Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-378-576/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-17
Bylos Nr.: 1A-378-576/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14564-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Cininas, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
Nuteistasis: E. Ž., A. Ž.

Kategorijos

1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-576/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14564-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Sonatos Raupėnaitės - Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. Ž. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63, 64 straipsniais šiuo nuosprendžiu A. Ž. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 4 metams ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 23 d. 18.00 val. iki 2020 m. balandžio 24 d. 15.40 val. (viena para) bei pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendį atliktos ir įskaitytos bausmės laikas.

E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63, 64 straipsniais ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 23 d. 14.55 val. iki 2020 m. balandžio 24 d. 15.21 val. (dvi paros) bei pagal 2021 m. balandžio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartį atliktos bei įskaitytos bausmės laikas.

Priteisti civiliniai ieškiniai: iš nuteistųjų A. Ž. ir Z. N. solidariai priteista 500 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. I. naudai;iš nuteistųjų Z. N. ir E. Ž. solidariai priteista 763.64 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai; iš nuteistojo A. Ž. priteista 627.66 Eur turtinės žalos atlyginimas civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas Z. N. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą bei jį slaptai pagrobė, o būtent: jis veikdamas kartu su Z. N. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 13 d. 12.20 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 8.30 val., iš anksto turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pateko į A. S. (A. S.) priklausančią aptvertą teritoriją, pro neužrakintus vartus, esančią (duomenys neskelbtini), kur sulaužus vartų užrakinimo mechanizmą įsibrovė į A. S. priklausančias komercinės paskirties patalpas, kuriomis nuolat naudojasi bei laiko savo asmeninį turtą A. S. žentas E. I., padarydami A. S. 300 eurų nuostolį, pateko į patalpų vidų iš kur pagrobė E. I., pagal 2013 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklausantį keturratį CAN-AM Outlander Max 500 XT, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 226 eurų (21 500 litų), tokiu būdu jis kartu su Z. N. tyčia sugadino nukentėjusiojo A. S. turtą bendrai 300 eurų sumai ir pavogė nukentėjusiajam E. I. priklausantį keturratį CAN-AM Outlander Max 500 XT 6 226 eurų (21 500 litų) vertės. Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

A. Ž. nuteistas už tai, kad slaptai pagrobė svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. 17.30 val. iki 2020 m. balandžio 21 d. 03.30 val., iš anksto turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ekskavatoriaus CAT, valstybinis numeris E014D, atsukus kuro baką, nupylė ir pavogė 70 litrų dyzelino, kurio vieno litro kaina – 0,93 euro, bendrai 65,10 euro vertės, kurį supilstė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus įvairios talpos plastikinius bakelius bei iš neužrakinto ekskavatoriaus pavogė 179-ių dalių terkšlių ir galvučių rinkinį „KS Tools“ 101 eurų vertės, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 166,10 eurų turtinę žalą, taip pat tuo pačiu laikotarpiu bei toje pačioje aptvertoje teritorijoje stovėjusio UAB „JAUGEDA“ priklausančio traktoriaus T-150K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), numovus po kuro bako apačią esančią šlangą, nupylė ir pavogė 150 litrų dyzelino, kurio vieno litro kaina – 0,91 euro, bendrai 136,50 euro vertės, taip padarydamas UAB „JAUGEDA“ 136,50 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. E. Ž. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Z. N. įsibrovęs į statybos objektą, slaptai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 9 d. apie 00.30 val., iš anksto susitaręs, veikdamas kartu su Z. N., turėdamas tikslą slaptai pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, atvyko prie statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris aptvertas metaline segmentine tvora ir stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, kartu su Z. N. pateko į statybos objekto aikštelę, nepažeidžiant metalinės segmentinės tvoros, o tik perlipant per ją, iš aikštelėje stovėjusio vilkiko Iveco Tracker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pagal nuomos sutartį priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, išleido ir pavogė 70 litrų dyzelino, kurio vieno litro kaina – 0,93 euro, bendrai 65,10 euro vertės, kurį supilstė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus įvairios talpos plastikinius bakelius ir tęsdamas savo veiką 2020 m. balandžio 9 d. 03.35 val. iš anksto susitaręs, veikdamas kartu su Z. N., turėdamas tikslą slaptai pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus automobiliu, atvyko prie statybos objekto, esančio į (duomenys neskelbtini), kuris aptvertas metaline segmentine tvora ir stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, pateko į statybos objekto aikštelę, nepažeidžiant metalinės segmentinės tvoros, o tik perlipant per ją ir iš aikštelėje stovėjusio vilkiko Man, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pagal nuomos sutartį priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, išleido ir pavogė 370 litrų dyzelino, kurio vieno litro kaina – 0,93 euro, bendrai 344,10 euro vertės, kurį supilstė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus įvairios talpos plastikinius bakelius, tokiu būdu veikdamas kartu su Z. N. slaptai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto bendrai 409,20 eurų sumai. Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, sumažinant laisvės atėmimo bausmės trukmę, o esant galimybei bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamajame ir baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas nuostatas bei paskyrė per griežtą bausmę. Nurodoma, kad teismas, nustatydamas bausmės dydį, nevisiškai atsižvelgė jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas charakterizuojančias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2A-7-6/2013 ir aptaria bausmės taikymui keliamus proporcingumo reikalavimus bei teigia, kad paskirtoji bausmė per griežta, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, į ką atsižvelgiant teismas taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau kitiems kaltinamiesiems paskirtos bausmės už net dvi padarytas veikas yra švelnesnės. Pabrėžia, kad nusikaltimu nėra padaryta didelė žala, jis pasižada atlyginti civilinį ieškinį, pradėjo dirbti, gaus pajamas. Nuteistojo manymu galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė per griežta, paskirta nevertinant jo atsakomybės individualizavimui turinčių reikšmės aplinkybių.

