Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Laurai Paulikienei,

institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. J.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios nepilnamečių D. J., A. J., G. R., A. J. interesus, ieškinį atsakovams V. J., J. S. (B.), tretiesiems asmenims L. R., Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, išvadą teikiančios institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. paaiškino, kad mokė D., kuris pasakodavo, kaip leisdavo laisvalaikį su tėvu. Vaikų nėra mačiusi su mėlynėmis. Vaikais rūpinosi tėvas. Namuose jų šeimoje būdavo tvarkinga, švaru, kai V. J. gyveno su moterimi. Su vaikų mama nėra bendravusi. Buvo laikotarpis, kai neatveždavo vaikų į mokyklą, neatsakinėjo į žinutes.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. D. paaiškino, kad nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pažįstama su V. J.. Dirba UAB „Mano šeimos gydytoja“, slaugytoja. Kadangi vaikai A. ir D. turėjo neįgalumą, todėl teko dažnai bendrauti, jų namuose buvo keletą kartų, V. J. aprodydavo savo namus, šaldytuvą; toks įspūdis, jog specialistų apsilankymams atsakovas pasiruošdavo iš anksto.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės V. J. išvadomis daugelį metų yra kaupiama informacija apie atsakovų netinkamą vaikų priežiūrą, vaikai gyveno uždaryti, vaikai gyveno tik tėvo fantazija, kad jie serga sunkia nepagydoma liga, kuri susijusi su raumenų atrofija, kurios pasėkoje vaikai negyvena ilgo amžiaus. Vaikai šiuo metu gyvena tarp savo bendraamžių, gauna visas paslaugas, yra sveiki ir prižiūrimi. Atsakovo V. J. negebėjimas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų yra akivaizdus ir byloje pateiktų įrodymų pakanka; atsakovas V. J. negebėjo pakankamai užtikrinti vaikų ugdymo, sveikatos, priežiūros, auklėjimo; jis piktnaudžiavo savo kaip tėvo valdžia, sudarydamas priešingas sąlygas vaikų interesams, sveikatai, ugdymui, ir iš to gaudavo pinigus išmokamų jam išmokų būdu ir iš to gyveno, pats nedirbo ir nesistengė turėti pastovų darbą ir gauti pastovias pajamas bei tokiu būdu išlaikyti vaikus. Dėl atsakovės J. S. labai sudėtinga, ji negyvena Klaipėdoje, jai reikia pereinamojo laikotarpio įprasti, įgusti, kaip reikės auginti vaikus.

