Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namų atstovei laikinai einančiai direktorės pareigas A. L. ir jo atstovei advokatei A. N.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą byloje išvadą (b. l. 27) ir teismo posėdyje paaiškino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. Š. motinai I. Š. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia dukros V. Š. atžvilgiu, mergaitės tėvas R. T. mirė (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. Š. nustatyta nuolatinė rūpyba, jos rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namai. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas netinkamai atliktų rūpintojo pareigas ar jas naudotų priešingai nepilnametės mergaitės interesams, todėl neprieštarauja pateiktam pareiškimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš pateiktos gimimo įrašo kopijos matyti, kad nepilnametės V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra I. Š., o tėvas – R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. Š. motinai I. Š. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia dukros V. Š. atžvilgiu. Mergaitė gyveno su tėvu R. T. iki jo mirties, o Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. Š. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, jos rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namai (b. l. 7–8).

Kaip matyti iš į bylą pateiktos Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L. V. pažymos, po nepilnametės V. Š. tėvo R. T. mirties į jo palikimą nėra išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, o nepilnametė V. Š. yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė (b. l. 5, 17, 18).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti (pratęsti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Nustatyta, kad nepilnametė V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), būdama palikėjo R. T. vienintelė dukra, yra pirmos eilės įpėdinė ir turi paveldėjimo teisę į mirusiojo palikimą pagal CK 5.11 straipsnį (b. l. 17). Byloje nėra duomenų apie tai, kad į mirusiojo R. T. palikimą būtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, nepateikė teismui prieštaravimų dėl nepilnametės V. Š. vardu palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Pareiškėjo, atliekančio nepilnametės V. Š. rūpintojo ir jos turto administratoriaus pareigas, nurodyta aplinkybė, jog praleido terminą palikimui priimti nepilnametės V. Š. vardu dėl svarbių, objektyvių priežasčių, nes apie paveldimą turtą, kurį sudaro piniginės lėšos, sukauptos pensijų kaupimo fonde (b. l. 18), sužinojo iš notarės tik tapęs nepilnametės V. Š. rūpintoju, kai nuo palikėjo mirties buvo praėję pora metų, ir iš karto kreipėsi į advokatą parengti reikiamus dokumentus. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės byloje nepaneigtos jokiais kitais įrodymais, todėl jomis abejoti teismas neturi pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pareiškėjo kaip įstatyminio nepilnametės V. Š. atstovo, elgesyje nesąžiningumo ar aplaidumo požymių, ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių ir aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, dėl ko terminas palikimui priimti nepilnametės V. Š. vardu atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).

Nagrinėdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir spręsdamas prašomo leidimo išdavimo klausimą, teismas turi atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y., nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Nagrinėjamojoje byloje nepilnametės V. Š. įstatyminis atstovas yra pareiškėjas (b. l. 7–8), todėl jis turi teisę nepilnametės V.Š. vardu, atsižvelgiant į jos interesus, priimti palikimą, atsiradusį po V. Š. tėvo R. T. mirties.

Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Sutinkamai su CK 5.53 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Galimybė apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo reiškia ir galimybę apsispręsti dėl atsakomybės už palikimo skolas apimties. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto; į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Pareiškėjas nurodė, kad jis renkasi palikimo priėmimo pagal apyrašą būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečio vaiko interesus. Teismas tenkina šį pareiškėjo prašymą, kadangi teismo leidimo išdavimo klausimas, kai tai susiję su vaikų teisėmis, sprendžiamas išimtinai vaikų interesais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalis, CK 3.3 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjui išduotinas teismo leidimas priimti nepilnametės V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po jos tėvo R. T. mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjo pasirinktam antstoliui pavestina sudaryti turto, likusio po R. T. mirties, apyrašą per vieną mėnesį nuo kreipimosi į antstolį dienos (CK 5.2 straipsnio 1 dalis ir 5.53 straipsnis).

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui nepilnametės V. Š. rūpintojui Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti nepilnametės globotinės V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu ir nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notaro biurą R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išduoti pareiškėjui nepilnametės V. Š. rūpintojui Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namams teismo leidimą priimti nepilnametės V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po jos tėvo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Turto apyrašui sudaryti nustatyti vieno mėnesio terminą nuo kreipimosi į antstolį dienos.

Pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po R. T. mirties, apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.