- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-47-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00339-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Ieškovas
- Europos socialinio fondo agentūros
- Trečiasis asmuo
- Centrinė projektų valdymo agentūra
- Kategorijos
- 2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1Apeliacinis procesas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Europos socialinio fondo agentūros ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti lėšas, trečiasis asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Europos socialinio fondo agentūra prašė:
1.1. panaikinti VĮ Registrų centro 2021-12-21 administracinį sprendimą Nr. S-153614 (1.10 E) (toliau – Sprendimas);
1.2. įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo gautas lėšas: 28 231,38 Eur lėšų, apmokėtų pagal sąskaitas, ir 459,18 Eur delspinigių, iš viso – 28 690,56 Eur;
1.3. priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 28 690,56 Eur sumos, nuo 2019-01-01 iki visiško lėšų grąžinimo;
1.4. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė Europos socialinio fondo agentūra nurodė, kad:
2.1. 2019-01-01 įsigaliojus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) pakeitimams, kuriais pakeista 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, ieškovė įgijo teisę iš atsakovės neatlygintinai gauti duomenis, reikalingus jai teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymui. Iki VIIVĮ pakeitimo ieškovė nepateko į subjektų, turinčių teisę gauti duomenis neatlygintinai, sąrašą, todėl už juos mokėjo;
2.2. ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę su raštais, prašydama priimti sprendimą neatlygintinai teikti duomenis, būtinus ieškovei skirtų funkcijų vykdymui, tačiau atsakovė 2019-04-29 ir 2019-08-07 raštais ieškovės prašymų netenkino, argumentuodama, kad ieškovė nepatenka į subjektų, turinčių teisę neatlygintinai gauti VĮ Registrų centro tvarkomų registrų duomenis, sąrašą;
2.3. ieškovė, turėdama teisėtą pagrindą duomenis gauti neatlygintinai, neapmokėjo kelių už duomenų teikimą atsakovės pateiktų sąskaitų ir atsakovė savavališkai nutraukė duomenų teikimą ieškovei. Siekdama, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas Europos Sąjungos investicijų įgyvendinimas ir būtų apgintas viešasis interesas, ieškovė apmokėjo atsakovės pateiktas sąskaitas. Nuo 2019-01-01, kai įsigaliojo VIIVĮ pakeitimas dėl neatlygintino duomenų teikimo, ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 28 690,56 Eur;
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021, konstatavo, jog ieškovė turi teisę pagal pasikeitusį VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto reguliavimą neatlygintinai gauti duomenis. Atsižvelgdama į šį sprendimą, ieškovė 2021-06-11 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas su palūkanomis, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Ieškovė 2021-11-19 raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas su palūkanomis, tačiau atsakovė 2021-12-21 Sprendimu atsisakė tai padaryti;
2.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendimu išaiškino atsakovės pareigos ieškovei teikti duomenis neatlygintinai atsiradimo momentą – nuo 2019-01-01. Atsakovės teiginiai, kad pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsakovei atsirado tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021-05-26 sprendimą, nepagrįsti;
2.6. atsakovės pozicija, kad ji vadovavosi tarp šalių pasirašytomis sutartimis, VIIVĮ, Viešojo administravimo įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, yra paneigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimu, kuriame konstatuota, kad atsakovės pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsirado ne iš sutarčių, o iš teisinio reguliavimo pasikeitimo;
Atsiliepimas
2.7. atsakovės teiginiai, kad dėl atlygintinių paslaugų teikimo ieškovei nebuvo padaryta žala, kad lėšų grąžinimas ieškovei būtų tik formalus veiksmas grąžinant biudžeto pinigus iš vienos institucijos kitai, o ta pati suma vėl būtų skiriama registro tvarkytojos sąnaudoms padengti, grindžiami nepagrįstomis prielaidomis, nesuderinami su techninės paramos administravimo principais. Ieškovės patirtos išlaidos nėra suderinamos su techninės paramos išlaidų tinkamumo reikalavimais;