Šalies argumentai

3.3. Skunde nuteistasis prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nors daliai paskirtos bausmės, nurodydamas, kad bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Apeliantas aptaria BK 75 straipsnio 4 dalies reglamentavimą ir žada ateityje laikytis įstatymų, nenusikalsti, pajamas gauti dirbant pagal darbo sutartį ar savarankiškais pagrindais.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendį dėl bausmių subendrinimo bei paskirti kuo švelnesnę bausmę.

4.1. Skunde nurodoma, kad bendrinant bausmes jam buvo paskirta per griežta galutinė laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko, nuosprendyje nepakankamai atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

4.2. Pasak apelianto, skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už veikas, įvykdytas 2020 m. balandžio 13 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. Abiem atvejais jis įsibrovė į aptvertas teritorijas bei pavogė ten buvusį turtą, taigi, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo manymu, šios nusikalstamos veikos neabejotinai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Apelianto įsitikinimu, tai, kad jis 2020 m. balandžio 13 d. įvykdė dar ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nešalina veikų, įvykdytų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, idealios sutapties. Be kita ko, BK 63 straipsnio 6 dalis nustato, kad skiriant galutinę bausmę pirmiausia taikomas bausmių apėmimas, o tik po to sudėjimas, tačiau teismas nesilaikė nurodytos bausmių bendrinimo tvarkos ir neabejotinai sukėlė neteisingas teisines pasekmes.

4.3. Apelianto teigimu, pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, skunde prašoma atkreipti dėmesį į paskirtą galutinę subendrintą bausmę t. y. laisvės atėmimą penkeriems metams. Už visas nusikalstamas veikas, kurios buvo bendrintos skundžiamame nuosprendyje, didžiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl tai, jog pirmosios instancijos teismas jam skyrė maksimalią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę įrodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į kitas jo atsakomybę švelninančias aplinkybes.

4.4. Nuteistasis vertina, kad paskirtoji jam bausmė kelia pagrįstų abejonių teismo šališkumu ar kompetencijos stygiumi. Nors teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau jos jo atžvilgiu netaikė ir nepagrįstai net nesvarstė galimybės sušvelninti jam paskirtą bausmę BK 62 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinius skundus prokuroras prašo nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo E. Ž. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad tiek A. Ž., tiek E. Ž. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai paskyrė bei subendrino bausmes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. Ž. ir A. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistųjų E. Ž. ir A. Ž. apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau kiekvienas mano, kad buvo paskirta per griežta bausmė. E. Ž. nurodo, kad bausmė paskira nepakankamai įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, subendrinta bausmė turėtų būti sušvelninta, o daliai jam paskirtos bausmės galėjo būti taikomos BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. A. Ž. teigia, kad jam neteisingai subendrintos bausmės, paskirta per griežta subendrinta bausmė, neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nesvarstyta galimybė sušvelninti bausmę BK 62 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

7. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

Dėl E. Ž. apeliacinio skundo

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. teigia, kad jam paskirtoji bausmė yra per griežta. Nagrinėjamu atveju E. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

11. Skunde nurodoma, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į E. Ž. atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei jį charakterizuojančias aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajame akte buvo nurodoma viena E. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi ir viena sunkinanti: veiką padarė recidyvistas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į E. Ž. kaip bendrininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, pripažino E. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su Z. N. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, gali nepripažinti jos atsakomybe sunkinančia. Iš to darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo motyvuoti savo sprendimo dėl bendrininkų grupės pripažinimo ar nepripažinimo kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2011). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad E. Ž. buvo nusikalstamos veikos vykdytojas, o nustatęs, kad veika padaryta kelių vykdytojų pastangomis, esant kitiems bendrininkavimo objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, pagrįstai laikė veiką padarytą bendrininkų grupe ir į šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) atsižvelgė skirdamas bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

13. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas E. Ž. bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad E. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Skiriant bausmę įvertino E. Ž. asmenybę - tai, kad jis anksčiau teistas, be kita ko, ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. Ž. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės vykdymą atidedant, tačiau šios bausmės teigiamo poveikio E. Ž. nepadarė ir jis toliau kartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus. Teismas atsižvelgė į E. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas bei jau aptartą sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei jį charakterizuojančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai E. Ž. gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam E. Ž. tiek paskirta už atskirą nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 2 dalis) bausmė, tiek ir subendrinta bausmė nėra per griežtos. Įvertinus nuteistojo asmenybę nustatyta, kad jis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas 17 metų amžiaus, anksčiau keturis kartus teistas per mažesnį nei trejų metų laikotarpį (nuo 2019 m. lapkričio 14 d.), iš kurių tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (3 t., b. l. 183-186). Be to, jis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, šiuo metu atlieka bausmę. E. Ž. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka net 22 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Be to, nors apeliantas E. Ž. skunde nurodo, jog pradėjo dirbti, tačiau vadovaujantis Sodros duomenimis nuteistasis nedirba ir apskritai nėra legaliai dirbęs. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad E. Ž. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės bei tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingas, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris šiek tiek mažesnis už šios bausmės vidurkį – t. y. 2 metai ir 9 mėnesiai, nėra per griežtas. Švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pagrindo nėra.

15. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs E. Ž. laisvės atėmimo dvejiems metams devyniems mėnesiams bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikęs BK 64¹straipsnį ir sumažinęs iki vienerių metų 10 mėnesių, bausmę bendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsniu ir BK 64 straipsniu (nenurodant straipsnių dalių) su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams dešimt mėnesių ir nustatė E. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendžiais paskirtos bausmės nėra išbendrinamos, o sprendžiama tik dėl pagal abiejuose nuosprendžiuose/nutartyje subendrintų bausmių naujo bendrinimo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes E. Ž. teisingai taikė BK 63 straipsnį ir bausmes, paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Visgi, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes nenurodė BK 63 straipsnio atitinkamos dalies bei be pagrindo vadovavosi ir BK 64 straipsniu, nes nuteistasis vagystę, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė 2020 m. balandžio 9 d., t. y. prieš 2021 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimą. Teisėjų kolegija šį netikslumą taiso, šalina iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą į BK 64 straipsnį bei patikslina BK 63 straipsnio dalį, nustatant, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija vertina, kad pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino.

16. Atsakant į skundo argumentą, kad kitiems nuteistiesiems paskirtos bausmės net už dvi padarytas veikas yra švelnesnės, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas skirdamas bausmę ją individualizuoja atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tame tarpe ir į kaltininko asmenybę, todėl aplinkybė, jog už analogišką veiką kitiems nuteistiesiems yra skirtos švelnesnės bausmės, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės E. Ž..

