- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1857-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09022-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SKR Grupė“
- Atsakovas
- T. J., D. J., uždarajai akcinei bendrovei „Mašida“, uždarajai akcinei bendrovei „Madaša“
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Grupė“ ieškinį atsakovams T. J., D. J., uždarajai akcinei bendrovei „Mašida“, uždarajai akcinei bendrovei „Madaša“, trečiajam asmeniui S. S. dėl akcijų įsigijimo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SKR Grupė“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 25 d. D. J. ir UAB „Mašida“ sudarytą 30 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad akcijas pagal šį sandorį nuosavybės teise įgyja D. J., ir perkelti akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J.; 2) pripažinti negaliojančia 2023 m. balandžio 10 d. D. J. ir UAB ,,Madaša“ sudarytą 6 000 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad akcijas pagal šį sandorį nuosavybės teise įgyja D. J., ir perkelti akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J..
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti D. J. vardu registruotas 36 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti: jas parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti ar kitaip jomis disponuoti, atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 2) uždrausti be atskiro teismo leidimo UAB ,,Mašida“ perleisti savo turtą ir prisiimti savo vardu turtinius įsipareigojimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir UAB ,,Mašida“ įstatus būtinas akcininkų pritarimas.
3. Prašymą grindė tuo, kad byloje ginčas kyla dėl sutarties šalies (akcijų pirkėju sutartyse nurodyto asmens) atitikties tikrajam teisinio santykio subjektui, o reiškiamu reikalavimu prašo pripažinti akcijų perleidimo sandorius tariamais sandoriais ir perkelti pagal juos akcijų įgijėjo teises ieškovo skolininkui T. J.. Nurodė, kad preliminariai vertinant visos ginčo šalys (UAB ,,Mašida“ ir UAB ,,Mašada“ yra atsakovo T. J. per atsakovę D. J. kontroliuojami juridiniai asmenys) su ieškiniu teikiamuose rašytiniuose įrodymuose yra patvirtinusios, kad T. J. ir yra tikrasis Mašida įmonių grupės savininkas, todėl kyla grėsmė, kad siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo, atsakovai gali sudaryti kitus apsimestinius ir tariamus sandorius, kuriais UAB ,,Mašida“ akcijos būtų perleistos kitiems asmenims, taip pat, kad jie gali imtis priemonių siekdami sumažinti ginčo dalyku esančių UAB ,,Mašida“ akcijų vertę yra akivaizdi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir areštavo atsakovės D. J. vardu registruotas 36 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant jomis disponuoti: jas parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti ar kitaip jomis disponuoti, atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Kitą prašymo dalį taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas nustatė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – pareikšto reikalavimo preliminarus pagrįstumas. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas yra suformuluoti tinkamai, pateikti pareikštą reikalavimą, ieškovės nuomone, turintys pagrįsti rašytiniai įrodymai.
6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad tokių priemonių netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas pažymėjo neprivalantis turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Laikė pakankamu įsitikinimą, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
