Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, turintis du mažamečius vaikus, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL dydžio bauda;

2) Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 105 MGL dydžio bauda, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams;

3) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 78 MGL dydžio bauda,

4) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ar ją įgyti 5 metams, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti 2 210,00 Eur, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. L. 2025 m. liepos 15 d., apie 17.15 val., Utenos m., Vaižganto g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB 0236, jam nustatytas 2,96 promilių neblaivumas, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. D.. Šiais veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, S. L. būdamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-548-1166/2024 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, skiriant 40 parų arešto bei taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones penkerių metų laikotarpiui, taip pat būdamas Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis Nr. 12DN-1171, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones teismo nustatytu laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 30 d. iki 2029 m. gruodžio 6 d., t. y. 2025 m. liepos 15 d., apie 15.15 val., Utenoje, Vaižganto g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. L. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad buvo namuose, sugyventinė išvažiavo, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo, nes paskambino draugas. Nuvažiavo pas skambinusį draugą, kartu su juo išgėrė ir draugas paprašė nuvežti iki parduotuvės nusiimti pinigų. Sutiko – nuvežė ir draugui „suvalgė“ banko kortelę. Tada draugas paprašė, kad S. L. nusiimti pinigų nuvežtų iki Utenos banko. Grįžtant atgal pamatė policijos pareigūnus ir sustojo. Datos neatsimena, bet yra kaip nurodyta – liepos 15 d. Automobilis Volkswagen Passat priklauso sugyventinei, kartu pirko. Išvažiavo apie pietus. Važiavo į (duomenys neskelbtini). Pas draugą gėrė degtinę ir alų – dviese išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį. Alaus skardinių neskaičiavo. Negali pasakyti, kiek laiko gėrė. Iš draugo išvažiavo gal 14, gal 15 val. Vairavo S. L.. Į Uteną važiavo dar draugo draugas N. Draugo vardas yra T. Taip pat buvo A. S. L. jautėsi normaliai, suprato, kad neblaivus. Teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Buvo pagautas, buvo skirti apribojimai. Svarstė įgyti, bet buvo skirti apribojimai. Žinojo, kad apribojimai galiojo – nuo pernai 5 metams buvo uždrausta vairuoti. Vykdo individualią veiką, todėl dirba ne visas dienas, t. y. jeigu darbo yra, tai dirba dvi tris dienas per savaitę. Darbą susiranda per pažįstamus, telefonu. Turi du vaikus. Sugyventinė nedirba, registruota darbo biržoje, gauna išmoką. Jis išlaiko šeimą. Iš individualios veiklos gauna apie 1 000 eurų pajamų. Priklausomybės alkoholiui neturi, negeria kiekvieną dieną. Sugyventinė buvo išvažiavusi kitu automobiliu. Baudų nesumokėjęs, kai sustabdė, sumokėjo 20 eurų. Automobilį pirko sugyventinei, kad vaikus į darželį vežioti, pas daktarus. Nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.

4. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis bei jo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

