- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-06
- Bylos Nr.
- e2-94-874/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- F. B.
- Atsakovas
- UAB „R.“
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Vytautas Polikaitis
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R.“ atstovams direktoriui R. K., advokatui Muradui Bakanui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. B. ieškinį atsakovei UAB „R.“ dėl automobilio „Audi Q5“ pirkimo-pardavimo sutarties atsisakymo, sumokėtos kainos už nusipirktą netinkamos kokybės automobilį grąžinimo, patirtų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas F. B. ieškinį, dubliką palaikė, patvirtino juose išdėstytas aplinkybes, prašydamas nutraukti 2023 m. rugsėjo 22 d. ieškovo su atsakove sudarytą automobilio „Audi Q5“ pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai už netinkamos kokybės automobilį „Audi Q5“ sumokėtus 14 700 Eur; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo patirtas papildomas 378,50 Eur išlaidas, sumokėtas už automobilio defektavimus ir remontą; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad surado internete skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi Q5“ ir paskambino atsakovei dėl automobilio apžiūrėjimo. Nuvažiavęs apžiūrėjo automobilį, važiavo į servisą Pakruojyje, bet nepriėmė, nes nebuvo vietų. Nuvažiavo į „Juta“, kur daro technines apžiūras, sumokėjo 10 Eur, apžiūrėjo automobilį, nustatė, kad galinės kaladėlės apdilę. Grįžo pas pardavėją, pasakė, kad pirks automobilį ir sumokėjo 200 Eur avanso. Kitą dieną atvažiavo pirkti. Prieš perkant pardavėjas sakė, kad rida tikra, variklis geras. Jis automobilį nupirko 2023 m. rugsėjo 22 d. Po savaitės atliko techninę apžiūrą, kurios metu apie variklio defektus jam nieko nepasakė. Po techninės apžiūros praėjus 2-3 dienoms, pirmą kartą užsidegė raudonos spalvos variklio lemputė, kad žemas tepalo lygis. Jis pats iš karto papildė 1 litru tepalo. Klausė servise kokio ir kiek reikia tepalo. Už 5-6 dienų pats keitė visus tepalus ir filtrus, nes kilo įtarimas dėl variklio. Pylė sintetinį tepalą 5W30, 5 litrus. Tepalo pirkimo kvito neišsaugojo. Nevažiavo į servisą, nes ir pats moka pakeisti tepalus. Automobilį buvo nuvaręs į „Audi“ centrą Kaune, kur perprogramavo kompiuterį, tvarkė žibintus. Netikrino, ar tepalo lygio daviklis tinkamai veikia. Pravažiavus apie 2 000 km, antrą kartą užsidegė ta pati lemputė. 2023 m. gruodžio 28 d. darė kompiuterinę diagnostiką Kaune. Pasakė, kad užsikišęs DPF filtras ir su varikliu negerai. Skambino pardavėjui, sakė, kad pardavė automobilį su variklio defektu, nes degina tepalus, siūlė pardavėjui arba sumokėti už variklio remontą, arba jis grąžins automobilį. Pardavėjas atsisakė mokėti už remontą, todėl liko variantas grąžinti automobilį ir jis kreipėsi į advokatą. Po automobilio apžiūros Kaune pasakė, kad yra variklio defektas, nulūžę laikikliai, laikantys variklį. Atidarius kapotą, nulūžusių laikiklių nesimato. Pirkimo metu automobilio variklis buvo švarus. Techninės apžiūros metu nenustatė variklio alyvos ir aušinimo skysčio nuotėkio, nes per variklio apsaugą nesimato. Pavarų dėžės alyvos nuotėkis truputį buvo. Priekinio bamperio įtrūkimą matė pirkdamas. Taip pat matė, kad automobilis turėjo parūdijimų. Techninės apžiūros metu dėl stabdžių diskų ir amortizatoriaus gumų trūkumų nenustatė. Suprato, kad perka dėvėtą automobilį. Jo išsilavinimas vidurinis. Negali pasakyti ar galima naudoti automobilį pagal paskirtį dėl variklio alyvos ir aušinimo skysčio nuotėkio, pavarų dėžės alyvos nuotėkio, kėbulo dažų sluoksnio, lūžusių laikiklių. Dėl trūkusio priekinio bamperio, korozijos, amortizatoriaus gumų, galinių stabdžių diskų gali naudoti automobilį pagal paskirtį. Kai antrą kartą užsidegė tepalo lygio lemputė, papildė 1 litru tepalo ir daugiau automobiliu nebevažinėjo. Kai pats pilnai pakeitė tepalus, jis „nenunulino“, kad kompiuteris suprastų, jog tepalas yra visiškai pakeistas ir iš naujo skaičiuotų. Prieš tai turėjo automobilį „VW Passat“ 2001 m. Nežino nuo kokios ridos variklis gali pradėti deginti tepalus. Nesitikėjo, kad automobilis degins tepalus tokiais kiekiais. Nusipirkęs automobilį, ridos neužfiksavo. Kad variklis tepaluotas pamatė, kai keitė tepalus ir nuėmė dangtį (apsaugą). Dėl tepaluoto variklio tuo metu pretenzijų pardavėjui nereiškė, nes nebuvo įsitikinęs, kad variklis turi defektų. Po 2023 m. gruodžio 28 d. automobiliu nevažinėja. Avansą pardavėjui sumokėjo 2023 m. rugsėjo 19 d., prieš tai automobilį pasitikrinęs „Juta“, kur daro technines apžiūras. 2023 m. rugsėjo 21 d. paskambino pardavėjas, kad automobilis paruoštas pardavimui. Atvažiavo 2023 m. rugsėjo 22 d. ir nupirko automobilį.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „R.“ atstovas direktorius R. K. atsiliepimą į ieškinį, tripliką palaikė, patvirtino juose išdėstytas aplinkybes, prašydamas ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad automobilį „Audi Q5“ įsigijo Danijoje nuotoliniu būdu su 231 000 km rida. Automobilį parvežė 4-5 dienos prieš skelbimo įdėjimą. Prieš importuojant, atlikta automobilio techninė apžiūra Danijoje. Atvykęs ieškovas apžiūrėjo automobilį, pravažiavo, nuvažiavo į techninių apžiūrų centrą Pakruojyje, kur patikrino automobilio bendrą stovį. Ieškovas buvo patenkintas apžiūra ir sutarė dėl automobilio pirkimo kitą dieną. 2023 m. gruodžio 11 d. paskambino ieškovas, kad automobilis „valgo“ tepalus, klausė ką daryti ar kreiptis į teismą. Tuo metu dėl įvykio darbovietėje (gelbėjo žmogaus gyvybę), pokalbis su ieškovu nepavyko. Gal reikėjo perskambinti. Vėliau gavo ieškovo pretenziją ir kreipėsi į advokatą. Nesutiko su pretenzija, nes automobilis buvo apžiūrėtas, patikrintas ir praėję daug laiko. Po to, atsirado ir kiti trūkumai (bamperio, kėbulo defektai). Šie trūkumai buvo matomi ir ieškovas apie juos žinojo pirkimo metu. Dėl perteklinio tepalo sunaudojimo kyla abejonės. Tam, kad nustatyti tepalo sunaudojimo lygį, reikia supilti tepalą, nuvažiuoti 1 000 km, išpilti ir patikrinti arba reikia pilnai ardyti automobilį. Parduoda daug automobilių. Neretai būna sugedę tepalo lygio lemputės, bet nereiškia, kad iš tikrųjų „valgo“ tepalą. Gamintojas yra nustatęs tepalo sunaudojimo ribas. Didėjant ridai, dėvisi variklio detalės, todėl tepalo sunaudojimas didėja. Jei labai sudilę žiedai, turbina blogai dirba, pamato techninės apžiūros centre, tikrinant išmetimo dujas. Atsakovės valdymo laikotarpiu automobilis eismo įvykyje nedalyvavo. Neatliko jokių automobilio kėbulo remonto darbų. Dėl amortizatorių gumų ir stabdžių diskų trūkumų nebūtų praleidę techninės apžiūros. Jo įmonė dirba beveik 25 metus, automobilių pardavimu užsiima apie 19 metų. Parduodami automobilį niekada nesudaro pirkimo-pardavimo sutarties, rašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodo, kad automobilis naudotas, parduodamas be garantijos. Tai pirma byla per 19 metų. Jo išsilavinimas – fizikas. Jis neapgavo ieškovo. Turi didelę patirtį, gauna dokumentus iš Danijos, kad automobilis techniškai tvarkingas. Pasitiki Danijos tiekėjų diagnozėmis. Atsakovė serviso paslaugų neatlieka, jei reikia, kreipiasi į specializuotą servisą. Šis automobilis tvarkingas, su daniška technine apžiūra. Iš Danijos neišleidžia techniškai netvarkingo automobilio. Jei automobilis turi defektų, eksportuotojai turi juos ištaisyti. Danijoje nėra daužtų automobilių eksportui. Kai automobilis buvo parduodamas, jokių pašalinių variklio garsų akseleruojant nebuvo, abejonių nei jam, nei ieškovui nekėlė. Ieškovas nupirko automobilį sekančią dieną po skelbimo įdėjimo. Pas juos šiuo automobiliu buvo nuvažiuota apie 10 km. Automobilio rida pardavimo metu 231 741 km (skelbime), iš Danijos pardavėjo 232 000 km (suapvalinta). Po atgabenimo automobilis nuvažiavo gal 2-3 km patikrai (pravažiavimui). Prie automobilio agregatų nebuvo prieita, su prožektoriumi pažiūri iš viršaus, bet „pasikėlęs“ nebuvo. Buvo suteikta teisė „pasikelti“ ir pasitikrinti pirkėjui. Po ieškinio gavimo tikrino duomenis „CarVertical“, jokių eismo įvykių automobilis neturėjo. Būtų nurodęs trūkumus pirkėjui, jei apie juos būtų žinojęs. 2023 m. rugsėjo 21 d. nevažiavo į Pakruojo techninių apžiūrų centrą patikrinti automobilio būklės. Ieškovas pirko dėvėtą, 7-8 metų senumo, automobilį. Automobilis praėjo tris technines apžiūras prieš pradedant jį eksploatuoti. Visi dalykai buvo matomi. Kai parsigabena automobilius, jie pratestuoja kaip važiuoja automobilis, patikrina greičių dėžę, važiuoklę. Detaliau tikrina automobilį autoservise, jei pravažiavus kyla kažkokių matomų įtarimų.