Šalies argumentai
2.8. ieškovė prašė atsakovės atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 28 690,56 Eur sumą, nuo 2019-01-01 iki visiško lėšų grąžinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VĮ Registrų centras prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendimu nesprendė klausimo dėl ieškovės iki 2021-05-26 sumokėtų lėšų grąžinimo, nenagrinėjo palūkanų mokėjimo klausimo ir atsakovei nenustatė įpareigojimų grąžinti ieškovei sumokėtas lėšas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik panaikino VĮ Registrų centro 2019-08-07 sprendimą Nr. S-48785 (1.10 E), kuriuo atsakovė atsisakė ieškovei neatlygintinai teikti registro duomenis, ir įpareigojo atsakovę priimti naują sprendimą, nes ieškovė turi teisę gauti duomenis neatlygintinai;
3.2. tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo tapo aišku, kaip turi būti taikomos VIIVĮ nuostatos, susijusios su subjektų, turinčių teisę gauti registro duomenis neatlygintinai, teisinio statuso vertinimu. Atsakovė, vykdydama teismo sprendimą, nuo 2021-05-27 Juridinių asmenų registro duomenis ieškovei teikia neatlygintinai. Teisiniai santykiai, įvykę praeityje, negali būti grindžiami teismo sprendime pateiktu išaiškinimu, kuris nukreiptas į ateitį;
3.3. neaiškumai, vertinant viešųjų įstaigų teisę gauti registrų duomenis neatlygintinai, galėjo susiklostyti dėl to, kad nuo 2019-01-01 iki 2019-08-01 VIIVĮ nebuvo įtvirtintos sąvokos, kas turėtų būti laikoma valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Atsakovė negalėjo savo nuožiūra interpretuoti VIIVĮ nuostatų;
3.4. ginčo nagrinėjimas teisme nepakeitė tarp šalių pasirašytos 2017-04-24 Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutarties Nr. JAR-1450, kuri galiojo trejus metus ir buvo nutraukta, kai šalys pasirašė 2020-04-20 Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartį Nr. PS-3850 (10.4 E)). Pagal 2017-04-24 Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartį ieškovė už naudojimąsi registro duomenimis buvo įsipareigojusi mokėti nustatyto dydžio atlyginimą. Duomenys sutarties pagrindu iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo buvo teikiami už atlyginimą;
3.5. dėl atlygintinų duomenų teikimo nei valstybei, nei ieškovei žala nebuvo padaryta. Buvo taikoma skirtinga atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka / mechanizmas, tačiau pats registro duomenų atlygintinumo principas nebuvo pakeistas. Valstybės biudžeto lėšų poreikis teikiant duomenis atlygintinai ar neatlygintinai, būtų toks pat. Piniginių lėšų grąžinimas nebūtų tikslingas ir sukeltų papildomą administracinę naštą visiems procese dalyvaujantiems subjektams, būtų tik formalus veiksmas, nes ieškovei būtų grąžintos valstybės biudžeto lėšos ir ta pati lėšų suma iš valstybės biudžeto vėl turėtų būti skirta atsakovei – registro tvarkytojos sąnaudoms padengti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:
4.1. Europos Sąjungos skirtos techninės paramos lėšos panaudotos techninės paramos gavėjos – ieškovės, išlaidoms už atsakovės teiktus duomenis ir (ar) informaciją apmokėti ir yra deklaruotos Europos Komisijai. Šios lėšos panaudotos pažeidžiant įstatymines nuostatas ir laikomos netinkamomis finansuoti techninės paramos lėšomis, nes pagal VIIVĮ registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos pagal prašymą ir (arba) sutartį nuo 2019-01-01 teikiami neatlygintinai valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Ieškovė yra priskirtina šių subjektų ratui ir turi teisę reikalauti atsakovės grąžinti jai visas išmokėtas lėšas;
