- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- e2-606-874/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00297-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- P. Š.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Donata Motiejūnė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui P. Š. dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. S. ieškinį, dubliką palaikė visiškai, prašydamas įpareigoti atsakovą P. Š. artimiausio medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo metu paneigti informaciją tokiu tekstu: „Aš, P. Š., 2016 m. vasario 19 d. vykusio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio susirinkimo metu, viešai pavadinau V. S. vagimi. Šio susirinkimo metu, visiems girdint, noriu viešai paneigti šią informaciją, patvirtindamas, kad išsakiau niekuo nepagrįstus ir niekur nepatvirtintus faktus.“; priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur neturtinės žalos ieškovo naudai; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad per 2016 m. medžiotojų būrelio ataskaitinį susirinkimą atsakovas po pranešimo apie sumedžiotus žvėris viešai pareiškė: „mūsų būrelyje atsirado vagis, kuris apvogė mirusio medžiotojo šeimą, tai marodierius, kuris apvagia mirusius“. Iš salės kažkam paklausus kas tai per žmogus, P. Š. pasakė – V. S. Atsakovas po pasakytų žodžių priėjo ir norėjo jį suimti už ausies, bet jis išsisuko. Buvo daug emocijų. Kreipėsi į teismą, nes atsakovas iš anksto suplanavęs sąmoningai, viešai jį pažemino ir apšmeižė. Atsakovas jo neatsiprašė, paneigti nepagrįstos informacijos nenori. Medžiotojų būrelio susirinkime buvo apie keturiasdešimt žmonių. Ta informacija yra išplitusi ir už medžiotojų būrelio ribų. Kiekvieną dieną kažkas iš aplinkos jam užsimena apie apvogimą. Jis susirinkime pirmą kartą išgirdo, kad yra skolingas G. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ A. G. dirbo apie vieną mėnesį prieš 6-8 metus, atleistas už pravaikštas, keleri metai yra miręs. Iki susirinkimo buvo galima išsiaiškinti, jei kas ne taip. D. S. yra jo sūnus, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, o jis 14 metų dirba įmonės direktoriumi. Už darbo santykius įmonėje atsakingas savininkas. Jo, kaip direktoriaus, funkcijos kokybės, saugumo kontrolė, objektų priežiūra. Jo funkcijos įmonėje nėra susijusios su atsiskaitymais su darbuotojais. Dėl darbo užmokesčio su nauju darbuotoju derasi savininkas. Viską buvo galima spręsti taikiai, o ne viešai. Iki šiol jaudinasi prisiminęs įvykį, kiti medžiotojai juokiasi, tyčiojasi. Po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, pasiėmė atostogas. Su medžiotojais bendrauja ir ne medžioklių metu, yra būrelio valdybos narys. Per sekantį balsavimą, renkant valdybą, šis įvykis gali turėti įtakos. Atsakovo nėra įžeidęs, nėra pasakęs blogo žodžio, anksčiau draugavo. Draugiški santykiai su atsakovu pablogėjo anksčiau. Atsakovas dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nepatenkino įmonės lūkesčių, išėjo iš darbo. Santykiai lyg pablogėjo, bet sutarė, kad nemaišys darbo santykių su medžioklės reikalais. Atsakovo santykiai su kitais medžiotojų būrelio nariais buvo konfliktiški, jis atsakovo atžvilgiu laikėsi neutraliai. Pinigine išraiška moralinės žalos neįmanoma įvertinti.
Atsiliepimas
Atsakovas P. Š. atsiliepimą į ieškinį, tripliką palaikė, prašydamas ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su ieškovu pažįstamas septyniolika metų. 2016 m. vasario 19 d. vykusiame medžiotojų būrelio susirinkime pasakė tai, ką prieš mirtį jam sakė žento tėvas A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jis 2004 m. nuo gegužės iki spalio mėnesio dirbo pas ieškovą tiekėju. Tik pernai sužinojo, kad dirbo nelegaliai. Įmonė įkurta fiktyviai, viskam vadovavo ieškovas, pastarojo sūnus dar mokėsi. 2015 m. per medžiotojų susirinkimą nieko nesakė, galvojo ieškovas susipras atsiskaityti su A. G. šeima. Ieškovas net į A. G. laidotuves neatėjo, nors pastarojo sūnus E. G. yra medžiotojas. Per susirinkimą ieškovą pavadino „marodieriumi“, nes vagimi pavadinti per švelnu. Po jo pasakytos frazės ieškovas puolė aiškinti, kad nieko nežino, yra tik samdomas darbuotojas. Jis puikiai žino kas už ką įmonėje atsakingas, nes dirbo pas ieškovą. Žmonės į bendrovę buvo priimami bandomajam laikotarpiui ir neįforminami. Pats atlyginimą gaudavo vokelyje ir niekur nepasirašydavo. Žmonės kalbėjo, kad su jais neatsiskaito. A. G. buvo labai ramus žmogus. Prieš medžiotojų susirinkimą žento ir A. G. paklausė ar ieškovas atsiskaitė. Šie pasakė, kad ne. Tada ir pavadino ieškovą marodieriumi. Pasirinko medžiotojų susirinkimą, kad paviešinti ieškovo negerus darbus. Pasakė, kad gal išvesti ieškovą už ausies kaip mokinuką. Jis priėjo prie ieškovo, bet už ausies neėmė. Ieškovas kreipėsi į policiją, 2016 m. vasario 22 d. pareigūnai atvažiavo paimti iš jo ginklų ir pasakė, kad yra pareiškimas dėl grasinimo nužudyti ieškovą. Byla buvo nutraukta. A. G. šeima jo neprašė ieškoti mirusiajam negražintos skolos, jis pats taip nusprendė pasielgti. Ataskaitinio susirinkimo metu pateikė tą informaciją tikslu paviešinti negerus darbus, nes medžiotojas negali apvaginėti medžiotoją.
Liudytoja A. G. parodė, kad ieškovo nepažįsta, atsakovas yra sūnaus uošvis. Jos vyras A. G. 2007-2008 metais dirbo pas ieškovą, bet jam nesumokėjo už darbą. Sakė gaus 3500,00 Lt, bet gavo tik apie 500,00 Lt. Vyras jai sakė, kad neatsiskaitė S., bet kuris – jaunesnis ar vyresnis, nežino, nes vardų neminėjo, tik pavardę. Vyras niekur nesikreipė dėl skolos, (duomenys neskelbtini) mirė. Ji atsakovo neprašė, kad kažką pasakytų ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2016 m. vasario 9 d. „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolu, 2016 m. kovo 24 d. akistatos protokolu, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu dėl iki teisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-08717-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio nariai. 2016 m. vasario 19 d. nuo 18 val. vyko medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 35 medžiotojai: 33 nariai ir 2 kandidatai. Susirinkimo pabaigoje, stovėdamas prieš sėdinčius būrelio narius, pasisakė atsakovas apie nušautus žvėris. Iš šalių akistatos protokolo matyti, kad baigdamas pasisakymą, atsakovas pasakė: „mūsų būrelyje atsirado žmogus, kurį vagimi pavadinti per švelnu, čia matyt nuo šernų maro užsikrėtė, kurie apvaginėja mirusius, vadinami „maradieriais“. Kažkas iš medžiotojų pasakė, kas toks. Aš pasakiau, kad sėdi prieš jus, tai S. S. pasakė, kad jis nieko nežino. Tada pasakiau, kad apvogti pažįsta, o dabar nežino. Aš įvardijau, kad tai mano šeima. Pasakiau „gal kaip mokykloje prieš klasę išvesti už ausies“. Ėjau prie S., jis sėdėjo, po to šoko iš vietos, pasakė, kad „ką aiškini, nekelk rankų, tau bus“. Nuo 2003-06-13 iki 2015-09-22 D. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo individuali įmonė, o nuo 2015-09-22 įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra D. S.
Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Ieškovas nurodo, kad jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad jis yra vagis, marodierius atsakovas paskleidė viešai, visiems susirinkime dalyvavusiems asmenims.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo žento tėvas A. G., miręs (duomenys neskelbtini), prieš mirtį sakė, jog ieškovas neatsiskaitė už darbą. Per 2015 m. medžiotojų susirinkimą atsakovas teigia nieko nesakęs, nes galvojo, kad ieškovas atsiskaitys su A. G. šeima. Prieš 2016 m. medžiotojų susirinkimą žentui ir A. G. sutuoktinei A. G. patvirtinus, kad ieškovas neatsiskaitė, atsakovas pripažino medžiotojų susirinkimo metu pateikęs informaciją, kad paviešintų ieškovo negerus darbus.
Vertinant atsakovo teiginį, kad „mūsų būrelyje atsirado žmogus, kurio vagimi pavadinti per švelnu <…>, kurie apvaginėja mirusius, vadinami „maradieriais““, nustatyta, kad šis teiginys išreikštas siekiant konstatuoti objektyviai egzistuojantį faktą apie tai, kad ieškovas apvogė mirusį žmogų. Nurodytas teiginys išsakytas garsiai susirinkime, atsakovui kalbant prieš auditoriją, jį girdėjo susirinkime dalyvavę 35 asmenys. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų išreiškęs abejonę dėl minėto teiginio tikrumo ar būtų nurodęs, kad tai yra jo nuomonė, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytas teiginys galėtų būti suprastas kaip atsakovo subjektyvus atitinkamų aplinkybių ar įvykių vertinimas. Taigi šis atsakovo teiginys yra žinia.
Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).