Ekspertas Valentinas Mitunevičius paaiškino, kad ginčo automobilio priekinė pakaba yra nepriklausoma, „McPherson“ tipo. Tai nėra rėminės konstrukcijos automobilis. Traverso priskyrimas prie priekinės pakabos yra tinkamas. Prie traverso pritvirtinti ir pakabos elementai. Kadangi perduodamos jėgos, galima pavadinti, kad traversas yra laikantysis ašies elementas. Priekiniame traverse yra lūžę vietos, kurios yra ties priekiniais lonžeronais. Pažeistas traverso vientisumas. Laikančioji konstrukcija jau yra pažeista ir vertinama dideliu trūkumu. Techninės apžiūros metu nenuimama apatinė variklio apsauga. Kai tikrinama tik vizualiai, yra naudojamas ašies laisvumo nustatymo stendas. Vizualios apžiūros metu, kai nenuimta variklio apsauga, galimai neįmanoma buvo trūkumų pamatyti arba labai ribotai. Trūkumo atsiradimo laiko negali nustatyti. Išvadose nurodė, kad mažai tikėtina, kad trūkumas atsirado po automobilio pirkimo-pardavimo, darant prielaidą, kad traversas po automobilio pirkimo-pardavimo nebuvo pažeistas, sugadintas. Techninių apžiūrų centro darbuotojai privalo pamatyti trūkumus, kurie yra pavojingi eismo saugumo. Mano, kad tos įrangos, kuri naudojama techninių apžiūrų centre, kaip ir pakanka. Kadangi apsaugos nenuimamos, pastebėti tuos lūžimus, jei jie tuo metu buvo, buvo problematiška dėl apsaugos elementų. Šiam automobiliui buvo nustatyti du dideli trūkumai, dėl kurių automobilis negali dalyvauti viešajame eisme. Dėl lūžusio priekinės pakabos traverso ir lūžusios užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirties automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Jei traversą pakeisti į tinkamą, toks remontas yra galimas ir nepablogintų automobilio būklės. Traversas yra laikančiosios konstrukcijos elementas, kuris perduoda jėgas, ir Techninių reikalavimų vertinimo sąrašas nustato kriterijus, jeigu jie yra pažeisti, o jeigu lūžę, tai vertinimas, kad pavojingas trūkumas, tai šiuo atveju vertina, kad tai yra didelis trūkumas. Išvadoje preziumuoja, kad traversas nebuvo sugadintas, gal tikslesnis žodis nei nebuvo remontuotas. Gal po techninės apžiūros įtrūko tas elementas. Jei tas trūkumas buvo, reikia apklausti kontrolieriaus, kodėl jis jo nepastebėjo. Tvirtina ekspertizės akto išvadas. Tik 2.2.3 punkte ir 8 punkte vietoj žodžio „remontuotas“ keistų žodžiu „sugadintas“. Norint nustatyti alyvos sąnaudas reikėtų vadovautis tipine variklinės alyvos sąnaudų nustatymo technologija, kuri pridėta kaip priedas prie ekspertizės akto. Šiam automobiliui tokios technologijos netaikė. Reikia servise įpilti tinkamos alyvos, nuvažiuoti 1 000 km ir servise pamatuoti alyvos likutį. Dėl traukės galima važiuoti tik šviesiu paros laiku, o dėl traverso ne, nes laikantysis elementas. Iš bylos duomenų 0,5 litro variklinės alyvos sąnaudos 1000 km yra leistina norma. Kad pasakyti tiksliai, reikalingas eksperimentas. Apžiūrint automobilį ieškovas pateikė bakelį alyvos, kuri buvo supilta. Iš bylos medžiagos (autorizuoto serviso pažyma) tokia alyva nėra skirta automobiliams su dyzeliniais varikliais, kuriuose yra įrengtas suodžių arba DPF filtras. Ar galėjo dėl tokio tepalo užsikišti DPF filtras per tokią ridą, tai teoriškai gali susidaryti 43 g suodžių, o kadangi filtras nenaujas, jo resursas gali būti jau išeikvotas, neaišku ar 43 g galėjo ženkliai tą visą dalyką įtakoti. Bet negali atmesti, kad taip galėjo būti.
Liudytojas M. B. parodė, kad dirba techninių apžiūrių kontrolieriumi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Vykdė automobilio „Audi Q5“ techninę apžiūrą, tada automobilis valstybinio numerio dar neturėjo. Užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirties lūžis nebuvo nustatytas. Jei būtų lūžusi, būtų pastebėjęs, nes šviesų aukščiai būtų netikę. Svirtis lūžti gali dėl to, kad lankstinė jungtis užrūdijusi arba dėl mechaninio pažeidimo. Priekinės pakabos traversą tikrina, kiek jis neuždengtas. Traversas patenka į pakabą, yra jos sudėtinė dalis. Tikrino priekinės pakabos traversą, kiek matė buvo tvarkoje. Jei traversas buvo uždengtas variklio apsauga, jis negalėjo jo pilnai įvertinti. Traversą tikrino, bet akivaizdžių trūkumų nematė. Abejoja ar traverso centravimo skylės matėsi. Apsauga po varikliu tvirtinasi ant traverso ir dengia viso variklio apačią, todėl visko pilnai pamatyti neįmanoma. Jei būtų matęs, kad traverso centravimo skylės įtrūkę, būtų konstatavęs didelį trūkumą, galbūt net pavojingą, ir automobilis techninės apžiūros būtų neatlikęs. Jei būtų konstatavęs trūkusį traversą, tai būtų pažeidimas numatytas 5.3.3. punkte b papunktyje. Pažeidimui konstatuoti nesvarbi trūkimo vieta. Toks defektas gali būti dėl nusidėvėjimo, korozijos, mechaninio pažeidimo. Toks defektas galėjo atsirasti po techninės apžiūros, eksploatuojant automobilį. Iš duomenų bazės mato, kad šiam automobiliui 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo atlikta papildoma paslauga (būklės patikrinimas) Pakruojo techninių apžiūrų stotyje ir trūkumų nenustatyta. Jis atliko apžiūrą 2023 m. rugsėjo 28 d. Pagal ekspertizės akte pateiktą 8 nuotrauką, jam nebuvo galimybės tokioje vietoje pamatyti lūžusio priekinės pakabos traverso, jeigu uždengta variklio apačia. Iš darbinės patirties, jei trūkimo paviršius nėra oksidavęsis, nėra metalo korozijos, tai trūkimas atsiradęs labai nesenai. 2023 m. rugsėjo 21 d. automobilio būklės patikrinimą Pakruojo techninių apžiūrų centre atliko P. P. Jei automobilis atvažiavo su variklio apsauga, jie apsaugų negali nuėminėti.
Liudytojas P. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Techninių apžiūrų centro kontrolieriumi. Dirbo ir Pakruojo skyriuje. Jei sistemoje matosi, tai Pakruojo Techninių apžiūrų centre galėjo atlikti automobilio „Audi Q5“ apžiūrą. PAP – patikra, ką žmogus užsisakė. Šiuo konkrečiu atveju buvo važiuoklės patikra. Tai nėra techninė apžiūra, bet patikrinama ir informuojama ar yra kas nors blogo. Automobilio traversas yra važiuoklės dalis. Patikros metu žiūrima visa važiuoklė. Tikrino priekinį ir galinį traversus. Patikros metu defektų nebuvo pastebėta. Kai būna trūkumų, rašoma kortelė ir paduodama žmogui. Patikros metu mato tai, kas yra ne po apsauga. Priekinio traverso centravimo skyles, jei neuždengta, būtų matęs. Asmens, atvariusio automobilį apžiūrai, nepamena, nes buvo senai. Už ką klientas susimoka, tą ir tikrina. Automobilio „Audi Q5“ modelyje priekinis traversas nėra priekinės ašies laikantysis rėmas.
