Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-601-656/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-11
Bylos Nr.: e2A-601-656/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-61-3-01413-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė, Andrius Ignotas
Atsakovas: Valstybės įmonės „Registrų centras”
Ieškovas: Viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“

Kategorijos

2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-601-656/2023Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01413-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Valstybės įmonės „Registrų centras” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau ir CPVA) patikslintą ieškinį atsakovei Valstybė įmonei „Registrų centras“ (toliau ir Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. kovo 4 d. administracinį sprendimą Nr. S-9044 (1.4 E) „Dėl lėšų grąžinimo“ nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) Priteisti iš atsakovės 3790,34 Eur; 3) priteisti iš atsakovės procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 3790,34 Eur sumą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Šalys 2014 m. liepos 8 d. sudarė Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį (toliau – Sutartis1)Nr. NTRi-4552/2014-4-1-46, pagal kurią Teikėjas (atsakovė) įsipareigojo saugiai automatiniu būdu teikti Gavėjui (ieškovei) duomenis, o Gavėjas (ieškovė) įsipareigojo juos naudoti šioje sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis bei tvarka ir sumokėti nustatytą atlyginimą (Sutarties1 5 punktas). Tą pačią dieną šalys pasirašė Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-4552 3 priedus. 2017-07-03 ieškovė ir atsakovė pasirašė Susitarimą „Dėl 2014 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-4552/2014-4-1-46 pakeitimo“ Nr. NTRi-4552/2014-4-1-46-01/2017/4-1-41. 2015 m. sausio 23 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartį Nr. JAR-1303/2015/4-1-11 (toliau – Sutartis2), pagal kurią Teikėjas (atsakovė) įsipareigojo saugiai automatiniu būdu teikti Gavėjui (ieškovei) duomenis, o Gavėjas (ieškovė) įsipareigojo juos naudoti šioje sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis bei tvarka ir sumokėti nustatytą atlyginimą (Sutarties1 5 punktas). Šalys taip pat pasirašė 3 priedus prie aukščiau minėtos Sutarties2. Sutarties galiojimo terminas – 24 mėn., su galimybę sutartį pratęsti (Sutarties2 31punktas).

3. 2017-01-18 šalys pasirašė Susitarimą „Dėl 2015 m. sausio 23 d. Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutarties Nr. JAR-1303/2015/4-1-11 pakeitimo“ Nr. 2/2018/4-1-1. 2020-09-22 šalys pasirašė naują Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutartį Nr. 2020/4-1-346, pagal kurią Teikėjas (atsakovė) įsipareigojo Gavėjui (ieškovei) Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka saugiai web priemonėmis (elektroninių ryšių tinklais) teikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis, o Gavėjas (ieškovė) įsipareigoja gautus duomenis naudoti Sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis bei tvarka ir sumokėti Teikėjui (atsakovei) už teikiamus duomenis Sutartyje nustatyta tvarka (toliau – Sutartis3).

4. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas, kuris buvo pakeistas numatant, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis (VIIVĮ nuostata pakeista 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XIII-848 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo pagrindu).

Šalies argumentai

5. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 2021/2-4814 kreipėsi į atsakovę prašydama duomenis, būtinus ieškovei priskirtų funkcijų vykdymui, teikti neatlygintinai. Atsakovė 2022 m. vasario 1 d. administraciniu sprendimu Nr. S-4101 (1.4 E) nusprendė duomenis ieškovei jai pavestoms viešojo administravimo funkcijoms atlikti nuo šio sprendimo priėmimo dienos teikti neatlygintinai. Ieškovė 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. 2022/2-609 „Dėl sumokėtų lėšų grąžinimo“ kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovei sumokėtas lėšas už registrų duomenų teikimą. Atsakovė 2022 m. kovo 4 d. priėmė administracinį sprendimą „Dėl lėšų grąžinimo“ Nr. S-9044 (1.4 E), kuriame nurodė, jog prašomas grąžinti sumas gavo pagrįstai ir teisėtai, todėl neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl lėšų grąžinimo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu, priimtu panašioje administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 pagal pareiškėjo Europos socialinio fondo agentūros skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikino atsakovės VĮ „Registrų centras“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. S-48785 (1.10 E); įpareigojo VĮ „Registrų centras“ priimti naują sprendimą, nustatant, kad ieškovė Europos socialinio fondo agentūra turi teisę pagal VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą gauti duomenis neatlygintinai.