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės I. B. išvadomis iki ieškinio padavimo jų įstaigai atsakovės J. S. šeima nebuvo žinoma, jokių duomenų apie ją neturėjo. J. S. šeima gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, tačiau Plungės mieste gyvena 30 kv. m. bute, ten yra visos sąlygos vaikams gyventi; J. S. ėmėsi aktyvių veiksmų sužinojusi apie nagrinėjamą civilinę bylą, todėl turėtų būti suteikta galimybė auginti vaikus, todėl jos atžvilgiu reikalavimas neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas V. J. yra D. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; atsakovė J. S. (B.) yra nepilnamečių D. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitkuo, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 str. 3 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988-03-24 sprendimas,, p. 33-34 §72); EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 str. (Johansen v. Norvegija 1996-08-07 sprendimas, p. 1008-09). Šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 str., esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (LAT 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (LAT 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Bylos duomenimis A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra apgyvendinti vaikų globos namuose „Smiltelė“. Atsakovo V. J. šeima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-14 įsakymu Nr. AD1-104, įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų D. S., D. R., L. D. paaiškinimais teismo posėdžio metu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis nustatyta, jog atsakovas V. J. nevykdo pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, tinkamai išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, tai yra nevykdo LR CK 3.155 str. nustatytų tėvų pareigų savo vaikams. N. D. ir A. J. turi sunkias negalias, jiems reikalinga ypatinga ir pastovi priežiūra, tuo tarpu atsakovas bylos duomenimis elgiasi neadekvačiai, nepilnamečiai vaikai neturi pastovios gyvenamosios vietos, ne kartą yra nustatyti jų miegojimo automobilyje atvejai. Byloje pateiktais duomenimis atsakovas V. J. nepriima socialinių darbuotojų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų siūlomos pagalbos, nesudaro jiems tinkamų ir pakankamų sąlygų susipažinti su nepilnamečių vaikų gyvenimo, auklėjimo, ugdymo sąlygomis. Bylos duomenimis atsakovo elgesys neprognozuojamas. Atsakovas V. J. daugiau nei 20 kartų baustas administracine tvarka už vairavimą neįregistruotos transporto priemonės, nedraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatliktos techninės priežiūros, už greičio viršijimą, vairavimą neturint teisių, viešosios tvarkos pažeidimus, už tai, kad trankė buto (duomenys neskelbtini), duris ir kt.; atsakovas V. J. yra ne kartą teistas už smurtavimą prieš savo sugyventines, įžeidinėjimą ir grąsinimus institucijų darbuotojams. Telšių rajono apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. l d., 145 str.2 d., 148 str., 1 d., 154 str., 1 d., 155 str. 1 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė - laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams; bausmės vykdamas atidėtas, įpareigojant iki 2014-10-01 dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat atsakovo atžvilgiu Telšių rajono apylinkės teismas 2015-09-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-187/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015-12-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-472-332/2015 uždraudė atsakovui V. J. prisiartinti prie L. R. 3 metus ir 6 mėnesius.

Klaipėdos apygardos teismo psichologo išvadomis - pokalbio su vaikais metu pastebėtas ryškus vaikų nesaugumas, įtampa, nerimas, socialinės adaptacijos sunkumai, kitos ryškios negatyvios emocijos, kai vaikai patenka į naują aplinką, susitinka su jiems nežinomais žmonėmis; susitikimą su svetimais žmonėmis, pokalbius jie suvokia kaip galimą naują grėsmę, jog ateityje gali būti paimti, atskirti vienas nuo kito, kt.; pastebėta ypač žema socialinė, psichologinė vaikų adaptacija (sunku išlaikyti emocinę pusiausvyrą, komunikuoti su naujais žmonėmis, esant po vieną saugiai jaustis naujose situacijose), kiti ryškūs vaikų deprivacijos požymiai: izoliacija, emocijų skurdumas, bendras pasyvumas, menkas domėjimasis aplinka, verksmingumas, nerimas, ir kt.; abu vaikai pokalbio metu pagal savo galimybes, gebėjimus nurodo, kad jiems emociškai svarbūs žmonės yra brolis, tėvas ir mama, su jais nori matytis, bendrauti ir gyventi; pastebimas stiprus brolių prisirišimas vienas prie kito, ryškus nerimas, nesaugumo jausmas juos atskyrus; būtina atsižvelgti į vaikų asmenybes, negalią: intelekto defektas, nepilnai išsivysčiusi raida, kalba, kt.; berniukai įvardija gyvenimo globos namuose natūralius privalumus ir trūkumus, vartoja tam tiktus neigiamus apibūdinimus, kuriuos yra girdėję, bet patys nepajėgūs suvokti jų prasmės, savo namus šiuo metu vaikai suvokia globos namus. Tėvo suvokiamas vaidmuo ir prioritetas yra : nuolat hipergloboti, saugoti, ginti savo vaikus, kad jų „neskriaustų", „nemuštų", „netvirkintų", aktyviai vykdyti įvairius ilgalaikius „tyrimus", susijusius su vaikais, kuomet nuolat renkami faktai, įrodymai, inicijuojami vis nauji tyrimai, vaikai nuolat klausinėjami, įvykiai filmuojami ar(ir) fotografuojami, kt. Vaikų tėvas, net ir turėdamas lanksčias galimybes bendrauti ir matytis su vaikais jiems gyvenant globos namuose, tinkamai jų neišnaudojo: santykiai su globos namų personalu tapo konfliktiški, vaikai buvo nuolat klausinėjami dėl galinio smurto, netinkamo personalo, kitų vaikų elgesio, toliau inicijuojami vis nauji įtarimai, kaltinimai dėl kitų netinkamo elgesio su jo vaikais: „mušimo", „nepriežiūros", „tvirtinimo", „bauginimo", kt. Toks tėvo elgesys neatitinka vaikų interesų, trikdo jų socialinį prisitaikymą, stabdo sveiką emocinę, socialinę raidą, formuoja iškreiptą, neadekvatų pasaulio ( suvokimą, negatyvius santykius su aplinkiniais, kuomet vaikai, būdami su tėvu, nuolatos jaučia subjektyvią grėsmę iš aplinkos, kitų žmonių (kai visi aplinkui yra blogi, nori juos nuskriausti, kt.). Globos namuose vaikams sudaromos tinkamos gyvenimo, ugdymo sąlygos, suteikiamas stabilumo jausmas, leidžiama socializuotis, būti tarp bendraamžių, kitų suaugusiųjų, įgyti naujos gyvenimiškos patirties (atrasti draugų, mokytis atlikti tam tikras pareigas, bendrauti, spręsti įvairius gyvenimiškus klausimus), gali įvairiapusiškiau vystytis jų emocinė, intelektinė, socialinė raida.

Teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-05-30 civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 str. 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis atsakovas V.J. K. miesto savivaldybės administracijos VTAS, kitoms institucijoms teikia raštus, skundus dėl smurto prieš jo nepilnamečius vaikus, dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų bei kitų asmenų galimai neteisėtų veiksmų prieš jį bei jo nepilnamečius vaikus, dėl galimų jo nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų; tačiau bylos duomenimis nėra nustatyta, jog atsakovo raštuose bei skunduose nurodyta informacija yra teisinga, taip pat ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK VPS PPN atlikusi tyrimus pagal atsakovo V. J. skundus dėl netinkamo elgesio jo vaikų – D. ir A. J. - atžvilgiu Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė", atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus, nustačius, kad atsakovo skunduose nurodyti faktai yra nepagrįsti. Bylos duomenimis nepilnamečiai D. ir A. J. turi sunkias negalias, jiems reikalinga ypatinga ir pastovi priežiūra, tuo tarpu atsakovas vaikų atžvilgiu elgiasi neadekvačiai, nepilnamečiai vaikai neturi pastovios gyvenamosios vietos, ne kartą yra nustatyti jų miegojimo automobilyje atvejai; atsakovas netinkamai rūpinasi nepilnamečių vaikų sveikata, nesirūpina bei nesiima elementariausių priemonių atsižvelgiant į mokytojų rekomendacijas bei vaikų amžių, sveikatą, išsivystymo lygį pakeisti mokymo įstaigą kuri pilnai atitiktų vaikų sveikatą, individualius poreikius, sudarytų tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi, mokymuisi ir kategoriškai atsisako tai daryti motyvuodamas nesuvokiamu paaiškinimu jog jam tai nepatinka. Visa tai rodo, kad vaikai gyvena netinkamomis ir nesaugiomis sąlygomis augti, vystytis bei tobulėti. Taip pat bylos duomenimis atsakovas V. J. savo vaikams išlaikymo neteikia, neturi pastovaus darbo ir pastovių pajamų, nesistengia gauti pastovių teisėtų pajamų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, apsiriboja tik gaunamomis išmokomis už vaikus. Taip pat bylos duomenimis VTAS pateiktas 2016-03-27 V. J. prašymo turinys, kuriame atsakovas nurodo jog jo gyvenimas jau trumpas, sutiktų panaudoti savižudžio diržą, susisprogdinti, nes jam jau vienodai, gyvenimas baigtas – kelia abejonių dėl atsakovo V. J. požiūrio ir supratimo nepilnamečių vaikų auklėjimo, jų saugumo klausimais, kyla abejonės dėl atsakovo V. J. galimo neigiamo elgesio nepilnamečių vaikų, o taip pat ir kitų aplinkinių asmenų gyvybei, saugumui. Pagrįstų duomenų, kad atsakovo V. J. elgesys galėtų ateityje keistis ir jis tinkamai galėtų prižiūrėti ir rūpintis savo vaikais byloje nepateikta, atsakovas V. J., žinodamas apie vykstantį teismo procesą bei pateiktus ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu, dalyvauti teismo posėdžiuose vengia, siunčiamus teismo procesinius dokumentus jo nurodytais adresais priimti atsisako (nurodytu jo gyvenamosios vietos ir e-paštu), bylos nagrinėjimu iš viso nesidomi, jokių paaiškinimų bei įrodymų, paneigiančių byloje surinktus duomenis bei įrodymus, neteikia (CPK 178 str.). Bylos duomenimis atsakovas V. J. nesirūpina savo vaikais, neprisideda prie vaikų materialinio išlaikymo, nelanko jų ir nebendrauja su jais. Atsakovas neturi nuolatinio ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, pajamų, nedirba, nerodo jokių pastangų, kurios liudytų, kad jis turi darbą bei pastovias pajamas, kad jis ieško darbo ir siekia turėti nuolatines legalias pajamas vien dėl to, kad galėtų tinkamai rūpintis savo vaikais, tai yra sukurti saugias ir nepilnamečių vaikų interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas, būtinas normaliai nepilnamečių fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai, juos išlaikyti. Bylos duomenimis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS specialistėms bendraujant su atsakovo nepilnamečiais vaikais D. ir A. J., abu berniukai tvirtino, kad Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė" jie jaučiasi gerai, jiems nieko netrūksta, niekada nesijaučia alkani, visada gali išeiti į lauką ir pan.; byloje duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė" netinkamai užtikrintų atsakovo V. J. nepilnamečių vaikų teises ir jų interesus, nepateikta. Taip pat bylos duomenimis nesant vaikų ir jų tėvo atsakovo V. J. kontakto ir bendravimo, pagerėjo šių vaikų gyvenimo kokybė - jie tapo ramesniais, sveikesniais, saugesniais, labiau bendraujančiais, adaptavęsi globos institucijoje, gali judėti be ramentų. Todėl daroma išvada, jog ieškinio reikalavimas atsakovo V. J. atžvilgiu tenkintinas ir apribotina atsakovui V. J. neterminuotai tėvo valdžia vaikus D. J., A. J., G. R., A. J. (CPK 178 str., 185 str.). Bylos duomenimis atsakovė J. S. savo nepilnamečiais vaikais D. J. ir A. J. iš esmės nesirūpino, neteikė jiems išlaikymo, tačiau, bylos nagrinėjimo metu sužinojusi apie tai, kad jos vaikai D. J. ir A. J. yra apgyvendinti Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“, 2016-08-18 prašymu kreipėsi į VTAS su pageidavimu auginti ir rūpintis vaikais pačiai, nurodė, kad tam turi reikalingas sąlygas, yra pajėgi auginti vaikus pati; atsakovė J. S. šiuo metu dirba užsienyje ir ten gyvena ilgesnį laiko tarpą nei Lietuvoje, su vaikais bendrauja telefonu, būdama Lietuvoje retsykiai lanko vaikus, tačiau iki vaikų apgyvendinimo globos namuose vaikus lankė retai. Atsakovės J. S. išreikštas noras susigrąžinti savo vaikus nelaikytinas šiuo laikotarpiu tinkamu argumentu, kad ji imasi pakankamų veiksmų, siekdama susigrąžinti juos ir stengiasi tinkamai atlikti motinos pareigas savo vaikams, nes tėvų pareigų vykdymas neįmanomas ne nuolatinio bendravimo su vaikais būdu, rūpinimosi jų materialine ir dvasine gerove, todėl, ginant taip pat ir nepilnamečių vaikų interesus, yra pagrindas ieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkinti ir apriboti motinos J. S. (B.) valdžią į sūnus D. J. ir A. J.; tačiau, įvertinus atsakovės veiksmus, pastangas, nurus, pageidavimus bei darant išvadą, jog yra visos sąlygos situacijai pasikeisti, yra pagrindas apriboti atsakovės J. S. (B.) motinos valdžią į sūnus D. J. ir A. J. terminuotai 1 metų laikotarpiui (CPK 178 str., 185 str.). Apribojus atsakovui V. J. neterminuotai tėvo valdžią vaikų D. J., ir A. J., G. R., A. J. atžvilgiu, o terminuotai 1 metų laikotarpiui apribojus motinos J. S. (B.), valdžią į sūnus D. J., ir A. J., jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

