Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-1628-861/2023 atsisakyta priimti ieškovės Z. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės Z. G. ieškinys, kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad bylose, kuriose priimti: 1999 m. kovo 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas, 1999 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, Šiaulių apygardos administracinis teismo 2001 m. balandžio 30 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. birželio 19 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, 2003 m. spalio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 16 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 20 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, 2015 m. birželio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos; 2) iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti ieškovei 2 851,96 Eur žalos atlyginimą, 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo reikalaujamos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl byla nagrinėjama atsižvelgiant į atskirajame skunde išdėstytus skundžiamos nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo argumentus.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

9. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tame teisme, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Siekiant nustatyti tokį teismą, kompetentingą nagrinėti konkretų ginčą, CPK 25–36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės, pagal kurias yra nustatomas bylų rūšinis teismingumas (įvertinama, kuris iš teismų – bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas – turi nagrinėti bylą, taip pat nustatoma, kuris iš bendrosios kompetencijos teismų (apylinkės ar apygardos teismas) turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas), ir teritorinis teismingumas (įvertinama, kuris konkretus teismas iš visų esančių apylinkės ar apygardos teismų turi kompetenciją nagrinėti bylą).

11. Kai asmuo pateikia ieškinį teismui, kuriam jis nėra teismingas, tokį ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo apylinkės ir apygardos teismams. Pagal bendrąją CPK 26 straipsnyje išdėstytą taisyklę, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Šios taisyklės išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi CPK 27 straipsnio 1 punkto redakcija).

13. Apeliantė ieškinyje suformulavo du reikalavimus, t. y. priteisti 2 851,96 Eur žalos ir 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmasis reikalavimas dėl 2 851,96 Eur turtinės žalos atlyginimo neviršija ieškinio pateikimo dieną (2022 m. lapkričio 16 d.) galiojusios CPK 27 straipsnio 1 punkte redakcijos numatytos 40 000 Eur sumos, o antrasis nors ir viršija šią sumą, tačiau patenka į CPK 27 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, kuomet ne pareikšto reikalavimo dydis, o jo pobūdis nulemia bylos teismingumą. Kaip minėta, reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo reikalaujamų priteisti sumų dydžio, nagrinėjami apylinkės teismuose.

14. Taigi, įvertinus ieškinio reikalavimus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė, kad šiuo atveju byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui, ir, atsižvelgdamas į atsakovės buveinės vietą, išaiškino ieškovei, jog ji su ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Dėl apeliantės argumento, kad teismas pats turėjo perduoti apeliantės ieškinį kitam teismui pagal teismingumą, pažymėtina, jog tokia taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai po bylos iškėlimo paaiškėja, kad ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 d. 4 punktas). Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės ieškinį dar nepradėta, teismas sprendė tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, todėl teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.