Byloje specialistu apklaustas E. L. paaiškino, kad turi turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Ekspertizės aktą matė, bet per daug į jį nesigilino. Atsakinėjo į užduotą klausimą, ar yra galimybė matyti priekinės pakabos traversą, ties jo tvirtinimais prie priekinių lonžeronų, nenuėmus apatinės variklio apsaugos. Pažeidimas atitinka lūžimą, skylimą, nutrupėjimą. Pažeidimas platesnė sąvoka, nei lūžimas. Metalas aštriai nulūžęs tarp tvirtinimo taškų, yra skersinis lūžis. Pripažįsta, kad traversas yra lūžęs. Ekspertai parašė, kad nuėmus variklio apatinę apsaugą, tos pažeidimo vietos matomos. Bet jos matomos ir nenuėmus apsaugos, galima pamatyti iš apačios. Tvirtina savo išvadą, kad traverso pažeidimas matyti nenuėmus variklio apatinės apsaugos. Tas akivaizdžiai matosi išvadoje esančiose nuotraukose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių, eksperto paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė iš siuntėjo Yupex Trading A/S, esančio Bogekildevej 33, 8361 Hasselager, Danija, 2023 m. rugsėjo 17 d. gavo krovinį – transporto priemonę „Audi Q5“, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš eksportuojant Danijoje 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo atlikta transporto priemonės „Audi Q5“ (toliau – ginčo automobilis), važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2015 m. gegužės 19 d., rida 231 000 km, techninė apžiūra. Iš techninės apžiūros ataskaitos nustatyta, kad apžiūros registruojant ginčo automobilį apžiūros rezultatas geras; apžiūros muitinėje eksportuojant ginčo automobilį apžiūros rezultatas vidutinis. Įsigijęs ginčo automobilį, atsakovės atstovas jo neeksploatavo.
Ieškovas skelbimą apie parduodamą ginčo automobilį rado internete ir 2023 m. rugsėjo 21 d. atvyko į Pakruojį apžiūrėti ginčo automobilio. Ieškovas automobilį apžiūrėjo vizualiai, atliko bandomąjį važiavimą, nuvyko į Pakruojo techninių apžiūrų stotį, kur ginčo automobiliui buvo atlikta papildoma paslauga (PAP) – važiuoklės patikra, kurios metu trūkumų nenustatyta. Ieškovas sutarė su atsakovės atstovu, kad ginčo automobilį pirks ir 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovei sumokėjo grynais pinigais 200 Eur avansą. 2023 m. rugsėjo 22 d. ieškovas atvyko pas atsakovę ir pagal atsakovės direktoriaus R. K. 2023 m. rugsėjo 22 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija 23R Nr. 00417 už 14 500 Eur įsigijo ginčo automobilį. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad automobilis naudotas, parduodamas be garantijos. Atskira ginčo automobili pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
Ieškovas, prieš įregistruojant ginčo automobilį, UAB „Tauragės techninių apžiūrų centras“ 2023 m. rugsėjo 28 d. atliko privalomąją ginčo automobilio techninę apžiūrą. Pateikta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2025 m. rugsėjo 28 d. Apžiūros metu fiksuota rida 232 278 km.
Ieškovas nurodo, kad po privalomosios techninės apžiūros, eksploatuojant ginčo automobilį, po 2-3 dienų prietaisų skydelyje užsidegus lemputei dėl tepalo trūkumo variklyje, ieškovas pats papildė 1 litru tepalo, o už 5-6 dienų pats keitė visus variklio tepalus ir pylė sintetinį tepalą „Wolf Vitaltech 5W30“. 2023 m. lapkričio 22 d. ieškovas ginčo automobiliu atvyko į servisą UAB „Dizrida“ Kaune, pateikė užsikišusį DPF filtrą ir buvo atlikta pirminė diagnostika ir žvakių keitimas. Už tai ieškovas sumokėjo 76 Eur. Ieškovui ginčo automobiliu nuvažiavus apie 2 000 km, prietaisų skydelyje vėl užsidegė lemputė dėl tepalo trūkumo variklyje. Ieškovas pats papildė 1 litru tepalo ir daugiau ginčo automobiliu nebevažinėjo.
2023 m. gruodžio 28 d. ginčo automobiliu ieškovas atvyko į UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ apžiūrai – defektacijai. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ direktoriaus R. A. sudarytame 2023 m. gruodžio 28 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad ginčo automobilio fiksuoti odometro parodymai patikros metu 235 291 km, nustatyti defektai: automobilis perteklinai vartoja variklio alyvą; automobilio variklis turi alyvos ir aušinimo skysčio nuotėkį; automobilio pavarų perjungimo dėžė turi alyvos nuotėkį; automobilio stabdžių sistema netvarkinga; automobilio važiuoklė netvarkinga; automobilio kėbulas netvarkingas; automobilio išmetimo sistema netvarkinga. Defektų aprašyme nurodyta, kad nustatytas variklio alyvos bei aušinimo skysčio nuotėkis. Automobilio variklis tikriausiai perteklinai vartoja variklio alyvą. Automobilio variklis ir jo sugedę agregatai nebuvo ardyti, nes kyla pagrįstų įtarimų, kad agregato su nustatytais trūkumais, tomis pačiomis detalėmis surinkti nepavyks. Pavarų dėžė turi transmisinės alyvos nuotėkį. Kėbulo dalys turi perteklinį didesnį papildomų medžiagų sluoksnį. Priekinis bamperis yra skilęs, sulūžę traverso laikantys kronšteinai, kas rodo, kad automobilis turėjo didelį autoįvykį. Nudilę galiniai stabdžių diskai, važiuoklėje kliba priekinės svirčių įvorės, nusidėvėję galinių amortizatorių smūgio sugėrimo ir apsauginės gumos. Iš paslėptų defektų fiksavimo nuotraukų (video) aprašymo matyti, kad variklio skyriuje – variklio alyvos ir aušinimo skysčio nuotėkis; pavarų dėžėje – alyvos nuotėkis; kėbule – dažų sluoksnis, trūkęs priekinis bamperis, lūžę laikikliai, korozija; stabdžiuose – diskai, amortizatoriuose – gumos. Numatoma atstatymo/ remonto darbų kaina nuo 4 800 Eur. Iš UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AKDC Nr. 1744 nustatyta, kad už ginčo automobilio apžiūrą ir defektavimą ieškovas sumokėjo 302,50 Eur.
Ieškovas 2024 m. sausio 8 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, informuodamas, atsisako 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarytos sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, ir prašo grąžinti jam už ginčo automobilį sumokėtus pinigus bei atlyginti nuostolius ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovė 2024 m. sausio 31 d. pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kad nesutinka tenkinti ieškovo keliamų reikalavimų.
Atsakovė 2024 m. sausio 24 d. patikrino ginčo automobilio duomenis platformoje „Carvertical“, kurios ataskaitoje nurodyta, kad rida 2023 m. spalio mėn. – 232 719 km; žalos įrašų nerasta.
Iš atsakovo atstovo pateikto UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ 2024 m. rugpjūčio 21 d. rašto nustatyta, kad ginčo automobiliui Audi AG gamykloje rekomenduojama dyzelinio variklio su kuro dalelių filtru alyvos norma yra VW 507 00. Iš sintetinio tepalo „Wolf Vitaltech 5W30“, kurį ginčo automobiliui naudojo ieškovas, aprašymo nustatyta, kad šią alyvą galima naudoti keturių taktų dyzeliniuose varikliuose su turbina arba be jos, be dyzelino kietųjų dalelių filtro (DPF).
2024 m. gruodžio 12 d. Ekspertizės akte MV 2024-80 / SP 2024-02 (toliau – Ekspertizės aktas), atsakant į pateiktus klausimus, padarytos išvados, kad: 1) bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo automobilio variklis perteklinai vartoja alyvą, užkemša DPF-filtrą ir katalizatorių, o iš atlikto tyrimo negalima patvirtinti šių ieškovo teiginių; 2) iš ginčo automobilio variklio prasisunkia variklinė alyva ir aušinamasis skystis, tačiau iš skysčių prasisunkimo požymių negalima teigti, kad dėl to automobilis neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 (toliau – Techninių reikalavimų); 3) iš ginčo automobilio pavarų dėžės prasisunkia alyva, tačiau iš jos prasisunkimo požymių negalima teigti, kad dėl to automobilis neatitinka Techninių reikalavimų; 4) nėra pagrindo teigti, kad dėl eksploatacinių skysčių prasisunkimo iš variklio ir dėl alyvos prasisunkimo iš pavarų dėžės ginčo automobilis neatitinka Techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme; 5) techniniu požiūriu negalima nustatyti, kada atsirado ginčo automobilio variklio ir pavarų dėžės defektai (eksploatacinių skysčių prasisunkimas); 6) ginčo automobilio defektai detalizuoti tiriamosios dalies 2.2 p. dėl 2.2.3 p. ir 2.2.5 p. detalizuotų defektų, kurie laikytini dideliais trūkumais pagal Vertinimo kriterijų sąrašą, ginčo automobilis neatitinka nustatytų Techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme. Galima iš dalies patvirtinti UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės apžiūros akte išvardytus defektus (detalizavimas – 2.2 p.); 7) ginčo automobilio defektų pobūdis ir atradimo priežastys detalizuotos tiriamosios dalies 2.2. p.; 8) techniniu požiūriu negalima nustatyti, kada atsirado bet kuris iš nustatytų ginčo automobilio defektų (detalizavimas – tiriamosios dalies 2.2 p.). Techniniu požiūriu mažai tikėtina, kad priekinės pakabos traversas lūžo po ginčo automobilio pirkimo-pardavimo (preziumuojant, kad traversas šiuo laikotarpiu nebuvo remontuotas (sugadintas)); 9) ginčo automobilis neatitinka Techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme dėl šių didelių trūkumų: - lūžęs priekinės pakabos traversas (detalizavimas – 2.2.3 p.); - lūžusi užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirtis (detalizavimas – 2.2.5 p.); 10) negalima vienareikšmiškai atsakyti, ar vien į ginčo automobilio variklį įpiltos variklinės alyvos „Wolf Vitaltech 5W30“, kurioje sulfatiniai pelenai sudaro 1,7 proc. pagal masę, naudojimas galėjo sąlygoti didesnes alyvos sąnaudas, DPF-filtro užsikimšimą ir kitas neigiamas variklio darbo pasekmes, nes nėra nustatyta, kokios yra iš tikrųjų tiriamojo ginčo automobilio variklio alyvos sąnaudos. Automobilių „AUDI“ gamintojas nerekomenduoja naudoti dyzeliniuose varikliuose su įrengtais DPF-filtrais variklinės alyvos „Wolf Vitaltech 5W30“, nes naudojant šią alyvą bus daug greičiau užkemšamas DPF-filtras, nei naudojant tam numatytas variklines alyvas. Techniniu požiūriu negalima atmesti, kad per nedidelę ginčo automobilio ridą po jo pirkimo-pardavimo (apie 3 tūkst. km), galėjo pasireikšti ieškovo deklaruojami defektai (didesnės alyvos sąnaudos, DPF-filtro užsikimšimas ir kitos neigiamos variklio darbo pasekmės), kurie, labai tikėtina, didesne dalimi galėjo būti sąlygoti natūraliu variklio ir jo DPF-filtro susidėvėjimu (ginčo automobiliui nuvažiavus ridą, artimą jo suodžių filtro resursui), tačiau tam galėjo turėti įtakos ir variklinės alyvos „Wolf Vitaltech 5W30“ naudojimas ginčo automobilio variklyje.
Ginčo automobilio rida ekspertų apžiūros metu – 235 265 km, po bandomojo važiavimo – 235 370 km.
Iš atsakovės atstovo pateiktos UAB „Montaka“ 2025 m. kovo 18 d. sąmatos automobilio remontui nustatyta, kad ginčo automobilio remontas, pakeičiant priekinį traversą (naudotu), kainuotų 300 Eur.
Atsakovės atstovas pateikė ginčo automobilio priekinės pakabos brėžinius, už kuriuos UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ pagal 2025 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AA Nr. 6811224 sumokėjo 50 Eur.
Iš UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ 2025 m. birželio 18 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad ginčo automobilis 2023 m. rugsėjo 19 d. patikrai į Pakruojo techninių apžiūrų stotį nebuvo pristatytas.
Iš atsakovės atstovo pateiktos Turto vertintojo E. L. 2025 m. liepos 22 d. specialisto išvados Nr. L250719 nustatyta, kad atsakant į pateiktą klausimus, padaryta išvada, jog galimybė matyti priekinės pakabos traversą, ties jo tvirtinimais į priekinius lonžeronus, nenuėmus apatinės variklio apsaugos, yra.
Iš ieškovo pateikto prašymo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pateiktos informacijos nustatyta, kad ginčo automobilis nuo 2023-09-22 iki 2023-12-31 nėra registruotas kaip dalyvis eismo įvykių registre.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl naudoto automobilio kokybės jo pardavimo metu ir pirkėjo teisių gynimo išimtiniu būdu – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Atsakovės įsitikinimu, ginčo automobilį ji pardavė be defektų ar kitų gedimų, atsižvelgiant į tai, kad parduotas naudotas automobilis ir įvertinant jo nusidėvėjimą. Taigi tarp šalių ginčas dėl automobilio kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių.
Ieškovas yra fizinis asmuo, kuris ginčo automobilį įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti, o automobilį pardavusi atsakovė yra juridinis asmuo, užsiimanti naudotų automobilių importu ir pardavimu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas laikytinas vartotoju ir byloje taikytinos ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios normos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
Pagal CK 6.364¹ straipsnio 4 dalį vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui (CK 6.364¹ straipsnio 5 dalis).
Ieškovas, reikšdamas ieškinį, įsigyto ginčo automobilio esminiais trūkumais laikė UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023 m. gruodžio 28 d. transporto priemonės apžiūros akte nustatytus defektus, kad automobilis perteklinai vartoja variklio alyvą, variklis turi alyvos ir aušinimo skysčio nuotėkį, pavarų perjungimo dėžė turi alyvos nuotėkį, stabdžių sistema netvarkinga, važiuoklė netvarkinga, kėbulas netvarkingas, išmetimo sistema netvarkinga. Nurodė, kad perteklinis variklio alyvos vartojimas paaiškėjo jau įsigijus automobilį, eksploatuojant trumpą laiką. Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo automobilį įsigijo nuotoliniu būdu Danijoje, jo neremontavo ir neeksploatavo, todėl ieškovo nurodytų trūkumų nepastebėjo ir apie juos nežinojo.
Byloje nustatyta, kad prieš atsakovei įsigyjant ginčo automobilį Danijoje buvo atlikta jo techninė apžiūra, kurios metu automobilio trūkumų nebuvo nustatyta. Atsakovė ginčo automobilį iš Danijos gavo 2023 m. rugsėjo 17 d., o ieškovas atvyko apžiūrai 2023 m. rugsėjo 21 d. Abi šalys patvirtino, kad ieškovas ginčo automobilį apžiūrėjo vizualiai, atliko bandomąjį važiavimą, nuvyko į Pakruojo techninių apžiūrų stotį, kur ginčo automobiliui buvo atlikta važiuoklės patikra ir trūkumų nenustatyta. Ieškovui ginčo automobilis tiko, todėl sumokėjo atsakovei avansą. Nors ieškovas teigia, kad apžiūrėjo ginčo automobilį ir sumokėjo atsakovei avansą 2023 m. rugsėjo 19 d., tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo automobilis 2023 m. rugsėjo 19 d. patikrai į Pakruojo techninių apžiūrų stotį nebuvo pristatytas, o patikra buvo atlikta ir ieškovas avansą atsakovei sumokėjo 2023 m. rugsėjo 21 d. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo jokio pagrindo ardyti ginčo automobilio tam tikrus mazgus ir ieškoti galimai paslėptų defektų.
Ieškovas ginčo automobiliu iš Pakruojo grįžo į Kėdainių rajoną ir po penkių dienų atliko privalomąją ginčo automobilio techninę apžiūrą, kurios metu nebuvo nustatyta trūkumų, dėl kurių ginčo automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Po 2-3 dienų ginčo automobilio prietaisų skydelyje užsidegus lemputei dėl tepalo trūkumo variklyje, ieškovas pats papildė, o už 5-6 dienų pats keitė visus variklio tepalus ir pylė sintetinę alyvą „Wolf Vitaltech 5W30“, kurios automobilių „Audi“ gamintojas nerekomenduoja naudoti dyzeliniuose varikliuose su įrengtais DPF filtrais, kaip ginčo automobilyje. Ieškovui ginčo automobiliu nuvažiavus apie 2 000 km, prietaisų skydelyje vėl užsidegė lemputė dėl tepalo trūkumo variklyje. Ekspertizės akte nurodyta, kad vadovaujantis ieškovo pateikta informacija, variklinės alyvos sąnaudos sudaro apie 0,5 l/1000 km ridos, kas neviršija ginčo automobilio gamintojo nustatytos normos. Be to, tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo objektyvių duomenų, kad ginčo automobilio variklinės alyvos sąnaudos yra perteklinės. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad ieškovo deklaruojami defektai (didesnės alyvos sąnaudos, DPF filtro užsikimšimas) didesne dalimi galėjo būti sąlygoti natūraliu variklio ir jo DPF filtro susidėvėjimu, tačiau tam galėjo turėti įtakos ir variklinės alyvos „Wolf Vitaltech 5W30“ naudojimas automobilio variklyje. Teismo vertinimu byloje nėra įrodymų, kad ginčo automobilio variklinės alyvos sąnaudos yra perteklinės.
Ekspertizės akte nustatyti defektai alyvos ir aušinamojo skysčio prasiskverbimas iš variklio, alyvos prasiskverbimas iš pavarų dėžės nevertinti dideliais trūkumais dėl kurių ginčo automobilis negali dalyvauti viešajame eisme ir jie galėjo susiformuoti ieškovo eksploatavimo laikotarpiu per kurį ginčo automobilis nuvažiavo daugiau kaip 3 000 km, nes šių defektų tikimybė didėja esant didesnei automobilio ridai arba eksploatavimo laikotarpiui. Nenustatyta ginčo automobilio priekinės pakabos svirčių įvorių akivaizdžių defektų. Sutrūkinėjęs užpakalinių amortizatorių ribotuvų išorinis paviršius nelaikytas dideliu trūkumu, jo atsiradimo priežastis natūralus susidėvėjimas. Užpakalinių stabdžių diskų darbinio paviršiaus pasidengimas rūdimis nelaikytas dideliu trūkumu, todėl nėra pagrindo teigti, kad stabdžių sistema yra netvarkinga. Esminių trūkumų ginčo automobilio išmetimo sistemoje nenustatyta. Nedaug deformuotas vienas kuro bako tvirtinimo laikiklių, deformuotas ir įtrūkęs priekinio bamperio apvalkalas nevertinti dideliais trūkumais. Taip pat nenustatė, kad kėbulas turi perteklinį didesnį papildomų medžiagų sluoksnį. Taigi, ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovo ieškinyje nurodyti ginčo automobilio trūkumai nėra esminiai dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti pagal paskirtį.
Ekspertizės metu buvo nustatyti du dideli trūkumai, dėl kurių ieškovas ieškinyje pretenzijų atsakovei nereiškė – lūžęs priekinės pakabos traversas ir lūžusi užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirtis, dėl kurių ginčo automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme.
Ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.2.3. punkte nurodyta, kad lūžęs keliose vietose priekinės pakabos traversas (laikiklis), ties jo tvirtinimais prie priekinių lonžeronų. Šis defektas gali būti nustatytas, apžiūrint ginčo automobilį iš apačios (iš įrengtos apžiūros duobės arba pakėlus jį su keltuvu) bei nuėmus variklio apatinę apsaugą. Šio defekto atsiradimo priežastis – atsitiktinis sutrikimas (konstrukcijų lūžimas, veikiant didesniam dinaminiam/ smūginiam poveikiui). Nustatytas defektas lūžęs priekinės pakabos traversas vertintinas dideliu trūkumu pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 (toliau – Vertinimo kriterijų sąrašas) 5.1.1 a) p. Techniniu požiūriu negalima nustatyti, kada susidarė (atsirado) defektas lūžęs priekinės pakabos traversas, nes jo nustatymas iš vizualiai matomų ar kitų požymių yra negalimas. Jei šis defektas buvo ginčo automobilyje jo 2023-09-28 techninės apžiūros metu, tai ginčo automobilio techninė būklė turėjo būti įvertinta dideliu trūkumu. Įvertinant šio trūkumo atsiradimo priežastį (atsitiktinis sutrikimas – konstrukcijų lūžimas, veikiant didesniam dinaminiam/ smūginiam poveikiui) ir pobūdį techniniu požiūriu mažai tikėtina, kad jis susiformavo laikotarpiu nuo 2023-09-22 iki 2023-12-28 (preziumuojant, kad traversas šiuo laikotarpiu nebuvo remontuotas (sugadintas). Atsakovės atstovas teigia, kad lūžęs priekinės pakabos traversas atsirado po ginčo automobilio privalomosios techninės apžiūros, nes privalomosios techninės apžiūros metu šis defektas ginčo automobiliui nebuvo nustatytas. Taip pat remiasi 2025 m. liepos 22 d. specialisto išvada Nr. L250719 kurioje padaryta išvada, jog galimybė matyti priekinės pakabos traversą, ties jo tvirtinimais į priekinius lonžeronus, nenuėmus apatinės variklio apsaugos, yra. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertu Valentinas Mitunevičius paaiškino, kad Techninių apžiūrų centro darbuotojai privalo pamatyti trūkumus, kurie yra pavojingi eismo saugumui. Tikrinant vizualiai, nenuėmus apatinės variklio apsaugos, naudojamas ašies laisvumo nustatymo stendas, ir tokios įrangos pakanka nustatyti traverso lūžiui. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. B., kuris atliko ginčo automobilio privalomąją techninę apžiūrą, parodė, kad priekinės pakabos traversą tikrina, kiek jis neuždengtas apatinės variklio apsaugos. Ginčo automobiliui traversą tikrino, bet akivaizdžių trūkumų nematė. Jei būtų matęs, kad traverso centravimo skylės įtrūkę, būtų konstatavęs didelį trūkumą ir automobilis techninės apžiūros būtų neatlikęs. Toks defektas galėjo atsirasti po techninės apžiūros eksploatuojant automobilį. Jei trūkimo paviršius nėra oksidavęsis, nėra metalo korozijos, tai trūkimas labai neseniai atsiradęs. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju P. P., kuris Pakruojo techninių apžiūrų stotyje ginčo automobiliui atliko važiuoklės patikrą, parodė, kad tikrino priekinį ir galinį traversus, patikros metu defektų nebuvo pastebėta. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistu E. L. paaiškino, kad traverso pažeidimas matyti nenuėmus variklio apatinės apsaugos. Tai galima pamatyti iš apačios ir tas akivaizdžiai matosi išvadoje esančiose nuotraukose. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad defektas – lūžęs priekinės pakabos traversas atsirado po privalomosios ginčo automobilio techninės apžiūros (2023 m. rugsėjo 28 d.) ieškovui eksploatuojant automobilį, nes atsižvelgiant į jo matymo galimybes, jis turėjo būti konstatuotas privalomosios techninės apžiūros metu. Be to, nei ginčo automobilio techninės apžiūros metu Danijoje, nei ieškovui pačiam nuvarius automobilį patikrai į Pakruojo techninių apžiūrų stotį, nei privalomosios techninės apžiūros metu Tauragėje, šis defektas nebuvo nustatytas. Laikytina, kad atsakovė nėra atsakinga už šio defekto atsiradimą.
Ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.2.5. punkte nurodyta, kad apžiūrint ginčo automobilį iš apačios nustatyta, kad lūžusi užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirtis, reguliuojanti priekinių žibintų šviesos srauto aukštį. Šis defektas gali būti nustatytas, apžiūrint ginčo automobilį iš apačios (iš įrengtos apžiūros duobės arba pakėlus jį su keltuvu). Šio defekto atsiradimo priežastis – atsitiktinis sutrikimas (konstrukcijų lūžimas, veikiant didesniam dinaminiam/ smūginiam poveikiui). Nustatytas defektas lūžusi užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirtis vertintinas dideliu trūkumu pagal Vertinimo kriterijų sąrašo 4.1.5 a) p. Techniniu požiūriu negalima nustatyti, kada susidarė (atsirado) defektas lūžusi užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirtis, nes jo nustatymas iš vizualiai matomų ar kitų požymių yra negalimas. Jei šis defektas buvo ginčo automobilyje jo 2023-09-28 techninės apžiūros metu, tai ginčo automobilio techninė būklė turėjo būti įvertinta dideliu trūkumu. Įvertinant šio trūkumo atsiradimo priežastį (atsitiktinis sutrikimas – konstrukcijų lūžimas, veikiant didesniam dinaminiam/ smūginiam poveikiui), techniniu požiūriu negalima atmesti, kad jis susiformavo laikotarpiu nuo 2023-09-22 iki 2023-12-28, per kurį ginčo automobilis nuvažiavo daugiau kaip 3 tūkst. km. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. B., kuris atliko ginčo automobilio privalomąją techninę apžiūrą, parodė, kad užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirties lūžis nebuvo nustatytas. Jei būtų lūžusi, būtų pastebėjęs, nes būtų neatitikę šviesų aukščiai. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad defektas – lūžusi užpakalinės pakabos aukščio daviklio svirtis atsirado po privalomosios ginčo automobilio techninės apžiūros (2023 m. rugsėjo 28 d.), ieškovui eksploatuojant automobilį. Nors ieškovas pateikė informaciją iš policijos, kad ginčo automobilis nuo 2023-09-22 iki 2023-12-31 nėra registruotas kaip dalyvis eismo įvykių registre, tačiau tai neįrodo, kad automobilis nepatyrė smūginių poveikių ieškovo eksploatacijos metu, nes ne visi eismo įvykiai yra apskaitomi policijoje, jeigu policija nekviečiama.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo 8 metų senumo automobilį su 232 tūkst. km rida, todėl natūralu, kad įsigyto intensyviai naudoto automobilio dalys yra nusidėvėjusios ir reikalauja papildomų investicijų jų remontui ar keitimui, o ieškovas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir vieną dieną galutinai sugenda.
Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Aplinkybių, kad ginčo automobiliu jo įsigijimo metu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį, nustatyta nebuvo, nes po įsigijimo ieškovas kurį laiką naudojo automobilį pagal paskirtį, nuvažiavo virš 3 000 km. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo automobilis turėjo trūkumų jo įsigijimo metu, iš kurių galima būtų spręsti apie ginčo automobilio defektų faktą, apimtį, atsiradimo priežastis, taip pat, kad ginčo automobilis įsigijimo metu nebuvo tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Trys techninės ginčo automobilio apžiūros patvirtina, kad esminių trūkumų automobilis pardavimo metu neturėjo ir apie jokius galimus defektus atsakovė negalėjo žinoti. Iš ieškovo pateiktų įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad 2023 m. gruodžio 28 d. transporto priemonės apžiūros akte nustatyti defektai ir defektų aprašymas laikytinas paslėptais ginčo automobilio defektais ir, kad ginčo automobilio trūkumai jau egzistavo jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir buvo atsakovės nuslėpti nuo ieškovo. Transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas naudotą transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi. Trūkumas, nulemtas natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, nėra laikomas paslėptu daikto trūkumu.
Aptarus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus darytina išvada, kad pirkėjas, šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad ginčo automobilio defektai buvo dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
Ieškovas nei savo pretenzijoje, nei ieškinyje nekėlė ir nevertino jokių kitų alternatyvų, o iš karto reikalavo sutarties nutraukimo bei kainos grąžinimo. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo pateikęs automobilio remonto sąmatą, kad ginčo automobilio remontas, pakeičiant priekinį traversą (naudotu), kainuotų 300 Eur. Šio trūkumo šalinimo išlaidos sudaro labai mažą automobilio kainos dalį ir trūkumo šalinimas daikto kokybę pagerintų. Ieškovas nepateikė alternatyvaus reikalavimo pašalinti trūkumus.
Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 48 punktas).
Atmetus reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, atmestini ir ieškovo reikalavimai dėl su tuo susijusių nuostolių atlyginimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 723,50 Eur už išlaidas advokato pagalbai, 50 Eur už dokumento vertimo paslaugas, 1 268,08 Eur už ekspertizę, 400 Eur už specialisto išvadą, 181,50 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 50 Eur už priekinės pakabos brėžinius. Kadangi byloje teismas nesirėmė atsakovės pateiktais priekinės pakabos brėžiniais, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 4 623,08 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 4 623,08 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Ieškovas F. B. 2025 m. rugpjūčio 6 d. į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT29 7300 0100 0240 9596 įmokėjo 50 Eur dydžio avansą turto vertintojo E. L. iškvietimo į teismo posėdį išlaidoms padengti. 2025 m. rugsėjo 19 d. teisme gauta turto vertintojo E. L. išrašyta 2025 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra Nr. EL 3674 50 Eur sumai už dalyvavimą teismo posėdyje 2025 m. rugsėjo 2 d. Pavestina Šiaulių apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui atlikti mokėjimą pagal turto vertintojo E. L. pateiktą 2025 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. EL 3674, panaudojant apmokėjimui 50 Eur sumą iš ieškovo F. B. sumokėto avanso.
Atsakovė UAB „R.“ 2025 m. balandžio 3 d. į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT29 7300 0100 0240 9596 įmokėjo 50 Eur dydžio avansą liudytojo M. B. iškvietimo į teismo posėdį išlaidoms padengti. Kadangi liudytojas M. B. nepateikė teismui prašymo dėl apmokėjimo už dalyvavimą teismo posėdyje, todėl atsakovei grąžintinas 50 Eur avansas liudytojo M. B. iškvietimo į teismo posėdį išlaidoms padengti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 623,08 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui turto vertintojo E. L. pateiktą 2025 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. EL 3674, panaudojant apmokėjimui 50 Eur sumą iš ieškovo F. B. sumokėto avanso, sumokant 50 Eur (penkiasdešimties eurų) sumą į turto vertintojo E. L. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „S.“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje įrašant sąskaitos faktūros numerį.
Grąžinti atsakovei UAB „R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimties eurų) avansą liudytojo M. B. iškvietimo į teismo posėdį išlaidoms padengti, 2025 m. balandžio 3 d. „S.“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 265.1208 pervesto į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT29 7300 0100 0240 9596.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose Joniškyje.