Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų A. S. ir R. S. patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybei ir S. A., tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijai, B. U., S. U., UAB „Klaipėdos statyba“ dėl turtinės žalos atlyginimo, ir ieškovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-21 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai ieškiniu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, priteisti solidariai iš atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės ir S. A. 20 666,08 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-08 trijų butų name (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Buto Nr. 1 savininkė – Klaipėdos rajono savivaldybė, buto Nr. 2 savininkė – S. A., buto Nr. 3 savininkai lygiomis dalimis –ieškovai A. S. ir R. S.. Gaisro metu visiškai sudegė viso gyvenamojo namo 300 kv. m ploto stogas, stogo konstrukcijos, ieškovams priklausančioje namo dalyje įgriuvo perdanga, buvo sulietos visos pirmajame aukšte buvusios patalpos, sugadinti namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Gaisro kilimo priežastis – per dūmtraukio kanale atsivėrusius plyšius išlėkusi žiežirba ant po šiferiu buvusios skiedrų dangos. Gaisro kilimo vieta – dūmtraukis, kuris įrengtas rytinėje namo pusėje ir buvo naudojamas atsakovei S. A. ir atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių patalpų dalyse. Gaisro metu Klaipėdos rajono savivaldybei priklausanti dalis buvo išnuomota B. U.. Butui atstatyti pagal lokalinę sąmatą reikia 15 084,08 Eur (52082,32 Lt). Dėl sudegusiame bute buvusių daiktų netekimo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir vertinant pagal minimalias rinkos kainas, padaryta 3000 Eur žala. Ieškovai nesulaukę iš atsakingų už gaisro pasekmes asmenų – atsakovių pagalbos, siekdami apsaugoti savo šeimos turtą, kad turėtų kur gyventi, veikdami būtinojo reikalingumo sąlygomis, gaisro paveiktose patalpose įsirengė laikiną stogą, kurio statyba statinio dalinės ekspertizės išvada įvertinta 2582 Eur (8915 Lt), taip pat ieškovai patyrė 105,13 Eur dalinės ekspertizės išvados išlaidų (šios išlaidos į ieškinio sumą neįskaičiuotos, prašomos priteisti kaip bylinėjimosi išlaidos). Po gaisro Klaipėdos rajono savivaldybė pripažino kaltę, žadėjo kompensuoti ieškovui dėl gaisro patirtą žalą, tačiau ją atlyginti delsė. Ieškovai 2012-05-17 raštu kreipėsi į savivaldybę prašydami atlyginti dėl gaisro patirtus nuostolius. 2012-05-29 raštu buvo atsakyta, kad nuostolių patyrusiai ieškovų šeimai yra išmokėta vienkartinė 289 Eur pašalpa, o stogo remontui savivaldybė gali skirti lėšų tik savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų remontui proporcingai nuosavybės daliai, pasiūlyta kreiptis į teismą. Ieškovai pirmą kartą sužinojo, kad atsakovė savivaldybė neatlygins žalos, 2012 m. birželio pradžioje. Ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2012 m. birželio pradžios. 2014 m. pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybė, pateikus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, pažadėjo atlyginti žalą. Taigi ieškinio senaties eiga nutrūko dėl Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmų, rodančių, kad ji pripažino prievolę. Senaties eiga atsinaujino 2014 m. gruodžio mėn.Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė ir trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gaisras kilo 2012-03-08. Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-03-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarime nurodytos gaisro kilimo priežastys. Ieškovų teisė į ieškinį atsirado nuo šio nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2012-03-19. Jei teismas nesutiktų su šia nuomone, galima teigti, kad teisė į ieškinį atsirado 2012-05-29 raštu informavus ieškovus, kad Klaipėdos rajono savivaldybė atsisako tenkinti ieškovų 2012-05-17 prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo niekada nepripažino ir nepripažįsta, kad jie turi ieškovams atlyginti padarytą žalą. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad prievolė būtų pripažinta. Ieškinio senaties terminas nebuvo nutrūkęs ir ieškinio padavimo teismui dieną jau beveik prieš du mėnesius buvo pasibaigęs. Šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Teigė, kad už dūmtraukio, dėl kurio kilo gaisras, priežiūrą, jo tinkamą eksploatavimą buvo atsakingi visų butų savininkai, taip pat ir ieškovai, kurie nesielgė taip, kad būtų tinkamai prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai. Priešingai, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų bendro naudojimo objektų priežiūrai atlikti. Mano, kad visi butų savininkai patirtus nuostolius turi padengti savo lėšomis. Pažymėjo, kad ieškovams buvo fiksuota savavališka statyba civilinėje byloje Nr. e2-52-838/2015, jie yra labai išplėtę savo buto patalpas, todėl galimai bandoma pasipelnyti atsakovų sąskaita sukuriant visiškai naują turtą. Teigė, kad ieškovai neįrodė turtinės žalos. Apie ieškovės atliktą ekspertizę turėjo būti informuoti ir atsakovai, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl jos (ekspertizės) pagrįstumas ir teisingumas bei lokalinės sąmatos teisingumas kelia abejonių. Prašė neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės ir trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose išdėstytais motyvais. Atsakovė S. A. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gaisras kilo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose – stogo palėpėje. Pareiga rūpintis bendro naudojimo patalpomis tenka visiems daugiabučio namo savininkams. Todėl dėl galbūt netinkamos kamino, kaip bendro naudojimo objekto, priežiūros gaisro kilimo kaltė tenka visiems gyvenamojo namo savininkams. Žalos dydis grindžiamas lokaline sąmata, nėra įvertintas nusidėvėjimas, neatmestos išlaidos, nesusijusios su tiesioginės žalos šaltiniu (PVM, socialinio draudimo išlaidos, darbo užmokestis, už papildomus darbus). Prašoma priteisti suma yra didesnė nei iš karto po gaisro nurodyta žalos suma. Be to, ieškiniui pateikti yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties eiga turi būti skaičiuojama nuo 2012-03-19, kai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gaisro ir išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovai nenurodė objektyvių ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių. Prašė ieškinį atmesti.Trečiasis asmuo B. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su mama S. U. bei broliais J. U. ir A. U. nuo 2010-04-15 gyveno Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo išnuomotas. Gaisro dieną 2012-03-08 anksti ryte 6.45 val. ji išvyko atlikti praktikos gėlių parduotuvėje, mama – į brolio A. U. vestuves. Prieš išvykstant krosnis nebuvo kūrenama. Kūreno pjuvenų briketais, kurie degdavo ne ilgiau kaip 2–2,5 val. Jų bute esančioje krosnyje ugnis iki gaisro seniai buvo užgesusi. Mamai apie gaisrą pranešė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai apie 14 val. Mama grįžo, kai gaisras jau buvo užgesintas. Po gaisro ieškovai Antanas ir R. S. joms pretenzijų nereiškė, žalos atlyginti nereikalavo. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-03-19 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kilusio gaisro dienos. Ieškovai į teismą kreipėsi praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinio netenkinti. Trečiasis asmuo S. U. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad buto nuomos su savivaldybe sutartį sudarė dukra, bet ji viskuo rūpinosi. Kai įsikėlė į butą, jis buvo suremontuotas. Naudojosi palėpės dalimi virš buto, kuri iš abiejų pusių pertvaromis buvo atskirta nuo kitų butų savininkų palėpės dalių. Naudojosi abiem bute buvusiomis krosnimis, viena turėjo bendrą kaminą su A. S., kita – su S. A.. Ar kūreno krosnį gaisro dieną ir kurią, nepamena. Iš namų išvyko labai anksti. Po gaisro bute nebegyveno, nes viskas sudegė. A. S. jai po gaisro pretenzijų nereiškė, žalos atlyginti neprašė. Mano, kad gaisro pasekmes turi šalinti visi bendraturčiai.Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos statyba“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Klaipėdos statyba“ ir Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnija 2009-12-07 sudarė statybos rangos sutartį, kuria susitarė atlikti stogo ir kaminų remonto darbus (duomenys neskelbtini). Pagal 2009 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą, atlikti darbai: kamino viršūnės nugriovimo (2 m), permūrijimo (2 m.), kamino žiedo apibetonavimo apsaugai nuo skiedrinės stogo dangos, palėpės kamino nutinkavimo ir nudažymo, 11 kv. m. Šie darbai buvo atlikti dėl vakarinio kamino, o gaisro kilimo židinys buvo stogo čiukure ties rytinėje dalyje esančiu kaminu. UAB „Klaipėdos statyba“ atliko stogo remonto bei vakarinėje namo dalyje esančio kamino remonto darbus, todėl nėra susijusi su gaisro padariniais name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su užsakovu nebuvo suderinta dėl rytinėje namo dalyje esančio kamino remonto – atstatymo darbų. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-21 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų A. S. ir R. S. po 500 Eur atsakovei S. A.. Priteisė iš ieškovų A. S. ir R. S. po 115,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir po 7 Eur pašto išlaidų valstybeiTeismas sprendė, kad atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – neatliko tinkamos dūmtraukio priežiūros ir neužtikrino saugios jo eksploatacijos, kas, labiausiai tikėtina, ir buvo gaisro kilimo priežastis. Sprendė, kad ieškovo nurodytas žalos dėl bute buvusių daiktų dydis įrodytas tik iš dalies, todėl įvertinus ieškovams išmokėtą 289,62 Eur išmoką nuo gaisro nukentėjusiems asmenims, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, mažintinas iki 300 Eur. Konstatavo, kad dėl laikino stogo įrengimo patirtos žalos dydis neįrodytas. Teismo nuomone, atlygintinas maksimalus tikėtinai priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais susijęs žalos dydis sudaro 1914 Eur (300 Eur dėl daiktų + 1614 Eur dėl stogo atstatymo). Tačiau, teismo nuomone, visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad kad yra siekiama pasipelnyti – gerokai pagerinti buities sąlygas, ieškovams rekonstruojant butą, pristatant priestatą, įrengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje ir pan. (t. y. ne atstatyti, bet pastatyti butą) atsakovų sąskaita. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas veikia nesąžiningai, o su ieškiniu pateikti įrodymai – lokalinės sąmatos kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl jų sąsajos anksčiau išdėstytais motyvais, bet ir dėl šių įrodymų leistinumo. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovai į teismą kreipėsi, praleidę ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo A. S. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-21 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas neteisingai, nevisapusiškai, tendencingai atsakovų naudai vertino byloje surinktus įrodymus, motyvavo savo sprendimą prielaidomis, neištyrė visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių, išėjo už ieškinio ribų ir dėl šių priežasčių priėmė neteisingą sprendimą, pažeidžiantį apelianto ir jo šeimos interesus. Teigia, kad: Neturėjo išsaugoję gaisro metu sugadintų baldų, buitinės technikos ir kitų daiktų, kurie sudegė, įsigijimo dokumentų, todėl buvusių bute daiktų kainas nurodė atsižvelgdami į jų nusidėvėjimą, protingumo ir sąžiningumo principus, t. y. nurodė kainas, už kurias panašios būklės (panaudotą) daiktą būtų galima įsigyti rinkoje. Minėtų dydžių atsakovai nepaneigė.Teismo išvados dėl kuklios ieškovų buities nepagrįstos jokia bylos medžiaga.Ieškovų veiksmai – laikinos stogo dangos įrengimas – yra suprantami ir buvo būtini, kad bute būtų galima gyventi toliau.Aplinkybė, jog ieškovai siekia padidinti turimo buto plotą, neturi įtakos prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžiui. Su tuo susijusios išlaidos nėra įtrauktos į ieškovų žalos dydžio apskaičiavimą.Ieškinio senatis nebuvo praleista, ji buvo nutrūkusi dėl atsakovų pažadų atlyginti patirtą žalą.Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė ir trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus į ieškovo atstovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad apeliacinis skundas grindžiamas ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Dėl to palaiko savo atsiliepimuose į ieškinį išdėstytą poziciją.Atsakovė S. A. pateikė atsiliepimą į ieškovo atstovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus. Teigia, kad senaties terminas pareikšti ieškinį teisme yra praleistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas 2017-04-20 pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus dėl atkuriamosios ieškovų objekto vertės, dėl ekspertizės byloje skyrimo. Šalys pateikė savo rašytinius paaiškinimus, ieškovas pateikė lokalines sąmatas, šalims buvo suteikta galimybė dėl jų pasisakyti, todėl šie įrodymai pridėtini prie bylos.Dėl ieškinio senaties 2012-03-08 trijų butų name (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Buto Nr. 1 savininkė – Klaipėdos rajono savivaldybė, buto Nr. 2 savininkė – S. A., buto Nr. 3 savininkai lygiomis dalimis – ieškovai A. S. ir R. S.. Ieškovai ieškinį pareiškė 2015-07-27. Ieškovai 2012-05-17 raštu kreipėsi į savivaldybę prašydami atlyginti dėl gaisro patirtus nuostolius. 2012-05-29 raštu buvo atsakyta, kad nuostolių patyrusiai ieškovų šeimai yra išmokėta vienkartinė 289 Eur pašalpa, o stogo remontui savivaldybė gali skirti lėšas tik savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų remontui proporcingai nuosavybės daliai, pasiūlyta kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog net skaičiuojant nuo 2012-05-29 atsakymo gavimo 3 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Tačiau kolegija, įvertinusi ieškovų prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, liudytojų V. D. ir A. K. parodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, atmesdamas ieškovų prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).Pagal teismų praktiką, nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Jei teismas konstatuoja, kad ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis ar egzistavo kitų aplinkybių, sukliudžiusių ieškovui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; kt.). Byloje iš liudytojo V. D. parodymų nustatyta, jog ieškovas lankėsi pas jį porą kartų ir jis pasakė jam, kad jei bus įrodyta, kad žala padaryta dėl savivaldybės kaltės, ji bus atlyginta. Liudytojas paaiškino, kad mintis buvo tokia, kad jei teismas priteis, tai žala bus atlyginta. Be to, buvo bandoma ieškoti kompromiso, nes buvo praėtas ieškovo patalpų išpirkimo procesas. Jis prisimena, kad ieškovas pas jį lankėsi 2014 m. spalio ar lapkričio mėn. ir jo pozicija buvo tokia, kad žala bus atlyginta, jei bus įrodyta, kad yra savivaldybės kaltė. Iš liudytojo A. K. parodymų nustatyta, kad ieškovas keletą kartų rašė savivaldybei, tačiau kodėl jis teikė sąmatą savivaldybei, neprisimena, prisimena susitikimus pas merą, tačiau visada teigė, jog neturi teisinio pagrindo atlyginti žalą. Šie savivaldybės vadovaujančių darbuotojų parodymai įrodo, jog ieškovas kreipėsi į savivaldybę ir po 2012-05-29 atsakymo, t. y. 2014 metais. Iš savivaldybės mero V. D. parodymų nustatyta, jog iš esmės jis sutiko atlyginti žalą tik esant teismo sprendimui. Šie parodymai nenutraukia ieškinio senaties termino, tačiau nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovas praleido ieškinio senaties terminą nedaug, t. y. dviem mėnesiais (nuo 2015-05-29 iki 2015-07-27). Byloje įrodyta, kad ieškovas savo teisėmis rūpinosi, veikdamas sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais, nuolat lankėsi savivaldybėje, kurios darbuotojų pozicijos dėl žalos ieškovui atlyginimo skyrėsi, savivaldybėje nebuvo nustatyta konkreti tvarka tokiems atvejams spręsti. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys buvo sudariusios 2012-03-30 jungtinės veiklos sutartį ir ši sutartis sudarė pagrįstą bei teisėtą pagrindą ieškovams manyti, jog šalys, atlikdamos namo rekonstrukciją, spręs ir žalos atlyginimo po gaisro klausimus. Atnaujinant ieškinio senaties terminą svarbu nustatyti, ar ieškovas elgėsi pasyviai, sukurdamas atsakovui teisėtus lūkesčius manyti, jog jis atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią ieškinio dalį atmetė (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).Dėl atsakovų neteisėtos veiklos

