- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2-17-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01448-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- Z. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Z. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. G. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad bylose, kuriose buvo priimti jos išvardyti procesiniai sprendimai, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatos; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2 851,96 Eur turtinei žalai atlyginti, 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. procesines palūkanas.
2. Grįsdama pareikštus reikalavimus, ieškovė ieškinyje apibūdino teisminius procesus, vykusius sprendžiant ieškovės ir kitų žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių bendraturčių ginčus. Ieškovė nurodė, kad bylas nagrinėję teismai neužtikrino teisingo jų išnagrinėjimo ir lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, leido priešingai bylos šaliai vilkinti procesą ir neribotai tikslinti reikalavimus, suteikdami jai privilegijuotos šalies statusą ir nevertindami jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą, valstybės institucijos neužtikrino, kad bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką ir teisminis procesas tęsėsi daugiau nei 22 metus, vieną iš bylų išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Ieškovė nurodė, kad jos prašomą priteisti turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos, kai bylos teisme buvo nagrinėjamos pakartotinai. Daugiau nei 22 metus vykę teisminiai procesai ir ilgalaikė nežinomybė dėl bylų baigties turėjo įtakos ieškovės sveikatai, ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinius sukrėtimus, todėl ji prašo atlyginti ir neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį ieškovei.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo ir nedetalizavo neteisėtų veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą atitinkamus teismų (teisėjų) veiksmus vertinti kaip neteisėtus ar juo labiau įvertinti, kaip šie veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su prašoma priteisti žala. Priėmus ieškinį, kurio pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui – kokios aplinkybės turi būti ištirtos ir įvertintos. Ieškovė turėtų aiškiai išdėstyti ieškinio dalyką pagrindžiančias faktines aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusių ir galiojančių teismo sprendimų, kuriais išspręstas ginčas, pagrįstumo, netikrina, ar teismas pagrįstai pritaikė teisės normas, taip pat nevertina bylą nagrinėjusio teismo sudėties teisėtumo. Tokios aplinkybės yra vertinamos skundžiant teismo sprendimą instancine tvarka ir negali sudaryti savarankiško ieškinio pagrindo. Apibūdindama patirtą žalą, ieškovė nurodė patyrusi emocinius sukrėtimus, pažymėjo, kad teisminiai procesai turėjo įtakos jos sveikatos būklei, tačiau šių aplinkybių ji taip pat nedetalizavo ir neįrodė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė jau anksčiau inicijavo bylas dėl ieškinyje nurodytų teismų procesinių sprendimų. Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, tačiau šis ieškinys buvo grąžintas ieškovei jai neištaisius teismo nustatytų trūkumų. Šiuo atveju jau ieškinio priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad reiškiamas ieškinys negalės būti patenkintas ir kad pareikštų reikalavimų nėra įmanoma išnagrinėti. Įvertinęs, kad ieškovė siekia įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūros ir su tuo sieja reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nenurodžiusi iš esmės jokių kitų žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pagrindų, teismas laikė, kad ji neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą su tokiais reikalavimais. Nenustatęs teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisakė priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Įstatymų leidėjas yra nustatęs reikalavimus ieškinio formai, bet ne reikalavimus dėl teikiamų įrodymų. Pagal įstatymą, tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, teismas turi nustatyti terminą jų trūkumams pašalinti. Teismas akivaizdžiai pažeidė šią nuostatą, kuri yra jam privaloma. Tokiu būdu teismas parodė turintis išankstinį nusistatymą ieškovės, kuri reiškia reikalavimus, susijusius su teismų veikla, atžvilgiu.
6.2. Ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, yra aiškus ir konkretus, suformuluotas nurodant pažeidimų teisinį reglamentavimą. Tokie reikalavimai jau buvo formuluojami ir teismų praktikoje. Reikalavimas reiškiamas dėl kelių pažeidimų, iš kurių vienas – per ilgas bylų nagrinėjimas, užsitęsęs net 22 metus, kai tas pats ginčas buvo kelis kartus nagrinėjamas iš naujo. Šis reikalavimas yra taikomas visumai teismų sprendimų, priimtų sprendžiant ieškovės ginčą, todėl negali būti tapatinamas su vienu konkrečiu teismo sprendimu. Reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų taip pat yra aiškus. Teismas, priimdamas ieškinį, neturėjo šioje proceso stadijoje vertinti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir teikti išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties.
