Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui A. M., atsakovei Lietuvos Valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros įgaliotos atstovės prokurorės R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl padarytos žalos neteisėtais procesinės prievartos priemonių taikymais atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. balandžio 20 d. buvo gautas ieškovo A. S. ieškinys atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl padarytos žalos neteisėtais procesinės prievartos priemonių taikymais, atlyginimo, kuriuo prašoma ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 4243,26 Eur turtinei žalai atlyginti, 70000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eilę metų buvo persekiojamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų bei teismų; policijos pareigūnai su prokurorais pradėdavo ikiteisminius tyrimus, jam skirdavo kardomąsias priemones, priimdavo įvairius procesinius sprendimus, atlikinėdavo poėmius, reikšdavo įtarimus, vykdydavo jo apklausas, o teismas sankcionavo slaptą kontrolę mobilaus ryšio priemonėmis bei leisdavo prokurorams susipažinti su mobilaus ryšio pagalba gautais duomenimis ir visi šie ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai buvo atliekami pirmiau nei įsitikinus, kad asmuo tikrai padarė nusikalstamus veiksmus. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pagrįstumas nepasitvirtino, nes jie procesiniais sprendimais panaikinti neįrodžius pastarojo kaltės arba nutraukti nesurinkus duomenų, pagrindžiančių ieškovo bet kokius nusikalstamus veiksmus. Nurodė, kad ilgą laiką dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje, buvo renkamas rajono savivaldybės tarybos nariu, dirbo rajono mero pavaduotoju, dalyvavo versle, tačiau visuomenei sužinojus apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, jam teko 2012 m. lapkričio 27 d. pateikti LSDP prezidiumui prašymą dėl laikino narystės sustabdymo partijoje. Pažymėjo, kad partinės narystės veiklos atnaujinimas dar nėra išspręstas. Nurodė, kad dėl nuolatinių įvairių ikiteisminių tyrimų veiksmų buvo priverstas rūpintis savo interesais bei išgyveno dėl nepagrįstų persekiojimų, jam ženkliai pablogėjo sveikata, buvo pažemintas jo asmens orumas ir nepriekaištinga reputacija visuomenės narių akyse. Aplinkybė, jog pirmiausia būdavo pateikiamas pranešimas apie įtarimą, tapdavo įtariamuoju, jam būdavo skiriama kardomoji priemonė, todėl tokiais veiksmais būdavo pažeidžiamas ne tik jo orumas, gera reputacija, apribojama laisvė, bet ir pažeidžiama jo nekaltumo prezumpcija.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. gegužės 10 d. buvo gautas atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. S. atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai būtų pradėti nesant teisinio pagrindo ir tęsiami pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, kad kardomosios priemonės skyrimas būtų pažeidęs bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Ikiteisminiai tyrimai A. S. atžvilgiu pradėti esant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio nustatytiems pagrindams. Pažymėjo, kad A. S. buvo paskirta tik pati švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nevaržė jo teisių ir laisvių labiau nei buvo būtina proceso tikslams pasiekti. Pažymėjo, kad A. S. reikalavimas priteisti advokato išlaidas 1102,50 Eur sumai už prašymų rengimą iškelti atitinkamiems pareigūnams baudžiamąsias bylas yra nepagrįstas ir nesusijęs su jo atžvilgiu tirtomis ikiteisminio tyrimo bylomis, kadangi išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Nurodė, kad neturtine žala pripažintas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Būtina akcentuoti, kad neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos ir pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad visi teisiniai ginčai prasidėjo nagrinėjant teisme jo ir buvusios sutuoktinės civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo bei turto padalijimo, iš ko sekė jo sūnų skundai, pareiškimai ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms. Nesant bent vienai civilinės atsakomybės sąlygai – priežastiniam ryšiui negalimas ir žalos atlyginimas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. gegužės 17 d. buvo gautas atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad pagrindiniai ieškovo argumentai yra susiję su ikiteisminio tyrimo metu atliktais policijos ir prokuratūros veiksmais, o konkretūs teismo galimai neteisėti veiksmai ieškinyje apskritai nėra nurodyti. Taip pat nurodė, jog, vien faktas, kad ieškovas buvo išteisintas ar ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, savaime nereiškia neteisėtų veiksmų padarymo. Teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, jie nėra preziumuojami. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius apie kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių kaip psichologinio spaudimo būdo taikymą, šie argumentai yra paremti tik subjektyviu vidiniu ieškovo įsitikinimu. Nurodė, kad ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu buvo pradėti gavus skundus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas iš R. S. ir L. S., o ne prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad ieškovas pripažįsta, jog būtent R. S. ir L. S. yra atsakingi už kilusias pasekmės. Nurodė, kad Valstybė neturi pareigos atlyginti privačių subjektų galimai padarytos žalos, o šioje byloje žala priežastiniu ryšiu siejama būtent su aukščiau nurodytų asmenų, o ne valstybės institucijų veiksmais. Dėl 1102,50 išlaidų nurodė, kad jos buvo patirtos tik paties ieškovo iniciatyva, todėl nėra susijusios su valstybės institucijų veiksmais. Ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas siejamas su 2012 m. lapkričio 19 d. sumušimu, todėl tai nesusiję su valstybės institucijų neteisėtais veiksmais. Nurodė, kad ieškovas nebuvo nuteistas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, todėl jo reputacija sugadinta nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad prašymą sustabdyti narystę partijoje ieškovas pateikė savo iniciatyva, todėl nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo teigti, jog buvo apribotos jo teisės ir galimybės dalyvauti politinėje veikloje.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. gegužės 20 d. buvo gautas atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo A. S. ieškiniu nesutinka, nes pagrindiniai ieškovo argumentai yra susiję su ikiteisminio tyrimo metu atliktais policijos ir prokuratūros veiksmais, o konkretūs teismo galimai neteisėti veiksmai ieškinyje apskritai nėra nurodyti. Pažymėjo, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, egzistavimas vis tiek yra privalomas. Teisingumo ministerijos manymu, ieškovas neįrodė nei vienos iš privalomų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų. Dėl išteisinamojo nuosprendžio, atsakovė pažymėjo, kad vien tas faktas, jog ieškovas buvo išteisintas ar ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, savaime nereiškia neteisėtų veiksmų padarymo, nes teisėsaugų ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, jie nėra preziumuojami. Nurodė, kad BPK nėra nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti būtina surinkti tam tikrą kiekį duomenų. Priešingai – ikiteisminis tyrimas privalo būti pradedamas esant bent mažiausiam įtarimui, jog buvo padaryta nusikalstama veika, o papildomi duomenys tokiu atveju yra renkami ikiteisminio tyrimo metu, nes jį pradedant neįmanoma žinoti, ar šių duomenų pakaks asmenį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą. Nurodė, kad aplinkybės, kurių pagrindu nustatytos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, nebuvimas, išaiškėjo, tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl pažymėjo, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, todėl tokie teiginiai atmestini. Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius apie kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių, kaip psichologinio spaudimo būdo taikymą bei šie argumentai yra paremti tik subjektyviu vidiniu ieškovo įsitikinimu, todėl ieškovas neįrodė valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nurodė, kad ikiteisminiai tyrimai pradėti gavus skundus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas iš R. S. ir L. S.. Pažymėjo, kad ir pats ieškovas pripažįsta, jog būtent šie asmenys yra atsakingi už kilusias pasekmės, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovė šioje byloje traukia tik valstybę. Nurodė, kad valstybė neturi pareigos atlyginti privačių subjektų galimai padarytos žalos. Dėl 1102,50 Eur išlaidų advokatams baudžiamosiose bylose, kurios buvo pradėtos pagal jo pranešimą, nurodė, kad išlaidos buvo patirtos tik paties ieškovo iniciatyva, todėl nėra susijusios su valstybės institucijų veiksmai ir nepriteisiamos. Dėl neturtinės žalos priteisimo – pablogėjusios sveikatos, pažymėjo, kad ieškovo pateiktame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pacientas blogai jaučiasi nuo 2012 m. lapkričio 19 d., kai buvo sumuštas, taigi, sveikatos būklės pablogėjimas nėra siejamas su valstybės institucijų neteisėtais veiksmais. Dėl sugadintos reputacijos, pažymėjo, kad Valstybės tarnybos 3¹ straipsnyje nustatyta, kad be kita ko, asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl išvardintų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo nuteistas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Pažymėjo, kad pareikštas reikalavimas dėl aiškiai nerealios pinigų sumos priteisimo reiškia, kad teisės gynimo požiūriu ieškovas negali būti laikomas sąžiningu, todėl ieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. nurodė, kad ieškinį palaiko. Viskas įvyko tada, kai prokuratūrai surašė peticiją 7 punktų, kuomet jį nuo 2012 m. iki pat bylos užbaigimo 2015 m. pabaigos, terorizavo artimi šeimos draugai, tiek teisėtvarkos