7. Kai įsigaliojo VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, CPVA laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjusi 3790,34 Eur Registrų centrui, tačiau šiuos pinigus Registrų centras gavo be teisinio pagrindo, todėl ši pinigų suma iš Registrų centro priteistina CPVA naudai.

II. Teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė:

8.1. panaikinti Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. kovo 4 d. administracinį sprendimą „Dėl lėšų grąžinimo“ Nr. S-9044 (1.4 E);

8.2. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3790,34 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 85,28 Eur žyminį mokestį;

8.3. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nurodytų sumų sumokėjimo atsakovei datų: nuo 2019 m. sausio 31 d. už 173,11 Eur sumą; nuo 2019 m. sausio 31 d. už 28,96 Eur sumą; nuo 2019 m. vasario 28 d. – 86,10 Eur; nuo 2019 m. vasario 28 d. – 35,96 Eur; nuo 2019 m. balandžio 25 d. – 95,27 Eur; nuo 2019 m. balandžio 30 d. – 158,09 Eur; nuo 2019 m. balandžio 25 d. – 28,96 Eur; nuo 2019 m. balandžio 30 d. – 28,96 Eur; nuo 2019 m. gegužės 31 d. – 89,84 Eur; nuo 2019 m. gegužės 31 d. – 34,17 Eur; nuo 2019 m. birželio 30 d. – 141,88 Eur; nuo 2019 m. birželio 30 d. – 34,85 Eur; nuo 2019 m. liepos 31 d. – 174,04 Eur; nuo 2019 m. liepos 31 d. – 28,96 Eur; nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 75,83 Eur; nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 162,24 Eur; nuo 2019 m. spalio 23 d. – 71,81 Eur; nuo 2019 m. spalio 31 d. – 133,53 Eur; nuo 2019 m. spalio 23 d. – 37,68 Eur; nuo 2019 m. spalio 31 d. – 28,96 Eur; nuo 2019 m. lapkričio 30 d. – 51,92 Eur; nuo 2019 m. lapkričio 30 d. – 28,96 Eur; nuo 2019 m. gruodžio 31d. – 53,54 Eur; nuo 2019 m. gruodžio 31d. – 28,96 Eur; nuo 2020 m. sausio 31 d. – 103,31 Eur; nuo 2020 m. sausio 31 d. – 28,96 Eur; nuo 2020 m. vasario 29 d. – 48,91 Eur; nuo 2020 m. vasario 29 d. – 28,96 Eur; nuo 2020 m. kovo 31 d. – 54,47 Eur; nuo 2020 m. kovo 31 d. – 39,18 Eur; nuo 2020 m. balandžio 30 d. – 121,95 Eur; nuo 2020 m. balandžio 30 d. – 28,96 Eur; nuo 2020 m. gegužės 31 d. – 56,84 Eur; nuo 2020 m. gegužės 31 d. – 28,96 Eur; nuo 2020 m. birželio 30 d. – 47,81 Eur; nuo 2020 m. birželio 30 d. – 28,96 Eur; nuo 2020 m. liepos 31 d. – 41,86 Eur; nuo 2020 m. liepos 31 d. – 28,96 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 62,59 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 28,96 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. – 86,61 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. – 79,40 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. – 8,36 Eur; nuo 2020 m. spalio 31 d. – 40,79 Eur; nuo 2020 m. spalio 31 d. – 166,76 Eur; nuo 2020 m. spalio 31 d. – 106,84 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 30 d. – 53,19 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 30 d. – 24,59 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 30 d. – 35,07 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – 38,58 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – 338,80 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – 67,59 Eur; nuo 2021 m. sausio 31 d. – 26,28 Eur; nuo 2021 m. sausio 31 d. – 40,63 Eur; nuo 2021 m. sausio 31 d. – 10,73 Eur; nuo 2021 m. vasario 28 d. – 21,86 Eur; nuo 2021 m. kovo 31 d. – 19,90 Eur; nuo 2021 m. balandžio 30 d. – 23,58 Eur; nuo 2021 m. gegužės 31 d. – 8,56 Eur, iki visiško nurodytų lėšų grąžinimo.

