte. Medus, uogienė, cukrus patvirtintame suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąraše nėra numatyti, todėl nesudaryta galimybė šių produktų įsigyti negali būti vertinama kaip neteisėtas veiksmas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. liepos 7 d. ir nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. spalio 9 d. netinkamų kalinimo sąlygų.

Pravieniškių 1–asis kalėjimas prašo taikyti ieškinio senaties terminą ginčo laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 14 d.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017 ir kt.).

Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A. prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje B. prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo nurodomus nepatogumus, kad jis kalinamas galimai teisės aktų nuostatoms neatitinkančiomis sąlygomis, varžomos kitos jo teisės, ir dėl to patiriama neturtinė žala. Taigi pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017 ir kt.).

Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. lapkričio 14 d., o neturtinės žalos atsiradimą sieja su jo laikymu Pravieniškių 1–ame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. liepos 7 d. ir nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. spalio 9 d. neva teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, teismas sprendžia, kad senaties terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas tik laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 14 d., todėl šiam laikotarpiui yra taikytinas ieškinio senaties terminas ir skundas dėl šio laikotarpio atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių 1–ame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. liepos 7 d. ir nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. spalio 9 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. liepos 7 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, buvo paskirtas gyventi 17 būrio 1 patalpoje, kurioje įrengtos 16 lovų. Nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. spalio 9 d. bausmę atliko pusiau atviro tipo paprastosios grupės sąlygomis, buvo apgyvendintas 6 būrio 11 patalpoje, kurioje įrengtos 4 lovos. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. pažymos „Apie nuteistojo D. B. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad Trečiojo sektoriaus 17 būrio 1 patalpos gyvenamasis plotas – 52.00 kv. m, 6 būrio 11 patalpos plotas 21,90 kv. m.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (aktas neteko galio nuo 2023 m. sausio 5 d.) 2.1 papunktį, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Nuo 2023 m. sausio 5 d. pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.1. papunktį, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis.

Tarptautiniai teisės aktai, tame tarpe ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), bausmės atlikimo vietos įstaigoje vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos nereglamentuoja. Europos Žmogaus Teisių teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Europos Žmogaus Teisių teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Europos Žmogaus Teisių teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1834-502/2018).

Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 17 būrio 1 patalpoje teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto, 6 būrio 11 patalpoje teko 5,47 kv. m. Pažymėtina, kad 17 būryje sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrose patalpose, o ne gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu, o pareiškėjo teiginiai, kad jam trukdė judėti baldai, atmestini kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas skunde teigia, kad patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, nes jose žiemos metu buvo šalta, neveikė ventiliacinė sistema, buvo drėgna, blogas apšvietimas. Be to, patalpose buvo blakių, tarakonų, graužikų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.; toliau Higienos norma) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Pagal Higienos normos 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos 16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 17 punktas), o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos 20 punktas).

Iš bylos medžiagos matyt, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2020 m. kovo 9 d. sudarė sutartį Nr. 76-41 su UAB „Utenos deratizacija“ pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Byloje yra pateikti: 2022 m. rugpjūčio 8 d. atliktų darbų aktas Nr. 08-08-003 (14, 15, 16, 17 ir būrių patalpose atlikti blakių ir tarakonų naikinimo darbai); 2022 m. birželio 20 d. atliktų darbų aktas Nr. 06-20-003 (Visose patalpose atlikti monotoringas ir blakių bei tarakonų naikinimo darbai, zonoje 16-3 ir 17-1 patalpose atlikti monotoringas ir blakių bei tarakonų naikinimo darbai); 2022 m. gegužės 23 d. atliktų darbų aktas Nr. 05-23-003 (atviro tipo kolonijoje 24, 25 būrių patalpose atlikti monotoringas ir blakių, tarakonų bei kenkėjų naikinimo darbai, 16-3, 17-1 patalpose atlikti monotoringas ir blakių bei tarakonų naikinimo darbai); 2021 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų aktas Nr. 11-15-003 (Atvirojoje kolonijoje visose patalpose atliktas monotoringas ir blakių bei tarakonų naikinimo darbai; laisvalaikio patalpose, virtuvėlėje, WC ir gyvenamosiose patalpose atlikti monotoringas ir blakių bei tarakonų naikinimo darbai; pastaba: nuteistieji gyvenantys „laisvalaikio centre“ atsisakė purkšti nurodytas patalpas).