Nagrinėjamoje byloje rašytiniai įrodymai, ieškovo, atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad aukščiau nurodytas atsakovo teiginys buvo perduotas žodžiu susirinkime, atsakovui stovint prieš sėdinčius susirinkimo narius. Iš nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-08717-16 apklausti liudytojais L. L., V. S., V. G., E. Š., P. M., A. G., S. R., A. Č. girdėjo, kaip P. Š. medžiotojų susirinkime pasakė, kad V. S. yra apvogęs mirusį žmogų. Atsakovas skleidžiamoje žinioje aiškiai įvardino asmenį, kurį kaltina neatsiskaičius su mirusiu žmogumi, nurodydamas, kad tas asmuo yra V. S. Kitiems asmenims, o taip pat ir ieškovui nekilo abejonių, kad minėtas teiginys yra apie ieškovą ir jo neva atliekamus neteisėtus veiksmus.
Teismų praktikoje nurodyta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Tačiau bet kokiu atveju, faktą, kad nurodyta informacija atitinka tikrovę privalo įrodyti atsakovas (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas šioje byloje teigia, kad atsakovo paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes jo atžvilgiu niekada nebuvo užvesta jokių baudžiamųjų, civilinių ar administracinių bylų dėl įvykio, kuriuo atsakovas jį kaltino. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas yra ieškovo sūnus. Tai, kad ieškovas dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, automatiškai nesuponuoja, jog būtent ieškovas yra atsakingas už atsiskaitymą su bendrovės darbuotojais. Be to, liudytoja A. G. posėdžio metu nurodė, kad jos sutuoktinis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2007-2008 metais, o mirė tik 2014 metais. Liudytoja patvirtino, kad nei pats A. G., nei pastarojo šeimos nariai niekada nesikreipė į įmonę ar kitas institucijas dėl nepilno atsiskaitymo su A. G. Tai daryti neprašė ir atsakovo P. Š. Liudytoja A. G. nurodė, kad apie ne visą sutuoktiniu išmokėtą darbo užmokestį žinojo tik iš paties sutuoktinio kalbų, jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų neturėjo. Ieškovas tvirtina medžiotojų susirinkimo metu pirmą kartą išgirdo, kad jis neatsiskaitęs su A. G. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jo išsakyti teiginiai atitinka tikrovę, taikoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija ir atsakovo teiginiai vertinami kaip išgalvoti, melagingi, netikri, t. y. neatitinkantys tikrovės.
Atsakovo teiginiai, skirti ieškovui, yra šokiruojantys, nemalonūs, užgaulūs, įžeidūs. Nors atsakovo niekas iš A. G. šeimos neprašė imtis kokių nors veiksmų, atsakovas iš anksto suplanavęs, sąmoningai medžiotojų susirinkime paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir viešai pažemino ieškovą medžiotojų būrelio narių akivaizdoje. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą sumenkino jo savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jo veiksmų teisėtumu, tai yra, pažemino ir jo garbę. Taigi šioje byloje nustatyti visi pagrindai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį taikyti. Atsakovas įpareigotinas artimiausio medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo metu viešai paneigti jo paskleistas žinias apie ieškovą. Taip pat, atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Asmens garbė ir orumas gali būti ginami priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje pateiktas neišsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad, atsakovui paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, turėjo aiškinti būrelio nariams, kad atsakovo paskleista informacija yra melaginga, kad ieškovas niekam nėra skolingas, nieko nepavogė. Po įvykio patyrė šoką, kurį laiką negalėjo eiti į darbą, susikaupti, teko pasiimti atostogas, gėrė raminamuosius vaistus. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o tai sukėlė jam neigiamas emocijas. Įvertinus šias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, spręstina, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis), tik dėl atsakovo veiksmų, ieškovas patyrė neturtinę žalą (CK 6.247 straipsnis), nes kiekvienas asmuo turi laikytis įstatymuose nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neskleisti apie kitus asmenis tikrovės neatitinkančių duomenų, ir tokiais savo veiksmais nepadaryti kitiems asmenims žalos (CK 6.246 straipsnis).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas siekia prevencinio poveikio atsakovui, kad šis ateityje neskleistų apie ieškovą tikrovės neatitinkančių žinių. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 1 000,00 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje ieškovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatė Donata Motiejūnė, kuriam ieškovas sumokėjo iš viso 500,00 Eur. Kadangi patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 55 procentus, iš atsakovo ieškovui priteistina 275,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Irmantas Tumas, iš 2017-06-14 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7280 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 191,07 Eur. Atmestina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 45 procentus, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 85,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą P. Š. artimiausio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo metu paneigti informaciją tokiu tekstu: „Aš, P. Š., 2016 m. vasario 19 d. vykusio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio susirinkimo metu, viešai pavadinau V. S. vagimi. Šio susirinkimo metu, visiems girdint, noriu viešai paneigti šią informaciją, patvirtindamas, kad išsakiau niekuo nepagrįstus ir niekur nepatvirtintus faktus.“
Priteisti iš atsakovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 85,98 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 98 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.