9. Teismas nurodė, kad sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Taigi šiuo atveju reikšminga nustatyti esminę aplinkybę, ar pagal šalių sudarytas sutartis ieškovei kilo ginčo sumos dydžio mokėjimo prievolė ir ar tuo pagrindu lėšos turėjo būti sumokėtos atsakovei.

10. Ieškovė teigia, jog nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo nuo 2019 m. sausio 1 d. mokėti atsakovei už teikiamus duomenis, nes pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusį reglamentavimą ji buvo priskirta prie asmenų, galinčių gauti tokius duomenis neatlygintinai, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagrįstumą, ko, teismo vertinimu, atsakovė nepadarė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

11. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 pagal pareiškėjo Europos socialinio fondo agentūros skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, padarė išvadą, kad VĮ „Registrų centras“ privalo teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį Europos socialinio fondo agentūrai (ieškovei) neatlygintinai, ši VĮ „Registrų centras“ pareiga atsiranda iš pasikeitusio teisinio reguliavimo – VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto (2017 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. XIII-848 (nuo 2019 m. sausio 1 d.) punkto redakcija), aiškinant jį kartu su 2 straipsnio 191 dalimi (2019 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. XIII-2280 (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.) dalies redakcija (papildymas 191 dalimi)).

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas padarė išvadą, kad LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime, nors ir netiesiogiai, nurodė atsakovės pareigos ieškovei teikti duomenis neatlygintinai atsiradimo momentą, pažymėdamas, kad atsakovės pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsirado iš pasikeitusio reglamentavimo, t. y. šiuo atveju nuo 2019 m. sausio 1 d. Atitinkamai atsakovės argumentai, kad pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsakovei atsirado tik LVAT priėmus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą atmestini kaip nepagrįsti. Nors ieškovė ir nebuvo įtraukta į LVAT nagrinėjamos administracinės bylos Nr. Nr. eA-1064-602/2021 procesą, šiuo atveju aktualus yra klausimas nuo kurio momento, pasikeitus teisiniam reguliavimui, panašioje situacijoje ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės duomenis neatlygintinai. LVAT aukščiau minėtame sprendime nors ir netiesiogiai visgi padarė išvadą, kad atsakovės pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsirado iš pasikeitusio reglamentavimo, t. y. šiuo atveju nuo 2019 m. sausio 1 d.

13. Atsakovė, netinkamai vadovaudamasi VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), VIIVĮ 2 straipsnio 191 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.), netinkamai/savaip interpretuojant LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2022 m. kovo 4 d. administracinį sprendimą „Dėl lėšų grąžinimo“ Nr. S-9044 (1.4 E), todėl jis naikintinas.

14. Atsakovė nesutikimą su reikalavimu priteisti nepagrįstai gautą lėšų sumą nurodydama, kad gavo lėšas pagrįstai ir teisėtai pagal šalių sudarytas sutartis. Tačiau šiuos duomenis ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. turėjo teisę gauti, atitinkamai atsakovė turėjo pareigą teikti, remiantis pasikeitusiu reglamentavimu, neatlygintinai. Ieškovė dar 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu, kreipėsi į atsakovę prašydama priimti sprendimą duomenis teikti neatlygintinai.

15. Ieškovė pareiškė aiškų ir konkretų prašymą nurodytus duomenis teikti neatlygintinai, todėl šiuo atveju atsakovė privalėjo remtis ne tarp šalių sudarytomis sutartimis (kurios prieštaravo imperatyviam reglamentavimui), o būtent šalies – ieškovės, prašymu (kuris pareikštas vėliau, po sutarties/sutarčių sudarymo), nes, kaip minėta, VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, jog „registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis“. Teismas padarė išvadą, kad nors šiuo atveju turto (lėšų) įgijimo pagrindas formaliai buvo (buvo tarp šalių sudarytos sutartys), tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir ieškovei išreiškus prašymą jį taikyti, jis išnyko, todėl tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas nurodė, kad ieškovė registro duomenis gaudavo iš esmės ne pagal dispozityvumo principą sudarytas komercines sutartis, bet faktiškai pagal vienos šalies – atsakovės, parengtas sąlygas, kurioms ieškovė, labiausiai tikėtina, negalėjo daryti įtakos (laisvai derėtis), todėl šiuo atveju teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad primesdama kitai šaliai toliau taikyti/sudaryti įstatymams prieštaraujančią sutartį/sutartis, atsakovė neturi teisės perkelti su tokiu savo neteisėtu veikimu susijusių pasekmių kitai šaliai, kuriai buvo būtina gauti registro duomenis savo funkcijų vykdymui iš šiuos duomenis tvarkančio valstybės vardu veikiančio vienintelio tiekėjo.