7. Teismas pažymėjo, kad vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.
8. Atsižvelgdamas į ieškovės argumentus ir bylos aplinkybes bei ginčo pobūdį, taip pat įvertinęs galimus padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su ginčo akcijų perleidimo draudimu, nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, teismas sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovei D. J. disponuoti 36 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastosiomis vardinėmis akcijomis, kyla grėsmė, kad ginčo akcijos gali būti toliau perleidžiamos tretiesiems asmenims, todėl galimai ieškovei palankus teismo sprendimas taptų sunkiai įgyvendinamas. Todėl tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su disponavimo akcijomis draudimu, areštuojant atsakovės D. J. vardu registruotas 36 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant jomis disponuoti: jas parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti ar kitaip jomis disponuoti, atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
9. Ieškovės prašymo uždrausti be atskiro teismo leidimo atsakovei UAB ,,Mašida“ perleisti savo turtą ir prisiimti turtinius įsipareigojimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir UAB ,,Mašida“ įstatus būtinas akcininkų pritarimas, netenkino. Teismo nuomone, toks draudimas niekaip nesusijęs su ieškovės ieškiniu keliamais reikalavimais ir tokio draudimo nepritaikymas niekaip nepasunkins galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo – ginčo akcijų įgijėjo teisių perkėlimo atsakovui T. J.. Taip pat laikė, kad tokių laikinųjų pasaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo ir sąsajoms reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantė D. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, prašydama panaikinti minėtą nutartį ir netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė lakoniškus argumentus dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos ir itin formaliai atlikdamas ieškinio reikalavimų vertinimą nepagrįstai sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovės nurodomoje 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartyje, kuria trečiasis asmuo savo valdomai įmonei UAB „SKR Grupė“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą T. J., neteisingai nurodytas atsakovo T. J. skolos dydis trečiajam asmeniui, kadangi pagal vykdomosios bylos Nr. 0240/12/03062 finansinės informacijos išrašą, 2023 m. birželio 26 d. likusi išieškoti suma yra 24313,70 Eur. Minėtoje skolos perleidimo sutartyje nedetalizuotos sumos, nurodant niekuo nepagrįstą, klaidingą 43 425,98 Eur sumą, todėl reikalavimo perleidimo sutartis dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. reikalavimo teisės dydžio neatitikimo tikrovei, turi būti laikoma niekine ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Ieškovė negalėjo perleidimo sutartyje nurodytomis sąlygomis įgyti tokio dydžio reikalavimo teisės, kokia yra nurodyta, kadangi trečiasis asmuo tokio dydžio reikalavimo teise perleidimo sutarties sudarymo metu negalėjo disponuoti;
10.2. nepagrįstai konstatuota, jog egzistuoja galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nenurodyti jokie tokią teismo išvadą pagrindžiantys argumentai, neaptartos priežastys, sudarančios pagrindą spręsti, jog ginčo akcijos gali būti perleidžiamos tretiesiems asmenims. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, tačiau vertinant atsakovės D. J., kaip UAB „Mašida“ pagrindinės akcininkės, kuriai priklausančios akcijos nepagrįstai buvo areštuotos, veiksmus, nesąžiningumo neįžvelgtina. Atsakovė sąžiningai vykdo jai tenkančias akcininko pareigas, o byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ketinusi perleisti turimas akcijas, siekiant išvengti įsipareigojimų ar pan., juolab kad atsakovė pastaruoju metu įsigijo daugiau įmonės akcijų;
10.3. prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė remiasi prielaidomis ir spėliojimais bei socialinių tinklų įrašais, kuriuos T. J., būdamas plėtros vadovu, naudoja kaip marketingo įrankį. Tokiu būdu ieškovė siekia sudaryti klaidingą įspūdį, jog atsakovė nėra tikroji UAB „Mašida“ akcininkė. Taip pat prielaidomis remiasi ir teigdama, jog atsakovas T. J. pinigines lėšas gauna naudodamasis atsakovės D. J. banko sąskaita ir jos vardu. Taigi ieškovas nepagrindė galimo atsakovų nesąžiningumo, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog atsakovė, kuriai priklausančios sąskaitos buvo areštuotos, turėtų kokių nors nesąžiningų ketinimų;
