Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.5.1.; 1.1.5.1.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.5.; 2.3.6.7.

2014 m. kovo 31 d.

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1979 (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Velžyje, Panevėžio r., deklaruojamoji gyv. vieta Panevėžio rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S. 2012-11-24, apie 17.30 val., šalia daugiabučio namo Molainių g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pirmos laiptinės, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kilus konfliktui, gindamasis nuo I. Ž., kuris papurškė į veidą dujų balionėliu bei sudavė parklupusiam V. S. du smūgius rankomis į galvą, kilus grėsmei jo sveikatai, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia, 2 kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam I. Ž. į pilvą bei kairės kojos šlaunį, tokiu būdu padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su pasieninės pilvaplėvės bei kairio inksto sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje bei už pilvaplėvės ir durtinę-pjautinę kiauryminę aklą kairės šlaunies žaizdą, taip dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su pasieninės pilvaplėvės bei kairio inksto sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje bei už pilvaplėvės, tyčia sunkiai sutrikdė artimo giminaičio – brolio I. Ž. sveikatą.

Kaltinamasis V. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad tyčia brolio I. Ž. sužaloti nenorėjo, tai padarė gindamasis nuo jo (brolio) užpuolimo. Įvykio dieną (2012-11-24) jis susipyko su broliu I. Ž. (nukentėjusiuoju) dėl daiktų (padėvėtų automobilių magnetolų ir kt.), kuriuos prieš parą laiko buvo kartu parsivežę iš Norvegijos. Tie daiktai buvo padėti jo (kaltinamojo) nuomojamame garaže, Ramygalos gatvėje. Apie 16-17 val. jam paskambino brolis I. Ž.. Brolis buvo neblaivus. I. Ž. pradėjo reikalauti atiduoti jam visus daiktus, sakė, kad ne visus daiktus atidavė. Iš tų atsivežtų iš Norvegijos daiktų jis broliui buvo nuvežęs šaldytuvą ir dar kažką. Brolio neradęs namuose daiktus paliko pas motiną kieme. Jam paskambinusiam broliui liepė išsiblaivyti, pasakė, kad daiktus dalinsis per pusę. Po kurio laiko išgirdo skambutį į duris. Durų atidaryti nuėjo jo sugyventinė. Girdėjo, kaip jo sugyventinė kvietė I. Ž. užteiti į vidų, bet jis atsisakė ir pasakė, kad jis (kaltinamasis) išeitų į kiemą. Eidamas į kiemą apsivilko striukę. Buvo visai pamiršęs, kad joje buvo likęs peilis. Jis tą dieną taisė automobilio spynelę, tuo tikslu naudojo peilį, jį įsidėjo į striukės kišenę ir pamiršo jį išsiimti. Kieme jis su broliu kalbėjo apie tuos pačius iš Norvegijos parsivežtus daiktus. Broliui I. Ž. sakė, kad jis tegul pirma išsiblaivo, o tada apie tuos daiktus ir kalbėsis, ir kad tie daiktai bus dalinami per pusę. Su broliu daug nešnekėjo. Jau ėjo link namų, o brolis sako „žiūrėk“. Atsisuko ir brolio rankoje pamatė kažkokį blizgantį daiktą bei pajuto, kaip jam į akis papurškė kažkokio skysčio. Išsigando, pagalvojo, kad tai rūgštis. Nežino, ar tai buvo dujos, nes anksčiau jam niekada nėra į akis papurškę dujų. Jam pradėjo graužti akis. Nesuprato, kodėl ir kas čia darosi. Parklupo, užsidengė akis, nes jas graužė. Tada pajuto du smūgius į galvą, t. y. vieną smūgį į smilkinį, o kitą į viršugalvį. Nežino, su kuo jam sudavė smūgius. Nesuprato, kaip jo rankose atsirado peilis. Kelis kartus brolį stūmė nuo savęs, kad jis jo daugiau nebepultų ir iš karto bėgo į laiptinę. Darydamas duris atsisuko ir pamatė, kad brolis bėga link jo. Brolį vėl nustūmė, matė, kad jį (I. Ž.) pagavo motinos sugyventinis D. B. Tada uždarė laiptinės duris ir parbėgo namo. Namuose vandeniu nusiplovė akis, sugyventinei pasakė, kad jį užpuolė, papurškė dujų. Sugyventinė pasakė, kad jam ant smilkinio yra raudona dėmė, guzas. Peilį savo rankose pastebėjo tada, kai brolį kelis kartus nustūmė nuo savęs, kai jis jau buvo atsitraukęs toliau nuo jo. Peilį po įvykio įsidėjo atgal į kišenę. Po pusvalandžio jam paskambino motina ir pasakė, kad brolis I. Ž. yra ligoninėje ir kad jis (kaltinamasis) jį sužalojo peiliu. Išsigando, susirinko kelis savo daiktus ir išvažiavo iš namų. Brolio sužaloti nenorėjo. Eidamas iš namų į automobilį, peilį išmetė į kieme buvusį konteinerį. Peilis buvo virtuvinis. Pats įvykio dieną buvo blaivus. Broliui telefonu negrasino. Brolis nesakė, kad pas jį atvažiuos. Brolį iš pradžių jis stūmė klūpėdamas, o po to ir stodamasis. Peilį turėjo kairėje rankoje. Pats yra dešiniarankis. Broliui nespyrė, peiliu jam nedūrė, o jį tik abiem rankom stūmė. Broliui įdurti galėjo tuo metu, kai jį stūmė, nes rankoje turėjo peilį. Gavęs smūgius nesuprato ką daro. Negalvojo, kad brolis nori jį užpulti ar primušti. Pats į specialistus nesikreipė. Anksčiau tarp jo ir brolio jokių panašių konfliktų nėra buvę. Jis su šiuo broliu buvo artimiausias, su juo nesipykdavo, sutardavo gerai, kartu važiuodavo į Norvegiją uždarbiauti. Pats jokiose muštynėse nėra dalyvavęs ir apskritai vengia muštynių, nes nemoka muštis. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Tikrai nenorėjo brolio sužaloti, jo veiksmuose jokios tyčios nėra. Jeigu brolis nebūtų ant jo puolęs, nieko ir nebūtų įvykę. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis, todėl su juo sutinka tik iš dalies.