5.1. teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinamojo asmeninių savybių ir jį charakterizuojančių duomenų bei automobilio VW Passat nuosavybės buvo apklausta liudytoja V. D., kuri parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė ir jo vaikų mama. Pilnai supranta, ką jis padarė, nepateisina to. Kas dėl jų šeimos santykių, tai S. yra be galo geras tėvas. Vaikai prie jo prisirišę. Kiekvienas rytas ir vakaras būdavo su tėčiu. S. L. vyresnįjįvaiką veda į darželį, pasiima, leidžia laiką kartu. Kai jis buvo gavęs 40 parų, tai jų vyresnysis vaikas labai kentėjo. Vaiko piešiniai būdavo vien juoda spalva, jis labai kentėjo. Dabar, kai tėtis yra namuose, viskas yra gerai. Jis nevartoja alkoholio prie vaikų, nesiveda į namus draugų, nes, liudytojos nuomone, jis pats vaikystėje tą matė ir nebenori, kad jo vaikai tai matytų. Jie gyvena kaime, jis jiems reikalingas. Žolės pjovimas užtrunka apie tris valandas. Nuo rugsėjo mėnesio ji pradeda mokytis, tiek vaikų priežiūra, tiek visi namų ūkio darbai būtų beprotiškai sudėtingi, jeigu neturėtų vyro šalia. Turi šiltnamį, darbais pasidalinę. Ji visą laiką nuo pirmų mokslų baigimo, kursų lankymo, turėjo darbą, bet po motinystės atostogų nebebuvo jos darbo vietos. Visas jų šeimos išlaikymas yra iš S., nes ji gauna tik pašalpą. Dirba pagal individualią veiklą ir socialinė pašalpa. S. L. vartoja alkoholį gal dėl per didelio krūvio, netinkamų draugų, kurie pasimaišo, bet nėra alkoholikas, namie negeria. Įvykiai dažnesni, nes iš įkalinimo įstaigos grįžo draugas. S. pažadėjo, kad nebebendraus ir ryšių nebepalaikys. Jis neišleidžia šeimos pinigų, daugiau draugai vaišina. Bendri šeimos pinigai, bet uždirbti S. Ji turi automobilį iš seniau. Automobilis yra SDK, bet pilnai dokumentų nėra susitvarkiusi. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. S. L. puikiai supranta, kad tai kvailas poelgis. Kai jie gyvena kartu, jis buvo vieną kartą teisiamas, kiti kartai buvo iki jos, apie juos nežino. S. L. pats to nepateisina. Jam tuo metu atrodo, kad padarys draugams paslaugą juos nuveždamas ar iki jų nuvažiuodamas. Jis yra buvęs vieną kartą pas psichologę, kur buvo vertinama jo rizika alkoholiui. Nustatė, kad 30 procentų, jog yra priklausomas. Nesikodavo. Nesvarstė kodavimosi galimybės. Po mokslų jai reikės dirbti, žymiai bus lengviau baudas pradėti mokėti ir stotis ant kojų. Ji padės, jis dabar padeda;

5.2. liudytoja V. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 18 d., parodė, kad 2025 m. liepos 15 d. ryte su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini) miestelio seniūniją, nes turėjo pristatyti dokumentus. Jos sugyventinis S. L. buvo namuose, buvo pagiringas, ruošėsi pusryčius namų virtuvėje. Su S. L. gyvena ir bendrą ūkį veda jau penkis metus. Tą dieną ji su vaikais vyko į seniūniją, po to ėjo pasivaikščioti, dar vyko į parduotuvę. Grįžus į namus sugyventinio nerado, bandė jam skambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Atvažiavus pastebėjo, kad kieme nėra jai priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirma mintis buvo, kad sugyventinis juo kažkur išvažiavo. Sugyventinis neturi teisės vairuoti, niekada nebuvo jos įgijęs, bet vairuoti moka. Būdamas blaivus jis niekada automobiliu nevažinėja, prašo jos, bet kai išgeria, būna, kad tiesiog ima, sėda važiuoti pas draugus, su kuriais gali išgerti. Minėto VW Passat automobilio rakteliai visada būna palikti spynelėje. Šį automobilį įsigijo iš bendrų šeimos pinigų 2023 metais. Visus įsigijimo reikalus tvarkė sugyventinis, net nežino už kokią sumą jis įsigijo automobilį. Ji tiesiog per AB „Regitra“ savitarnos tinklapį patvirtino SDK kodą, nes sugyventinis turi įsipareigojimų antstoliams, taip pat jis neturi teisės vairuoti. Faktiškai tuo automobiliu naudodavosi šeimos reikmėms. Ji neprieštarautų, kad minėtas automobilis būtų konfiskuotas, nes šeimoje turi kitą automobilį. Apie 18 valandą ji dar kartą pabandė paskambinti sugyventiniui ir jis atsiliepė. S. jai pasakė, kad „viskas, Utenoj supakavo“ ir kad jis yra policijos automobilyje, ji suprato, kad jį važiuojantį girtą sustabdė policija. Kur ir su kuo jis vartojo alkoholinius gėrimus, ji nežino. Po to skambučio, su juo bendravo tik kitą dieną, nes tą dieną iš kart po įvykio, nenorėjo jo matyti, liepė jam važiuoti pas tėvus ir namuose nesirodyti. Pyksta ant sugyventinio, kad jis taip neatsakingai pasielgė, kai susideda su ne tais draugais, patenka į bėdą. Taip pat nori pažymėti, kad su S. L. augina du mažamečius vaikus, ji niekur nedirba. S. vienas išlaiko šeimą. Taip pat prisideda buityje, rūpinasi vaikais, ūkio darbais, namais, malkomis, šienauja žolę ir t. t. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes skiriant bausmę, kad jam nebūtų taikomas areštas ar realus laisvės atėmimas. S. L. šiuo metu rimtai svarsto galimybę gydytis nuo alkoholizmo, visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 29-32);

5.3. liudytojas T. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 18 d., parodė, kad 2025 m. liepos 15 d. ryte susiskambino su draugu S. L.. T. B. jam pasiūlė kartu išgerti. Jis sutiko ir atvažiavo į T. B. buvimo vietą (duomenys neskelbtini), koks namo Nr. nežino, nes buvo ten pas draugą. S. atvažiavo su mašina, VW markės, valstybinių numerių nežino, pilkos spalvos. Žino, kad jis neturi teisės vairuoti, bet vairuoti moka, būna, kad važinėja. Jį pastoviai vežioja jo sugyventinė – ir į darbą ar šiaip kur. Kai S. pas jį atvažiavo, T. B. turėjo 0,7 butelį degtinės, jį išgėrė su S., dar kažkiek gėrė ir N., kai grįžo po darbo. Taip pat turėjo užsipirkęs daug skardinių alaus, su draugais jas gėrė, kiek tiksliai išgėrė nežino, niekas neskaičiavo. Geriant alų T. B. atėjo SMS žinutė, kad į sąskaitą pervedė pašalpą. T. B. paprašė S., kad jis nuvežtų jį iki parduotuvės, kur yra bankomatas, nusiimti pinigų. Jis nuėmė pinigus draugui N., kuris taip pat gavo pašalpą, po to bandė nusiimti savo, bet tik įkišus kortelę, bankomatas ją prarijo. Tada paprašė S., kad pavežtų jį į banką iki Utenos, kad išduotų laikiną kortelę, S. L. sutiko. Į Uteną važiavo keturiese: jis, N., jo pusseserė ir S. S. visą laiką vairavo. Utenoje važiavo tiesiai į banką, po to sustojo parduotuvėje, T. B. nusipirko cigarečių ir žiebtuvėlį. Tada visi važiavo namo. Jiems važiuojant, nežino kokioje gatvėje, mašiną sustabdė policija. Paklausė, ar S. turi teises, ar girtas, davė S. „pūsti“, po to ir jiems visiems. Nustatė, kad jis girtas, kiek jis „pripūtė“, nežino. T. B. išlipęs iš mašinos norėjo parūkyti, policininkas neleido, todėl ėmė priešintis ir buvo uždarytas į policijos automobilį, kas vyko daugiau – nematė (t 1., b. l. 23-26);