6.3. Teismas nurodė, kad jis naudojasi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančia informacija, tačiau kitaip nei jo nurodyti kiti teismai, netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir teismų praktikos dėl tokio pobūdžio ginčų. Tai rodo teismo šališkumą ir jo siekį eliminuoti ieškovės teisę reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo konstatuojant netinkamą teismų darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį ieškovei, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
9. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
10. Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Šis procesinis dokumentas turi atitikti tiek bendrus visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, išdėstytus CPK 111, 114 ir 115 straipsniuose, tiek ir specialius CPK 135 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui ir formai. Vienas iš svarbiausių CPK nustatytų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui – tai reikalavimas aiškiai nurodyti jame ieškovo reikalavimą, reiškiamą atsakovui (ieškinio dalykas), ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia tokį savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
11. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teismas, priimdamas ieškinį, turi įvertinti, ar jis atitinka formalius jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad teismas šioje proceso stadijoje turi įvertinti, ar ieškovas aiškiai ir suprantamai suformulavo savo pateikto ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), nurodė kitus pagal įstatymą procesiniuose dokumentuose privalomus nurodyti duomenis (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalis), tinkamai pasirašė pateiktą procesinį dokumentą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas), sumokėjo atitinkamo dydžio žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis) ir pan. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nors, kaip minėta pirmiau, teismas, priimdamas ieškinį, turi, be kita ko, įvertinti, ar ieškovas, kreipdamasis į teismą, tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, šis įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas negali būti aiškinamas taip, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, teismas taip pat turi taikyti trūkumų šalinimo institutą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Tačiau teismas negali atsisakyti priimti ieškinį dėl to, kad, jo vertinimu, byloje pareikšti reikalavimai nėra pakankamai detalizuoti ar kad pagal juos negalės būti priimtas ieškovui palankus procesinis sprendimas.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinyje suformulavusi du reikalavimus: visų pirma, ieškovė prašo pripažinti savo teisių pažeidimą, t. y. ji prašo pripažinti, kad nagrinėjant jos nurodytas bylas, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos Protokolo Nr. 1 nuostatos; antra, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus ieškinyje išdėstytus duomenis, matyti, kad ieškovė savo teisių pažeidimus kildina iš aplinkybių, susiklosčiusių teismams nagrinėjant civilines ir administracines bylas dėl turto, kurio viena iš bendraturčių yra ieškovė – ieškinyje ieškovė išsamiai aprašė teismo procesus, vykusius dėl jos nurodyto turto, ir nurodė, kad šios bylos buvo nagrinėjamos nepagrįstai ilgai, teismų procesuose nebuvo užtikrintas lygiateisiškumo principas, buvo pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas ir pan.
14. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pareikštu ieškiniu, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Grįsdamas tokią poziciją, teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo – ji nedetalizavo, kokius konkrečius teismų ar teisėjų veiksmus ji laiko neteisėtais ir konkrečiai nepagrindė, kaip pasireiškė jos patirta neturtinė žala. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinys negalės būti nagrinėjamas teisme ir negalės būti teismo patenkintas, kadangi ieškovė, reikšdama šį ieškinį, siekia, jog būtų peržiūrėti įsiteisėję teismų sprendimai, būtų įvertinta, ar juose tinkamai buvo pritaikytos teisės normos, ar bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas. Taigi, teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį, dėl to, kad, viena vertus, jame nėra pakankamai aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas, antra vertus, ieškinyje pareikšti reikalavimai, teismo vertinimu, negalės būti patenkinti išnagrinėjus bylą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrįsta.
15. Aplinkybė, kad, teismo vertinimu, ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, išsamiau nedetalizavo, kokius teismų veiksmus ji prašo vertinti neteisėtais ar kokius konkrečius jai sukeltus neigiamus padarinius vertina kaip kilusią neturtinę žalą, pagal anksčiau šioje nutartyje aptartas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, sudaro pagrindą teismui pasinaudoti ieškinio trūkumų pašalinimo institutu, o ne atsisakyti priimti ieškovės pateiktą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Todėl nustatęs pirmiau minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo informuoti ieškovę, kad, jo vertinimu, ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, ir nustatyti ieškovei pakankamą terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus, išaiškindamas jai, kad, nepašalinus nustatytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir bus jai grąžintas (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
16. Kita teismo nurodyta aplinkybė, sudariusi pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, t. y. aplinkybė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai, teismo vertinimu, yra keliami dėl įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūros ir negalės būti patenkinti išnagrinėjus bylą, taip pat nesudaro pagrindo priimti tokį procesinį sprendimą. Kaip minėta pirmiau, ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, neprivalo šioje proceso stadijoje įrodyti jo pagrįstumo, o teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, tokių aplinkybių nevertina. Tai, ar ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, ar jos ieškinyje nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip teismų atlikti neteisėti veiksmai, sukėlę ieškovei žalą, ar, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje tik siekia, kad būtų peržiūrėtos anksčiau išnagrinėtos bylos, kuriose yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, galės būti įvertinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokios aplinkybės sudaro pagrindą dar ieškinio priėmimo stadijoje atsisakyti priimti ieškinį, prieštarauja ankstesniuose šios nutarties punktuose aptartoms įstatymo nuostatoms ir teismų praktikai.
17. Pagrindo atsisakyti priimti ieškinį nesudaro ir teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovė jau anksčiau bandė inicijuoti bylą, kurioje ji taip pat kėlė klausimus, susijusius su šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytais teismų procesais, tačiau ieškinys teismo nutartimi buvo grąžintas ieškovei jai neištaisius teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Vien tai, kad ieškovei kitose civilinėse bylose jau buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatų, reglamentuojančių teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, turinys ir šios teisės įgyvendinimo tvarka, nesudaro teismui pagrindo nepaisyti CPK normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-370/2022). Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šimis aplinkybėmis atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį.
18. Kita vertus, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti, jog priimant jos nurodytus teismų procesinius sprendimus buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, nesukels ieškovei jokių materialinių teisinių padarinių. Teismui patenkinus tokį ieškovės reikalavimą ir pripažinus jos teisių pažeidimus, ieškovės teisių ir pareigų apimtis savaime nepakis (jos nebus sukurtos, panaikintos, modifikuotos). Įvertinus ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes galima padaryti išvadą, kad šis reikalavimas yra pareikštas siekiant pagrįsti ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri, jos vertinimu, buvo sukelta dėl teismų procesuose padarytų teisės normų pažeidimų. Formuluodama aptariamą reikalavimą ieškovė nori pasiekti procesinių, o ne materialinių padarinių, todėl šis reikalavimas turėtų būti vertinamas ne kaip savarankiškas ieškinio dalykas, bet kaip aplinkybės, kuriomis yra grindžiami ieškovės pareikšti reikalavimai atlyginti jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir grąžino jį ieškovei. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti ieškovės Z. G. ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.