4.2. trečiasis asmuo yra atsakingas už techninės paramos prioritetų įgyvendinimą ir privalo imtis veiksmų dėl techninės paramos gavėjams išmokėtų lėšų susigrąžinimo, kai nustato netinkamas finansuoti išlaidas. Trečiasis asmuo 2021-10-28 priėmė sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo iš ieškovės. Atsakovės neatlygintino duomenų teikimo patiriamų sąnaudų padengimo klausimai turėtų būti sprendžiami pačios asignavimo valdytojos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir 1) panaikino VĮ Registrų centro 2021-12-21 Sprendimą „Dėl lėšų grąžinimo“ Nr. S-153614 (1.10 E); 2) priteisė iš atsakovės VĮ Registrų centro ieškovei Europos socialinio fondo agentūrai 28 690,56 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 646 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė iš atsakovės VĮ Registrų centro ieškovei Europos socialinio fondo agentūrai 5 proc. metines palūkanas nuo nurodytų sumų sumokėjimo atsakovei datų: nuo 2019-02-19 už 155,97 Eur sumą; nuo 2019-02-19 – 27,52 Eur; nuo 2019-09-25– 1 456,89 Eur; nuo 2019-09-25– 8 255,69 Eur; nuo 2019-09-25– 459,18 Eur; nuo 2019-10-14– 147,99 Eur; nuo 2019-10-14 – 838,62 Eur; nuo 2019-11-18– 60,28 Eur; nuo 2019-11-18 – 341,57 Eur; nuo 2019-12-13– 176,99 Eur; nuo 2019-12-13 – 31,23 Eur; nuo 2020-01-31– 187,59 Eur; nuo 2020-01-31– 33,10 Eur; nuo 2020-02-24– 289,64 Eur; nuo 2020-02-24– 51,11 Eur; nuo 2020-03-10– 40,93 Eur; nuo 2020-03-10– 231,96 Eur; nuo 2020-04-21 – 238,70 Eur; nuo 2020-04-21 – 42,12 Eur; nuo 2020-05-11 – 119,66 Eur; nuo 2020-05-11– 21,12 Eur; nuo 2020-06-11– 721,01 Eur; nuo 2020-06-11– 127,24 Eur; nuo 2020-07-07– 84,69 Eur; nuo 2020-07-07– 479,94 Eur; nuo 2020-08-19 – 1 094,57 Eur; nuo 2020-08-19 – 6 202,54 Eur; nuo 2020-09-21 – 3 456,68 Eur; nuo 2020-09-21 d. – 610 Eur; nuo 2020-09-21– 37,76 Eur; nuo 2020-09-21– 36,57 Eur; nuo 2020-10-15 – 104,65 Eur; nuo 2020-10-15– 592,99 Eur; nuo 2020-10-15– 55,98 Eur; nuo 2020-10-15– 57,90 Eur; nuo 2020-11-11 – 68,72 Eur; nuo 2020-11-11– 389,39 Eur; nuo 2020-12-08 – 25,85 Eur; nuo 2020-12-08– 146,46 Eur; nuo 2021-01-20– 217,35 Eur; nuo 2021-01-20 – 38,36 Eur; nuo 2021-02-09 – 157,03 Eur; nuo 2021-02-09– 27,71 Eur; nuo 2021-03-10 – 28,19 Eur; nuo 2021-03-10 – 159,71 Eur; nuo 2021-04-13 – 36,93 Eur; nuo 2021-04-13 – 209,25 Eur; nuo 2021-05-19 – 267,95 Eur; nuo 2021-05-19 – 47,28 Eur, iki visiško nurodytų lėšų grąžinimo. Nurodė, kad:
5.1. ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-05-26 už teiktas paslaugas sumokėjo 28 690,56 Eur. Atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagrįstumą, ko atsakovė nepadarė;
5.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendime padarė išvadą, kad VĮ Registrų centras Europos socialinio fondo agentūrai privalo neatlygintinai teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį. Ši pareiga atsiranda iš pasikeitusio teisinio reguliavimo – VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto (2017-12-07 įstatymo Nr. XIII-848 (nuo 2019-01-01) punkto redakcija), aiškinant jį kartu su 2 straipsnio 19¹ (2019-07-09 įstatymo Nr. XIII-2280 (nuo 2019-08-01) dalies redakcija (papildymas 19¹ dalimi));
5.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendime, nors ir netiesiogiai, nurodytas atsakovės pareigos ieškovei teikti duomenis neatlygintinai atsiradimo momentas, pažymėta, kad atsakovės pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsirado iš pasikeitusio reglamentavimo, t. y. nuo 2019-01-01. Atsakovės teiginiai, kad pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsakovei atsirado tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021-05-26 sprendimą, vertintini kritiškai;
5.4. ieškovė nuo VIIVĮ pakeitimų įsigaliojimo atsakovei nuo 2019 m. sausio mėn. raštais nuosekliai tvirtino, jog ji turi teisę iš atsakovės duomenis gauti neatlygintinai. Atsakovė, netinkamai vadovaudamasi VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01), VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019-08-01), netinkamai interpretuodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimą, priėmė neteisėtą 2021-12-21 Sprendimą Nr. S-153614 (1.10 E), todėl jis naikintinas;
5.5. VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, jog registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. 2019-01-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir ieškovei išreiškus prašymą jį taikyti, įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo (nepaisant šalių sudarytų sutarčių) gauti apmokėjimo už nuo 2019-01-01 ieškovei suteiktus duomenis. Atsakovė privalo lėšas grąžinti ir vėliau spręsti neatlygintino duomenų teikimo patiriamų sąnaudų padengimo klausimus, o ne perkelti šią pareigą ieškovei;
5.6. ieškovė už teiktus duomenis už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-05-26 sumokėjo pavedimais, padarytais laikotarpiu nuo 2019-02-19 iki 2021-05-19, todėl 5 proc. dydžio metinės palūkanos ieškovei priteistinos nuo minėtų sumų sumokėjimo atsakovei. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistina 646 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė VĮ Registrų centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
6.1. nesutinka su teismo išvadomis dėl nepagrįstai gautų lėšų, atsakovė lėšas iš ieškovės gavo teisėtai, vadovaujantis šalių sutartimi. Iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo priėmimo tarp šalių susiklostę santykiai atitiko šalių valią ir prisiimtus įsipareigojimus;
6.2. teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendime pateiktais išaiškinimais, neatsižvelgė, jog teismas nesprendė klausimo dėl ieškovės iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo priėmimo sumokėtų lėšų grąžinimo ir sprendime nėra įpareigojimo atsakovei grąžinti ieškovės sumokėtas lėšas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik panaikino VĮ Registrų centro sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta ieškovei teikti registro duomenis neatlygintinai ir įpareigojo VĮ Registrų centrą priimti naują sprendimą;
6.3. teismo argumentas, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendime buvo netiesiogiai konstatuota VĮ Registrų centro pareiga teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį ieškovei neatlygintinai, ir kad ši pareiga atsirado dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo – VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą aiškinant kartu su VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalimi, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išaiškinus, jog ieškovė turi teisę gauti registro duomenis neatlygintinai, VĮ Registrų centras nuo 2021-05-27 Juridinių asmenų registro duomenis ieškovei teikia neatlygintinai;
6.4. teismas nepagrindė argumento, jog pareiga teikti neatlygintinai registrų duomenis atsirado nuo 2019-01-01, o ne nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 išaiškinimo asmenys turi taikyti analogiškus teisės aktus, dėl kurių teismas pateikė išaiškinimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio nuostatos numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismo pozicija, kad teisiniuose santykiuose, nuo 2019-01-01, turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimu, neatitinka konstitucinės teisinės valstybės principo (lex retro non agit);
6.5. nuo 2019-01-01 iki 2019-08-01 VIIVĮ nebuvo įtvirtintos sąvokos, kas turėtų būti laikoma valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, VĮ Registrų centras negalėjo savo nuožiūra interpretuoti VIIVĮ nuostatų. Teismas šios aplinkybės nevertino, padarė nepagrįstas išvadas, jog VĮ Registrų centro pareiga teikti duomenis neatlygintinai kilo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo. Teismas turėjo mažinti priteistinas sumas, priteisiant lėšas ne nuo 2019-01-01, o nuo 2019-08-01;
6.6. teismas neanalizavo aplinkybės, jog piniginių lėšų grąžinimas būtų netikslingas ir sukeltų papildomą administracinę naštą visiems šiame procese dalyvaujantiems subjektams. Prašomų grąžinti lėšų grąžinimas būtų formalus veiksmas. Lėšų grąžinimas sukeltų VĮ Registrų centrui papildomą finansinę naštą, nes patirtas sąnaudas privalo patikrinti nepriklausomas auditorius;
6.7. teismas turėjo atsižvelgti į Finansų ministerijos nuomonę, kad tiek VĮ Registrų centro neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos, tiek viešosios įstaigos veikla ir funkcijos, kurioms atlikti VĮ Registrų centras teikia duomenis, yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų asignavimų. Finansų ministerijos nuomone, formalus valstybės biudžeto lėšų grąžinimas ir pakartotinis skyrimas sukeltų papildomą administracinę naštą visiems šiame procese dalyvaujantiems subjektams, todėl nėra tikslingas ir suderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sumokėtų lėšų grąžinimas ir patirtų sąnaudų kompensavimas iš valstybės biudžeto už praėjusius metus pažeistų valstybės biudžeto rengimo nuostatas. Dėl atlygintino duomenų teikimo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo nei valstybei, nei ieškovei žala nebuvo padaryta.