Byloje 2012-03-19 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodyta gaisro kilimo priežastis – per dūmtraukio kanale atsivėrusius plyšius išlėkusi žiežirba ant po šiferiu buvusios skiedrų dangos. Gaisro kilimo vieta – dūmtraukis, kuris įrengtas rytinėje namo pusėje ir kuris buvo naudojamas atsakovei S. A. ir atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių patalpų dalyse. Gaisro metu Klaipėdos rajono savivaldybei priklausanti dalis buvo išnuomota B. U.. Gaisro priežastį įrodo ir 2012-04-25 Priešgaisrinės apsaugos tarnybos atsakymas ieškovui, kad namo šildymo įrenginių dūmtraukiai neatitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, atsakovai šių įrodymų nenuginčijo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodė kitų gaisro kilimo priežasčių, todėl įrodyta, jog privalo atsakyti pagal CK 6.266 str. Dėl atsakovų šildymo įrengimų nepriežiūros kilo gaisras ir šie veiksmai yra susiję priežąstiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovams.

Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne) taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Šioje byloje nustatyta, kur buvo gaisro kilimo zona, t. y. rytinėje namo dalyje esantis dūmtraukis, kuriuo naudojosi atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojai ir atsakovė S. A., ir šią aplinkybę konstatavo pirmosios instancijos teismas, tačiau ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senaties terminą.Dėl ieškovams padaryto žalos dydžio

Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012).

Remdamasis šios nutarties 15 p. nurodytais įrodymais ir vadovaudamasis Kasacinio teismo praktika, suformuota 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012, apeliacinės instancijos teismas siūlė šalims skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t. y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizę, net ir esant nevisiškai aiškiam žalos dydžiui, kurį, minėta, teismas gali nustatyti pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Atsakovės, nesutikdamos su šioje byloje pareikštais ieškovų reikalavimais, turėjo teikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę (CPK 178 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis). Nurodytų procesinių teisių ir pareigų atsakovės šioje byloje neįgyvendino. Nagrinėjamu atveju šalys pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat vykdant teismo 2017 m.balandžio 20 d. nutartį papildomus, žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius įstatyme nustatytus leistinumo kriterijus (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys); šalys prašymo skirti byloje ekspertizę nereiškė.Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismui galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009).Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, jog teismas nustatė žalos dydį, tačiau dėl ieškinio senaties jos atlyginimo nepriteisė, todėl tokia pozicija nelaikytina teisingu bylos išnagrinėjimu.Ieškovai prašė priteisti 15 084,08 Eur nuostolių atlyginimo, reikalingo butui atsatyti, 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl bute buvusių daiktų sugadinimo ir 2 582 Eur dydžio žalos atlyginimą už laikino stogo įrengimą, 105,13 Eur išlaidas dėl dalinės ekspertizės. Savo reikalavimus įrodinėjo paaiškinimu, su ieškiniu pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, apeliacinės instancijos teismui pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, 2014-12-05 statinio statybos dalinės ekspertizės išvada, pateikta su ieškiniu.Dėl laikino stogo įrengimo 2582 Eur sumos

Šią ieškinio dalį ieškovai įrodinėja 2014 m. spalio mėnesio 2582 Eur sumos lokaline sąmata (ieškinio 38 priedas). Tačiau šioje sąmatoje nė vienoje eilutėje nėra su laikino stogo įrengimu susijusių darbų ir medžiagų. Pagal darbų (grindų betonavimas, sienų mūrijimas, langų ir durų montavimas) bei išlaidų aprašymą, 2 eilutėje nurodytą betonuojamų grindų 18,79 kv. m plotą, statinio dalinės ekspertizės aprašymą bei išvadą, ši lokalinė sąmata yra parengta dėl savavališkai pastatyto priestato. Priestato iki gaisro nebuvo, dėl jo buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Ieškovas kitoje civilinėje byloje teismo patvirtinta taikos sutartimi savavališką statybą pripažino ir įsipareigojo pašalinti, veikdamas jungtinės veikos sutarties su atsakovėmis pagrindu, gaudamas statybos leidimą pašalino savavališkos statybos padarinius. Ši sąmata nėra pakankams įrodymas dėl laikino stogo įrengimo išlaidų dydžio. Taip pat apeliaciniame skunde nurodomomame dalinės ekspertizės akte nėra nurodyta jokia pinigų suma, susijusi su laikino stogo įrengimo darbais, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas esant tokiems šios ieškinio dalies įrodymams turi nustatyti pinigų sumą. Ieškovai skirti teismo ekspertizę atsisakė, todėl šiai ieškinio daliai patenkinti nėra pakankamų įrodymų.

Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Šiuo atveju laikinas stogas yra įrengtas, todėl ši ieškinio dalis turėjo būti įrodyta leistinais ir pakankamais įrodymais, įrodančiais realias ieškovų sąnaudas. Tik tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Apeliacinės instancijos teismui ieškovų 2017-05-22 pateikta su rašytiniais paaiškinimais lokaline sąmata dėl laikino stogo įrengimo už 5650, 89 Eur vadovautis nėra pagrindo, nes byloje nustatyta, kad šis stogas įrengtas netrukus po gaisro, o ne 2015 m. spalio mėnesio kainomis. Ieškovams nepateikus konkrečių jų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ieškinio dalį tenkinti nėra pagrindo, nes ieškovai šios kategorijos bylose privalo įrodyti žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovams po gaisro buvo išmokėta kompensacija, todėl iš šių lėšų laikino stogo įrengimo išlaidos galėjo būti kompensuotos.Dėl 3000 Eur turtinės žalos dėl bute buvusių daiktų sugadinimo

Ieškinyje ieškovai pateikia šių daiktų sąrašą, nurodydami tokius įprastus buityje daiktus: šaldytuvas, nurodoma jo vertė 150 Eur, skalbimo mašina, nurodama jo vertė 150 Eur, 100 Eur vertės dujinė viryklė, 500 Eur vertės indai, namų apyvokos daiktai, 500 Eur vertės asmeniniai daiktai ir kt. Ši ieškinio dalis tenkintina, nes ieškovo paaiškinimas yra tinkamas įrodymas dėl šios ieškinio dalies. Šioje bylos dalyje būtina įvertinti, jog ieškovai nurodė įprastus kiekvienos šeimos daiktus, nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog po stogo gaisro patalpose buvę šių daiktų įsigijimo dokumentai praktiškai neišsaugomi. Įvertintina ir šių daiktų rūšis – tai buityje naudojami daiktai, rūbai, baldai, kurių įsigijimo dokumentai paprastai nėra saugomi. Su ieškiniu pateikta 2012-03-13 pažyma įrodo, jog Priešgaisrinės apsaugos tarnyba konstatavo, kad po kilusio gaisro buvo sugadinta buitinė technika, visi buvę namų apyvokos daiktai sulieti vandeniu. Šios aplinkybės atsakovai nepaneigė, todėl įvertinus nurodytas šių įprastų daiktų protingas vertes, jų kiekį, nenustatyta ieškovų piktnaudžiavimo, nes ieškovai nenurodo kažkokių išskirtinių daiktų, todėl šios ieškinio dalies netenkinimas prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl 15 084,08 Eur nuostolių atlyginimo, reikalingo butui atsatyti

Šios nutarties 26–27 p. yra pateikti kasacinio teismo išaiškinimai dėl teisingo žalos dydžio nustatymo ginčuose dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Ši praktika nurodo, jog žalos dydis turi būti suskaičiuotas iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, jog su ieškiniu pateikta lokalinė sąmata dėl šios ieškinio dalies yra netiksli. Ieškovai atsisakė skirti ekspertizę tiksliai jų patalpų atkuriamajai vertei nustatyti, todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktomis apeliacinės instancijos teismui lokalinėmis sąmatomis dėl 11 279,16 Eur su PVM naujam stogui įrengti ir 3807,51 Eur su PVM patalpų remontui. Iš esmės šios lokalinės sąmatos skiriasi nuo pateiktų su ieškiniu savo tikslumu, ieškovai jas pateikė atsižvelgdami į savo patalpų ir stogo plotus, tačiau ieškinyje nurodyta suma iš esmės nesiskiria. Ieškovų patalpų kadastro duomenų nustatymo data yra 1992-08-20 ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, jog jų patalpų nusidėvėjimas iki gaisro buvo 73 procentai, todėl teismas nesant ekspertizės akte nurodyto kito nusidėvėjimo procento neturi pagrindo šio nusidėvejimo procento netaikyti, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisingo žalos atlyginimo principas, todėl naujo stogo įrengimo 11 279,16 Eur suma sumažintina šiuo procentu ir ieškovams iš atsakovų priteistina 3045,37 Eur.

Dėl 3 807,51 Eur sąmatos dėl patalpų remonto

Šioje sąmatoje nurodytos 215,79 Eur statybvietės išlaidos. Akivaizdu, jog pagal šią sąmatą bus remontuojamos ieškovų patalpos, kuriose nebus rengiama statybvietė, t. y. nebus atliekami tokie darbai kaip laikinas aptvėrimas, vandens tiekimas, taigi sąmatų programoje numatytų šių paminėtų išlaidų ieškovams priteisti nėra pagrindo, todėl sąmatoje nurodyta 3146,70 Eur darbų, medžiagų ir mechanizmų suma be PVM mažintina 215,79 Eur, t. y. iki 2930,91 Eur be PVM, ir žalos atlyginimas skaičiuotinas nuo šios sumos, skaičiuojant ir prie jos pridedant 21 procento PVM – 3546,40 Eur. Ši suma sumažintina 73 procentais atsižvelginat į byloje esantį įrodymą dėl patalpų nusidėvėjimo ir ieškovams iš atsakovų priteistina 957,53 Eur už ieškovų patalpų remontą.

Dėl 105,13 Eur už ekspertizę priteisimo

Ši ieškinio dalis atmestina, nes šis įrodymas neturi ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku. 2014-12-05 statinio statybos dalinės ekspertizės išvada įrodo, jog virš šalių gyvenamojo namo dalies sumontuotas medinių konstrukcijų trišlaitis stogas, pastato plotas padidintas apie 18,79 kv. m. Ši ekspertizė įrodo priestato pastatymo faktą ir, nesant joje nurodyto stogo, kuris ieškovams priklausė iki gaisro, ploto, dėl šio įrodymo turėtų išlaidų šioje byloje priteisti nėra pagrindo.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, nes konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus, nustatė žalos dydį, tačiau neatnaujinęs ieškinio senaties termino nepagrįstai atmetė ieškinį (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies, atnaujintinas praleistas terminas ieškiniui pareikšti ir iš atsakovų solidariai ieškovams priteistina 7002,90 Eur žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmestina. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ši reikalavimo dalis tenkintina.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 34 procentais, dalyvaujantiems byloje asmenims priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, pagal CPK 93 str. ir 98 str. taisykles. Ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo šias išlaidas – 496 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, 1000 Eur advokato pagalbai apmokėti, atsakovė S. A. – 1000 Eur advokato pagalbai apmokėti, trečiųjų asmenų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 758, 96 Eur (181,20 Eur, 196,86 Eur, 150,54 Eur, 230,36 Eur), todėl šios išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovams priteistina iš atsakovų 168,64 Eur žyminio mokesčio ir 340 Eur advokato pagalbai apmokėti, t. y. 508,64 Eur. Atsakovei S. A. priteistina 660 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, ir 500,91 Eur priteistina valstybei už trečiųjų asmenų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai (66 procentai).

Iš atsakovų ieškovams priteistina 158,10 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 170 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovų S. A. priteistina 198 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atlikus šių sumą įskaitymą galutinai ieškovams apeliacinės instancijos teisme priteistina 130,10 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-21 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Atnaujinti A. S. ir R. S. praleistą ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.

Priteisti A. S. ir R. S. iš S. A. ir Klaipėdos rajono savivaldybės solidariai 7002,90 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, ir po 254,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Pirteisti iš A. S. ir R. S. S. A. 660 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, ir 500,91 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti A. S. ir R. S. iš S. A. ir Klaipėdos rajono savivaldybės po 65,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.