17. Skunde apeliantas prašo taikyti dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

18. Bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų formalių pagrindų, bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau minėta anksčiau, E. Ž. bausmės vykdymo atidėjimas jau buvo taikytas tris kartus, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiais E. Ž. ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad E. Ž. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2022 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti šia nutartimi nustatytą galutinę trijų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priimant tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, jog E. Ž. sistemingai ir piktybiškai nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų, savo nusikalstamo elgesio nekeitė, bausmės vykdymo atidėjimo metu darė naujus administracinius nusižengimus, įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kurių įgyvendinimas anksčiau nuteistajam taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį nebuvo pasiektas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistajam E. Ž. BK 75 straipsnio ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo.

19. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteistajam E. Ž. paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

Dėl A. Ž. apeliacinio skundo

20. Apeliaciniame skunde A. Ž. pirmiausia akcentuoja, kad jam buvo paskirta per griežta galutinė subendrinta bausmė, o teismas neteisingai taikė bausmių bendrinimo taisykles. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

21. Nagrinėjamu atveju A. Ž. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), už kurių padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų bei už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. Ž. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi, nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas bei tai, kad nusikalstamas veikas, kurias padarė kartu su Z. N., jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų sunkumą ir kaltės formą: tai, jog A. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų ir dvi nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria prie apysunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Be kita ko, teismas atsižvelgė ir į A. Ž. jo asmenybę – jis anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. Ž. anksčiau jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant bausmės vykdymą, tačiau teigiamo poveikio A. Ž. nepadarė ir jis toliau kartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Ž. už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas skyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmes.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokioms Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų išvadomis. Nors nustatyta, kad A. Ž. verčiasi individualia veikla, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis anksčiau 5 kartus teistas, tame tarpe 3 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (3 t., b. l. 161-167). A. Ž. per pastarųjų 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka net 23 kartus, informacijos apie daugelio paskirtų baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 168-177). Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos įsitikinimu leidžia pagrįstai manyti, kad A. Ž. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės bei du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingas, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį, kuris yra mažesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis ar artimas vidurkiui, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Skirtos bausmės yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į nuteistojo A. Ž. lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.).???kasacinė nutartis Nr. 2K-210-697/2020). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas šią A. Ž. lengvinančią aplinkybę nustatė, į ją atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl šiuo aspektu apelianto teiginiai nepagrįsti.

25. Apeliantas A. Ž. nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti jam švelnesnės, negu įstatyme numatytos bausmės, vadovaujantis BK 62 straipsnio 3 dalimi. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, teismas gali skirti švelnesnę bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

26. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013). BK 62 straipsnyje nustatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais. Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo nurodyta, bausmė. Reikia pažymėti ir tai, kad ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2013, Nr. 2K-145-895/2020).???

27. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir esant kitoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Šiuo atveju byloje nustatyta tik viena A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl BK 62 straipsnio 2 dalis jo atžvilgiu netaikytina. Be to, apeliantas A. Ž. neatitinka ir BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, todėl skirti apeliantui švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, pagrindo nėra.

28. Apelianto A. Ž. apeliacinio skundo dalis dėl bausmių subendrinimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsta. A. Ž. nurodo, jog teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, nurodo, jog jo dvi įvykdytos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (įvykdytos 2020 m. balandžio 13 d. ir 2020 m. balandžio 20 d.) sudaro idealią sutaptį, todėl paskirtos bausmės už šias nusikalstamas veikas turėjo būti subendrintos apėmimo būdu.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

30. Šioje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. Ž., veikdamas kartu su Z. N. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 13 d. 12.20 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 8.30 val., sugadino svetimą turtą bei jį slaptai pagrobė ir šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šios nusikalstamos veikos buvo atliktos per trumpą laiko tarpą bei įgyvendinant bendrą sumanymą, todėl jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas subendrindamas už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir paskyrė galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