5.4. 2025 m. liepos 15 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Aurimo Siniausko tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių ir atliktų procesinių veiksmų, kuriame nurodoma, kad 2025 m. liepos 15 d., vykdant tarnybines pareigas, kartu su RS vyresniąja tyrėja Lina Vilkaite, 17.05 val. iš Utenos AVPK OVS specialisto gavo pranešimą ROIK: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad Aušros g. (duomenys neskelbtini), Utena, „Maximos aikštelėje stovi a/m VW PASSAT pilkos sp. v/n (duomenys neskelbtini) Vairuotojas ir keleivis matė, kad neblaivus, abudu su šortais, vairuotojas grįžo iš parduotuvės galimai važiuos. Pravažiuojantis, neprisistatė“ (tekstas netaisytas). Apie 17.15 val. minėtą automobilį sustabdė Vaižganto g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), bendraujant su vairuotoju buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas paaiškino, kad maždaug prieš 3 valandas gėrė alų. Alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo prietaisu DRAGER Alcotest 7510 Nr. ARKB-0236, patikros sertifikato Nr. 2265610, 17.17 val. S. L. nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17.37 val. nustatytas 2,96 promilių neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281(1) str. 1 d. Automobilyje taip pat buvo trys keleiviai, priekinėje keleivio pozicijoje sėdėjo T. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,74 promilių neblaivumas), gale sėdėjo akivaizdžiai neblaivi A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (pasitikrinti blaivumą atsisakė) ir N. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,10 promilių neblaivumas). Dėl stipraus neblaivumo keleivių apklausti nebuvo galimybės. Su pranešėju susisiekti nepavyko. Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui, saugojimą vykdo R. K. ind. įmonė, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-8);

5.5. 2025 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Šiame protokole be kita ko nurodyta, kad automobilio priekyje, keleivio pusėje ant žemės matomos 3 skardinės alaus „Švyturio“ tradicinis 6,0 proc. alc. tūrio, 2 buteliai šampano „Muskatinis“ 7,5 proc. alc. tūrio. Viena alaus skardinė kavos laikiklyje automobilio viduryje. Automobilio galinėje dalyje ant galinės sėdynės, kairėje pusėje, už vairuotojo vaikiška kėdutė, ant kurios netvarkingai sumesti drabužiai ir sausų pusryčių pakelis bei 2 vnt. sūrio. Viduryje ant galinės sėdynės alaus skardinė ir maišelis, maišelyje taip pat skardinė alaus. Dešinėje pusėje ant žemės butelis alaus „Tėviškės“ 6,0 proc. alc. tūrio 1 litro talpos. Dešinės pusės priekinės sėdynės kišenėje tuščia skardinė alaus „Švyturio“ tradicinis (t. 1, b. l. 11-20);

5.6. 2025 m. liepos 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2025 m. liepos 15 d., 17:17 val., alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest ARKB-0236, S. L. nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, 17:37 val. – 2,96 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 38-41);

5.7. Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. D. (t. 1, b. l. 33);

5.8. Informacinės sistemos „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio VW Passat vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 860 Eur (t. 1, b. l. 34);

5.9. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2025 m. liepos 22 d. raštu Nr. 3S-47 ir prie jo pridėtais dokumentais, iš kurių nustatyta, kad S. L. 2024 m. lapkričio 5 d. pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos jos nevykdymo galimos teisinės pasekmės (t. 1, b. l. 68-84).

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. S. L. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. liepos 15 d., apie 17 val. 15 min., Utenos m., Vaižganto g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB 0236, jam nustatytas 2,96 promilių neblaivumas, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. D.. Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2,96 promilių neblaivumas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, liudytojų T. B. ir V. D. parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

8. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022).

9. S. L. vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio po to, kai jis 2024 m. lapkričio 5 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vykdymo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos galimos teisinės pasekmės dėl vengimo ją vykdyti (t. 1, b. l. 68-84). Taigi jis žinojo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, nevykdymo padarinius, kartu suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas norėjo taip elgtis – vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jis veikė tiesiogine tyčia. Tokia jo veika vertinama kaip piktybiškas vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir pagal pavojingumą sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį.

10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. L. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tyčia vengė atlikti 2024 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės draudimą vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, o vairavimas neblaiviam, nustačius sunkų neblaivumo laipsnį, patvirtina vengimo piktybiškumą. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

11. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

12. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

13. Spręsdamas dėl S. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio objektas – transporto eismo saugumo tvarka bei vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. S. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 2020 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas taip pat už analogiško nusikaltimo padarymą, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas S. L. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Pažymėtina, kad S. L. nusikalstamų veikų padarymo dieną buvo teistas 4 kartus, du iš jų – už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Kaltinamajam jau buvo skirtos ir baudos, ir reali arešto bausmė, kas rodo, kad anksčiau paskirtos bausmės jam keliamų tikslų nepasiekė ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Laikytina, kad S. L. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis linkęs sistemingai daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jos vertinamos kaip asmenį neigiamai charakterizuojančiomis bei didinančiomis kaltinamojo pavojingumą visuomenei.

15. Skiriant bausmę kaltinamajam S. L. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Kaltinamasis nuo 2020 m. administracine tvarka baustas 5 kartus, iš jų keturis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 59-63). Vykdantis individualią veiklą, registruotas užimtumo tarnyboje (t. 1, 88, 90). Į priklausomybės ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 1., b. l. 87). Auginantis du mažamečius vaikus. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad S. L. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). S. L. bedarbis, socialinės pašalpos gavėjas. Visuomeninėje veikloje nedalyvauja. Linkęs pažeidinėti įstatymus. Dėl administracinių teisės pažeidimų seniūnijoje nebaustas. Charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 65). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ankstesnės bausmės S. L. teigiamos įtakos nepadarė, kaltinamasis nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis trečią kartą iš eilės teisiamas už tokias pat nusikalstamas veikas, anksčiau jam skirta ir švelniausia baudos bausmė, ir griežta arešto bausmė kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė – jis nusikalto vėl, taigi nėra pagrindo manyti, kad švelniausių rūšių bausmės teigiamai paveiks S. L. elgesį ir jis daugiau nenusikals. Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bei BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos griežčiausios rūšies – arešto bausmes.

16. Bausmių dydį teismas nustato atsižvelgdamas į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių skaičius yra vienodas, todėl kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiria 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą audžiamojo nusižengimo padarymą skiria 30 parų arešto bausmę, kurią, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrina su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmes apimant (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

18. Kaltinamasis S. L. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, rūpinasi šeimoje augančiais dviem mažamečiais vaikais, išlaiko šeimą. Kreipėsi pas gydytojus siekdamas įsivertinti savo priklausomybę alkoholiui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

19. Be to, pažymėtina ir tai, kad anksčiau S. L. teistas baudžiamojo įsakymo išdavimo tvarka, o šiuo atveju, teismo vertinimu, pats teismo procesas buvo pakankamai preventyvi priemonė sulaikysianti kaltinamąjį ateityje nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, nors šiuo atveju S. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą 1 (vieneriems) metams.

20. Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam S. L. skirtini įpareigojimai: dirbi arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

22. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

23. BK 68 straipsnio 1 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

24. Nagrinėjamu atveju S. L. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise, kurios niekada neįgijo įstatymų nustatyta tvarka, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta 2,96 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti įgyti ir naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl S. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnis).

25. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį – konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

26. Teismas akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį būdamas neblaivus vairavo S. L., yra nusikalstamų veikų padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu S. L. vairuotas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas registruoti jo sugyventinės V. D. vardu (t. 1, b. l. 33), tačiau buvo įgytas už bendrus šeimos pinigus ir buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui (t. 1, b. l. 29-32). Be to, tiek kaltinamasis, tiek ir jo sugyventinė V. D. neprieštaravo, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų konfiskuotas, todėl kaltinamajam S. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

28. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis ir įgyti specialiąją teisę yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jų skyrimas darys teigiamą poveikį kaltinamajam.

29. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 118-121) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

30. Baudžiamojoje byloje 2025 m. liepos 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-08390 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 112,50 Eur (t. 1, b. l. 144-146).

31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmę pagal BK 243 straipsnį apimant griežtesne pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. L. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant S. L.: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. D., konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Pripažinti S. L. recidyvistu.

S. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Kompaktinę laikmeną – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.