A. V. J. ir J. S. išaiškintina, kad terminuotas ir neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys (CK 3.181 str.).

Atsakovams terminuotai ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią yra pagrindas nustatyti nepilnamečiams vaikams D. J. ir A. J. nuolatinę globą (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.256 str., 3.257 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 str. 2 d., CPK 407 str.).

Pagal CK 3.256 nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.

Ieškovė prašo teismo nuolatiniais nepilnamečių D. J., ir A. J., globėjais paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, nustatyti vaikų nuolatinę globos vietą Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“. Iš bylos duomenų, vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadų nustatyta, kad nepilnamečiai D. J. ir A. J. gyvena Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“, kur jais yra rūpinamasi. Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ sutinka globoti nepilnamečius vaikus D. J. ir A. J.. Nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, ieškovo reikalavimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnamečiams vaikams D. J. ir A. J. paskyrimo globėjais Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“ bei globos vietos nustatymo Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“, tenkintinas (CPK 178 str.).

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai vaikui išlaikymo ginčo laikotarpiu neteikė (CPK 178 str., 185 str.). Dėl paminėto, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas nustato turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. J. neturi nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, nedirba bei pastovių pajamų negauna, tačiau mažinti ieškovės prašomų priteisti nepilnamečių vaikų D. J. ir A. J. išlaikymui skirtiną sumą teismas neturi pagrindo (CPK 178 str.). Bylos duomenimis atsakovė J. S. dirba Jungtinėje Karalystėje, jos pajamos per mėnesį sudaro 900,00 EUR. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vertinant byloje surinktus duomenis bei įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei prašomo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, todėl iš atsakovų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 80,00 EUR, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Žyminio mokesčio dydis už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra 31,00 EUR, todėl patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 15,50 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas bei po 9,78 EUR pašto išlaidų. Žyminio mokesčio dydis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis skaičiuojamas pagal bendrą išmokų sumą už vienerius metus (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. J. ir A. J. po 80,00 EUR kas mėnesį, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra po 22,00 EUR, nuo kurios ieškovas buvo atleistas ir kuri priteistina iš atsakovų (CPK 85 str. 1 d. 2 p., 5 p., 96 str. 1 d.).

Naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-17 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 – 265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Terminuotai 1 metų laikotarpiui apriboti atsakovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnamečius vaikus D. J.,gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovui V. J. tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečiams vaikams D. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir jų nuolatiniu globėju skirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, į.k. 190988559, Smiltelės g. 14, Klaipėda.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Klaipėdos globos namuose „Smiltelė“.

Priteisti iš atsakovės J. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 80,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2016-05-13, iki vaikų pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant kasmet įstatymo nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 80,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2016-05-13, iki vaikų pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant kasmet įstatymo nustatyta tvarka.

Skirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“ nepilnamečių D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), laikino paėmimo iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos, ir laikino apgyvendinimo nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“.

Sprendimą dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. S. 37,50 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. J. 37,50 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. S. 9,78 EUR pašto išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. J. 9,78 EUR pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.