10.4. taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, kadangi areštuotos gerokai didesnės vertės akcijos nei kad yra pareikšto ieškinio suma. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o tikslu daryti atsakovei spaudimą dėl sūnaus skolos trečiajam asmeniui, trikdyti atsakovės veiklą, kadangi sužinoję apie akcijų areštą neabejotinai bus keliamas klausimas dėl įmonės patikimumo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „SKR Grupė“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
11.1. atskirajame skunde iš esmės nurodomi atsiliepimo argumentai, kvestionuojant reikalavimo teisę ir ieškinio pagrindą. Apeliantės argumentai, susiję su reikalavimo dydžiu (skolos likučiu) nepagrįsti, skolos likutis pagrįstas antstolio Vytauto Mitkaus 2023 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. 0240/12/03062 nurodyta suma, todėl argumentai, jog likusi neišieškota suma sudaro 24313,70 Eur neatitinka tikrovės. Argumentai, kuriais įrodinėjamas reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumas ir pagrįstumas nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, be to, nei šioje, nei kitose bylose nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo ar pripažinimo negaliojančia, be to, reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas ne į apeliantę, bet T. J., ir apeliantė neturi reikalavimo teisės ginčyti šią sutartį. Todėl teismas neturėjo pareigos atlikdamas ieškinio vertinimą prima facie aspektu analizuoti tokias aplinkybes;
11.2. bylos dalykas yra akcijų perleidimo sandoriai, kuriuos prašoma pripažinti apsimestiniais tuo pagrindu, kad ieškovės skolininkas šiuos sandorius sudarė statytinės - savo mamos vardu, siekdamas išvengti ieškovo ir trečiojo asmens bei kitų asmenų reikalavimų įvykdymo. Taigi skolininkui sudarinėjant tokius sandorius, jis atitinkamai turi interesą statytinės vardu sudaryti kitus akcijų perleidimo sandorius;
11.3. skundžiama nutartis dėl akcijų arešto niekaip netrukdo atsakovei ir toliau vykdyti akcininko pareigas ir įgyvendinti akcininko teises, kadangi nutartis draudžia tik turimų akcijų perleidimą;
11.4. akcijų areštas nėra susijęs su jų verte, o su konkrečiais ginčijamais sandoriais ir jais perleistomis akcijomis. Todėl apeliantės argumentai dėl akcijų vertės neturi teisinės reikšmės.
Šalies argumentai
12. Apeliantė D. J. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kurie buvo priimti apeliacinės instancijos teismo, ir nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo pradėta nauja vykdomoji byla Nr. 0173/23/01286 pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, kurioje vieninteliu išieškotoju nurodytas S. S. ir jo naudai reikalaujama sumokėti visą įsiskolinimo sumą. Taigi akivaizdu, jog ieškovė pagal 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį neįgijo, o trečiasis asmuo S. S. neperleido sutartyje nurodytos reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo laikyti, jog preliminarus ieškinio pagrįstumas yra įrodytas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime į apeliantės paaiškinimus nurodo, kad ieškovė 2023 m. birželio 27 d. pateikė antstoliui prašymą dėl įstojimo į vykdomąją bylą Nr. 0240/12/03062, tačiau neišsprendęs šio prašymo antstolis V. Mitkus priėmė 2023 m. birželio 29 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-23-240-9079 ir jo pagrindu 2023 m. birželio 29 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-23-240-9082. Dėl nurodyto trečiasis asmuo (pirminis išieškotojas) S. S. ir kreipėsi į Antstolių rūmus dėl vykdomojo dokumento skaitmenizavimo ir jo perdavimo vykdymui. Kadangi vykdomasis dokumentas išduotas trečiojo asmens vardu, prašymas ir buvo teiktas trečiojo asmens, o tuo tarpu vykdomąją bylą pradėjusiai antstolei buvo pateikta 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė abiejų sąlygų egzistavimą, todėl, įvertinęs ieškinio dalyką, ieškovės prašymą patenkino iš dalies, areštuodamas atsakovės D. J. vardu registruotas 36 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant jomis disponuoti ir pavesdamas atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
18. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja teismo nutarties dalį, kuria taikytas jos vardu įregistruotoms paprastosioms vardinėms akcijoms areštas, remiasi tuo, jog spręsdamas tikėtiną ieškinio pagrįstumą teismas formaliai atliko ieškinio reikalavimų vertinimą ir nenustatęs apeliantės ir kitų atsakovų nesąžiningumo nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui, kad areštuojant visas akcijas, kurios yra gerokai didesnės vertės nei ieškinio reikalavimo suma, nukrypta nuo proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliantės argumentams neturi teisinio pagrindo pritarti.
19. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
20. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas).
21. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ji suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija akcijų perleidimo sandorių dalis, kuriose nurodyta kad akcijas nuosavybės teise įgyja D. J., prašydamas perkelti įgijėjo teises atsakovui T. J.. Faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ieškovė įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Kadangi tokie reikalavimai gali būti pareikšti teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl ieškinio reikalavimo (kartu ir skolos išieškojimo iš atsakovo T. J. kaip skolininko) dydžio, taip pat argumentai, susiję su galimu 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties (ne)teisėtumu ir (ne)pagrįstumu, galėtų būti reikšmingi nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šių faktinių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino.
22. Nepaneigia ieškinio prima facie bei pagrįsto pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog egzistuoja tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir apeliantės papildomi paaiškinimai bei kartu su jais pateikiami įrodymai. Kaip matyti, ieškovė atsiliepime paaiškino, dėl kokių priežasčių pateiktas tas pats vykdomasis dokumentas vykdymui bei dėl ko išieškotoju nurodytas pirminis išieškotojas trečiasis asmuo S. S.. Kaip jau minėta, apeliantės argumentai, kuriais ji įrodinėja 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties (ne)teisėtumą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, tai galėtų būti reikšminga nagrinėjant ginčą iš esmės arba ginčijant minėtą sutartį teisme.
23. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti UAB „Mašida“ akcijų perleidimo sutartis negaliojančiomis ir perkelti šios įmonės akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J.. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė turėtų galimybę perleisti akcijas, kurios yra šalių ginčo dalykas ir taip apsunkinti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
24. Tokio pobūdžio bylose itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas – užtikrinimas, kad turtas, kaip ginčo objektas, nebūtų prarastas, nes, priešingu atveju, šio turto grąžinimas natūra, t. y. pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų patenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingas arba net neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) net ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Būtent tokia būtinybė atsirado šioje byloje susiklosčius situacijai, kai ieškovė siekia pripažinti sandorius, kuriais atsakovei buvo perleistos akcijos, negaliojančiais, įrodinėjant, jog faktinis akcijų valdytojas yra skolininkas T. J.. Taigi svarbu, kad ginčo dalykas - akcijos nebūtų perleistos asmenims, iš kurių akcijų negalima būtų susigrąžinti, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju taikytinos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina status quo padėtį.
25. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę ieškovė motyvavo tuo, jog neapribojus galimybės nevaržomai disponuoti ginčijamomis akcijomis, gali būti sudaromi kiti sandoriai, apsunkinantys teismo sprendimo įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju arba padarant jo įvykdymą neįmanomu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas nagrinėjamu atveju yra akcijų perleidimo sandoriai, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, galimybė įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, įvykus akcijų perleidimui, pasunkėtų, nes tokio sprendimo nebūtų galima įvykdyti, ieškovams nepareiškus papildomų reikalavimų dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tokiu atveju ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovės nesąžiningumo, nes nurodytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės teisių pernelyg nesuvaržo (apribota tik disponavimo akcijomis teisė) ir užtikrina esamos padėties (status quo) išsaugojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-212-178/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovė nesiėmė veiksmų, jog turimas akcijas ar jų suteikiamas teises perleistų kitiems asmenims, dėl ko nėra nustatyta jos nesąžiningumo, tokioje situacijoje negali būti pripažįstamos tokiomis, kurios eliminuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Dėl to šiuo atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti ieškinyje nurodytų akcijų areštą, uždraudžiant disponavimą jomis, pakankamai atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus ir pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
26. Apeliantės argumentai, jog akcijų vertė yra didesnė nei kad ieškinio reikalavimas, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju susijusios su status quo padėties išsaugojimu, laikinosios apsaugos priemonės riboja tik disponavimą akcijomis, tačiau ne atsakovės kaip akcininkės naudojimąsi akcijų suteikiamomis turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo parinktos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovės teisių daugiau nei yra būtina teismo sprendimo įvykdymui.
27. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir grėsmė, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Dėl to atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.