31. Tuo tarpu apelianto nurodytos dvi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (įvykdytos 2020 m. balandžio 13 d. ir 2020 m. balandžio 20 d.) yra įtvirtintos tame pačiame straipsnyje (BK 178 straipsnio 2 dalis), jos nebuvo padarytos viena po kitos, ar per trumpą laiko tarpą, be kita ko, nėra duomenų, jog jos buvo padarytos įgyvendinant bendrą sumanymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios veikos sudaro ne idealiąją, kaip kad teigia apeliantas, o realią nusikalstamų veikų sutaptį.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje bausmes bendrino apėmimo būdu, nes šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bei paskirtą 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme) ir paskyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis). Ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 4 metams bausme ir A. Ž. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

33. Šią bausmę bendrindamas su ankstesniu 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme teismas vadovavosi BK 63 straipsniu ir BK 64 straipsniais (nenurodant straipsnių dalių). Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes A. Ž. teisingai taikė BK 63 straipsnį ir bausmes, paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Tačiau teismas be pagrindo (kaip ir E. Ž. atžvilgiu) vadovavosi ir BK 64 straipsniu, nes nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki balandžio 21 d., t. y. prieš 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio priėmimą. Teisėjų kolegija šį netikslumą taiso, šalina iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą į BK 64 straipsnį bei patikslina BK 63 straipsnio dalį, nustatant, kad bausmės A. Ž. bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, kad ši akivaizdi teismo klaida nuteistųjų teisinės padėties nesunkina, o nustačius, kad analogiška klaida rezoliucinėje dalyje padaryta ir bendrinant bausmes Z. N., nuosprendis tikslinamas ir pastarojo atžvilgiu.

34. Apeliantas skunde nurodo, jog galutinė subendrinta bausmė negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio, o už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, kurios buvo bendrintos skundžiamame nuosprendyje, didžiausia galima bausmė – laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam skyrė didžiausią 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Visgi, teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. BK 63 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, skiriant bausmę už kelias nusikalstamas veikas, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas skyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už atitinkamo straipsnio sankcijos vidurkį, o A. Ž.paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 63 straipsnio 7 dalyje nustatyto maksimalaus bausmės dydžio.

35. Apeliaciniame skunde A. Ž. dar nurodo, kad teismas buvo šališkas ir teismo šališkumą sieja su jam paskirtos bausmės dydžiu. Atsakant į šį apelianto argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad teismo paskirta bausmė, kuri yra nepriimtina nuteistajam, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.??? Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018).??? Atsižvelgdama į priimtame nuosprendyje bausmės A. Ž. skyrimui nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas dėl to, jog, apelianto nuomone, paskyrė jam per griežtą bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

36. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteistajam A. Ž. paskirta bausmė laikytina tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

37. 2022 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 10 d. pažyma Nr. APD-2022-06915 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 173,33 Eur už E. Ž. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

38. 2022 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 16 d. pažyma Nr. APD-2022-07089 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 166,67 Eur už A. Ž. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

39. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistiesiems E. Ž. ir A. Ž. buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistieji E. Ž. ir A. Ž. atlieka paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas pripažinti antrinės teisinės pagalbos išlaidas procesinėmis ir jas priteisti iš nuteistųjų, šiuo atveju yra nesuderinamas su jų teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų E. Ž. ir A. Ž. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistųjų E. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nustatant kad:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. Ž. paskirtą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės (laisvės atėmimo ketveriems metams) pridedant dalį švelnesnės bausmės (vienerius metus) ir galutinę subendrintą bausmę A. Ž. nustatyti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, E. Ž. paskirtą vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės (laisvės atėmimo trejiems metams ir dešimčiai mėnesių) pridedant dalį švelnesnės bausmės (vienerius metus ir dvejus mėnesius) ir galutinę subendrintą bausmę E. Ž. nustatyti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Z. N. paskirtą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės (laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams) pridedant dalį švelnesnės bausmės (vienerius metus) ir galutinę subendrintą bausmę Z. N. nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą į BK 64 straipsnį.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 173,33 Eur iš nuteistojo E. Ž. ir 166,67 Eur iš nuteistojo A. Ž. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasSonata Raupėnaitė - LekarauskienėNida Vigelienė