Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nubaustas už tai, kad jis 2014-06-08 9.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Sharan“, (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir trenkėsi į kelio atitvarus, iš eismo įvykio pasišalino, taip pažeisdamas KET 133 p., 231 p., 9 p. reikalavimus.

E. K. skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl E. K. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl E. K. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus R. S., S. P., V. P., motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus, ir savo išvadas dėl E. K. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl kelio aitvarų apgadinimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos neigė teigdamas, kad ne jis, o V. P. vairavo automobilį, šią versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.

Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas S. P. nurodė, kad važiuodamas su kolega R. S. pro geležinkelio stotį pamatė išvartytus atitvarus, iš budėtojo sužinojo, kad toks įvykis nebuvo užregistruotas, suprato, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, surašė dokumentus, įvykio vietoje rado automobilio VW ,,Sharan“ ženkliuką ir detales, vėliau, dirbant, pamatė tos pačios markės automobilį, kurio priekis buvo apgadintas, jį sustabdė, automobilį vairavo E. K., jis paaiškino, kad avariją padarė kitame mieste, ten užpildė įvykio deklaraciją, E. K. vežė klientą, todėl jam leido nuvežti klientą ir liepė grįžti. E. K. pažadėjo pateikti dokumentus ir grįžo už kokių 4 valandų, pareiškė, kad niekam nieko neprivalo aiškinti. Apžiūrėjus automobilį buvo nustatyta, kad ženkliukas buvo įdėtas, tačiau jis nebuvo toks, kokie būna tos markės automobiliams, automobilio apgadinimo išmatavimai atitiko aitvarų išmatavimus, ant atitvarų buvo likę geltonos spalvos žymės, o ant apgadinto automobilio šonų buvo geltonos juostos (25 b. l.). Liudytojas R. S. teismui nurodė beveik analogiškai papildydamas tuo, jog apie tai, kad automobilį vairavo V. P., E. K. nieko nenurodė, o tvirtino, kad įvykį padarė ir apgadino automobilį prieš dvi dienas Telšiuose. Taip pat nurodė, kad nuvykus į E. K. namus jo ieškoti, E. K. kolega nurodė, kad automobilis iš vakaro apgadintas nebuvo (25 b. l.). Analogiškas aplinkybes abu policijos pareigūnai išdėstė ir savo tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose iš kart po įvykio (5, 6 b. l.).

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, byloje nėra objektyvių duomenų, kad jie anksčiau pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir būtų siekę jį apkalbėti ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

Iš byloje esančios Kelių eismo įvykio vietos schemos matyti įvykyje apgadintų kelio aitvarų išdėstymas (4 b. l.). Duomenys apie eismo įvykio padarytus automobilio VW ,,Sharan“, (duomenys neskelbtini), apgadinimus užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte, kuriame nurodyta, jog automobiliui išdaužti žibintų stiklai, nubrozdintas bamperis, įlenktas kairės priekinės pusės sparnas, išdužęs kairės priekinės pusės posūkio žibintas, įlenktas kapotas, įlenktos grotelės (7 b. l.). Automobilio ir kelio aitvarų apgadinimai užfiksuoti ir foto nuotraukose (8-11 b. l.).

Ir nors E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad protokole nurodytas automobilis jo, tačiau jis jo įvykio metu nevairavo, o 2014-06-07 buvo pas V. P., kuris pareiškė norą įsigyti automobilį, dėl ko jie sudarė sutartį, o vėliau užsnūdo ir 2014-06-08 ryte išvažiavo su klientu, niekam nebuvo leidęs vairuoti automobilio, tačiau užvedimo raktelius buvo padėjęs ant stalo, ir V. P. vairavo automobilį be jo žinios (24 b .l.), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. K. pozicija, kad protokole nurodytam įvykyje jis nedalyvavo, pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. O tai, kad teismo posėdžio metu liudytojas V. P. davė parodymus, siekdamas patvirtinti E. K. pateiktą įvykių versiją, nustatytų įvykio aplinkybių nepaneigia. Susipažinus su V. P. parodymais matyti, jog juose yra akivaizdžių neatitikimų paties E. K. parodymams (pvz. dėl sutarties sudarymo datos, paties įvykio laiko) bei nustatytoms įvykio aplinkybėms (25-26 b. l.), todėl jais remtis teismas neturėjo jokio pagrindo. Aplinkybė, jog priimant skundžiamą nutarimą nebuvo išnagrinėta V. P. byla dėl melagingų parodymų davimo E. K. kaltės taip pat nepaneigia.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be policijos pareigūnų parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga – paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.