Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, V. B. ir jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria baudžiamosios bylos procesas V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje V. B. buvo kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį tuo, kad pažeidė asmens būsto neliečiamumą, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

1.1. V. B. 2023-03-17 apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jėga išlaužė buto, adresu (duomenys neskelbtini), duryse esančią ertmę ir pro ją įkišęs savo ranką, duryse buvusiu raktu atrakino užrakintas buto duris iš vidaus ir įėjo į butą, ten vaikščiojo, taip tyčia neteisėtai įsibrovė į jam svetimą buvusios sugyventinės G. Z. butą prieš jos valią ir taip neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023-03-18 apie 1.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsidaręs neužrakintas buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris, ten įėjo, taip tyčia neteisėtai įsibrovė į jam svetimą buvusios sugyventinės G. Z. butą prieš jos valią ir taip neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, po to buto koridoriuje tyčia sugriebė abiem rankomis G. Z. už sprando, jėga ją pargriovė ant žemės ir jai gulinčiai ant žemės spyrė kojomis ne mažiau kaip tris kartus į nugarą, juosmenį ir rankas ir ne mažiau kaip du kartus spyrė kojomis į veidą, pataikydamas į smakrą ir kairės pusės smilkinį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai G. Z. sukėlė stiprų fizinį skausmą.

2. Skundžiama 2023-06-07 nutartimi Plungės apylinkės teismas baudžiamosios bylos procesą V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Teismas konstatavo, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad V. B. 2023 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo 17 d. apie 22.50 val. iki 18 d. 1.20 val., du kartus neteisėtai pateko į nukentėjusiosios G. Z. butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pažeidė jos būsto neliečiamumą, ir ši jo veika atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį; be to, V. B., 2023-03-18 apie 1.20 val., neteisėtai patekęs į nukentėjusiosios butą, smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, ir ši jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusiosios skundo ir prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnio 1 dalį byloje nėra. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nei dėl fizinio skausmo jai sukėlimo, nei dėl neteisėto jos būsto neliečiamumo pažeidimo ji pretenzijų V. B. neturi ir neturėjo nuo pat įvykio pradžios. Jau paaiškindama įvykio aplinkybes atvykusiems policijos pareigūnams G. Z. nurodė, kad prieš ją smurtavo buvęs sugyventinis (tai užfiksuota ir BPC registruotame iškvietime ir policijos pareigūno T. Andruškos tarnybiniame pranešime fiksuojant įvykio aplinkybes), tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas be pagrindo, kuris vėliau ir buvo perkvalifikuotas į BK 140 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023-06-07 nutartį, kuria baudžiamoji byla V. B. nutraukta, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytai aplinkybei, ir priimti nuosprendį:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams;

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę bausmę, ir V. B. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. B. sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir 10 punktu, įpareigoti V. B. gydytis priklausomybę alkoholiui, jeigu sutinka, ir bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą Probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. B. laikinojo sulaikymo laiką – 2023-03-18 (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

3.1. Nurodo, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2023-06-07 nutartis, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. B. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir prokuroro buvo perduota į teismą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, buvo nutraukta, pritaikius BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, yra neteisėta ir nepagrįsta dėl toliau nurodomų motyvų.

Dėl nepagrįsto bylos nutraukimo

3.2. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą dėl kaltinimo V. B. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį nutraukė iš esmės manydamas, kad baudžiamasis procesas pagal šią teisės normą buvo galimas tik esant nukentėjusiosios G. Z. skundui, jos atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimui pradėti procesą, o to šioje byloje nebuvo. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako ir tuo atveju, kai, be kita ko, ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. BK 165 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako ir tuo atveju, kai, be kita ko, ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

3.3. Artimos aplinkos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio l dalyje – tai aplinka, kurią sudaro asmenys <...>, praeityje sieti santuokiniais, partnerystės <...> ryšiais. To paties straipsnio 5 dalyje tvirtinta, kad smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

3.4. Sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas akivaizdu, kad V. B. ir nukentėjusioji G. Z., kaip buvę partneriai (sugyventiniai), kurie bendrai augina sūnų ir kurių bendravimas nėra nutrūkęs, kurie vienas kitą įvardija kaip buvusius sugyventinius, patenka į artimosios aplinkos sąvoką, todėl šiuo konkrečiu atveju norint pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o vėliau tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį pakako įtarti, kad dėl V. B. bet kokios formos (fizinio, psichinio, seksualinio, ekonominio ar kt.) smurto nukentėjusioji G. Z. patyrė fizinę, materialinę arba neturtinę žalą. Būtent tai įtariant, esant pirmiau nurodytuose teisės aktuose numatytam teisiniam pagrindui ir buvo pradėtas baudžiamasis procesas prieš V. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o vėliau, perkvalifikavus veiką, tęsiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnio 1 dalį (2023-03-23 Plungės rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybiniai pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo).

3.5. Įvertinus tai, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nepagrįstai manė, jog šiuo atveju baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį V. B. negalėjo būti pradėtas be nukentėjusiosios G. Z. skundo, jos atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria baudžiamoji V. B. byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja teisės aktams ir suformuotai teismų praktikai, todėl turi būti panaikinta, nes neegzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas.

Dėl teismo nutarties nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo ir apskundimo tvarkos

3.6. Pagal BPK 432 straipsnio 2, 3 dalies reglamentavimą, bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis šio Kodekso V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka priimtas nuosprendis ir nutartys skundžiami bendra tvarka.

3.7. Plungės apylinės teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, bylos nepradėjo nagrinėti tuoj pat, o paskyrė kitą posėdžio datą. 2023-05-24 posėdžio metu prokurorui paskelbus pareiškimą, teismas priėmė protokolinę nutartį nagrinėti bylą iš esmės. 2023-05-24 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas informavo proceso dalyvius, kad bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas ir nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje bus skelbiamas 2023-06-07. Bylą 2023-05-24 protokoline nutartimi buvo nuspręsta nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl nuo to momento byla galėjo būti nutraukta tik šį klausimą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 punktu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2023-06-07 nutartimi V. B. veikoje nepagrįstai nustatęs aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, – kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio l dalies 4 punktas), nepagrįstai vadovaudamasis BPK 235 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą V. B. pagal BK 165 straipsnio l dalį ir 140 straipsnio 1 dalį nutraukė. Prokurorės skunde pažymima, kad byloje nėra priimta nutartis BPK 233 straipsnio tvarka dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl to teismas, priimdamas sprendimą nutraukti bylą, nepagrįstai vadovavosi BPK 235 straipsnio 1 dalimi. Be to, byloje nebuvo jokio teisiamojo posėdžio, kurio metu būtų buvęs nagrinėjamas bylos nutraukimo klausimas, protokolo, nėra pranešimų apie tokio klausimo nagrinėjimą kitiems proceso dalyviams. Apie tai, kad sprendimas priimtas teisiamajame posėdyje, nenurodoma ir pačioje skundžiamoje nutartyje. Tai patvirtina, kad ši teismo nutartis buvo priimta baigus nagrinėti bylą ir šią nutartį priėmė teisėjas vienasmeniškai, apie bylos nutraukimo klausimo nagrinėjimą nepranešęs dalyvaujantiems nagrinėjant bylą teisme asmenims ir neišklausius jų nuomonės, tokiu būdu pažeidžiant proceso dalyvių teisės, tarp jų ir numatytas BPK 7 straipsnio 2 dalyje.