7. Ieškovė Europos socialinio fondo agentūra prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad:
7.1. VĮ Registrų centro pozicija, esą sudarytos duomenų teikimo sutartys suteikė VĮ Registrų centrui teisę nevykdyti imperatyvių įstatymo normų, laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę prašydama priimti sprendimą duomenis, būtinus ieškovei priskirtų funkcijų vykdymui, teikti neatlygintinai, vadovaujantis pasikeitusiomis VIIVĮ nuostatomis. Tai paneigia argumentus, jog susiklostę santykiai tarp šalių atitiko sutarties šalių valią ir prisiimtus įsipareigojimus;
7.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendime išaiškino atsakovės pareigos ieškovei teikti duomenis neatlygintinai atsiradimo momentą, pažymėdamas, kad atsakovės pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsirado iš pasikeitusio reglamentavimo, kuris pasikeitė nuo 2019-01-01;
7.3. ieškovė nesutinka, kad praeityje įvykę teisiniai santykiai, negali būti grindžiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 išaiškinimu. Tokia VĮ Registrų centro pozicija paneigtų teisinio reguliavimo esmę, kadangi įstatymo nuostatų nevykdymą būtų galima pateisinti tuo, kad teismas dar nėra pateikęs išaiškinimo;
7.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3505-331/2022, spręsdamas analogišką klausimą dėl VĮ Registrų centrui sumokėtų lėšų už duomenų teikimą grąžinimo VšĮ „Inovacijų agentūra“, 2022-06-02 sprendimu nusprendė, kad VĮ Registrų centras, nesivadovaudamas VIIVĮ, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2022-01-27 sprendimą atsisakyti grąžinti VšĮ „Inovacijų agentūra“ lėšas, šį sprendimą panaikino, įpareigojo VĮ Registrų centrą grąžinti lėšas VšĮ „Inovacijų agentūra“ nepagrįstai už teiktus registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis nuo 2019-01-01 iki 2021-08-31 sumokėtas sumas;
7.5. ieškovė gauna techninės paramos sumą, iš kurios turi padengti patiriamas veiklos sąnaudas. Ieškovei būtini VĮ Registrų centro duomenys. Iki 2019-01-01 ieškovė už šiuos duomenis mokėjo iš techninės paramos lėšų, tačiau nuo 2019-01-01 nebeturėjo pareigos to daryti, todėl išlaidos nėra suderinamos su techninės paramos išlaidų tinkamumo reikalavimais;
7.6. Centrinė projektų valdymo agentūra, kaip techninės paramos panaudojimą prižiūrinti įgyvendinančioji institucija, 2021-10-28 priėmė sprendimą dėl lėšų grąžinimo. Ieškovė privalo grąžinti VĮ Registrų centro paslaugų išlaidas. Neteisėti VĮ Registrų centro sprendimai, atsisakant grąžinti nepagrįstai iš ieškovės gautas lėšas, padarė tiesioginę žalą ieškovei, kadangi ieškovė šias lėšas privalo grąžinti į techninės paramos gavėjo sąskaitą. VĮ Registrų centras yra pelno siekianti valstybės įmonė, todėl teisiniai padariniai, susiję su neteisėtais ir nepagrįstais VĮ Registrų centro sprendimais, taip pat dėl šių sprendimų nepagrįstai įgytos lėšos turi būti grąžintos iš VĮ Registrų centro disponuojamų piniginių lėšų ir (ar) gaunamų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas dėl VĮ Registrų centro 2021-12-21 sprendimo Nr. S-153614 (1.10 E) panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti lėšas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2017-04-24 Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartimi Nr. JAR-1450 susitarė dėl registro duomenų teikimo atlygintinai (sutarties14.7 punktas) ir patvirtino įkainius. Šalys 2020-04-20 sudarė naują Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartį Nr. PS-3850 (10.4 E), kurioje taip pat numatė, jog registro 1. Biudžeto asignavimų valdytojai privalo: 1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;duomenys teikiami atlygintinai (sutarties 10.7 punktas).
12. 2019-01-01 įsigaliojo 2017-12-07 įstatymu Nr. XIII-848 padarytas VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas, numatantis, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.
13. Atsakovė 2019-04-29 sprendimu Nr. S-26942 (1.10 E) ir 2019-08-07 sprendimu Nr. S-48785 (1.10 E) atsisakė ieškovei teikti duomenis neatlygintinai, pažymėdama, kad ieškovė negali būti vertinama kaip valstybės institucija ar įstaiga, todėl neturi teisės duomenų iš VĮ Registrų centro gauti neatlygintinai.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021, panaikino atsakovės VĮ Registrų centro 2019-08-07 sprendimą Nr. S-48785 (1.10 E) ir įpareigojo VĮ Registrų centrą priimti naują sprendimą, nustatant, kad ieškovė Europos socialinio fondo agentūra turi teisę pagal VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą gauti duomenis neatlygintinai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendime konstatavo, kad ieškovė priskirtina prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kaip tai yra apibrėžta VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalyje (2019-07-09 įstatymo Nr. XIII-2280 (nuo 2019-08-01) dalies redakcija (papildymas 19¹ dalimi)), kadangi ieškovė yra finansuojama iš valstybės biudžeto bei valstybės pinigų fondų ir ieškovei Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
15. Ieškovė 2021-06-11 raštu Nr. SB-2021-00297 ir 2021-11-19 raštu Nr. SB-2021-00601 kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas. VĮ Registrų centras 2021-12-21 sprendimu Nr. S-153614 (1.10 E) atsisakė grąžinti lėšas, kurias gavo iš ieškovės už suteiktas paslaugas nuo 2019-01-01, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas. VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiga neatlygintinai teikti duomenis ieškovei VĮ Registrų centrui atsirado nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo. Pasikeitęs teisinis reguliavimas ir tarp šalių kilęs ginčas nepakeitė tarp šalių sudarytų duomenų teikimo sutarčių, kurių pagrindu ieškovė sumokėjo už teikiamus duomenis. Lėšų grąžinimas ieškovei būtų tik formalus veiksmas, nes ieškovei būtų grąžintos valstybės biudžeto lėšos ir ta pati lėšų suma iš valstybės biudžeto vėl turėtų būti skirta VĮ Registrų centrui – registro tvarkytojos sąnaudoms padengti. Žala dėl atlygintinų duomenų teikimo ieškovei nebuvo padaryta.
