Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-326-486/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
eII-326-486/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00162-2026-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Pareiškėjas
E. A.
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-326-486/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00162-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 16.11.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant Vaida Jankūnienei,dalyvaujant pareiškėjui E. A. (E. A.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-653-2026 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-653-2026 administracinio nusižengimo byloje E. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

2. Minėta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 10 d., 14.12 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną ribotą 90 km/h greitį, važiavo 160 km/h greičiu. Tokiu būdu E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus.

II. Pareiškėjo skundo argumentai

3. E. A., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, skundu prašo pakeisti nutarimą ir, panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą, paliekant paskirtą 500 Eur dydžio baudą. Netenkinus jo prašymo, prašo paskirti kuo trumpesnį jam paskirtos specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

4. Skunde nurodoma, kad jis visiškai supranta ir prisiima atsakomybę už greičio viršijimą, vykdant lenkimą. Tą dieną jis važiavo darbo reikalais Vakarinio aplinkkelio atkarpa, pagal savo (duomenys neskelbtini) turėjo pasukti link (duomenys neskelbtini). Dvi kraštinės eismo juostos buvo užimtos – pirmoje eismo juostoje važiavo darbo mikroautobusas, o vidurinę juostą užėmė policijos automobilis be jokio įspėjančio ženklo. Kadangi šioje atkarpoje jie buvo vieninteliai dalyviai ir automobiliai judėjo vienodu greičiu, jis nusprendė, kad lenkimas per trečią juostą nepažeis saugaus eismo taisyklių. Kai jis įvažiavo į kraštinę kairiąją juostą ir išlygėjo su policijos automobiliu, padidino greitį, kad saugiai užbaigtų lenkimą ir persirikiuotų į pirmą juostą, o vėliau pasuktų pagal savo maršrutą. Pradėjus didinti greitį, policijos automobilis neįjungė jokio šviesos ar garso įspėjimo ir taip pat padidino greitį, blokuodamas jo posūkį. Jo supratimu, dešinėje pusėje esanti „civilinė“ mašina jam kėlė pavojų, todėl laikinai padidino greitį, kad saugiai užbaigtų manevrą pagal naujas sąlygas, nes buvo rizika praleisti savo išvažiavimą. Jis nesutinka su tuo, kad policijos automobilis elgėsi kaip civilinė mašina ir nepateikė jokio įspėjimo. Dėl šių aplinkybių jis nesuprato, kodėl dešinėje pusėje esantis automobilis padidino greitį ir trukdė jam persirikiuoti į reikiamą juostą. Nepaisant viso to, jis sutinka sumokėti paskirtą baudą. Šio greičio padidinimas buvo sukeltas aplinkybių, o ne jo noro „pasivažinėti greičiau“. Jis yra suaugęs vyras, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikų tėvas – pirmiausia renkasi saugumą kelyje. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl jam kritiškai svarbu išsaugoti teisę vairuoti.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

5. E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam jau beveik (duomenys neskelbtini) m., jis nėra jaunas lenktynininkas. Tai buvo provokacija. Tiki teismu, ir atėjo sužinoti, ar normalu lenkti be jokių šviestuvų iš antros eilės kada jis baiginėja aplenkimą iš trečios juostos. Jis tokiais greičiais niekada nevažinėja, jam tiesiog reikėjo pabaigti savo eismą. Jis negalėjo pabaigti savo manevro, nes jį išprovokavo ir jis negalėjo persirikiuoti į pirmą eilę. Pirmi ženklai buvo prieš 100, 200 metrų kažkur, kai jie važiavo jau visai kitu keliu. Pirmoje eilėje buvo baltas mikroautobusiukas, antroje – juoda „Audi“ be jokių ženklų, jis tuo metu viršijo greitį, kad aplenkti. Jis galvojo kol jie lėtai pravažiuos, jis aplenks juos kur linija skirta lenkimui ir išvažiuos į savo išvažiavimą. Pradėjo lenkti trečioje juostoje, buvo virš 100 km/h. Bandė persirikiuoti, iš antros juostos, be jokių ženklų, be nieko, jį pradeda spausti į šoną ir neleidžia jam baigti manevro. Jis supranta, galima būtų sustabdyti, bet stabdymas būtų arba pravažiuoti savo posūkį, arba galėjo sustoti, bet tai būtų avarinė situacija, nes jis buvo ne vienas. Norėjo pabaigti savo lenkimą, bet jam „Audi“ nedavė to padaryti. Tai buvo avarinė situacija, bet kažkaip jis sugebėjo ten įsukti. Jis labai keikėsi, nes galvojo, kad ten nenormalūs žmonės, o pasirodo taip mūsų pareigūnai žaidžia. Niekada taip nevažinėjo ir daugiau niekada taip nevažinės. Pareigūnai važiavo irgi apie 150 km/h kažkur. Jis kaltas, kad viršijo greitį, jo sprendimas tuo metu, kad dadėjo greičio, kad pabaigti savo manevrą. Pareigūnų buvo išprovokuotas. Tai buvo pareigūnų provokacija, jis taip nevažinėja.

6. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad E. A. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 9 kartus, išimtinai už KET pažeidimus, 7 iš kurių – pagal ANK 416 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo E. A. skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

8. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo turinio, byloje ginčo dėl nusižengimo padarymo nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, arba sutrumpinti minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma skundu.

9. Patikrinęs byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamo E. A. kaltės įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, jog E. A. 2025 m. gruodžio 10 d., 14.12 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną ribotą 90 km/h greitį, važiavo 160 km/h greičiu. Tokiu būdu E. A. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Už tai jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.

10. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

11. KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

12. Kaip minėta, šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas leistiną ribotą greitį. Pareiškėjas taip pat neginčija ir už padarytą administracinį nusižengimą paskirtos piniginės baudos, kurią įsipareigojo sumokėti, dydžio, savo kaltę pripažįsta. Pareiškėjo vertinimu, jam skirta administracinio poveikio priemonė suvaržys jo teises labiau negu reikia ir turės neigiamas pasekmes jo darbinei veiklai bei šeimos išlaikymui. Minėta, skundu pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams – panaikinti, arba skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

13. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

14. Konkreti administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

15. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

16. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Vadovaujantis teismų praktika administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-54-489/2018, 2AT-5-303/2017, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016 ir kt.). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22-511/2016, 2AT-41-2014 ir kt.).

18. Pareiškėjas pateiktame skunde prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba paskirti kaip įmanoma trumpesnį minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes jis yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikų tėvas, be to, yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl jam kritiškai svarbu išsaugoti teisę vairuoti.

19. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė dėl šeimos išlaikymo ir joje auginamų vaikų poreikių patenkinimo yra neabejotinai svarbi svarstant klausimą dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės panaikinimo arba jos termino sutrumpinimo, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau ji nesutrukdė pareiškėjui vairuojant automobilį pasirinkti žymiai didesnį negu leistinas važiavimo greitį, t. y. skunde akcentuojamos aplinkybės tuo metu jam nebuvo pakankamai svarbios, tačiau tapo labai svarbiomis jau padarius administracinį nusižengimą, už kurio padarymą iš pareiškėjo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Todėl vien tik pareiškėjo paminėta aplinkybė negali būti vertinama kaip išskirtinė ir sudaranti pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo jo darbinių funkcijų atlikimui, nedetalizavo, kaip jo gaunamos pajamos yra susijusios su kasdieniu automobilio vairavimu, mobilumu bei šeimos išlaikymu.

20. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijų atlikimui, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Teismas pabrėžia, kad kiekvienos transporto priemonės vairuotojui keliami didesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis ypatingai atsakingai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną ribotą 90 km/h greitį ir važiavo 160 km/h greičiu, t. y. beveik dvigubai viršydamas leistiną ribotą greitį, ignoravo daromo pažeidimo galimas pasekmes, o būtent – ignoravo tai, kad dėl jo teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, tai rodo pareiškėjo neatsakingumą. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, žinodamas ir suprasdamas daromos veikos pavojingumą, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį, dėl ypač menkavertės priežasties – kitos transporto priemonės vairuotojo tariamo išprovokavimo lenktyniauti – lengvabūdiškai sumenkino visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą.

21. Be to, sprendžiant pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo arba jos termino sutrumpinimo klausimą, būtina įvertinti administracinio nusižengimo byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad pareiškėjas yra 9 kartus baustas administracine tvarka, pabrėžtina, kad visi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję išimtinai su KET pažeidimais. Ir, nors pareiškėjas nurodė, kad šis jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, pasak pareiškėjo, buvo nulemtas pareigūnų provokacijos, nebuvo sąmoningas, tai, kad pareiškėjas po nagrinėjamo nusižengimo padarymo padarė išvadas, visgi teismas, įvertinęs pareiškėjo išdėstytus argumentus, kategoriškai nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Pareiškėjo teiginius paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis minėtas Administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio be kita ko matyti, kad pareiškėjas praeityje buvo baudžiamas už ypač šiurkščius KET pažeidimus – pareiškėjas net 7 kartus vairavo transporto priemones viršydamas leistiną greitį, kitaip tariant, yra baustas už analogiškų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą E. A. asmenybę ir jo polinkį pakartotinai nusižengti vairuojant motorines transporto priemones. Pabrėžtina, kad pareiškėjas per vienerius metus, už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą yra baudžiamas jau trečią kartą, kaip minėta anksčiau, yra linkęs pažeidinėti KET, tai indikuoja, kad pareiškėjui praeityje paskirtos nuobaudos yra neveiksmingos ir neatgrasė nuo nagrinėjamo nusižengimo padarymo. Teismas pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimas viršijant leistiną ribotą greitį yra vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, keliantis realią grėsmę eismo dalyvių saugumui, turtui ir sveikatai.

22. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu gyvenimu ar darbine veikla. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina tai, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, įvertinant tai, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

23. Šiuo atveju siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Todėl nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir administracinį nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu administraciniu nusižengimu. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju E. A. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą nėra pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ar sutrumpinti minėtos administracinio poveikio priemonės terminą.

24. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – E. A. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Įvertinęs visas nurodytas, taip pat ir nusižengimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjo asmenybę, ypač atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ir anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau jokių išvadų nepadarė, į tai, kad byloje nenustatyta išimtinių (išskirtinių) aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas konstatuoja, kad E. A. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, nei tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

25. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti E. A. skundą ir pakeisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo E. A. skundas netenkinamas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-653-2026 administracinio nusižengimo byloje paliekamas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 8 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-653-2026, palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. A. (E. A.) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski