Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-11889-566/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
e2-11889-566/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
UAB „Arcusta“
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai
Viačeslavas Ivanovas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei, Jolitai Aleksejūnaitei

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovuiatsakovo atstovei Laurai Gauronskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Arcusta“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas, kad su atsakovu 2017-12-08 sudarė Sausumos transporto parko draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Sutartimi nustatytas draudimo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi visų rizikų draudimu buvo apdraustas ieškovo valdomų transporto priemonių parkas, įskaitant ir vilkiką DAF XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). ieškovo vairuotojas A. P., (duomenys neskelbtini) vairuodamas vilkiką DAF XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu vairuotojas vengdamas susidūrimo su automobiliu remontuojamame kelio ruože atsitrenkė į kelio atitvarus. Po eismo įvykio vairuotojas bendru pagalbos telefonu 112 skambino Prancūzijos atsakingoms institucijoms, tačiau į įvykio vietą pareigūnai neatvyko. Nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik ieškovo vilkikas ir kitiems tretiesiems asmenims eismo įvykio metu žalos padaryta nebuvo. Ieškovas apie (duomenys neskelbtini) eismo įvykį pranešė atsakovo atstovui ir atsakovui pateikė vilkiko remonto sąmatą. Ieškovas nurodo, jog administruojant žalos bylą atsakovas pareikalavo iš ieškovo įrodymų, kad apie eismo įvykį vairuotojas pranešė policijai, todėl ieškovas pateikė atsakovui vairuotojo telefono ekrano nuotraukas. Nurodo, kad atsakovas sumažino ieškovui mokėtiną draudimo išmoką iki 1500,00 Eur, kadangi ieškovas nesilaikė draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų t.y. nepranešė policijai apie eismo įvykį. Eismo įvykio metu apgadinto vilkiko remonto suma sudarė 4041,49 Eur be PVM, kurią ieškovas apmokėjo 2019-01-18. Nurodo, jog atsakovas pritaikęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą (300,00 Eur) išmokėjo 1200,00 Eur ir ieškovui liko neatlyginta 2541,49 Eur eismo įvykio metu padarytos žalos suma. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2541,49 Eur draudimo išmokos, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-4).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad apie įvykusį draudiminį įvykį ieškovas atsakovui pranešė iš karto, bei pateikė remonto sąmatą. Pažymėjo, jog pagal Prancūzijos teisės aktus į tokius eismo įvykius policija nevyksta. Taip pat pažymėjo, jog vairuotojas skambino policijai, tačiau pokalbis buvo trumpas, kadangi vairuotojas nemoka prancūzų kalbos. Nurodė, jog eismo įvykyje apgadinta transporto priemonė buvo suremontuota. Pažymėjo, jog ieškovas draudimo Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.7 punkto bei 14.3 punkto 6 dalies nepažeidė. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas buvo apdraudęs UAB „Arcusta“ sausumos transporto priemonių parką (draudimo polisas Nr(duomenys neskelbtini)), draudimo laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis sudaryta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Taisyklės), kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas, vairuodamas UAB „Arcusta“ priklausančią transporto priemonę DAF XF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį - vairuotojas, vengdamas susidūrimo su automobiliu, remontuojamame kelio ruože atsitrenkė į kelio atitvarus. Atsakovas nurodė, jog išanalizavęs draudėjo pateiktus dokumentus, draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką už draudiminį įvykį sumažino, vadovaudamasis Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.7 punktu bei 14.3 punkto 6 dalimi, kadangi ieškovas nesilaikė draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų t.y. nepranešė policijai apie eismo įvykį. Pažymėjo, jog ieškovas neginčijo, kad buvo tinkamai supažindintas su draudimo sąlygomis ir Taisyklėmis. Atsakovas, įvertinęs draudimo riziką, sutartimi nustatė draudiminės apsaugos ribas, nustatydamas papildomas sąlygas, kurias turi vykdyti draudėjas. Sąlyga, nedelsiant informuoti kompetentingas įstaigas (šiuo atveju - policiją) apie eismo įvykį - yra visiškai aiški, konkreti, nėra siurprizinė ar reikalaujanti iš ieškovo, kaip draudimo sutarties šalies, papildomų pastangų ar investicijų. Nurodė, jog ieškovas pateikė telefono ekrano nuotraukas, iš kurių matyti, kad pokalbis telefonu bendruoju pagalbos numeriu truko 10 sekundžių, todėl atsakovas, atsižvelgęs į Taisyklių 5.7 punktą ir 10 sekundžių trukmės pokalbį bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, nusprendė nevertinti jo kaip tinkamo policijos informavimo apie įvykį bei pritaikęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą (300,00 Eur) išmokėjo 1200,00 Eur ieškovui. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ( e.b.l. 47-51).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad įvykus eismo įvykiui ieškovas privalėjo apie įvykį pranešti policijai. Nurodė, jog ieškovo nereikalavo pateikti kompetentingų institucijų pažymų, o įrodymus, kad buvo pranešta policijai apie eismo įvykį. Taip pat nurodė, jog Prancūzija neteikia dokumentų ar pažymų apie eismo įvykius. Atsakovo atstovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikdamas įrodymų, kad apie eismo įvykį buvo pranešta policijai pažeidė draudimo sutarties ir taisyklių nuostatas, taip užkirsdamas kelią išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Prašė ieškinį atmesti