pareigūnai. Apeliacinis teismas įvardijo pareigūnų klaidas, pareigūnai vietoj to, kad tampę po teismus tris metus per nepilnus 3 mėnesius uždarė bylą. Suvokė, kaip įstatymai Lietuvoje vieniems piliečiams taikomi vienu aspektu, kitiems kitu. Pasijuto Lietuvoje kaip išskirtinis žmogus, kuriam įstatymai negalioja. Jeigu teisėtvarkos pareigūnai, teismas išteisina ir pripažįsta šaunamųjų ginklų istorijoje, kad jis nekaltas, pareigūnai įtvirtina nuostatą, kad nekalta yra antra pusė ir neieško būdų išaiškinti šitą nusikaltimą, kaip surasti tikrąjį ginklo savininką, tačiau užtraukia jam šešėlį lyg tai jis lieka kaltas dėl šito ginklo disponavimo. Tai buvo viena iš daugelio visiškai nesuprantamų bylų, kur teisėtvarkos pareigūnai ignoruoja jo prašymus. Nurodė, kad jis teikė parodymus, teikė siūlymus, tačiau pareigūnai tikėjo asmenimis, kurie turi psichinių problemų, kurie ne kartą bausti ir terorizuoja žmogų. Atsiliepimuose išreiškiama nuostata, kad jis yra nesąžiningas, kad yra susitepęs. Daugelis jo rinkėjų patikėjo juo, kad jis yra sąžiningas, bet atsitiktinis pareigūnas prisidengdamas valstybės duota galia suteršė jo vardą ir akimirksniu jis tapo „politiniu lavonu“, dėl ko nebegali dalyvauti politiniuose rinkimuose. Nurodė, kad neteisėti pareigūnų veiksmai jam padarė didžiulę žalą bei dėl to patyrės dvasinius sukrėtimus. Tai buvo represinės prievartos priemonės. Kai parašė pareiškimą policijos nuovadai, kad jo sūnus Rytis paskambino telefonu ir pagrasino atsivežti „chebrą“, tai po dviejų dienų „gimė“ pareiškimas iš antros pusės ir šešis mėnesius jį tampė po tardymus kaip įtariamąjį, nežiūrint į tai, kad šį klausimą galėjo akimirksniu išspręsti, nes tuo metu buvo pasiklausomi telefonų skambučiai, patikrinti, ar jis sako, ar antra pusė sako tiesą. Tuo labiau, jam paaiškino, kad tuo metu kai jį kaltino pareigūnai, kad jis kažkam grasino, to žmogaus iš viso nebuvo toje vietoje. Pareigūnai tinkamai neištyrė kitų bylų, juk kiekvienas žmogus kaime galėjo vienbalsiai pasakyti, kas yra tinklų savininkas. Visi dalykai buvo daromi aplaidžiai. Atsirado byla dėl pinigų vagystės, kurią iniciavo L. S.. Kokia gali būti pinigų vagystė, jei jis negyveno tame name, antra vertus, šitas pilietis turi išlaikytinę dukrą, kuriai nemoka alimentų, o disponuoja didžiulėmis pinigų sumomis, kurias jis neva pavogė. Nurodė, kad įstatymai atsisuko prieš jį patį. Kadangi pastoviai vyko vagystės, parašė pareiškimą policijai, kad jį apvogė, atvažiavę pareigūnai, pas jį ir darbovietėje darė kratą. Visi nesąmoningi pareigūnų veiksmai, galbūt ir nusikalstami pareigūnų veiksmai, nes tai kartojosi periodiškai, sistemingai, tai atsiliepė jo dvasiniam išgyvenimui, jo sveikatai, nes jis pastoviai gydėsi ligoninėje, gydėsi ambulatoriškai, šiuo metu kasdien vartoja vaistus, kasdien yra medikų priežiūroje, yra sugadinta jo sveikata. Gydytojai siūlo daryti širdies operaciją, o viskas prasidėjo nuo nesąmoningų pareigūnų veiksmų. O iš kur gimė tie veiksmai, negali patvirtinti, neturi įrodymų, bet įtaria, kad jo šeimoje buvo kalbama, kad artimi žmonės priešiškai prieš jį nusistatė, turi artimų giminaičių aukštuose prokuratūros postuose, negali to patvirtinti, negali šmeižti žmogaus, kaip jį buvo apšmeižę prokuratūra, tokios kalbos buvo ir kas gali paneigti, kad tokie nesąmoningi veiksmai daromi prieš jį, visų pirma kaltina, skiria kardomąsias priemones, paskui ieško kaltų. Nurodė, kad politikoje yra tokia nuostata, jog esant įtariamuoju privalai atsisakyti narystės partijoje, ką jis ir padarė. Tai jam atėmė teisę toliau dalyvauti politiniame gyvenime, būti renkamam ir atstovauti jo rinkėjams. Neturėjo laisvalaikio, nes iš jo buvo atimti ginklai. Nurodė, kad morališkai jis yra visiškai sužlugdytas, nes buvo nekaltai kaltinamas tris metus. Nurodė, kad savivaldybės tarybos nariu buvo daugiau nei 10 metų, apie 2004 m. buvo išrinktas į savivaldybės tarybą. Sustabdyti narystę partijoje privalėjo, kadangi, kai partijos nariui pareiškimai įtarimai, jis pats privalo sustabdyti narystę. Narystės partijoje atnaujinimas yra beprasmis ir negalimas, čia ne jo nuomonė, bet tvirta nuostata, nes partiniai reikalavimai keliami aukščiau nei teisėtvarkos pareigūnams, jie yra atsakingi asmeniškai už savo poelgius ir už kitų padarytus poveikius, tuo pačiu teisėtvarkos padarytus poveikius. Nurodė, kad nebėra jokios vilties atnaujinti narystės partijoje. Žmonės pamatė jį vaikštantį po teismus, todėl pradėjo abejoti juo. Nurodė, kad bet kuris normalus žmogus abejoja jo reputacija. Jo reputacija yra suteršta negrįžtamai. Nurodė, kad yra įtrauktas į registrus, kaip nepatikimas asmuo, kuriam gali būti sutrukdyta gauti kreditą, eiti į konkursus. Šitie duomenys pareikšti žmogui įtariamam padarius kažkokią nusikalstamą veiką yra išlaikomi ilgus metus 10 ir daugiau metų. Nurodė, kad negali konkursuose dalyvauti, paskolą gauti. Nurodė, kad tie įrašai gali trukdyti, reikalui esant, dalyvauti konkurse ar imti paskolą.

Teismo posėdžio metu ieškovo A. S. atstovas advokatas A. M. nurodė, kad pateiktas ieškinys valstybei dėl žalos atlyginimo yra susijęs su ikiteisminio tyrimo institucijų veikla bei asmens teisių ir interesų pažeidimais. Nurodė, kad baudžiamosios bylose Nr. 96-1-00885-12, Nr. 96-1-0888-12 ir Nr. 40-9-504-13 A. S. persekiotas nepagrįstai įtariant ir kaltinant padarius tyčinius nusikaltimus, kurių iš tikro nei vieno jokiais savo veiksmais nebuvo padaręs. Šios dienos duomenimis ieškovas nėra pripažintas jokiais procesiniais sprendimais kaltu padaręs bet kokius neteisėtus veiksmus ir jisai nėra nuteistas, tai leidžia teigti, kad ieškovas nėra padaręs jokių nusikalstamų veiksmų. A. S. buvo priverstas sustabdyti savo partinę narystę ir veiklą Šiaulių rajono savivaldos organuose. Pažymėjo, kad asmuo patyrė neigiamą poveikį ir sveikatos būklei, apie ką byloja pateikti medicinos dokumentai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo eigoje atsakovės įgalioti pareigūnai netinkamai atliko tyrimo veiksmus – turima omenyje kaltinamųjų parodymų patikimumo ir objektyvumo nepatikrinimas; neteisingai atlikta šaunamojo ginklo atpažinimo procedūra; neteisingai vertinti bylos duomenys asmens kaltės prasme, o tai vėliau turėjo įtakos nepagrįstam veikos kvalifikavimui ir sprendimui bylą perduoti teismui su kaltinamuoju aktu. Pažymėjo, kad teismas, kaip pripažinęs savo klaidą, jog nebuvo kliūčių priimti nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje – kaip tinkamai parengtą – ją neskubėdamas objektyviai išnagrinėjo – ieškovą išteisino, t. y. priėmė reabilitacinį–išteisinamąjį sprendimą, kurį vėliau patvirtino ir apeliacinis teismas. Dėl atsakovės institucijų tyčinių veiksmų ir aplinkybių, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, patyrė materialinius nuostolius. Dėl pastate rasto šaunamojo ginklo ir šaudmenų nurodė, kad tuo metu ieškovas gyveno kitame būste, o pastate tuo metu gyveno būtent N. S., L. S., R. S., lankėsi N. S. bei kiti jiems artimi žmonės, todėl rasti daiktai galėjo būti ir kitų asmenų dispozicijoje. Kardomosios priemonės ieškovui buvo skiriamos absoliučiai be tikslingumo ir pagrįstumo, nes po kelių mėnesių būdavo nutraukiamos. Skiriant kardomąją priemonę, dėl draudimo lankytis jo pastate, pasak, atsakovės nebuvo žalingas, kadangi ji buvo panaikinta prokuroro sprendimu pateikus prašymą ir procesinius dokumentus, tačiau nesutikdamas su tokiu argumentu nurodo, kad kardomosios priemonės skyrimo metu ieškovas informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kuris skyrė kardomąją priemonę, apie esamą procesinę pareigą dėl turto vieneto, kuriame pradedama drausti lankytis, apsaugos. Pasisakydamas apie atsakovės argumentus dėl ieškinio netenkinimo, kuriame atsakovė nurodė, kad ieškovas nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atsakovės įgalioti asmenys atliko ir kad ikiteisminiai tyrimai prieš ieškovą pradėti nepagrįsti, pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų, šiais veiksmais padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad pareigūnai ignoravo prievolę elgtis apdairiai, rūpestingai ir nepažeidžiant kitų įstatymais saugojamų vertybių, nes be pagrindo prieš ieškovą naudotos procesinės priemonės – pateiktas pranešimas apie įtarimą, skirtos kardomosios priemonės, apribojant judėjimo laisvę bei apribojant galimybę naudotis turtu, skirtos procesinės prievartos priemonės, o paskui atliktas tyrimo veiksmų kompleksas. Pažymėjo kad visais atvejais nutarimuose skirti kardomąsias priemones yra nurodyta, jog asmuo pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuotas veikas, todėl tokius teiginius procesiniuose dokumentuose galima vertinti kaip konkrečius kaltinimus nusikalstamai veikai, o ne įtarimai. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Paskirta kardomoji priemonė riboja asmens buvimo pasirinkimo teisę, riboja jo teisę būti jo nuosavybei priklausančiame turto vienete – akivaizdu, jog tai sukelia jam nerimą, išgyvenimus, sudaro palankias galimybes svetimiems asmenims padaryti žalą ir visa tai akivaizdžiai sukelia grėsmę bet kokiai žalai atsirasti. Pažymėjo, kad nėra nurodyta, kurie konkrečiai ir kokie atsakovės įgalioto pareigūno veiksmai yra neteisėti ir kurie padarė konkrečia žalą, nes kaip pripažino Konstitucinis teismas, išbaigtas veiksmų įstatymo normose nurodytas sąrašas apsunkintų klausimų sprendimą, todėl teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, turi įvertinti pateiktų faktų ir duomenų vertinimą, atsakomybės buvimo pagrindo ir reikalavimų pagrįstumo prasmėmis. Atsakovė konkrečiais ieškinyje nurodytais atvejais elgėsi nerūpestingai, pažeidė ieškovo lūkesčius į teisingą baudžiamąjį procesą ir taip padarė ieškovui neturtinę žalą, kurią prašo priteisti ieškovui iš atsakovės.

Teismo posėdžio metu atsakovė Lietuvos Valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovės prokurorės R. T., nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Nurodė, kad ieškovas neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Remiantis ieškinyje nurodytais faktais, žala atsirado dėl 3 ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose Nr. 96-1-885/2012; Nr. 96-1-888/2012 ir Nr. 40-9-504/2013 dėl šaunamojo ginklo, naminės degtinės aparato laikymo ir grasinimo nužudyti. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00885-12, buvo pradėtas gavus L. S. pranešimą, apie patalpose, priklausančiose A. S., rastus šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir žvejybos tinklą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00888-12, buvo pradėtas gavus L. S. pranešimą apie tai, kad patalpose, priklausančiose A. S., jo tėvas A. S. namuose laiko namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų aparatą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-504-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį pradėtas prokurorui panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus L. S. ir R. S. pareiškimus, kuriuose nurodytų aplinkybių, nebuvo pagrindo, bent jau ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų pagal BPK 168 straipsnio 2 dalį, todėl prokuroras turėjo pakankamą pagrindą pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą. Ginklas ir aparatas stipriems namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti rasti pas A. S. namuose, todėl buvo manoma, jog tas veikas padarė A. S.. Kad A. S. yra padaręs veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, leido daryti išvadą liudytojų L. S. ir R. S. apklausos protokolai, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pranešimus apie įtarimą laikyti neteisėtais. Baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00888-12 įtariamajam A. S. kardomoji priemonė nepaskirta. Baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00888 įtariamajam A. S. 2012 m. lapkričio 27 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti be jokių papildomų apribojimų. Baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-504-13 įtariamajam A. S. 2013 m. lapkričio 13 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, o taip pat įpareigotas nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su R. S. ir L. S.. 2013 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, išnagrinėjus A. S. prašymą, buvo panaikintas įpareigojimas nesilankyti (duomenys neskelbtini). Kardomųjų priemonių A. S. neskundė. Ikiteisminio tyrimo Nr. 96-1-885-12 metu surinkti duomenys leido manyti, jog A. S. galimai susijęs su tiriama nusikalstama veika, todėl, siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų surinkti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, prokuroras pagrįstai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato draudimo šią procesinę prievartos priemonę taikyti ne tik baudžiamajame procese dalyvaujantiems, bet ir nedalyvaujantiems asmenims. Ieškovo patirtos išlaidos už advokatų teisines paslaugas baudžiamajame procese gali būti priteisiamos civilinio proceso tvarka, kaip patirti nuostoliai, tačiau tarp šių nuostolių ir neteisėtų veiksmų turi būti priežastinis ryšys, t. y. kad būtent neteisėtų veiksmų pasėkoje atsirado šie nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmų neteisėtumas neįrodytas, todėl negali būti priteista ir sumokėtos sumos advokatui. Be turtinės žalos ieškovas prašo priteisti ir 70000 EUR dydžio neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėtų baudžiamojo proceso veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo sugadinta jo dalykinė reputacija, negalėjo užsiimti atitinkama veikla (partine, visuomenine), sumažėjo galimybė bendrauti su kitais asmenimis, atsirado sveikatos problemų. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Pateiktoje sveikatos pažymoje nurodyta, kad blogai jaučiasi po to, kai buvo sumuštas. Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotoju A. S. buvo nuo 2006 m. vasario 27 d. iki 2008 m. balandžio 9 d. dar iki ikiteisminių tyrimų (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-11-12). Dėl valstybės registruose esamos informacijos taip pat nurodo, kad galimai gali jam pakenkti, būti nenaudingos, bet, jokių duomenų, kad dėl to buvo apribotos jo teisės, galimybės, jokių duomenų nėra. Pažymėtina, kad ieškovas reabilituotas ne patenkinus ieškinį, bet priėmus teismui išteisinamąjį nuosprendį, nutraukus ikiteisminius tyrimus.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad jam ši žala buvo padaryta neteisėtais, ieškovo teigimu, teisėsaugos institucijų veiksmais. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas bylos nagrinėjimo metu, vadovaudamasis CPK 8 straipsnyje numatytų teismo ir dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo principu, išaiškino ieškovui jo pareigą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinio pagrįstumą, nurodė aplinkybes, kurias būtina byloje įrodyti, išaiškino teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. S. bylos nagrinėjimo metu naudojosi advokato teisine pagalba, laikytina, kad jis turėjo realią galimybę tinkamai įvertinti bei nurodyti neteisėtus pareigūnų veiksmus, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas šios kategorijos bylose neturėdamas pareigos rinkti įrodymus, sprendimą priima ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu, juos vertinant visumoje ir pagal įrodymų pakankamumo principą.

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog net ir išteisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007;2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012 ir kt.). Be to, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, vertintina kaip ir kiek proporcingai ikiteisminio tyrimo veiksmai suvaržė asmens teises, kiek tai truko, kokias pasekmes turėjo ir pan.

Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio turinio, ieškovas teisę į neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimą grindžia tuo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai be pagrindo iškėlė baudžiamąsias bylas; ieškovui paskirtos kardomosios priemonės apribojančios judėjimo laisvę bei disponavimą nuosavybės teise priklausančiu turtu; ieškovo dalyvavimas apklausose bei teismo posėdžiuose pakenkė jo sveikatai, reputacijai, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus. Kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurie buvo neteisėti, pažeidė ieškovo teises ir ieškovui sukėlė neigiamas pasekmes, ieškovas nenurodė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00885-12, pradėtas 2012 m. lapkričio 11 d. gavus L. S. pranešimą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), A. S. priklausančiame sandėliuke 2012 m. lapkričio 11 d. rasti šaunamasis ginklas, šaudmenys ir žvejybos tinklas. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja Ž. S. įteikė ieškovui pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas, nuo 1979 m. (tiksli data nenustatyta) iki 2012-11-11 14.00 val. (duomenys neskelbtini), ūkinės paskirties patalpose antrame aukšte esančiame sandėlyje, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė nenustatytos markės ir modelio šaunamąjį ginklą, t. y. ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Be to, ieškovas nuo 1979 m. (tiksli data nenustatyta) iki 2012-11-11 14.00 val. (duomenys neskelbtini), ūkinės paskirties patalpose antrame aukšte esančiame sandėlyje laikė didelį kiekį šaudmenų, o būtent 202 vienetus šovinių, tokiais savo veiksmais ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje (B. b. Nr. 96-1-885-12 II t., 3 l.). Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK KPS 2013-03-06 nutarimu nelaikyti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00885-12 nutarta lygiavamzdį šautuvą 27 Nr. M16063, pistoletą PPK Nr. 257964, šovinius 7,65 kalibro „Browning“ 33 vienetus ir medžioklinius šovinius 12 kalibro 32 vienetus perduoti saugojimui Šiaulių AVPK Licencijavimo poskyriui (B. b. Nr. 96-1-885-12 II t., 34 l.). Šiaulių apygardos teismo 2014-06-23 nutartimi ieškovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (B. b. Nr. 96-1-885-12 II t., 87-88 l.). Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, panaikinta paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o savadarbis šautuvas, 1902 vienetų 7,65 kalibro šovinių, 5 tūteles, tūtelės fragmentą, 5 kulkas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą (B. b. Nr. 96-1-885-12 III t., 7-13 l.). 2014-12-10 Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė teismui apeliacinį skundą (B. b. Nr. 96-1-885-12 III t., 17-19 l.), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi buvo atmestas (B. b. Nr. 96-1-885-12 III t., 55-61 l.). Taip pat, patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00888-12 pradėtas 2012 m. lapkričio 12 d. gavus L. S. pranešimą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), A. S. namuose laiko namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų aparatą. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja A. D. įteikė ieškovui pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas, nuo 1990 m. (tiksli data ir laikas nenustatyta) name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, laikė aparatą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimas gaminti, kol 2012 m. lapkričio 12 d. 14.30 jį surado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiais savo veiksmais ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje (B. b. Nr. 96-1-00888-12, I t., 32 l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja A. D. 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu ieškovui skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (B. b. Nr. 96-1-00888-12, I t., 35 l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2013 m. kovo 20 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 96-1-888-12 ieškovo atžvilgiu dėl aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimam gaminti nutraukė atskiroje dalyje, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę bei panaikino 2012 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK tyrėjos nutarimu ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinė pasižadėjimą neišvykti (B. b. Nr. 96-1-00888-12, I t., 79 l.). Taip pat patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. policijos komisariate gauti R. S. ir L. S. pareiškimai apie tai, kad jų tėvas A. S. grasina susidorojimu (B. b. Nr. 40-9-504-13, I t., 1, 2 l.). Šiaulių AVPK Šiaulių rajono PK 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (B. b. Nr. 40-9-504-13, I t., 5 l.). 2013 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje gavus L. S. pareiškimą, 2013 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu panaikino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą (B. b. Nr. 40-9-504-13, I t., 9-10. l.). Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-050-13, pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą, kad A. S. 2013-08-27 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, grasino nužudyti nukentėjusįjį R. S., o būtent – 2013-08-27 apie 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, kur buvo ir nukentėjusysis R. S. ir jam grasindamas susidorojimu – sakydamas, kad pasamdys „bachūrus“, kurie jį sumuš ir praplaus smegenis bei kad sukurs tokią atmosferą, kad bijos jis gyventi, tokiu būdu grasino R. nužudyti, esant pakankamo pagrindo R. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi A. S. yra nekartą grasinęs R. fiziniu susidorojimu, t. y. ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja V. P. įteikė ieškovui pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad A. S. 2013-08-27 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, grasino nužudyti nukentėjusįjį R. S., o būtent – 2013-08-27 apie 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje kur buvo ir nukentėjusysis R. S. ir jam grasindamas susidorojimu – sakydamas, kad pasamdys „bachūrus“, kurie jį sumuš ir praplaus smegenis bei kad sukurs tokią atmosferą, kad bijos jis gyventi, tokiu būdu grasino R. nužudyti, esant pakankamo pagrindo R. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi A. S. yra nekartą grasinęs R. fiziniu susidorojimu, tokiais savo veiksmais ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (B. b. Nr. 40-9-0504-13 II t., 18 l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja V. P. 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu ieškovui skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimus: nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis – R. S. ir L. S. (B. b. Nr. 40-9-0504-13, II t., 22 l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2013-12-20 nutarimu patenkino iš dalies A. S. prašymą, dėl kardomosios priemonės skyrimo – draudimo lankytis (duomenys neskelbtini), panaikindama šį įpareigojimą, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą (B. b. Nr. 40-9-504-13, II t., 39-41 l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 6 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-504-13, kadangi A. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties, t. y. A. S. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių bei panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (B. b. Nr. 40-9-504-13, II t., 50-56 l.).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad eilę metų buvo persekiojamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų bei teismų, kadangi buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai neįsitikinus ar asmuo tikrai padarė nusikalstamas veikas. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pagrįstumas nepasitvirtino, nes jie procesiniais sprendimais panaikinti neįrodžius pastarojo kaltės arba nutraukti nesurinkus duomenų, pagrindžiančių ieškovo bet kokius nusikalstamus veiksmus. Teismas, vertindamas ieškovo argumentus, kad ikiteisminiai tyrimai pradėti nepagrįstai, konstatuoja, kad BPK 166 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose Nr. 96-1-885-12 (šaunamųjų ginklų, šaudmenų disponavimas), Nr. 96-1-00888-12 (aparato naminei degtinei gaminti laikymas) ir Nr. 40-9-504-13 (grasinimai) ikiteisminiai tyrimai pradėti gavus L. S. ar R. S. pareiškimus, kuriuose pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir, tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba, esant bent vienam iš BPK 212 straipsnyje nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ikiteisminį tyrimą sustabdyti (BPK 31 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo, tačiau teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai bei nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kt. Kaip matyti baudžiamosiose bylose – Nr. 96-1-885-12 (šaunamųjų ginklų, šaudmenų disponavimas), esant pakankamai duomenų tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo t. y. A. S., prokuroras tuo remdamasis, surašė kaltinamąjį aktą bei perdavė bylą teismui, kuris priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu; Nr. 96-1-00888-12 (aparato naminei degtinei gaminti laikymas) ir Nr. 40-9-504-13 (grasinimai), ikiteisminiai tyrimai pradėti gavus tikėtiną informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir nebuvo BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas negalimas, tuo labiau kad baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00888-12 (aparato naminei degtinei gaminti laikymas) aparatas naminei degtinei gaminti buvo rastas ir tai buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Kalbant apie baudžiamąją bylą Nr. 40-9-504-13 (grasinimai), kurioje buvo gautas R. S. pranešimas dėl grasinimo nužudyti, esant pakankamai duomenų tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nesurinkus įtariamojo kaltę galinčių pagrįsti duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad visi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus pareiškimus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas bei į tai, kad pranešimuose užfiksuota informacija pasitvirtino, buvo rasti – šaunamasis ginklas, šoviniai, aparatas naminei degtinei gaminti, teismas vertina juos ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus teisėtus ir nepažeidžiančius žmogaus laisvės principo.

Teismas, nesutikdamas su ieškovo teiginiu, kad nutarimuose skirti kardomąsias priemones yra nurodyta, kad asmuo pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuotas veikas ir tokie teiginiai vertinami kaip konkretūs kaltinimai nusikalstamai veikus, o ne įtarimai, konstatuoja, kad nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl tokie ieškovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl ieškovo teiginio apie tai, kad jam paskirta kardomoji priemonė suvaržė jo teises ir laisves, tai sutinkamai su BPK 119 straipsniu kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad skiriant kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu ieškovui pareiškus 2012-11-12, 2012-11-27 ir 2013-11-13 įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo įtariamajam A. S. Šiaulių apygardos teismo 2014-06-23 nutartimi ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjos A. D. 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjos V. P. 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimai: nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis – R. S. ir L. S.. Kaip matyti, A. S. buvo paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovo teiginys, kad kardomoji priemonė apribojo judėjimo laisvę nėra pagrįsta įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo ribojama judėjimo laisvė (nepateikė kelionės užsakymo, kelionės bilietų ir pan.), todėl teigti, kad dėl kardomosios priemonės buvo ribojama jo judėjimo laisvė, nėra pagrindo. Be to, tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, įtariamajam yra apribojama judėjimo laisvė negali būti laikoma jo teisių pažeidimu, o šiuo atveju, kardomoji priemonė buvo paskirta laikantis BPK normų reikalavimų (BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 125-126 straipsniais, 139 straipsniu), taigi laikyti tai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nėra pagrindo. Dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjos V. P. 