16. Byloje esantys bankų sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-06-30 patvirtina, kad ieškovė atsakovei sumokėjo viso – 28 690,56 Eur, iš jų 28 231,38 Eur už paslaugas ir 459,18 Eur delspinigiai.
Dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo
17. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad lėšas iš ieškovės gavo teisėtai, vadovaujantis tarp šalių pasirašytose sutartyse sulygtomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesprendė klausimo dėl ieškovės iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendimo priėmimo sumokėtų lėšų grąžinimo, sprendime nėra įpareigojimų atsakovei grąžinti ieškovės sumokėtas lėšas, teismo sprendimu tik panaikintas VĮ Registrų centro sprendimas. Teismo argumentas, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendime netiesiogiai buvo konstatuota VĮ Registrų centro pareiga teikti registro duomenis pagal prašymą ir (arba) sutartį ieškovei neatlygintinai, ir kad ši pareiga atsirado iš pasikeitusio teisinio reguliavimo – VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto aiškinant jį kartu su VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalimi, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad ieškovė 2019-01-23 ir 2019-05-16 raštais kreipėsi į atsakovę prašydama priimti sprendimą duomenis, būtinus priskirtų funkcijų vykdymui, teikti neatlygintinai vadovaujantis VIIVĮ pasikeitusiomis nuostatomis, kas paneigia, jog susiklostę santykiai atitiko sutarties šalių valią ir prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendime išaiškino atsakovės pareigos ieškovei teikti duomenis neatlygintinai atsiradimo momentą, pažymėdamas, kad pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsirado dėl pasikeitusio reglamentavimo, kuris pasikeitė nuo 2019-01-01. Atsakovė nuo 2019-01-01 privalėjo teikti registro duomenis pagal prašymą ir (arba) sutartį ieškovei neatlygintinai.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendime, nors ir netiesiogiai, nurodė atsakovės pareigos ieškovei teikti duomenis neatlygintinai atsiradimo momentą, pažymėdamas, kad atsakovės pareiga teikti duomenis neatlygintinai atsirado iš pasikeitusio reglamentavimo. Pažymėjo, kad ieškovė nuo VIIVĮ pakeitimo įsigaliojimo atsakovei nuosekliai tvirtino, jog ji turi teisę gauti duomenis iš atsakovės neatlygintinai. Vadovaujantis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir ieškovei pareiškus prašymą – pasinaudojus teise pagal imperatyvias įstatymo normas gauti duomenis neatlygintinai, nuo 2019-01-01 ieškovė turėjo teisę gauti duomenis neatlygintinai, todėl laikė, kad egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos.
20. Ieškinys pareikštas, remiantis CK 6.240 straipsniu. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo.
21. Apeliantė lėšų gavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodinėja tuo, kad registro duomenys atlygintinai buvo teikiami sutartiniu pagrindu, remiantis šalių 2017-04-24 Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartimi Nr. JAR-1450 bei 2020-04-20 Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartimi Nr. PS-3850, kuriose buvo numatytas atlygintinis registro duomenų teikimas bei delspinigių skaičiavimas. Byloje nėra ginčo, jog šiose sutartyse buvo sudarytas šalių susitarimas dėl registro duomenų teikimo atlygintinai. Sutarčių galiojimo laikotarpiu pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl ieškovei teikiamų duomenų atlygintinumo, todėl vertinant šalių sudarytas sutartis reikalinga atsižvelgti į 2017-12-07 įstatymu Nr. XIII-848 nustatytą teisinį reguliavimą.