17. Atsakovė už suteiktas paslaugas – nuo 2019 m. sausio 1 d. suteiktus duomenis ieškovei, neturėjo teisinio pagrindo (nepaisant tarp šalių sudarytų sutarčių) gauti iš pastarosios apmokėjimo, kadangi, kaip minėta, vadovaujantis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir ieškovei pareiškus aiškų bei konkretų prašymą – pasinaudojus teise pagal imperatyvias įstatymo normas gauti duomenis neatlygintinai, nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovė turėjo teisę gauti duomenis neatlygintinai, todėl šiuo atveju egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos/sąlygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

18. Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

19. Apeliantė nurodė, kad 2019-01-01– 2021-12-31 laikotarpiu lėšas (viso 3790,34 Eur) iš ieškovės gavo teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai, vadovaujantis tarp šalių pasirašytose sutartyse sulygtomis sąlygomis. Pagal tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygas Registrų centras įsipareigojo teikti CPVA atitinkamus duomenis, o CPVA įsipareigojo juos naudoti minėtose sutartyse nurodytais tikslais, sąlygomis ir tvarka bei sumokėti nustatytą atlyginimą Registrų centrui. CPVA, nevykdant minėtų įsipareigojimų, Registrų centras turėjo teisę be atskiro įspėjimo sustabdyti registro duomenų teikimą CPVA.

20. Apeliantė nurodė, kad įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d. VIIVĮ pakeitimo įstatymui, kuriuo be kitų nurodytų straipsnių buvo pakeistas ir 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas, nustatantis, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis, nebuvo detalizuota valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąvoka, kurios apibrėžimas įtvirtintas gerokai vėliau–2019-08-01, priėmus VIIVĮ Nr. ??-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. ????-2280

21. Atsakovas nežinodamas (nesuprasdamas), kokios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turėtų gauti minėtus duomenis neatlyginamai, 2021-08-06 kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo ministerijas, prašydama išaiškinti VIIVĮ 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII848 (toliau–VIIVĮ pakeitimo įstatymas) taikymą viešosioms įstaigoms (dėl minėtų duomenų gavimo iš registrų neatlygintinai) ir tik gavusi iš šių įstaigų atsakymus, galėjo priimti sprendimą dėl neatligintinų duomenų teikimo iš registrų CPVA.

22. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, todėl tarp šalių susiklostę santykiai atitiko sutarties šalių valią ir CPVA prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis turėjo vykdyti iki Registrų centro 2022 m. vasario 1 d. administracinio sprendimo Nr. S-4101 (1.4 E)) priėmimo, tai yra mokėti už Registro centro suteiktas paslaugas–duomenų teikimą iš registrų laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31, nepaisant VIIVĮ pakeitimo įstatymo reglamentavimo.

23. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas priimtas dėl kito subjekto Europos socialinio fondo agentūros (toliau–ESFA), o ne dėl CPVA, todėl juo remiantis šioje byloje, būtu pažeistas konstitucinės teisinės valstybės principas (lex retro non agit) bei teisiniai santykiai, įvykę praeityje, negali būti grindžiami teismų išaiškinimais, kurie yra nukreipti į ateitį, neatitinka teisės aktų reglamentavimo dėl teismų sprendimų taikymo kitose bylose.

24. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 nenurodyta, jog duomenys neatlygintinai turėjo būti teikiami nuo 2019-01-01, LVAT sprendimu nustatyti tik kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas sprendime nevertino aplinkybės, kad CPVA vykdoma viešojo administravimo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto bei valstybės piniginių fondų ir CPVA prašomų grąžinti lėšų grąžinimas, neva, būtų tik formalus veiksmas, nes CPVA būtų grąžintos valstybės biudžeto lėšos ir ta pati lėšų suma iš valstybės biudžeto vėl turėtų būti skirta Registrų centrui - registro tvarkytojo sąnaudoms padengti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26. Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus imperatyviniai VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintai nuostatai, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis, aiškinant tai kartu su 2 straipsnio 191 dalimi (2019 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. XIII-2280 (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.) dalies redakcija (papildymas 191 dalimi)), Registrų centras privalėjo nepažeisti VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir priimti sprendimus, kurie sudarytų galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms gauti duomenis neatlygintinai dėl teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimo. VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte aiškiai reglamentuota, kad atitinkami duomenys minėtoms įstaigoms teikiami pagal prašymus ar sutartis neatlygintinai, kas reiškia, kad Registrų centras nuo 2019 m. sausio 1 d. neturėjo teisės gauti atlygio iš valstybės ir savivaldybių institucijų pagal sudarytas sutartis ar prašymus, minėtas įstatymas tai įtvirtina įsakmiai ir, vertintina, kad apima visas sutartis, tiek sudarytas iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, tiek ir jam įsigaliojus (VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte jokių išimčių nenustatyta ir apima visas sutartis).

27. Ieškovė registro duomenis gaudavo iš esmės ne pagal dispozityvumo principą sudarytas komercines sutartis, bet faktiškai pagal vienos šalies – atsakovo (apelianto), parengtas sąlygas, kurioms ieškovė negalėjo daryti įtakos (laisvai derėtis), todėl atsakovas (apeliantas) buvo primetęs ieškovei ir toliau taikyti/sudaryti įstatymams prieštaraujančias sutartis. Atsakovas (apeliantas) neturėjo teisės perkelti su tokiu savo neteisėtu veikimu susijusių pasekmių ieškovei, kuriai buvo būtina gauti registro duomenis savo funkcijų vykdymui iš atsakovo (apelianto), todėl tenkančias pasekmes dėl VIIVĮ pakeitimo įstatymo nevykdymo turi prisiimti atsakovas (apeliantas).

28. Po 2019-01-01, įsigaliojus VIIVĮ pakeitimo įstatymui, šalių sudarytos sutartys prieštaravo įstatymo leidėjo nustatytam teisiniam reglamentavimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas (apeliantas) turėjo pareigą, įsigaliojus VIIVĮ pakeitimo įstatymui, pakeisti tarp šalių sudarytas sutartis (kaip minėta, sutartys tarp šalių sudarytos ne pagal dispozityvumo principą), tačiau vengė tai atlikti. Priešingai, atsakovas (apeliantas) ne tik vengė pakeisti iki VIIVĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2019-01-01) sudarytas minėtas sutartis, bet ir sudarė su ieškovę 2020 m. rugsėjo 22 d. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutartį Nr. 2020/4-1-346, kuri buvo atlygintinė. Ieškovė buvo priversta sudaryti su atsakovu (apeliantu) šią atlygintinę sutartį, nes Registrų centras kitaip nebūtų teikęs duomenų iš registrų, kurie buvo būtini ieškovei priskirtoms funkcijoms vykdyti (CPVA yra pavesta administruoti/koordinuoti atitinkamas programas (projektus)).

29. Ieškovei CPVA yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, ji finansuojama iš valstybės biudžeto bei valstybės pinigų fondų ir CPVA yra priskirta prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (teisinį vertinimą ieškovė pateikė patikslintame ieškinyje šioje civilinėje byloje nepasisakys) kaip įtvirtinta VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalyje bei vadovaujantis VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, ji turi teisę nuo 2019 m. sausio 1 d. gauti iš Registrų centro atitinkamus duomenis neatlygintinai, nes tie duomenys reikalingi CPVA priskirtoms funkcijoms atlikti.

30. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime suformuota praktika taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes ESFA administruoja ir vykdo atitinkamus projektus ir programas, kurie finansuojami iš nacionalinių, Europos Sąjungos bei kitokių lėšų, ji finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti jai viešojo administravimo įgaliojimai, kaip ir CPVA. Su šiame punkte nurodytu atsakovo (apelianto) argumentu sutikti negalima, nes Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Registrų centro pareiga teikti registro duomenis ESFA neatlygintinai atsirado nuo 2019-01-01, o vėlesni teismų sprendimai tik patvirtino šį faktą, bet nesukūrė naujos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, t. y. nepakeitė nei VIIVĮ nuostatų, nei iki tol buvusios teismų praktikos bei paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą dėl priteistos atitinkamos pinigų sumos iš Registrų centro ESFA naudai už duomenų gavimą iš registrų nuo 2019-01-01.

31. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 konstatavo, kad Registrų centras privalo teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį ESFA neatlygintinai, ši Registrų centro pareiga atsiranda iš pasikeitusio teisinio reguliavimo – VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies, kas reiškia, kad LVAT minėtame sprendime nenurodo konkrečios datos, bet susieja atsiradusią Registro centro pareigą su VIIVĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimu.

32. Kiekviena valstybės įstaiga savarankiškai organizuoja savo veiklą, planuoja išlaidas bei pajamas, gauna asignavimus ir pan. Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, ir kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, biudžetinės lėšas, kurios buvo paskirtos tam tikram asignavimų valdytojui, negali būti naudojamos bet kokių kitų asmenų biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimui finansuoti motyvuojant paprastesniu lėšų administravimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už duomenų pagal tarp šalių sudarytas sutartis teikimo.

35. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo VIIVĮ pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo pakeistas ir 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas, nustatantis, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis, nebuvo detalizuota valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąvoka, kurios apibrėžimas įtvirtintas vėliau – 2019-08-01, priėmus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. ??-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. ????-2280.

36. Ieškovei CPVA yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, ji finansuojama iš valstybės biudžeto bei valstybės pinigų fondų ir CPVA yra priskirta prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (teisinį vertinimą ieškovė pateikė patikslintame ieškinyje šioje civilinėje byloje nepasisakys) kaip įtvirtinta VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalyje bei vadovaujantis VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, ji turi teisę nuo 2019 m. sausio 1 d. gauti iš Registrų centro atitinkamus duomenis neatlygintinai, nes tie duomenys reikalingi CPVA priskirtoms funkcijoms atlikti.

37. Atsakovas (apeliantas) laikosi pozicijos, kad nežinodamas (nesuprasdamas), kokios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turėtų gauti minėtus duomenis neatlyginamai, 2021-08-06 kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo ministerijas, prašydama išaiškinti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII848 (toliau–VIIVĮ pakeitimo įstatymas) taikymą viešosioms įstaigoms (dėl minėtų duomenų gavimo iš registrų neatlygintinai) ir tik gavusi iš šių įstaigų atsakymus, galėjo priimti sprendimą dėl neatligintinų duomenų teikimo iš registrų CPVA.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus imperatyvaus pobūdžio VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintai nuostatai, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis, aiškinant tai kartu su 2 straipsnio 191 dalimi (2019 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. XIII-2280 (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.) dalies redakcija (papildymas 191 dalimi)), Registrų centras privalėjo nepažeisti VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir priimti sprendimus, kurie sudarytų galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms gauti duomenis neatlygintinai dėl teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimo. VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte aiškiai reglamentuota, kad atitinkami duomenys minėtoms įstaigoms teikiami pagal prašymus ar sutartis neatlygintinai, kas reiškia, kad Registrų centras nuo 2019 m. sausio 1 d. neturėjo teisės gauti atlygio iš valstybės ir savivaldybių institucijų pagal sudarytas sutartis ar prašymus, minėtas įstatymas tai įtvirtina įsakmiai ir, vertintina, kad apima visas sutartis, tiek sudarytas iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, tiek ir jam įsigaliojus (VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte jokių išimčių nenustatyta ir apima visas sutartis).

39. VIIVĮ pakeitimo įstatymas buvo priimtas 2017 m. gruodžio 7 d., o įsigaliojimas šio įstatymo numatytas 2019 m. sausio 1 d., todėl Registrų centras turėjo pakankamai laiko pasirengti VIIVĮ pakeitimo įstatymo įgyvendinimui. Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kurios jam trukdė kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo ministerijas dėl VIIVĮ taikymo nuo 2017 m. gruodžio 7 d., kai buvo priimtas VIIVĮ pakeitimo įstatymas neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

40. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas netinkamai vadovaudamasis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), VIIVĮ 2 straipsnio 191 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.), netinkamai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2022 m. kovo 4 d. administracinį sprendimą „Dėl lėšų grąžinimo“ Nr. S-9044 (1.4 E).

41. Atsakovas teigia, kad vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, todėl pagal atsakovą (apeliantą) tarp šalių susiklostę santykiai atitiko sutarties šalių valią ir neva CPVA prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis turėjo vykdyti iki Registrų centro 2022 m. vasario 1 d. administracinio sprendimo Nr. S-4101 (1.4 E)) priėmimo, tai yra mokėti už Registro centro suteiktas paslaugas–duomenų teikimą iš registrų laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31, nepaisant VIIVĮ pakeitimo įstatymo reglamentavimo.

42. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad CK 6.157 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Atsakovas (apeliantas), remdamasis tarp šalių sudarytomis sutartimis, negali nevykdyti įstatymu nustatytos pareigos registro duomenis ieškovei teikti neatlygintinai.

43. Po 2019-01-01, įsigaliojus VIIVĮ pakeitimo įstatymui, šalių sudarytos sutartys prieštaravo įstatymo leidėjo nustatytam teisiniam reglamentavimui. Nepaneigtas ieškovės argumentas, kad ieškovė registro duomenis gaudavo iš esmės ne pagal dispozityvumo principą sudarytas komercines sutartis, bet faktiškai pagal vienos šalies – atsakovo (apelianto), parengtas sąlygas, kurioms ieškovė negalėjo daryti įtakos (laisvai derėtis), todėl atsakovas (apeliantas) buvo primetęs ieškovei ir toliau taikyti/sudaryti įstatymams prieštaraujančias sutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas (apeliantas) turėjo pareigą, įsigaliojus VIIVĮ pakeitimo įstatymui, pakeisti tarp šalių sudarytas sutartis (kaip minėta, sutartys tarp šalių sudarytos ne pagal dispozityvumo principą), tačiau vengė tai atlikti. Priešingai, atsakovas (apeliantas) nepakeitė iki VIIVĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2019-01-01) sudarytų minėtų sutarčių, bet ir sudarė su ieškovę 2020 m. rugsėjo 22 d. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutartį Nr. 2020/4-1-346, kuri taip pat buvo atlygintinė. Ieškovė buvo priversta sudaryti su atsakovu (apeliantu) šią atlygintinę sutartį, nes Registrų centras kitaip nebūtų teikęs duomenų iš registrų, kurie buvo būtini ieškovei priskirtoms funkcijoms vykdyti (CPVA yra pavesta administruoti/koordinuoti atitinkamas programas (projektus)).

44. Negali būti taikytinos įstatymui prieštaraujančios šalių sutarčių nuostatos, o turi būti taikomos šalių, kurių veikla reguliuojama viešosios teisės normomis, santykių teisinis reglamentavimas, nustatytas VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovė ieškovės sumokėtas lėšas įgijo tam nesant teisinio pagrindo ir lėšas turi grąžinti CPVA pagal CK 237 straipsnį ir 6.240 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, netinkamai vadovaudamasis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), VIIVĮ 2 straipsnio 191 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.), netinkamai/savaip interpretuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2022 m. kovo 4 d. administracinį sprendimą „Dėl lėšų grąžinimo“ Nr. S-9044 (1.4 E).

45. Apeliantas skunde nurodo, kad LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 nenurodyta, jog duomenys neatlygintinai turėjo būti teikiami nuo 2019-01-01, neva LVAT sprendimu nustatyti tik kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Apelianto argumentai nepagrįsti, nes LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 konstatavo, kad Registrų centras privalo teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį ESFA neatlygintinai, ši Registrų centro pareiga atsiranda iš pasikeitusio teisinio reguliavimo – VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies, kas reiškia, kad LVAT minėtame sprendime nenurodo konkrečios datos, bet susieja atsiradusią Registro centro pareigą su VIIVĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimu, kas reiškia, kad duomenys iš registrų valstybės įstaigoms ir institucijoms (CPVA) turi būti teikiami nuo 2019 m. sausio 1 d., todėl atsakovo (apelianto) nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Teismas Sprendime tinkamai konstatavo, kad atitinkami atsakovo argumentai, jog pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsakovei atsirado tik LVAT priėmus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą atmestini kaip nepagrįsti.

46. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl nereikšminga, kad LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 priimtas dėl kito subjekto (ESFA), tačiau ši bylą yra analogiška administracinei bylai Nr. eA-1064-602/2021, kurioje pareiškėjui ESFA, vykdančiam priskirtas funkcijas – administruoti/koordinuoti atitinkamas programas (projektus), kaip ir CPVA, Registrų centras teikė duomenis atlygintinai, nors pagal VIIVĮ pakeitimo įstatymą turėjo teigti neatlygintinai nuo 2019-01-01. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1064602/2021 konstatavo, kad Registrų centras privalo teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį ESFA neatlygintinai, ši Registrų centro pareiga atsiranda iš pasikeitusio teisinio reguliavimo – VIIVĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies.

47. Be to, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2023 m. sausio 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-47-580/2023 pagal atsakovės valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Europos socialinio fondo agentūros ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti lėšas, trečiasis asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė analogiškus teisės aiškinimus.

48. Atsakovas teigia, kad teisiniai santykiai, įvykę praeityje, negali būti grindžiami teismų išaiškinimais, kurie yra nukreipti į ateitį, kadangi tokia Registrų centro pozicija paneigtų teisinio reguliavimo esmę, nes įstatymo nuostatų nevykdymą būtų galima pateisinti tuo, kad teismas dar nėra pateikęs išaiškinimo. Apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė suformuotoje administracinių teismų praktikoje taikomą principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pareiga kilo nuo 2019-01-01 įsigaliojusio įstatymo pagrindu, teismo precedentiniame teismo sprendime pateiktas teisės aiškinimas nereiškia įstatyminės normos turinio pasikeitimo.

49. Skunde atsakovas (apeliantas) nurodo, kad nesutinka su Teismo Sprendime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju Registrų centras už suteiktas paslaugas–nuo 2019-01-01 suteiktus duomenis ieškovei, neturėjo teisinio pagrindo gauti iš pastarosios apmokėjimo, kadangi vadovaujantis VIIVĮ 29 str. 3 d. 3 p. ir ieškovei pareiškus aiškų bei konkretų prašymą, nuo 2019-01-01 ieškovė turėjo teisę gauti duomenis neatlygintinai, todėl šiuo atveju egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos/sąlygos. Teismas nurodė, kad būtent Registrų centrui teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagrįstumą, tačiau, teismo vertinimu, Registrų centras to nepadarė. Registrų centras skunde nesutinka su šiomis teismo išvadomis ir mano, kad nėra sąlygų turtą pripažinti įgytu be pagrindo, remiantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pagal kasacinio teismo praktiką vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

50. Valstybės įstaiga savarankiškai organizuoja savo veiklą, planuoja išlaidas bei pajamas, gauna asignavimus ir pan. Valstybės biudžeto lėšos yra skirstomos atskiriems asignavimų valdytojams (Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 dalys). Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti. Taigi, biudžetinės lėšas, kurios buvo paskirtos tam tikram asignavimų valdytojui, negali būti naudojamos bet kokių kitų asmenų biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimui finansuoti, motyvuojant paprastesniu lėšų administravimu. Todėl, apelianto argumentas, kad pinginių lėšų nuaršymas būtų formalus veiksmas, nes CPVA būtų grąžintos valstybės biudžeto lėšos ir ta pati lėšų suma iš valstybės biudžeto vėl turėtų būti skirta Registrų centrui - registro tvarkytojo sąnaudoms padengti, atmetamas.

51. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės Valstybės įmonės „Registrų centras” apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Andrius IgnotasMargarita StambrauskaitėJelena Šiškina