Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, ANK tvarka taip pat nebaustas, skatintas 3 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Gautas sutikimas, kuriame nurodoma, kad A. K. sutinka priimti L. B. neribotai apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pastovios gyvenamosios vietos turėjimas vertinamas kaip apsauginis veiksnys, mažinantis riziką nusikalsti ateityje. Gyvenamoji vieta nėra tiesiogiai susijusi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Interviu metu nurodė, jog laisvėje yra įgijęs elektriko montuotojo specialybę. Pagal VSDF duomenis, asmuo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal verslo liudijimą. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre ir 2023 m. įgijo šaltkalvio specialybę, 2024 m. įgijo metalo apdirbimo staklių operatoriaus specialybę. Remiantis Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma dėl nuteistojo L. B. atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dalyvavimo elgesio pataisos programose Nr. RV-20- 4657, nuteistasis yra teigiamos darbinės motyvacijos: nuo 2023-10-24 jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Šiuo metu (nuo 2024-06-17) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus pareigose. Gautas pranešimas dėl L. B. įdarbinimo po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kuriame pažymima, kad M. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsipareigoja priimti L. B. dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro asistento pareigas, kai tik bus paleistas iš įkalinimo įstaigos. Šiuo metu nėra stebimi išskirtiniai sunkumai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, kadangi stebima teigiama dinamika darbinės veiklos atžvilgiu t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba bei turi įgijęs pakankamą išsilavinimą. Nuteistasis turi pakankamai aukštą motyvaciją darbui ir laisvėje yra pateikęs pažymą dėl įsidarbinimo galimybių galimo lygtinio paleidimo atveju. Interviu metu nuteistasis pasakojo, jog laisvėje pragyvenimui užsidirbdavo legalias būdais, o gaunamų pajamų užtekdavo patenkinti visiems savo reikiamiems poreikiams. Šiai dienai neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad šiuo metu nuteistajam nėra būdinga sunki finansinė padėtis. Aiškūs kriminogeniniai poreikiai lėšų tvarkymo ir pajamų srityje šiuo metu nėra identifikuojami. Apie mamą ir žmoną kalba su pagarba, yra jų lankomas bausmės atlikimo metu. Ryšių sritis vertinama kaip apsauginis veiksnys, turintis reikšmingos įtakos ateityje nenusikalsti. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką metu nustatyta, kad teisės pažeidėjo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema. Sekančių rizikos vertinimų metu rizika nepakito – išliko žema. Išskirti šie apsauginiai veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: gyvenimo sąlygos (turi gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turi specialybę, teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu); lėšų tvarkymas ir pajamos (neturi reikšmingų jo finansinei padėčiai finansinių įsipareigojimų); ryšiai (palaiko socialinius ryšius); nepiktnaudžiauja alkoholiu; emocinė gerovė (adekvati savivertė); mąstymas ir elgesys (geba analizuoti savo elgesį, įvardinti priežastis ir pasekmes); nuostatos (teigiama nuostata į priežiūrą; nereiškia diskriminacinių nuostatų).

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad L. B. teistas 2021-10-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinto apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Bausmės pradžia – 2022-04-19, bausmės pabaiga – 2027-04-08. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 8 mėnesiai 21 diena.

Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, ANK tvarka taip pat nebaustas, skatintas 3 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Turi teigiamą darbinę motyvaciją, laisvėje turės tiek darbo, tiek gyvenamąsias vietas ir kt. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno apysunkio (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikalstamų veikų padarymą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis nurodė, jog vartodavo narkotines medžiagas iš kanapių, jas rūkydavo kiekvieną dieną, nes jį kankino nemiga, nuolat nerimaudavo. Narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimas padėdavo nusiraminti. Teigė, jog dabartinis nusikaltimas tiesiogiai susijęs su jo poreikiu narkotinėms medžiagoms, tačiau bet kokią priklausomybę narkotinėms medžiagoms neigia. Išlieka poreikis intervencinėms bei prevencinėms resocializacijos priemonėms, nukreiptoms į piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis sritį.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 3 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 2 yra dinaminiai. Kaip statinis kriminogeninis veiksnys nustatoma kriminalinė istorija (nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje), kaip dinaminiai – gyvenimo stilius ir draugai (kitų asmenų įtaka); piktnaudžiavimas narkotikais (tiesiogiai susiję su nusikalstama veika). Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 8 mėnesiai 21 diena. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. liepos 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-5380 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. B.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.