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas (draudėjas) ir atsakovas (draudikas) pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Taisyklės) laikotarpiui nuo nuo (duomenys neskelbtini) sudarė Sausumos transporto parko draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos visų rizikų draudimu ieškovui nuosavybes teise priklausančios ir eksploatuojamos sausumos transporto priemonės. Draudimo sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė dėl konkrečių transporto priemonių, kurioms galioja draudimo apsauga, įskaitant ir ieškovui priklausančią transporto priemonę DAF XF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6-23).

Byloje pateiktas transporto priemonės DAF XF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad vengdamas susidūrimo su automobiliu remontuojamame kelio ruože atsitrenkė į kelio atitvarus, pranešė apie įvykį pagalbos tarnybai numeriu 112, tačiau policija neatvyko. (1 t., e.b.l. 41-42). Byloje pateiktos telefono ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuotas skambutis pagalbos numeriu 112 ( e.b.l. 35-36). Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovas prašė ieškovo pateikti telefono, iš kurio buvo skambinta policijai, skambučių išklotinę (e.b.l. 24-26, 38). Byloje pateiktas 2019-01-17 ieškovo prašymas, kuriame nurodyta jog ieškovas tokios išklotinės pateikti neturi galimybės.(e.b.l. 29). Remiantis byloje pateikta UAB CargoGo TTS Zwegniederlassung Deutschalnd remonto darbų ir detalių sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remonto kaina sudaro 4.041,49 Eur be PVM.( e.b.l. 39-40). Byloje pateikta UAB CargoGo TTS Zwegniederlassung Deutschalnd 2018-11-30 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) už remonto darbus 4.041,49 Eur be PVM sumai, kurią ieškovas 2019 01-18 apmokėjo. Byloje pateiktas 2019-02-26 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 1200,00 Eur draudimo išmokos apmokėjimą ieškovui ( e.b.l. 101).

Civilinio kodekso 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi Draudimo sutarties pasirašymo metu) 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio priskyrimo draudžiamiesiems įvykiams. Atsakovas sutiko, kad įvykęs eismo įvykis yra draudžiamasis, tačiau remdamasis Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.7 punktu bei 14.3 punkto 6 dalimi, sumažino draudimo išmoką matyvuodamas tuo, kad ieškovas nesilaikė draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pritaikęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą (300,00 Eur) atlygino 1200,00 Eur dydžio žalą. Atsakovas nurodė, jog pagal Taisyklių specialiosios dalies 14. 3 punktą, kuriame numatytos draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo sąlygos, yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba sumažinti jos mokėjimą. Tokių sąlygų buvimą nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti atsakovas.

Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog draudžiamuoju įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad draudimo taisyklės turi numatyti įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų – nedraudžiamuosius įvykius. Taigi atsakovo pareiga atlyginti žalą draudėjui yra kildinama iš sutartinių įsipareigojimų – draudimo sutarties. Pažymėtina, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, šios nuostatos yra taikomos tuo atveju, kai sutartyje šalys nėra aptarusios, kad konkrečios aplinkybės bus laikomos nedraudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-695/2016). Esminiai sutarčių aiškinimo principai (nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-127/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga reiškia, jog šalis privalo įrodyti aplinkybes, kurios sudaro jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos draudimo sutarties Taisyklių specialiųjų sąlygų 8.1.2 punktas numato, jog atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo apie jį nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (policijai, priešgaisrinės saugos tarnybai, avarinei tarnybai ir t. t.). Draudimo sutarties Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.7 punkte numatyta, jog draudimo išmoka gali būti mažinama iki 14.3. punkto 5 ir 6 dalyse nustatytų limitų arba nemokama, jeigu atsitikus galimai draudžiamajam įvykiui nebuvo įvykdytos šių Taisyklių 14.3 punkte nurodytos pareigos. Taisyklių specialiųjų sąlygų 14.3 punkto 6 dalyje numatyta, jog draudimo išmoka draudžiamojo įvykio atveju dėl transporto priemonės sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo mokama tik pateikus šalies, kurioje įvyko įvykis, kompetentingų įstaigų išduotus (jeigu tokie dokumentai yra išduodami pagal toje šalyje galiojančius norminius teisės aktus), įvykį patvirtinančius, dokumentus, jeigu nuostoliai, atsiradę dėl eismo įvykio, kai kitu įvykio dalyviu yra ne transporto priemonės valdytojas (pvz., gyvūnas), arba nėra kito eismo įvykio dalyvio, viršija 1500,00 Eur dydžio sumą. Pagal Prancūzijos Kelių eismo taisyklių nuostatas (219-222), kviesti policiją į eismo įvykio vietą privaloma, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, nesutariama su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ar eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo asmens, kai jam padaryta tik turtinė žala. Taigi ieškovas pagal įvykio vietoje galiojusias Kelių eismo taisykles neprivalėjo kviesti policijos, šiuo atveju policija nėra kompetentinga įstaiga tirti eismo įvykį. Su šia aplinkybe tiek savo atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovas sutiko ir patvirtino, jog pateikti kompetentingų įstaigų išduotus, įvykį patvirtinančius, dokumentus nereikalavo.

Pažymėtina, jog atsakovo argumentas, jog ieškovas nepateikė atsakovui tinkamų įrodymų, kad buvo pranešta policijai apie eismo įvykį, Draudimo sutarties, Taisyklių specialiųjų sąlygų ir Prancūzijos Kelių eismo taisyklių kontekste, vertintinas, kaip neteisingas, nesąžiningas ir neprotingas (CK 1.5 straipsnis), paremtas tik atsakovo deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas siekė sąmoningai suklaidinti atsakovą apie žalą, jos dydį ar apsunkinti pareigą ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog skambutis pagalbos numeriu 112 buvo užfiksuotas, tačiau dėl to, kad vairuotojas nemoka prancūzų kalbos trūko tik 10 sekundžių. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, užkirto kelią draudimo bendrovei tirti įvykio aplinkybes. Ieškovas visus duomenis, kuriuos turėjo galimybę pateikti, apie draudžiamąjį įvykį atsakovui pateikė, savo pareigą bendradarbiauti, padėti draudikui išsiaiškinti draudžiamojo įvykio aplinkybes, pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudžiamuoju įvykiu, vykdė sąžiningai. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog ieškovas nepažeidė Draudimo sutarties Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.7 ir 14.3 punktuose numatytų pareigų.

Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, jog draudėjas visais atvejais privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas tam, kad būtų imtasi protingų priemonių įvykio aplinkybės užfiksuoti. Šalių sudaryta Draudimo sutartis įpareigoja šalis, bet ne kompetentingas institucijas užfiksuoti įvykio aplinkybes, būtinas nustatyti draudžiamojo įvykio žalos faktą, dydį ir priežastis, todėl verslo rizikos iš dalies mažinimas institucijų pagalba, kurios nėra draudimo sutarties šalimi, negalimas (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovas atliko veiksmus, dėl kurių atsakovas negalėjo administruoti žalos bylos. Vertinant nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, jog Draudimo sutarties Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.7 ir 14.3 punktų pagrindu turi teisę sumažinti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 2541,49 Eur neišmokėtos draudimo išmokos (4041,49 Eur nuostoliai – 300,00 Eur besąlyginė išskaita – 1200,00 Eur išmokėta draudimo išmoka).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2541,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-03-05. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 568,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro – 56,00 Eur žyminis mokestis (1 t., b.l. 35), 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b.l. 33,91) bei 12,10 Eur išlaidos, susijusios su įrodymų vertimu į lietuvių kalbą (e. b.l. 34). Ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 568,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas patyrė 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, į.k. 300665654, ieškovo UAB „Arcusta“ į. k. 302945719 naudai 2541,49 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro 49 ct) draudimo išmoką ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą draudimo išmokos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 568,10 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, į.k. 300665654 valstybės naudai 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė