Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-30 · Byla Nr. ATP-485-616/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-521-135/2014Nutartis · 2014-09-18Šiaulių apygardos teismas
  2. ATP-259-332/2016Nutartis · 2016-06-16Šiaulių apygardos teismas
  3. ATP-485-616/2016Nutartis · 2016-11-30Šiaulių apygardos teismas
  4. ATP-534-354/2016Nutartis · 2016-12-20Šiaulių apygardos teismas
  5. ATP-198-300/2017Nutartis · 2017-12-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-30
Bylos Nr.
ATP-485-616/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01962-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Administracinė byla Nr. ATP-485-616/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01962-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.10.3.8; 3.26.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto E. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu E. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi, tenkinant E. K. prašymą, įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu jam paskirtos 3500 Lt dydžio baudos mokėjimas išdėstytas per 20 mėnesių, nustatant per mėnesį mokėti po 145,83 Lt.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi E. K. prašymas dėl paskirtos 3500 Lt baudos, kurios mokėjimas išdėstytas per 20 mėnesių, pakeitimo į areštą – netenkintas. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkintas ir E. K. prašymas pakeisti paskirtą 3500 Lt baudą, kurios mokėjimas išdėstytas 20 mėnesių, į viešuosius darbus.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo atmestas E. K. prašymas atidėti ja paskirtos baudos vykdymą ilgesniam laikotarpiui. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pažeidėjas jį apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi E. K. skundą atmetė ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį.

E. K. 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą pratęsti paskirtos 3500 Lt baudos terminą vieneriems metams. Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė tenkinti E. K. prašymą, motyvuodamas tuo, kad nuo nutarimo skirti administracinę nuobaudą yra praėję daugiau nei keturiasdešimt dienų (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).

Tada pažeidėjas E. K. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui (b. l. 129–130; 132), tačiau Šaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti E. K. skundą, nes padarė išvadą, jog E. K. praleido ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalyje numatytą 20 dienų nutarties apskundimo terminą.

Šalies argumentai

Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, E. K. prašo peržiūrėti Šaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartį, nes Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį, būdamas Alytaus pataisos namuose, kur atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, jis gavo tik 2016-09-21, todėl apskundimo terminio nepraleido.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Be abejonės, terminų laikymasis administracinėje teisenoje yra būtina sąlyga, neatsiejama nuo administracinės bylos nagrinėjimo proceso esmės, užtikrinant efektyvų jo įgyvendinimą. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant proceso terminų praleidimo pagrįstumo/nepagrįstumo klausimus, turi būti atsižvelgiama į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, ir piktnaudžiavimas savo teisėmis yra netoleruotinas.

Skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties teisme buvo gautas 2016 m. spalio 14 d., praėjus 20 dienų apskundimo terminui nuo nutarties paskelbimo, kaip tai numatyta ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju apylinkės teismas nepakankamai dėmesio atkreipė į konkrečią situaciją, formaliai taikė ATPK normas ir nepagrįstai nesirėmė įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 4 dalies, analogija.

Iš bylos duomenų aišku, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties priėmimo metu ir šiuo metu – nuo 2015-03-25 iki 2017-01-25 (b. l. 131 ), E. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, vadinasi, jo galimybės, įgyvendinant savo procesines teisės administracinėje teisenoje, nėra tokios pat, kaip sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens, esančio laisvėje. ATPK neišskiria apskundimo terminų skaičiavimo, kai teismo nutartį (nutarimą) skundžia suimtas ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šiuo atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties nuorašas E. K. buvo įteiktas 2016-09-21, skundą dėl minėtos nutarties E. K. Alytaus pataisos namų administracijai pateikė 2016-10-12. Taikant analogiją, vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 4 dalis). Nuo tada, kai E. K. gavo nutarties nuorašą, iki skundo pateikimo buvo praėję 21 diena, t. y. viena diena daugiau, nei numato įstatymas. Tačiau esamoje situacijoje, toks termino praleidimas laikytinas pateisinamu, atsiradusiu daugiau dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne dėl E. K. valios.

Kartu pažymėtina, kad teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį (nutarimą) kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą nustatyta tvarka galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, jog konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

Aukštesniojo teismo nuomone, aptariamu atveju žemesnės instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes įvertino gana formaliai. Apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai atsisakė priimti E. K. skundą, todėl skundžiama nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 3 p.,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti Šiaulių apylinkės teismui spręsti E. K. skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė