- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- eAN2-56-806/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- R. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nutarime nustatyta, kad R. J. 2025 m. rugsėjo 15 d. apie 11.03 val. vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Už aptarto ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. J. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundas netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažįsta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apelianto įsitikinimu, Nutarimas ir skundžiama teismo nutartis neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant proceso teisės normas, apylinkės teismas netaikė skunde cituojamų ANK normų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama jų taikymo ir aiškinimo praktika, kas akivaizdžiai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
3.2. Bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtas mobiliomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvirtinamomis prie uniformos, vaizdo įrašas, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad jis nepadarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, įraše nėra fiksuotas tariamo kalbėjimo telefonu momentas.
3.3. Apylinkės teismas neįvertino, kad pareiškėjas buvo sustabdytas pareigūnų, kurie važiavo automobiliu, nepažymėtu įprastais policijos ženklais, kurie aprūpinti specialia įranga, leidžiančia fiksuoti pažeidimus be tiesioginio kontakto su vairuotojais. Tokia vaizdo medžiaga buvo pateikta tik teismui ir ją peržiūrėjus akivaizdžiai nustatyta, kad nesimato, jog R. J. kalbėtų telefonu.
3.4. Apylinkės teismas pareigūno (L. S.) parodymų nevertino kritiškai. Neatsižvelgė į Nutarime nurodomas aplinkybes, kurias nurodė skunde ir kurios apylinkės teismo liko nutylėtos. Pasak pareiškėjo, pareigūnas tik paprašęs vairuotojo parodyti mobilaus ryšio telefoną ir tik telefoną bei jo dėklą pamatęs, tarnybiniame pranešime jau konstatavo apie tariamą kalbėjimą telefonu, įdėtu į juodą dėklą.
3.5. Skundžiamoje nutartyje liko neįvertintos nurodytos aplinkybės apie automobilyje įrengtą laisvų rankų įrangą, prie kurios telefonas buvo prijungtas, dėl ko nebuvo nei poreikio, nei galimybės naudotis telefonu rankomis. Be to, telefonas buvo prijungtas prie krovimo laido, dėl ko laikyti jo prie kairiosios ausies kone fiziškai nebuvo įmanoma.
3.6. Apylinkės teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį nutartyje nurodydamas, kad „Pareiškėjas teigia, kad rankoje laikė rudos spalvos kortelių dėklą, tačiau šiam teiginiui nepateikia jokių įrodymų“. Padarytos išvados akivaizdžiai prieštarauja ANK nuostatoms, nes ne apeliantas turi įrodinėti, kad nėra kaltas, o pareigūnai ir teismas turi įrodyti apelianto kaltę.
3.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis grindžiama išimtinai vieninteliu byloje esančiu įrodymu, kurio nepatvirtina absoliučiai joks kitas byloje esantis įrodymas – pareigūno paaiškinimais. Analogiškai, kaip ir Nutarime, apylinkės teismas pateikė svarstymus apie tai, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų objektyvumu. Elementarios pareigūnų klaidos galimybė nebuvo nei tirta, nei įvertinta. Nebuvo tirta ar buvo atliekami kokie nors veiksmai telefonu – skambinama, rašoma žinutė, naršoma internete ir panašiai.
3.8. R. J. teigimu, jis aktyviai dalyvauja bylos procese, nes jam svarbus tiesos nustatymas. Apylinkės teismas bylą tyrė formaliai, byloje esančius duomenis vertino akivaizdžiai netinkamai, nesiėmė priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms, todėl tai sutrukdė teismui išnagrinėti bylą tinkamai bei priimti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nesivadovauta teisingo proceso principu, pažeistos esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės.
Atsiliepimas
4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų abejoti teismo padarytomis išvadomis.
4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir tenkinti apelianto apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinus su apeliaciniu skundu matyti, kad R. J. neigia administracinio nusižengimo padarymą (kaltę), Institucijos Nutarimu nustatytas teisės pažeidimo faktines aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis nepagrįsta ir neteisėta, buvo padaryti proceso teisės pažeidimai, kurie akivaizdžiai turėjo įtakos neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimui. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde ir Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties motyvus, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad tiek Institucijos 2025 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi proceso teisės pažeidimų padaryta nebuvo, o R. J. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta pilna apimtimi, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
6. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl skundžiamo Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra analogiškas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Naujų aplinkybių, kaip ir pažymi Institucija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, kurios nebūtų žinomos ar neaptartos skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartyje nenurodoma. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos apylinkės teismo nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, nereiškia, kad nutarimas ir (ar) nutartis priimta neteisėtai ar nepagrįstai.
7. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliaciniame skunde R. J. nurodo, kad apylinkės teismas kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo grindė faktiškai vieninteliu byloje esančiu įrodymu – pareigūno L. S. parodymais (paaiškinimais). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis) su pareiškėjo pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad R. J. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta ir įvertinta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, tiek Institucijos Nutarime. Proceso dalyvio išsakoma nuomonė dėl įrodymų vertinimo, kai teismas pagal savo vidinį įsitikinimą (įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma) nusprendžia ją vertinti kaip nepagrįstą, savaime nėra ANK normų pažeidimas, kaip tą nurodo apeliantas apeliaciniame skunde.
10. Padarytas administracinis nusižengimas įrodytas remiantis administracinį nusižengimą betarpiškai užfiksavusio pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame fiksuotos aplinkybės buvo patikrintos teisme apklausiant šį pareigūną – L. S. liudytoju, administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu, iš dalies vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti pareigūno parodymų objektyvumu. Nors apeliantas ir ginčija, kad teismas pareigūno (L. S.) parodymų nevertino kritiškai, taip pat neatsižvelgė į aplinkybes, kurias nurodė skunde ir kurios apylinkės teismo liko nutylėtos. Tačiau nei apeliaciniame skunde, nei administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie, be kita ko, apygardos teismui leistų abejoti pareigūno parodymų objektyvumu ar, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo, tačiau siekiant įrodyti pareigūno šališkumą administracinio nusižengimo byloje, nepateikta jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų, o vien deklaratyvus teiginys nesudaro pagrindo teismui laikyti, kad pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, buvo šališkas. Nagrinėjamu atveju R. J. kaltė įrodyta ne tik pareigūno L. S. parodymais, kurių apygardos teismas nekartoja, nes jie aptarti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tačiau ir tarnybiniu pranešimu, Nutarimu administracinio nusižengimo byloje, administracinio nusižengimo protokolu, dalis aktualaus įvykio aplinkybių užfiksuotos ir vaizdo įrašuose. Tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta – „BMW v/n (duomenys neskelbtini), kurio automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį laikė rankoje mobiliojo ryšio priemonę telefoną su juodos spalvos dėklu priglaudęs prie kairės ausies“, tuo tarpu apeliantas laikosi pozicijos, kad rankoje laikė kortelių dėklą, todėl apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių kokiu tikslu apeliantui priglaudus prie kairės ausies reikėtų laikyti kortelių dėklą, taip pat jokių aplinkybių ar skundo argumentų dėl to nenurodoma, tik tvirtinama, kad telefonu nesinaudojo. Vien subjektyvi nuomonė, kad pareigūnas tik paprašęs vairuotojo parodyti mobilaus ryšio telefoną ir tik telefoną bei jo dėklą pamatęs, tarnybiniame pranešime jau konstatavo apie tariamą kalbėjimą telefonu, įdėtu į juodą dėklą, nepaneigia tiek tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių, tiek pareigūno apklausos protokole nurodytų aplinkybių, kad jis matė tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Pastebėtina, kad šias aplinkybes užfiksavę pareigūnai aiškiai matė ir nurodė fiksuotas aplinkybes, todėl nėra pagrindo svarstyti ir apeliaciniame skunde nurodomos galimos klaidos tikimybės. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad apelianto kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.
11. Nors apeliantas ir nurodo tuos pačius skundo argumentus, kurių, jo nuomone, apylinkės teismas nevertino, ar įvertino netinkamai, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis priimta neteisėtai ar nepagrįstai. Teismas turi pareigą patikrinti skundžiamo Institucijos Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau tam, kad tą padarytų, neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno skundo argumento, jeigu padarytos motyvuotos ir pagrįstos išvados, kurios sudarė teisėtą pagrindą nutarties priėmimui. Pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, privaloma tik tuomet, kai objektyviai vertinant, tai galėtų turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties turinį, esminių pažeidimų padaryta nebuvo. Apelianto samprotavimai ir siūlomas įrodymų vertinimas, kad iš pateikiamų vaizdo įrašų nėra galimybės aiškiai matyti, jog R. J. vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone, o rankoje laikė kortelių dėklą. Apygardos teismas sutinka, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų negalima matyti aiškaus administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau tai paties administracinio nusižengimo padarymo fakto nekeičia ir nepaneigia. Byloje įvertintos aplinkybės, kad R. J. vairuojamą automobilį policijos pareigūnai matė iš artimo atstumo (važiavo šalia susigretinę), tai patvirtina ir vaizdo įrašas, parodymus davė teisme pareigūnas L. S. apklaustas liudytoju ir nurodė tas pačias aplinkybes, kurias užfiksavo tarnybiniame pranešime, t. y. nuosekliai tvirtino, kad aiškiai matė daromą teisės pažeidimą. Byloje surinktų įrodymų visuma pakankama apelianto kaltei pagrįsti, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje remiamasi išimtinai pareigūno L. S. parodymais, atmetamas kaip nepagrįstas.
12. Apeliantas skunde nurodo ir kitas aplinkybes, dėl kurių apylinkės teismas nepasisakė, apeliantas jas pakartojo apeliaciniame skunde – kad nebuvo mėginama nustatyti faktinės aplinkybės, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku telefonu buvo naudojamasi. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad naudojimasis mobiliojo ryšio priemone pagal KET 20 punktą ir ANK 417 straipsnio 3 dalį yra suprantamas plačiąja prasme, t. y. draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu – skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, netgi jo laikymas, varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jeigu transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-231-462/2018). Taigi, jeigu ir būtų nustatytos apelianto minimos aplinkybės, kad šis tuo metu niekam neskambino su jo nurodomu telefonu, SMS žinučių nerašė ir neatliko kitų veiksmų su mobiliojo ryšio telefonu, tai nepaneigtų padarytų išvadų dėl R. J. kaltės.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, 2AT-13-976/2019). Vien teiginiai, kad teisminis procesas R. J. kainavo daugiau, nei paskirta susimokėti administracinė nuobauda, nesudaro pagrįsto ir teisėto pagrindo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Argumentai, kad vairuotame automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga, todėl šis neturėjo priežasties naudotis mobiliojo ryšio telefonu, taip pat nuoseklios pozicijos laikymasis, kad telefonas buvo prijungtas prie krovimo laido, apygardos teismo vertinimu niekaip nepaneigia nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių reikšmingų administracinei atsakomybei šioje byloje.
14. Apibendrinant tai, kas aptarta, konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog R. J. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismo vertinimu, apeliantui už šį administracinį nusižengimą paskirta nuobauda taip pat yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atsižvelgta į visas aplinkybes parenkant administracinę nuobaudą, atitinkanti nubaustojo asmenybę (nusižengimas padarytas pakartotinai), teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar ją keisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.