22. Ieškovės teisės gauti registro duomenis neatlygintinai atsiradimo pagrindas yra aiškiai nurodytas įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuris priimtas išnagrinėjus administracinę bylą tarp tų pačių šalių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 sprendime nurodė, kad VĮ Registrų centras privalo teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas pagal prašymą ir (arba) sutartį Europos socialinio fondo agentūrai neatlygintinai, ši VĮ Registrų centro pareiga atsiranda iš pasikeitusio teisinio reguliavimo – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto (2017 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. XIII-848 (nuo 2019 m. sausio 1 d.) punkto redakcija), aiškinant jį kartu su 2 straipsnio 19¹ dalimi (2019 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. XIII-2280 (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.) dalies redakcija (papildymas 19¹ dalimi)). Ši teismo išvada yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje, todėl ja turi būti remiamasi (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
23. Teisinio reglamentavimo pasikeitimas, įsigaliojus VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimui, priimtam 2017-12-07 įstatymu Nr. XIII-848, buvo pagrindas pakeisti 2017-04-24 Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartyje Nr. JAR-1450 bei 2020-04-20 Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartyje Nr. PS-3850 sutartą registro duomenų gavimo tvarką, kadangi ieškovė įgijo teisę neatlygintinai gauti registro duomenis, o atsakovei įstatymu buvo nustatyta pareiga registro duomenis teikti neatlygintinai. CK 6.157 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Daroma išvada, kad atsakovė, remdamasi šalių sutartimi, negali nevykdyti jai įstatymu nustatytos pareigos registro duomenis ieškovei teikti neatlygintinai. Vertintina, kad po 2019-01-01, įsigaliojus 2017-12-07 įstatymui Nr. XIII-848, šalių sudarytos sutartys prieštaravo įstatymo leidėjo nustatytam teisiniam reglamentavimui.
24. Ieškovė jau nuo pat pakeitimo įsigaliojimo kreipėsi su 2019-01-23 ir 2019-05-16 raštais į atsakovę, siekdama neatlygintinai gauti registro duomenis, pasikeitusio teisinio reglamentavimo pagrindu. Ieškovė 2019-01-23 raštu Nr. SB-2019-00103 kreipėsi į atsakovę prašydama priimti sprendimą duomenis, būtinus ieškovei priskirtų funkcijų vykdymui, teikti neatlygintinai. Atsakovė 2019-04-29 raštu Nr. S-26942 (1.10 E) informavo ieškovę, kad atsisako teikti duomenis jai neatlygintinai, nes ieškovė nepatenka į subjektų, turinčių teisę neatlygintinai gauti VĮ Registrų centro tvarkomų registrų duomenis, sąrašą. Ieškovė 2019-05-16 raštu Nr. SB-2019-00414 pakartotinai kreipėsi į atsakovę prašydama persvarstyti priimtą sprendimą bei pateikė paaiškinimus, kad ieškovė atitinka subjektą, turintį teisę neatlygintinai gauti VĮ Registrų centro tvarkomų registrų duomenis. Atsakovė 2019-08-07 sprendimu Nr. S-48785 (1.10 E) ieškovės prašymo netenkino.
25. Sprendžiant dėl lėšų įsigijimo teisinio pagrindo buvimo taikytinos ne įstatymui prieštaraujančios šalių sutarčių nuostatos, o šalių, kurių veikla reguliuojama viešosios teisės normomis, santykių teisinis reglamentavimas, nustatytas VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovė ieškovės sumokėtas lėšas įgijo tam nesant teisinio pagrindo ir lėšas turi grąžinti pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį.
26. Apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė suformuotoje administracinių teismų praktikoje taikomą principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Šis argumentas nelaikomas pagrįstu, kadangi atsakovės pareiga kilo nuo 2019-01-01 įsigaliojusio įstatymo pagrindu, teismo sprendime pateiktas teisės aiškinimas nereiškia įstatyminės normos turinio pasikeitimo. Tai, kad atsakovė nuo 2019-01-01 neteisingai aiškino VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nepatvirtina, kad iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo įstatymo turinys atitiko atsakovės aiškinimą. VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas galioja nuo 2019-01-01 ir turi būti taikomas šalių tarpusavio santykiuose.
27. Atsakovei, nepagrįstai atsisakiusiai šalių santykių nustatymui taikyti atsakovei pareigą nustatančio įstatymo ir nesutikusiai šalių teisinius santykius pakeisti, atsižvelgiant į VIIVĮ pakeitimus, negali atsirasti teisė priešingai įstatymo leidėjo valiai gauti apmokėjimą už paslaugas, kurias ji ieškovei turi suteikti neatlygintinai. Šiuo atveju taikytinas teisės principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus).
28. Nagrinėdamas šią civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, kurioje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas.
29. Spręsdama dėl pareigos teikti duomenis neatlygintinai atsiradimo momento, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės pareiga teikti registro duomenis ieškovei neatlygintinai atsirado nuo 2019-01-01, o vėlesni teismų sprendimai tik patvirtino šį faktą, bet nesukūrė naujos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, t. y. nepakeitė nei VIIVĮ nuostatų, nei iki tol buvusios teismų praktikos.
30. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad valstybės ir savivaldybių institucijų sąvoka įsigaliojo tik nuo 2019-08-01, kai buvo priimtas VIIVĮ 2 ir 29 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2280. Nuo 2019-01-01 iki 2019-08-01 VIIVĮ nebuvo įtvirtintos sąvokos, kas turėtų būti laikoma valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Laiko, kad teismas turėjo mažinti priteistinas sumas, priteisiant lėšas ne nuo 2019-01-01, o nuo 2019-08-01.
31. VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalies redakcija, kurioje apibrėžta, kas yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įsigaliojo nuo 2019-08-01 (2019-07-09 įstatymu Nr. XIII-2280 (nuo 2019-08-01). 2019-07-09 įstatymo Nr. XIII-2280 aiškinamajame rašte pažymėta, kad įstatymo priėmimo poreikis kilo dėl to, kad VIIVĮ neapibrėžta sąvoka „valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga“, o kituose įstatymuose ši sąvoka apibrėžiama skirtingai. Dėl to institucijos ir įstaigos skirtingai interpretuoja nustatytą teisinį reglamentavimą ir nepagrįstai siekia gauti duomenis ir registruoti objektus neatlygintinai.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 sprendime, motyvuose dėl ieškovės priskyrimo VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų įstaigų kategorijai, pasiremta tuo, kad ieškovė finansuojama iš valstybės biudžeto bei valstybės pinigų fondų ir ieškovei Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Teismas rėmėsi agentūros įstatais, Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio (2014-06-03 įstatymo Nr. XII-903 straipsnio redakcija) 3 dalimi, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis), kuriuose yra nustatyta ieškovės steigimo galimybė, viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas Vyriausybės nutarimu.
33. Įvertinusi tai, kad 2019-07-09 įstatymas Nr. XIII-2280 buvo priimtas ne naujai apibrėžti teisę neatlygintinai gauti duomenis turinčių įstaigų ratą, bet dėl poreikio suvienodinti įstaigoms taikomus kriterijus; ieškovės steigimą ir veiklą apibrėžiantys teisės aktai nuo 2019-01-01 iki 2019-08-01 nesikeitė; Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio (2014-06-03 įstatymo Nr. XII-903 straipsnio redakcija) 3 dalis, kuria rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šiuo metu galiojo, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė nuo 2019-01-01 yra priskirtina prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuriai remiantis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos pagal prašymą ir (arba) sutartį teikiami neatlygintinai.
34. Apeliantė nurodo, kad piniginių lėšų grąžinimas nebūtų tikslingas ir sukeltų papildomą administracinę naštą visiems šiame procese dalyvaujantiems subjektams. Teismas turėjo atsižvelgti, kad tiek VĮ Registrų centro neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos, tiek viešosios įstaigos veikla ir funkcijos, kurioms atlikti VĮ Registrų centras teikia duomenis, yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų asignavimų. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad VĮ Registrų centras yra pelno siekianti valstybės įmonė, todėl teisiniai padariniai, susiję su neteisėtais ir nepagrįstais VĮ Registrų centro sprendimais, taip pat dėl šių sprendimų nepagrįstai įgytos lėšos turi būti grąžintos iš VĮ Registrų centro disponuojamų piniginių lėšų ir (ar) gaunamų pajamų
35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybės įstaiga savarankiškai organizuoja savo veiklą, planuoja išlaidas bei pajamas, gauna asignavimus ir pan. Valstybės biudžeto lėšos yra skirstomos atskiriems asignavimų valdytojams (Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 dalys). Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti. Taigi, biudžetinės lėšas, kurios buvo paskirtos tam tikram asignavimų valdytojui, negali būti naudojamos bet kokių kitų asmenų biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimui finansuoti, motyvuojant paprastesniu lėšų administravimu.
36. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, jog VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalis nurodo, kad dėl neatlygintino registro duomenų teikimo patirtos sąnaudos privalo būti patikrintos nepriklausomo auditoriaus. Byloje pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-08-24 raštas Nr. (21.4.14Mr-22)SD-4013 ieškovei, kuriame nurodoma, kad nuo 2019-01-01 už duomenų teikimą sumokėtos lėšos yra netinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų techninės paramos lėšų ir turi būti grąžintos į techninės paramos projekto gavėjo sąskaitą, iš kurios jos buvo išmokėtos. Centrinė projektų valdymo agentūra 2021-10-28 sprendime Nr. 2021-SF/2-224 dėl lėšų grąžinimo nurodė, jog ieškovė privalo grąžinti išlaidas, kurias sumokėjo atsakovei už duomenų teikimą.
37. Atsakovė teismui neteikė jokių duomenų, kuriais galima būtų patvirtinti aplinkybę, jog ne visos ieškovės sumokėtos lėšos gautinos neatlygintinai. Nesant tokių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis šiuo atsakovės argumentu.
38. Įvertinus nurodytus argumentus, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.