3.8. Skundžiama nutartimi teismas, vadovaudamasis BPK 439, 440 straipsnių nuostatomis, nustatė šios nutarties 7 dienų apskundimo terminą, tokiu būdu pažeidė proceso dalyvių teisę apskųsti šią nutartį apeliacine tvarka. Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyti atskiri teismo procesinių sprendimų apskundimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, atsižvelgiant į tai, kurioje proceso stadijoje priimtas teismo procesinis sprendimas, taip pat numatyta, kurie proceso dalyviai gali skųsti teismo procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismo sprendimai nutraukti baudžiamąją bylą nagrinėjami apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2017-01-03 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-50-697/2017 nurodyta, kad pagal bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nuostatas, įtvirtintas BPK VI dalyje, apeliacine tvarka gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą (BPK 318 straipsnio l dalis). BPK 439 straipsnis taip pat numato žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo tvarką aukštesniesiems teismams. Taigi BPK 318 straipsnio 1 dalies ir BPK 439 straipsnio nuostatų reguliavimo sritis lyg ir tarpusavyje konkuruoja. Šių normų reguliavimo sferos konkurencija įveiktina atsižvelgiant į tai, ar žemesnės instancijos teismas priėmė baigiamąjį aktą, kuriuo byla išspręsta iš esmės (nutraukti bylą), ar žemesnė instancija priėmė sprendimą, kuriuo galbūt pažeistos nagrinėjimo teisme dalyvių teisės (dėl neviešo bylos nagrinėjimo, dėl nušalinimo, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ir kt.) ir dėl jo pateiktas skundas. Kadangi nutartimi nutraukti bylą ji išsprendžiama iš esmės, todėl įvertinant tokios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą gali būti reikalinga ištirti ir įvertinti įrodymus, o tai galima padaryti tik apeliacinio proceso metu. Be to, tam tikrais įstatyme numatytais atvejais teismas bylą nutraukia nuosprendžiu, o nuosprendis visais atvejais skundžiamas apeliacine tvarka, todėl procesinio sprendimo priėmimo forma negali nulemti tokio sprendimo nagrinėjimo tvarkos. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendimas nutraukti bylą, nepriklausomai nuo akto formos, nagrinėtinas apeliacine tvarka. Pagal BPK 320 straipsnio 2 dalį bylas apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

3.9. Šioje LAT nutartyje buvo pasisakyta dėl BPK 318 ir 439 straipsnių konkurencijos. Tačiau, įsigaliojus BPK 318 straipsnio 1 dalies 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 redakcijai, jau pačiame baudžiamojo proceso įstatyme buvo aiškiai įtvirtintos dvi kategorijos pirmosios instancijos teismo nutarčių, kurias galima skųsti apeliacine, o vėliau ir kasacine tvarka. Tai pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą ir nutartys, priimtos išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

3.10. Apeliacine tvarka skundžiamos ir teismo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu nustatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, – kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nutartys nutraukti bylą ne tik skundžiamos apeliacine tvarka, tačiau dėl šių nutarčių, kaip ir dėl nuosprendžių, paduoti apeliaciniai skundai nagrinėjami pagal tas pačias BPK VI dalyje nustatytas taisykles. BPK 318 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad teismo nutartį nutraukti baudžiamąją bylą turi teisę apskųsti šio Kodekso 312 straipsnyje nurodyti proceso dalyviai, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismo nutartys skundžiamos šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

3.11. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas priėmęs skundžiamą nutartį – galutinį aktą byloje, nepagrįstai taikė BPK 235 straipsnio 2 dalies normas, kadangi byla jau buvo išnagrinėta teisiamajame posėdyje, o sprendimas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo šioje proceso stadijoje galėjo būti priimtas tik vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalies normomis. Taigi teismas pažeidė tokio pobūdžio nutarčių priėmimo tvarką. Be to, teismas, skundžiamoje nutartyje nors nenurodė, tačiau nustatęs 7 dienų apskundimo terminą ir tokiu būdu darydamas nuorodą į BPK 440 straipsnį, leidžia suprasti, jog baudžiamojoje byloje yra priimamas tarpinis sprendimas, tačiau šioje proceso stadijoje jau negali būti priimami tarpiniai sprendimai, o įvertinus nutarties turinį, joje atliktą įrodymų vertinimą, motyvus dėl veikos kvalifikavimo, tai suponuoja galimą teismo vertinimą, kad sprendžiamu klausimu yra priimamas baigiamasis teismo aktas. Taigi teismas, nustatęs 7 dienų apskundimo terminą, vadovaudamasis BPK 439, 440 straipsnių normomis, iš esmės pažeidė proceso dalyvių teisę apskųsti šią nutartį būtent apeliacine tvarka ir taip pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nes šis teismo sprendimas, kaip galutinis aktas byloje, skundžiamas ne BPK 439, 440 straipsniuose nustatyta tvarka, o BPK 318 straipsnio 1 dalyje, BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tai yra per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos.

3.12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti bylą dėl V. B. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio l dalyje, 165 straipsnio l dalyje, yra nepagrįsta ir neteisėta dėl teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl turi būti panaikinta, laikant, kad nėra praleistas šios nutarties apskundimo terminas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

3.13. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę ir išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra visi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme surinkti ir užfiksuoti duomenys, svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir kad juos būtų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).

3.14. Nutraukdamas V. B. baudžiamąją, bylą pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino ir dėl jų pasisakė skundžiamoje nutartyje. Su tokiu teismo įrodymų vertinimu ir veikos kvalifikavimu sutinka ir prokurorė. Taigi byloje surinktais duomenimis yra nustatyti visi būtinieji BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, nes V. B. 2023 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo 17 d. apie 22.50 val. iki 18 d. 1.20 val., (duomenys neskelbtini), du kartus neteisėtai pateko į nukentėjusiosios G. Z. butą, taip pažeidė jos būsto neliečiamumą, ir 2023-03-18 apie 1.20 val., neteisėtai patekęs į nukentėjusiosios butą, smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla V. B. buvo nutraukta, turi būti panaikinta ir dėl šios dalies turi būti priimtas naujas sprendimas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

3.15. Parenkant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

3.16. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis), apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalsti.

3.17. V. B. teisiamas už padarytus du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė turėdamas neišnykusi teistumą, praeityje teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su smurto pavartojimu artimoje aplinkoje, paskutiniu nuosprendžiu skirtą bausmę atliko tik 2022 metais, tačiau ir vėl nusikalto, baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, dirba, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, o ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios, paskyrus V. B. švelnesnes bausmes, nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. B. už padarytas veikas sankcijoje numatytą bausmę, artimą jos vidurkiui ir atidedant bausmės vykdymą.

3.18. Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpiną įrodymų tyrimą, V. B. prisipažįstant kaltę, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

3.19. Siekiant tinkamai realizuoti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atleidimo instituto paskirtį, įvertinus tai, kad smurtas artimoje aplinkoje buvo pakankamai intensyvus, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Parenkant baudžiamojo poveikio priemonę, įvertintina padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, kaltinamojo asmenybė ir t. t. Atsižvelgiant į tai, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją išklausyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ir yra tinkama bausmės paskirčiai įgyvendinti. Pažymėtina, kad, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės, tai leistų asmeniui, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Dėl apeliacinės instancijos teismo priimamų sprendimų išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl nutarties nutraukti bylą

3.20. Apeliacinės instancijos teismas dėl apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių nutraukti baudžiamąją bylą ir nutarčių, priimtų išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 318 straipsnio 1 dalis), priima nutartį, išskyrus tada, kai apeliacinės instancijos teismas, dėl apskųstos nutarties priėmęs sprendimą panaikinti nutartį, gali priimti ir kitą sprendimą – nuosprendį (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

3.21. BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas gali tada, kai pirmosios instancijos teismas bylą nutraukia ją išnagrinėjęs iš esmės ir yra paduotas apeliacinis skundas siekiant atitinkamai pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, teisinę padėtį. Šiuo aspektu pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016: „Baudžiamojo proceso kodeksas pateikia nuosprendžio ir nutarties sąvokas, tačiau jame nėra sprendimo apibrėžimo. <...> Formos prasme sprendimu apibrėžtinas procesinis dokumentas, kuriame yra sprendžiami su baudžiamąja byla susiję klausimai. Pagal BPK teismai baudžiamajame procese gali priimti dviejų rūšių sprendimus: nuosprendžius (teismo baudžiamuosius įsakymus) ir nutartis. Analizuojant BPK 326 straipsnio 5 dalies normos turinį apeliacinės instancijos teismo paskirties kontekste, pastebimi vidiniai prieštaravimai. Viena vertus, ši norma įtvirtina, kad teismo priimamo sprendimo procesinė forma yra nutartis, kita vertus, pagal 5 punktą apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, gali priimti naują sprendimą, įstatymui nenurodant tokio sprendimo procesinės formos. Taigi šiuo atveju įstatyme nėra draudimo priimti nuosprendį. <...> Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi visas teisines galimybes iš esmės tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą tiek formos, tiek turinio prasme, ištaisant nustatytus pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo trūkumus ir klaidas. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kaip galutinį bylos aktą, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad BPK 254 straipsnis įtvirtina dvi skirtingas bylos nutraukimo formas, kurios priklauso nuo bylos nutraukimo pagrindo: 1) kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, teismas priima nutartį (4 dalis); 2) kai nustatomi BK straipsniuose nustatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai – nuosprendį (5 dalis). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose nurodytas aplinkybes, bylą nutraukia nutartimi. Byla gali būti nutraukiama nagrinėjimo teisme metu bet kurioje nagrinėjimo stadijoje. Skundžiama nutartis nutraukti bylą priimta ištyrus visus bylos įrodymus ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, tačiau tik netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šį trūkumą, gali jį ištaisyti priimdamas nuosprendį (tačiau tam trukdo BPK 326 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto procesinio dokumento formos ribojimas), tik formalus šios bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui iš naujo nustatyti ir tirti aplinkybėms, kurias iš esmės pirmosios instancijos teismas jau yra ištyręs, nebūtų logiškas ir protingas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, iš esmės apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, kuri pirmosios instancijos teismo nutartimi yra nutraukta, galėtų tik patvirtinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o nustatęs priešingai ir esant pagrindui priimti apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį, jis neturėtų įgaliojimų ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ir teisingai išnagrinėti bylos. Kartu tai reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo funkciją, turėdamas įgalinimus iš esmės išnagrinėti bylą pagal apeliacinio skundo ribas, negalėtų vykdyti teisingumo. Taigi, aiškinant pažodžiui BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas turėtų grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Toks apeliacinės instancijos teismo veiksmų ribojimas, kai, esant visiškai ištirtoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas negali priimti apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, teisingumo vykdymo kontekste neatitinka Konstitucijoje įtvirtintos teisinės valstybės principo, teismų instancijų sistemos paskirties ir baudžiamojo proceso teisingumo, greitumo ir ekonomiškumo principų. Teismų praktikoje apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami apeliacine tvarka bylą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukiama dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės konstatavimo, nustatę, kad tokia nutartis nepagrįsta, nes nėra baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, priima apkaltinamuosius nuosprendžius, kurie kasacinės instancijos teismo paliekami galioti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-568-139/2015).“

3.22. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prašoma išnagrinėjus prokurorės apeliacinį skundą ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta ir dėl to panaikintina, nepriimti sprendimo grąžinti šią baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o priimti V. B. apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. V. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti arba skirti švelnesnę, nei prokurorės prašoma, bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

6. Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų ir pripažintų įrodytomis bylos aplinkybių, jog V. B. 2023 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo 17 d. apie 22.50 val. iki 18 d. 1.20 val. (duomenys neskelbtini), du kartus neteisėtai pateko į nukentėjusiosios G. Z. butą, taip pažeidė jos būsto neliečiamumą, tai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ir 2023-03-18 apie 1.20 val., neteisėtai patekęs į nukentėjusiosios G. Z. butą, smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, tai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, tačiau nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nutraukti V. B. baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Prokurorės teigimu, priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas ir nepagrįstai manė, jog šiuo atveju baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį V. B. negalėjo būti pradėtas be nukentėjusiosios G. Z. skundo, jos atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą, nes, pasak prokurorės, neegzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

7. Kaip matyti iš skundžiamos Plungės apylinkės teismo 2023-06-07 nutarties, sprendimą nutraukti V. B. baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, šis teismas motyvavo tuo, kad nors byloje surinktų duomenų visuma įrodyta, kad V. B. 2023 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo 17 d. apie 22.50 val. iki 18 d. 1.20 val., du kartus neteisėtai pateko į G. Z. butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pažeidė jos būsto neliečiamumą, ir ši jo veika atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį; be to, V. B. 2023-03-18 apie 1.20 val., neteisėtai patekęs į nukentėjusiosios butą, smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, ir ši jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios skundo ir prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnio 1 dalį byloje nėra, nukentėjusioji jokių pretenzijų kaltinamajam dėl padarytų nusikalstamų veikų – nei dėl fizinio skausmo jai sukėlimo, nei dėl neteisėto jos būsto neliečiamumo pažeidimo – neturi ir neturėjo nuo pat įvykio pradžios ir nepageidavo, kad V. B. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 58–59, 62), jau paaiškindama įvykio aplinkybes atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad prieš ją smurtavo buvęs sugyventinis (tai užfiksuota ir BPC registruotame iškvietime bei pareigūno T. Andruškos tarnybiniame pranešime fiksuojant įvykio aplinkybes), tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas be pagrindo, kuris vėliau ir buvo perkvalifikuotas į BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į visa tai, Plungės apylinkės teismas baudžiamosios bylos, kurioje V. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Toks teismo sprendimas nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas teisingu.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių, t. y., kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023-03-18 tarnybinio pranešimo, 2023-03-18 01.20 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), ką tik namuose sumušė buvęs sugyventinis ir pabėgo. Atvykus nurodytu adresu pasitikusi G. Z. paaiškino, kad jai būnant namuose į jos butą pro galbūt neužrakintas duris atėjęs buvęs sugyventinis V. B. prieš ją smurtavo, t. y. sugriebęs abiem rankomis už plaukų pargriovė ją ant žemės ir ne mažiau kaip 10 kartų spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, ir po to iš buto pasišalino. Ant nukentėjusiosios lūpų buvo matomas patinimas, žaizda. Dėl patirtų sužalojimų G. Z. buvo iškviesta GPM. Po medikų apžiūros nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę, kur jai buvo diagnozuoti galvos, kairiosios alkūnės ir kairiojo kelio sumušimai, viso kūno žaizdos ir nubrozdinimai. Išleista gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, 2023-03-18 prieš V. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuri prokurorės 2023-03-27 pareiškime „Dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka“ buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad V. B., 2023-03-17 apie 22.50 val. jėga išlaužęs nukentėjusiosios buto duryse esančią ertmę ir pro ją įkišęs savo ranką ir duryse buvusiu raktu atrakinęs iš vidaus užrakintas buto duris įėjo į butą, ten vaikščiojo, be to, 2023-03-18 apie 1.20 val., atsidaręs neužrakintas nukentėjusiosios buto duris, ten įėjo, taip tyčia neteisėtai įsibrovė į jam svetimą – buvusios sugyventinės G. Z. butą prieš jos valią ir taip neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, tokia jo veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

9. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, praeityje sieti santuokiniais, partnerystės ar kitais artimais ryšiais. To paties straipsnio 5 dalyje pateikta smurto artimoje aplinkoje sąvoka, nurodant, kad smurtas artimoje aplinkoje – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

10. V. B. ir nukentėjusioji G. Z., kaip buvę sugyventiniai (partneriai), kurių bendravimas nėra nutrūkęs (turi bendrą vaiką ir, kaip nurodė pati nukentėjusioji, kartu juo rūpinasi), patenka į artimosios aplinkos sąvoką, todėl šiuo atveju pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o vėliau tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį pakako įtarti, kad dėl V. B. fizinio smurto nukentėjusioji G. Z. patyrė žalą. Būtent tai įtariant ir buvo pradėtas baudžiamasis procesas prieš V. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o vėliau, perkvalifikavus veiką, tęsiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnio 1 dalį.

11. BK 140 straipsnio („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“) 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. BK 165 straipsnio („Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas“) 2 dalyje taip pat nustatyta, kad už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. BPK 167 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradžią tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas nusikalstamų veikų, tarp kurių ir BK 140 ir 165 straipsniuose nustatytos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tačiau to paties straipsnio 3 dalyje, inter alia, nustatyta, kad jeigu BK 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, ar nėra. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka.

12. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai ikiteisminis tyrimas, kaip minėta, buvo pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių, todėl, nepaisant to, kad nukentėjusioji, kaip pažymėjo Plungės apylinkės teismas skundžiamoje 2023-06-07 nutartyje, nors ir nepageidavo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas V. B. dėl jo smurtinių veiksmų prieš ją, taip sukeliant jai, kaip pati nurodė, stiprų fizinį skausmą, ir neteisėto patekimo į jos butą, taip pažeidžiant jos būsto neliečiamybę, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai manė, jog baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį V. B. negalėjo būti pradėtas nesant nukentėjusiosios G. Z. skundo, jos atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Šiuo atveju baudžiamasis procesas, kaip minėta, buvo pradėtas gavus policijoje nukentėjusiosios pranešimą dėl buvusio sugyventinio V. B. smurtinių veiksmų prieš ją. Būtent šio pranešimo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš V. B. ir nors šiuo atveju nukentėjusioji, kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pretenzijų V. B. dėl pastarojo smurtinių veiksmų prieš ją ir neteisėto pateikimo į jos butą neturėjo ir nepageidavo, kad jam būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjamu atveju tai nesudaro teisinio pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Šiuo atveju nukentėjusiosios pozicija dėl to, kad ji V. B. dėl pastarojo smurtinių veiksmų prieš ją ir neteisėto pateikimo į jos butą pretenzijų neturi, nėra baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-139/2008).

13. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamos 2023-06-07 nutarties, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė ją iš esmės išnagrinėjęs, t. y. ištyręs įrodymus, juos įvertinęs ir padaręs išvadas, jog V. B. 2023 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo 17 d. apie 22.50 val. iki 18 d. 1.20 val., (duomenys neskelbtini), du kartus neteisėtai pateko į nukentėjusiosios G. Z. butą, taip pažeidė jos būsto neliečiamumą, tai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ir 2023-03-18 apie 1.20 val., neteisėtai patekęs į nukentėjusiosios G. Z. butą, smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, tai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl šių teismo pripažintų įrodytomis aplinkybių, kurių V. B. apeliacijos teismo posėdyje neginčijo, abejonių nekyla, teismo išvados dėl V. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos byloje surinktų duomenų, aptartų skundžiamoje nutartyje, kurių teisėjų kolegija papildomai nekartoja, visuma.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Plungės apylinkės teismo 2023-06-07 nutartis, kuria baudžiamosios bylos procesas V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, naikinama ir V. B. priimamas apkaltinamasis nuosprendis, teisėjų kolegijai pripažįstant, jog byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai įrodyta, kad V. B. 2023 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo 17 d., apie 22.50 val., iki 18 d. 1.20 val., du kartus neteisėtai pateko į nukentėjusiosios G. Z. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidė jos būsto neliečiamumą, be to, 2023-03-18 apie 1.20 val., neteisėtai patekęs į nukentėjusiosios G. Z. butą, smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šie jo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Veikų padarymo aplinkybės visiškai įrodytos kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais, byloje sukauptais dokumentais, kurių turinys ir vertinimas detaliai aptartas skundžiamoje nutartyje, todėl, nesant dėl to ginčo, teismas jų papildomai nebekartoja.

15. Skirdama bausmę V. B. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padarytos tyčia smurtaujant prieš buvusią sugyventinę G. Z., neteisėtai įsibrovus į jos butą, išdaužus buto duryse esančią ertmę ir iš vidaus duryse buvusiu raktu atsirakinus buto duris. Šiuos nusikaltimus V. B. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų net du kartus – 2019-05-31 ir 2020-09-18 – dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją šioje byloje – buvusią sugyventinę G. Z., 2020-06-01 jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl vairavimo neblaiviam, o 2021-10-05 vėl nuteistas dėl smurto, tik šiuo atveju prieš artimą giminaitį – motiną, praėjus vos 5 mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos (bausmę atiko 2022-10-11), kur atliko laisvės atėmimo bausmę už šio smurtinio nusikaltimo padarymą. Tai rodo, kad V. B. jokių išvadų iš savo ankstesnių teistumų nepadarė, priešingai, ir toliau daro tyčinius nusikaltimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (visus nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas, V. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Be to, praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į visa tai, V. B. skiriamos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 165 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos griežčiausios savo rūšimi bausmės – laivės atėmimas, jų dydį parenkant artimą sankcijų vidurkiams, atidedant jų vykdymą, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde: už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą 7 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą 1 metams. Šios V. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas. V. B. pripažįstant kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Pasisakydama dėl prokurorės prašymo paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, pažymėtina, jog BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, tuo tarpu V. B. šioje byloje, be kita ko, pripažintas kaltu dėl smurto prieš savo buvusią sugyventinę, kuri nėra kaltininko šeimos narys ar artimas giminaitis, todėl pagrindo skirti jam prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje – nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

17. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-05-24 ir 2023-09-26 pažymos (t. 2, b. l. 1, 38), kuriomis prašoma priteisti iš V. B. 196,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir 93,33 Eur dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, ir pateiktos šias išlaidas pagrindžiančios pažymos (t. 2, b. l. 2–5, 39–41).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022). Pagal LAT formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-165-648/2015, 2K-406-507/2016, 2K-41-648/2022 ir kt.), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015). Šiuo aspektu yra aktuali nurodytų aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-12-697/2021). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

19. Iš bylos duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu valstybės gynėja V. B. buvo paskirta tuo pagrindu, kad byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. B. faktinių aplinkybių iš esmės neneigė (tik nurodė įvykio aplinkybių neprisimenantis dėl girtumo, tačiau su jam pareikštais kaltinimais iš esmės sutiko), byla nėra sudėtinga. Apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris iš esmės tenkintas (tik skiriant bausmę V. B. nebuvo paskirta prokurorės prašoma jam skirti BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje), apeliacinis skundas išnagrinėtas viename teismo posėdyje, kuris truko 18 minučių, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Nors byloje nėra duomenų apie V. B. darbinę veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme jis pats nurodė dirbantis pagal individualios veikos pažymą (t. 1, b. l. 178), duomenų apie itin sunkią jo turtinę padėtį byloje nėra. Įvertinus tai ir atsižvelgiant į bylos apeliacinio nagrinėjimo rezultatą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš nuteistojo V. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutartį, kuria baudžiamasis procesas V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ir priimti naują nuosprendį:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. B. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. B. galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti V. B. laikinojo sulaikymo laiką 1 parą (2023-03-18).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. B. gydytis priklausomybę alkoholiui, jei nuteistasis sutinka, ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išieškoti iš nuteistojo V. B. 290 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.