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimai: nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis – R. S. ir L. S., ieškovas nurodė, kad draudimas lankytis asmeninės nuosavybės teise priklausančiame pastate buvo paskirtas be jokio pagrindo ir tikslingumo, nes to pasėkoje, buvo pavogtas asmeninis turtas. Teismas pažymi, kad pateikus prokurorui prašymą bei procesinius dokumentus, šis apribojimas buvo panaikintas, todėl pažeidimų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, nėra nustatyta. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad kardomoji priemonė buvo paskirta laikantis BPK normų reikalavimų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui nenurodžius aplinkybių dėl draudimo lankytis pastate, kardomosios priemonės buvo paskirtos tinkamai, todėl ieškovo teiginiai dėl kardomųjų priemonių paskyrimo ribojant judėjimo laisvę atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo proceso metu naudota procesinės prievartos priemonė – slapta mobilaus ryšio kontrolė, kurios metu nebuvo gauta absoliučiai jokių duomenų apie bet kokį neteisėtą veikimą, patvirtino ieškovo nekaltumą. Teismas, sutinkamai su ieškovo argumentu, kad slapta mobilaus ryšio kontrolė patvirtino ieškovo nekaltumą, konstatuoja, kad siekiant išsiaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, buvo panaudotą procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama surinkti reikšmingus tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme duomenis. Pažymėtina, kad šioje byloje procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir siekis gauti duomenų apie padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, todėl neabejotinai egzistavo prašymo dėl procesinių prievartos priemonių pateikimo teismui pagrindas. Nors elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas kaip procesinė prievartos priemonė suvaržo žmogaus, teisę į privatų gyvenimą, tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje numatytas asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamumo principas, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, nagrinėjamuoju atveju, negali būti suabsoliutinami. Ikiteisminio tyrimo Nr. 96-1-885-12 metu surinkti duomenys leido manyti, jog A. S. galimai susijęs su tiriama nusikalstama veika, todėl, siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų surinkti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, prokuroras pagrįstai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato draudimo šią procesinę prievartos priemonę taikyti ne tik baudžiamajame procese dalyvaujantiems, bet ir nedalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmui skiriant kardomąsias ar procesinės prievartos priemones, šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Ieškovo teiginiai, kad kratų atlikimas, asmenų apklausinėjimas apie tiriamas aplinkybes, dalykų apžiūros, kitų tyrimo veiksmų atlikimo situacijų žinomumas neribotam aplinkinių žmonių ratui, sukėlė didesnius dvasinius išgyvenimus, dėl ko patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Teismas pažymi, kad dalyvavimas apklausose ar atliekant kratas negali būti laikomi neteisėtais pareigūnų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, nes įtariamojo apklausa ar kratos atlikimas yra įprasti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Įrodymų, kad pablogėjo ieškovo sveikata, ieškovas teismui nepateikė, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Tai, kad byloje pateikta sveikatos pažyma, kurioje nurodyta, kad blogai jaučiasi po to, kai buvo sumuštas, neįrodo aplinkybės, kad buvo atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai lėmę jo sveikatos pablogėjimą. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas buvo sumuštas sūnaus. Dėl pablogėjusios reputacijos ieškovas nurodė, kad prarado žmonių pasitikėjimą, kuomet prasidėjo ikiteisminiai tyrimai, tačiau pažymėtina, kad Šiaulių rajono mero pavaduotoju buvo nuo 2006 m. vasario 27 d. iki 2008 m. balandžio 9 d. Iki ikiteisminių tyrimų pradžios, o tolimesnis ieškovo bandymas dalyvauti politinėje veikloje nėra niekaip pagrįstas. Taip pat, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad valstybės registruose esama informacija, galimai gali jam pakenkti, būti nenaudinga, pvz. dalyvaujant konkursuose ar imant paskolą, tačiau duomenų, kad ieškovas bandė atlikti veiksmus ir jam būtų sutrukdyta dėl paskelbtos informacijos nėra, todėl tai laikytina, tik ieškovo teiginiai, siekiant įrodyti pablogėjusią reputaciją ar patiriant dvasinius išgyvenimus.

Teismas, reziumuodamas nurodytas aplinkybes ir motyvus, nurodo, kad ieškovas A. S. neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Tokiu būdu, nesant vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų neteisėtų veiksmų – civilinės atsakomybė negali būti taikoma ir ieškovo A. S. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas, pažymi, kad ieškovo reikalavimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas atstovaujant teisme baudžiamojoje byloje dėl ginklų ir šaudmenų laikymo, laikytinas nepagrįstas, kadangi ieškovas siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nepripažinti neteisėtais, teismas šį ieškovo reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.

Įsiteisėjus sprendimui baudžiamąją bylą, ikiteisminio tyrimo bylas ir atsisakymo medžiagą grąžinti jas pateikusioms institucijoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl padarytos žalos neteisėtais procesinės prievartos priemonių taikymais atlyginimo, atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti prie civilinės bylos prijungtas ikiteisminio tyrimo bylas, baudžiamąją bylą bei medžiagą: baudžiamąją bylą Nr. 1-129-332/2014 (ikiteisminio tyrimo Nr. 96-1-885/2012) – Šiaulių apygardos teismui; ikiteisminio tyrimo bylas Nr. 96-1-00888-12 ir Nr. 40-9-504-13 – Šiaulių apygardos prokuratūrai; ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 05-2-00306-15 ir atsisakymo medžiagą Nr. 7.9-105 – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.