Pravieniškių 1–asis kalėjimas pažymi, kad nuteistasis dėl kalinimo sąlygų 17 būryje į Turto valdymo skyrių su skundais/prašymais nesikreipė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu apšvietos vertės nustatymo 6 būrio 11 patalpoje neatliko. Tačiau nurodo, kad langai buvo tvarkingi, įstiklinti, šaltajam metų laikotarpiui sandarinami, durys darinėjamos, sandarios, todėl skersvėjų bendrojo naudojimo patalpose negalėjo būti. Patalpos buvo periodiškai remontuojamos ir atnaujinamos, gyvenamųjų patalpų, prausyklų, sanitarinių mazgų grindys padengtos linoleumu, koridoriuose grindys – medinės tvarkingos, nesulūžę, plyšių/skylių nebuvo. Nuteistieji iš pastato Laisvalaikio centro 2022 m. spalio mėnesį buvo iškeldinti ir įkurdinti naujai pastatytuose moduliniuose pastatuose. Patalpos buvo šildomos elektriniais konvekciniais šildymo radiatoriais, kurie užtikrino tinkamą temperatūrą nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose: virtuvėlėse, sanitariniuose mazguose, prausyklose ir t. t.). Langai buvo tvarkingi, įstiklinti, šaltajam metų laikotarpiui sandarinami, durys darinėjamos, sandarios, todėl skersvėjų bendrojo naudojimo patalpose negalėjo būti. Pravieniškių 1-ojo kalėjime 6 būrio gyvenamosiose patalpose veikia rekuperacinė vėdinimo sistema. Patalpos gali būti vėdinamos ir per langus.

Pareiškėjo teiginys, kad jis buvo sukandžiotas blakių, o medicinos darbuotojas to neužregistravo ligos istorijoje, laikytinas deklaratyviu. Iš teismui pateiktos 2024 m. lapkričio 29 d. medicininės pažymos Nr. 63840 matyti, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos pablogėjimo, sukandžiojus blakėms laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. RV-22 nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. liepos 7 d. bei nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. spalio 9 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nepatogumų, orumo pažeminimo, galvos skausmų, kuriuos neva galėjo sukelti tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas įkalinimo įstaigoje, nesikreipė. Teismas neturi teisinio pagrindo abejoti kompetentingo viešojo administravimo subjekto pateiktais duomenimis, nepateikus juos paneigiančių įrodymų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dušas įrengtas vienoje patalpoje su tualetu. Reikėdavo laukti kol pašils vanduo duše. Tualetas be dangčio. Be to, sanitarinis mazgas kalkėtas, nešvarus.

Pravieniškių 1–asis kalėjimas pateikė duomenis, kad 17 būrio prausykloje buvo įrengta 6 praustuvės, 3 dušo galvutės (kabinos), 5 sėdimi klozetai. 17 būrio prausykloje buvo įrengti du 200 litrų talpos vandens šildytuvai. Pastate „Laisvalaikio centras“ 17 būrio prausykloje buvo įrengti 2 karšto vandens šildytuvai (boileriai), todėl karštas vanduo buvo. Pravieniškių 1-ame kalėjime, po patalpų rekonstrukcijos pagal patvirtintą projektą sanitariniuose mazguose buvo įrengti antivandaliniai įrenginiai: klozetas sujungtas su kriaukle, dangčio įrengimas ant šio įrenginio nėra galimas.

Atsakovės atstovė taip pat nurodo, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Išduotų valymo priemonių pagalba nuteistieji turi galimybę užsitikrinti tinkamas higienos sąlygas sanitariniuose mazguose, juos išsivalyti susitvarkyti, taip įrenginyje nesikauptų kalės. Sanitariniai įrenginiai pagaminti iš nerūdijančio plieno, korozija jų negali apimti.

Taisyklių 80 punktas numato, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti.

Taisyklių 81 straipsnis numato, kad jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Iš esmės analogiškai numatyta ir iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 40–41 punktuose.

LVAT 2023 m. gruodžio 13 d. byloje Nr. TA-647-575/2023 taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog maistas iš valgyklos yra atvežamas ne maisto gabenimui skirtuose termosuose, o paprastuose plastmasiniuose kibiruose, todėl patiekiamas šaltas. Taip pat nurodo, kad „neatitinka nei kokybe, nei maistingumu žmogaus poreikiams“.

Byloje yra pateikti maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktai: 2024 m. spalio 7 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-55586; 2024 m. rugpjūčio 30 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-48369; 2024 m. liepos 26 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-43083; 2024 m. liepos 11 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-40501, 2024 m. gegužės 21 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-29956, 2024 m. balandžio 19 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-24047, 2024 m. vasario 19 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-7827, iš kurių matyti, jog skundžiamu laikotarpiu LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo valgykloje atliktų patikrinimų metu, trūkumai nenustatyti.

Pravieniškių 1–asis kalėjimas pažymi, kad periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę laboratorijose atsakovės atstovė teismui pateikė Pravieniškių 1–ojo kalėjimo nuteistiesiems tiekiamo maisto Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro atliktus ginčo laikotarpiu atliktų laboratorinių tyrimų protokolus: 2024 m. kovo 8 d. tyrimo protokolo Nr. 1534 kopiją, 2024 m. spalio 10 d. tyrimo protokolo Nr. 7273 kopiją ir 2024 m. spalio 21 d. tyrimo protokolo Nr. 7274 kopiją. Aktuose aprašyta, kad tikrinant maisto produktų kokybę, nebuvo nustatyta pažeidimų.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad maisto davinių jis negalėjo gauti iš artimųjų, įsigyti tam tikrų produktų parduotuvėje taip pat negalėjo, todėl nuolat jausdavosi alkanas.