V. S. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad aptariamo įvykio metu jis gyveno su sugyventine D. Ž. adresu Janonio g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pas juos atvažiavo D. Ž. sūnus I. Ž. Apie 16-17 val. I. Ž. paskambino broliui V. S. pasiklausti, kada jis atiduos jam priklausančius daiktus, kuriuos parsivežė iš Norvegijos. V. S. tai labai nepatiko ir jis liepė I. Ž. atvažiuoti, sakė, kad jį „padės į vietą“ arba „užlenks“. Baigęs pokalbį I. Ž. pasakė, kad brolio nebijo ir nutarė važiuoti. Išsikvietė taksi ir kartu su I. Ž. nuvažiavo pas V. S. į namus. Prieš tai I. Ž. dar užsuko pas save į namus, iš kur pasiėmė dujų balionėlį. Atvykus iki V. S. namų jis liko automobilyje, o I. Ž. nuėjo iki brolio. Netrukus abu išėjo iš laiptinės ir pradėjo tarpusavyje stumdytis. Tai pamatęs jis išlipo iš taksi automobilio ir ėjo iki jų norėdamas juos išskirti. Susistumdymo metu V. S. koja spyrė I. Ž. į krūtinę ir jis krito, tačiau jis (liudytojas) spėjo jį pagauti. Po smūgio koja V. S. iš karto įbėgo į laiptinę. Tada jis su I. Ž. nuvažiavo pas jį į namus. Lipdamas laiptais I. Ž. pasakė, kad jam yra silpna, kad jis yra perdurtas. Apžiūrėjęs I. Ž. drabužius ties pilvu, kairiame šone, pastebėjo nedidelę kraujo dėmę. I. Ž. buvo iškviesta greitoji. Kitą dieną sužinojo, kad I. Ž. buvo perdurtas ne tik pilvas, bet ir koja.

Iš 2013-01-08, 2013-02-07 teismo medicinos specialistų išvadų Nr. G 31/13 (05) ir Nr. pG 31/13 (05) matyti, kad I. Ž. padaryta: durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda su pasieninės pilvaplėvės bei kairio inksto sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje bei už pilvaplėvės, durtinė-pjautinė akla kairės šlaunies žaizda. Šie sužalojimai padaryti aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, 2012-11-24. Sužalojimai padaryti dviem smūgiais. Dėl durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su kairio inksto sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir už pilvaplėvės I. Ž. sveikata sutrikdyta sunkiai. Durtinė- pjautinė žaizda pilvo kairėje pusėje buvo 2,1 cm ilgio, o durtinė – pjautinė žaizda kairėje šlaunyje buvo 1,0 cm ilgio. Nustatyti žaizdų plotį galimybės nėra (T. 1, b. l. 8, 10).

Iš 2012-11-26 teismo medicinos specialisto išvados Nr. T-A 11063/12 (01) matyti, kad I. Ž. kraujyje rasta 1,76 ⁰/₀₀ (promilės) etilo alkoholio (T. 1, b. l. 17).

Iš 2013-01-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti I. Ž. drabužiai ir daiktai: a) kelnės (ant kairės kelnių klešnės priekyje, nuo juosmens 28 cm ir nuo kairio šono į vidų 20 cm matyti kiaurymė apie 1,5 cm ilgio. Aplink kiaurymę matyti rudos spalvos dėmės panašios į kraują, vidinėje kelnių pusėje yra baltos spalvos pamušalas, kuris daugelyje vietų nuo juosmens link klyno su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują, analogiškoje vietoje kaip išorinėje, ant vidinio pamušalo matyti kiaurymė, kurios ilgis apie 0,7 cm); b) trumpikės (trumpikės daugelyje vietų suteptos dėmėmis, panašiomis į kraują); c) džemperis (džemperio kairė pusė nuo juosmens iki pažasties su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują, analogiška dėmė ant kairės rankovės nuo alkūnės iki apačios); d) marškinėliai (marškinėlių priekinėje pusėje, kairiame šone matyti didesnės dėmės, panašios į kraują, kiaurymių nepastebėta); e) dujų balionėlis (dujų balionėlis yra oranžinės ir geltonos spalvų bei juodos spalvos plastmasine rankenėle, korpuso ilgis 11 cm, ant korpuso yra juodos spalvos užrašai „Defenol, CS, KO!, SUPER“, kitoje korpuso pusėje yra smulkiu šriftu kiti užsienio kalbomis užrašai, pagal svorį balionėlis lengvas, galimai tuščias) (T. 1, b. l. 24).

Iš 2012-1129 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas N. J. savo iniciatyva apžiūrai pateikė automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 81).

Iš 2012-11-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame ant priekinės keleivio sėdynės, beveik viduryje yra įstriža, neryškiais kontūrais, neryški rudos spalvos 2 cm pločio ir 8-9 cm ilgio dėmė, panaši į kraują (T. 1, b. l. 82-83).

Iš 2012-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Molainių g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Namas daugiaaukštis, penkių aukštų. Namo laiptinė pirma, kurioje yra butai pažymėti numeriais nuo 1 iki 15 (T. 1, b. l. 4-6).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. S. iš esmės savo kaltę pripažino, neneigė, kad nustatytomis aplinkybėmis asmeninio konflikto metu jo veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta jo brolio I. Ž. sveikata, tačiau teigia, kad tai padarė ne tyčia, o gindamasis nuo brolio užpuolimo. Byloje nustatyta, kad tarp brolių – kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiojo I. Ž. įvykio dieną kilo konfliktas dėl daiktų, kuriuos jie kartu buvo parsivežę iš Norvegijos (I. Ž. nenorėjo tų daiktų dalintis, laikė, kad jie visi priklauso jam, o V. S. daiktus norėjo dalintis per pusę). Iš kaltinamojo V. S., nukentėjusiojo I. Ž., liudytojų N. J., D. B. ir D. Ž. parodymų matyti, kad konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis I. Ž., kuris būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs paskambino V. S., o po to ir atvažiavo pas jį į namus, pasikvietė kaltinamąjį išeiti į kiemą, kur prie laiptinės durų specialiai atsivežtu dujų balionėliu papurškė jam į akis ašarinių dujų, po ko kaltinamajam suklupus ir rankomis užsidengus nuo dujų griaužiančias akis, jam dar du kartus trenkė į galvą (į smilkinį ir į viršugalvį). Kaltinamasis V. S. specialiai įrankio nukentėjusiajam sužaloti neieškojo, jis broliui dūrė tuo metu striukės kišenėje gulėjusiu peiliu, kurį, pasak kaltinamojo, jis po automobilio spynelės remonto buvo pamiršęs išsiimti iš striukės kišenės. Teismas pažymi, kad žaizdų lokalizacija I. Ž. šlaunies bei pilvo srities apačioje atitinka byloje nustatytą įvykio situaciją ir eigą, t. y. kad I. Ž. papurškus dujų kaltinamajam V. S. į akis, jis (kaltinamasis) suklūpo ir tuo metu gavo du smūgius į galvą, kurie realiai I. Ž. nenutraukus veiksmų galėjo tęstis ir sužaloti V. S., po ko kaltinamasis, baimindamasis dėl savo sveikatos, siekdamas išvengti tolimesnio smurto ir gindamasis du kartus peiliu dūrė I. Ž., tokiu būdu dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su pasieninės pilvaplėvės bei kairio inksto sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje bei už pilvaplėvės nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. V. S. paaiškinimus, kad jis nepamena, jog būtų dūręs peiliu I. Ž., teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą sušvelninti savo padėtį. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo parodymus, kad jis žinojo, jog striukės kišenėje turi peilį ir pripažino, jog jį išsitraukė užpuolimo metu, taip pat į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų peiliu skaičių (du dūriai peiliu) bei į kaltinamojo veiksmus tuoj po nusikaltimo padarymo, t. y. sužinojęs apie tai, jog sužalojo brolį, peilį iš karto išmetė į kieme buvusį konteinerį, taip siekdamas jį paslėpti, tą pačią dieną išvyko iš namų, o kitą dieną išvažiavo į Norvegiją, kur slėpėsi nuo baudžiamojo persekiojimo, daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog kelis kartus peiliu dūrė I. Ž., iš jų vieną kartą į gyvybei pavojingą kūno vietą – pilvą, taip keldamas grėsmę jo sveikatai ir suprato savo veiksmų pavojingumą, kas atskleidžia kaltinamojo tyčios turinį – tikslą sužaloti, t. y. rodo, jog kaltinamasis veikė tyčia. Teismas D. B. parodymų dalį, kur jis tvirtino girdėjęs, kaip V. S. telefonu I. Ž. sakė, jog jį „padės į vietą“ arba „užlenks“, vertina kritiškai ir atmeta, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (kaltinamojo V. S., nukentėjusiojo I. Ž. ir liudytojos D. Ž. parodymams).

Pagal BK 28 str. 1 d. nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-497/2009 2K-7-428/2010 2K 294/2011 ir kt.).

Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi, tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis.

Visgi, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 str. 3 d. Būtinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika (kasacinė nutartis 2K-212/2009).

Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo V. S. panaudotos gynybos priemonės nukentėjusiojo I. Ž. atžvilgiu neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kaip jau minėta, kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog nukentėjusysis I. Ž., būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, papurkšdamas dujų balionėliu kaltinamajam V. S. į akis, suduodamas smūgius suklupusiam V. S. į galvą, sukėlė realią grėsmę kaltinamojo sveikatai, todėl jis (kaltinamasis), siekdamas išvengti tolimesnio smurto ir gindamasis sugriebė peilį ir juo du kartus dūrė nukentėjusiajam. Taigi šioje situacijoje kaltinamojo nusikalstami veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis šiuo konkrečiu atveju nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti būtų galima tik pirmiau aptartais veiksmais, t. y. suduodant smūgius nukentėjusiajam peiliu, padarant nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuomone, dujų papurškimas ir dviejų smūgių į galvą sudavimas nekėlė tokio realaus pavojaus V. S. sveikatai, kad jam būtų reikėję peiliu durti nukentėjusiajam I. Ž. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą. Kaltinamojo veiksmai ir panaudotas įrankis, t. y. jo gynyba nebuvo adekvati užpuolimo pobūdžiui ir padarydamas nukentėjusiajam – savo artimam giminaičiui – broliui sunkų sveikatos sutrikdymą, V. S. peržengė būtinosios ginties ribas. Tokiu atveju kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltininko veiksmus kvalifikavus pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p., ir skiriant bausmę už šį nusikaltimą BK 28 str. 4 d. nurodyta galimybė ją švelninti remiantis BK 62 str. Šio straipsnio antrojoje dalyje kaip viena iš alternatyvių, savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurioms esant gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, yra veikos padarymas peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 62 str. 2 d. 5 p.). Esant šiai aplinkybei baudžiamasis įstatymas leidžia paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ne visada suprantamas vienodai. Kartais jis siejamas su visu BK 62 str. 2 d. tekstu, o kartais su šioje straipsnio dalyje paminėtais žodžiais „yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių“. Šis terminas paprastai vartojamas daugiskaitoje net ir tais atvejais, kai įstatymas reikalauja bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Antai BK 54 str. 2 d. 7 p. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į „atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybės“ nepriklausomai nuo to, ar nustatyta viena ar kelios tokios aplinkybės. BK 39 str. 1 d. 2 p. nustatant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas tiesiai įvardijama, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu BK 62 str. 2 d. tokių žodžių nėra. Taigi teismų praktikoje keliamas reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes siejamas su visu BK 62 str. 2 d. tekstu (be 1–6 punktų), o ne vien su jame vartojamu terminu „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2009, 2K-328/2013).

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. S. parodymų, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme iš esmės pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, t. y. jis neneigė, kad savo veiksmais sunkiai sužalojo savo brolio sveikatą – pripažino objektyviuosius sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties požymius bei apgailestavo dėl tokių savo veiksmų, su nukentėjusiuoju I. Ž. susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, todėl teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 59 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą. Kaip jau paminėta, teismas pripažįsta, kad sunkiai sužalodamas I. Ž. kaltinamasis V. S. veikė peržengdamas būtinosios ginties ribas, todėl sprendžia, kad yra pagrindas šią aplinkybę laikyti ne tik kaip BK 62 str. 2 d. 5 p. numatytą sąlygą, bet ir kaip savarankišką kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Draudimas tą pačią aplinkybę pripažinti ir kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir privaloma sąlyga galimybei taikyti BK 62 str. nuostatas, neleistinai apribotų įtariamojo teisę tikėtis baudžiamajame įstatyme numatytos lengvatos taikymo.

Taip pat teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Dar viena iš BK 62 str. taikymo sąlygų, nurodyta šio straipsnio antroje dalyje – bent iš dalies atlyginimas ar pašalinimas turtinės žalos. Ši sąlyga privalo būti nustatyta tik tose bylose, kuriose tokia žala buvo padaryta. Kaltinime V. S. tokia aplinkybė nėra konstatuota. Nukentėjusysis I. Ž. jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, turtinės žalos priteisti neprašė. Tačiau byloje yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 11 050,96 Lt dėl nukentėjusiojo I. Ž. gydymo išlaidų atlyginimo. Iš 2014-03-31 teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad V. S. per kitą asmenį – motiną D. Ž. Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlygino dalį - 100 Lt jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, todėl laikytina, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos, leidžiančios kaltinamajam V. S. taikyti BK 62 str. nuostatas.

BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), tačiau jo padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam I. Ž. būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nusikalstamą veiką kilo staiga, ūmiai, dėl menkavertės asmeninės priežasties. Be to, nors kaltinamasis V. S. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nulėmė paties nukentėjusiojo agresyvūs, su smurtu susiję veiksmai. Teismo manymu, aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytą nusikalstamą veiką ir patvirtinančios, jog V. S. nusikalto veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau peržengdamas būtinosios ginties ribas, rodo, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., pavojingumas. Kaip minėta, yra pripažintos trys kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aptariamą nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas neteistas. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neregistruotas, jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Nors V. S. yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria augina du mažamečius vaikus. V. S. apibūdinamas kaip rūpestingas, ramaus, nekonfliktiško būdo. Svarbi aplinkybė yra ir nukentėjusiojo I. Ž. išsakyta pozicija dėl taikytinos kaltinamajam V. S. atsakomybės – nukentėjusysis I. Ž. kaltinamajam V. S. atleido, su juo susitaikė, turtinių ir kitokių pretenzijų jam neturi, prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės. Pats kaltinamasis taip pat labai apgailestauja dėl savo netinkamo poelgio, prašo atsižvelgti ir į jo šeimos, ypatingai vaikų interesus, kurie nukentėtų paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgia ir tai, kad kaltinamasis V. S. per kitą asmenį (motiną D. Ž.) bent iš dalies atlygino (sumokėjo 100 Lt) dėl jo nusikalstamų veiksmų Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (I. Ž. gydymo išlaidos). Taigi atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad tiek nusikalstamos veikos pobūdis, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 62 str. taikymo sąlygas ir rodo, kad bausmės tikslai – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius V. S. BK 62 str. 3 d. 3 p. ir paskyrus jam švelnesnę nei nustatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio dydis nustatytinas didesnis nei įstatyme numatytas vidurkis, nustatant BK 48 str. 6 d. 5 p. įpareigojimą.

Kaltinamasis V. S. 2012-12-18 prokuroro nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška. 2013-10-08 V. S. sulaikytas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, 2013-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi V. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2014-01-07 nutartimi V. S. kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu, kardomoji priemonė – suėmimas panaikinama, V. S. paleidžiama iš suėmimo teismo posėdžių salėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 str. 1 d. 4 p.). Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 11 050,96 Lt civilinį ieškinį atlyginti žalai už nukentėjusiojo I. Ž. gydymą. Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) padarymo faktas patvirtinamas pirmiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad dalis civilinio ieškinio – 100 Lt jau yra atlyginta, civilinis ieškinys mažinamas šiai sumai ir iš kaltinamojo V. S. priteisiama 10 950,96 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu laikinai apribotos V. S. teisės į jam priklausančius pinigus – 586 Norvegijos kronas, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. S. turtą (pinigus) paliktinas galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nukentėjusiojo I. Ž. drabužiai: kelnės, trumpikės, džemperis, marškinėliai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis šių daiktų atsisakė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami. Dujų balionėlis ir iš ligoninės paimta antklodė yra menkos vertės, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus taip pat sunaikintini.

Iš kaltinamojo V. S. išieškotinos 2995,50 Lt ekstradicijos išlaidos į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius BK 62 str. 3 d. 3 p., paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką V. S. įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2014 m. kovo 31 d. imtinai, išbūtą sulaikyme ir suėmime, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

Remiantis BK 48 str. 6 d. 5 p., V. S. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. S. panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš V. S. Valstybinei ligonių kasai 10 950,96 Lt (dešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt litų devyniasdešimt šešis centus) I. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti (Įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000).

Išieškoti iš V. S. 2995,50 Lt (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus penkiasdešimt centų) proceso išlaidų, kurias sudaro ekstradicijos išlaidos, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

V. S. nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 586 (penki šimtai aštuoniasdešimt šešias) Norvegijos kronas palikti iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – dujų balionėlį, iš ligoninės paimtą antklodę, nukentėjusiojo I. Ž. drabužius: kelnes, trumpikes, džemperį, marškinėlius, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.