- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- eAS-283-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02912-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos
- Atsakovas
- Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Angusų augintojų asociacija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos skundą atsakovui Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Angusų augintojų asociacija) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2024 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr.VĮ-332 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo Angusų augintojų asociacija (registruota buveinė: Lunkiškių k. 3A, Pastrėvio sen., Elektrėnų sav., juridinio asmens kodas 304919032) (toliau – ir Asociacija) buvo pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija ir buvo patvirtinta Asociacijos įgyvendinama Angusų veislės galvijų veisimo programa 2024–2034 m.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, nurodė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, jog pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi dėl atsakovo direktoriaus Įsakymo, iš kurio turinio matyti, jog Įsakymu Asociacija pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija ir patvirtinta Asociacijos įgyvendinama Angusų veislės galvijų veisimo programa 2024–2034 m.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs, kad Įsakymas nėra susijęs su pareiškėju, juo nebuvo sprendžiami santykiai susiję konkrečiai su pareiškėju, nebuvo sprendžiami jo keliami klausimai ar kreipimaisi į atsakovą, jo priėmimas nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, teismas sprendė, jog pareiškėjas neįgijo ABTĮ 17 bei 23 straipsniuose įtvirtintos teisės kreiptis į teismą siekiant, kad teismas patikrintų Įsakymo teisėtumą.
Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl priimto Įsakymo panaikinimo ar su Įsakymo priėmimu kilusio pareiškėjo teisių ir pareigų pažeidimo, neprašė priimti individualaus sprendimo, kuris sukurtų tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, ar kaip kitaip išspręsti klausimą, susijusį su jo teisių pažeidimu. Be kita ko, pareiškėjo atžvilgiu atsakovas nepriėmė sprendimo, kurį pareiškėjas galėtų skųsti teismui, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą – priimti pareiškėjo pateiktą skundą.
Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, pareiškėjas teigia, jog jis turi subjektinę teisę teikti skundą dėl atsakovo Įsakymo, kadangi jis pažeidžia ne vien tik pareiškėjo teises, tačiau ir įstatymo bei 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (toliau – ir Reglamentas Nr. 2016/1012) saugomus interesus.
Pareiškėjo nuomone, nors skunde jis išdėstė išsamius argumentus, nurodydamas, kuo Įsakymas pažeidžia jo teises ir įstatymo saugomus interesus, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino.
Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas tiesiogiai liečia jo interesus, kadangi Įsakymu yra fragmentuojama vienos galvijų veislės – Angusų veislės galvijų veisimo programa. Paaiškina, kad fragmentuojant veisimo programą ir nustatant skirtingus siekiamus veislės rodiklius (standartus) yra daroma žala ne tik pareiškėjo vykdomai Angusų veislės galvijų veisimo programai 2018–2028 m., bet ir jos dalyviams – veisėjams. Esant skirtingiems veislės selekcijos standartams, bus siekiama išvesti nevienodus vienos galvijų veislės individus. Tokiu būdu, sudaromos sąlygos į rinką išleisti skirtingų standartų vienos veislės galvijus ir tai apima ne vien galvijų mėsos pardavimą, tačiau ir skirtingų standartų genetinės medžiagos platinimą. Todėl, pareiškėjo nuomone, jo nariai – Angusų veisimo programos dalyviai gali patirti ne tik finansinių nuostolių prarasdami rinkas, tačiau gali būti padaryta ir reputacinė žala Lietuvos Respublikos galvijų veislininkystei. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, jog vienai ūkinių gyvūnų veislei tvarkoma viena kilmės knyga, o nurodytas principas paremtas tuo, kad vienos veislės gyvūnai turėtų vienodus standartus. Pažymi, kad net santykinai didelės Europos Sąjungos šalys, pavyzdžiui, Prancūzijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, tradiciškai garsėjančios galvijininkyste, vienai ūkinių galvijų veislei turi vieną veisimo programą ir esamų veisimo programų nefragmentuoja į kelias selekcijos programas, nors tiek veisėjų, tiek jų auginamų galvijų populiacijos yra dešimtimis kartų didesnės nei Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad skunde jis akcentavo, jog Asociacija negalėjo turėti pakankamai efektyvios Angus veislės galvijų populiacijos Įsakymo priėmimo metu. Paaiškina, kad mažos gyvūnų populiacijos lemia giminingą poravimą ir kylančias neigiamas gyvūnų mutacijas, genetinius trūkumus, kurie gali pasireikšti tiek gyvūnų sveikatos problemomis, tiek pasiektų vertingųjų genetinių savybių praradimu, taip sudarant sąlygas potencialioms pandemijoms kilti, o tai, pareiškėjo nuomone, yra aktualu viešo intereso buvimo konstatavimui.
Vadovaudamasis Reglamento 2016/1012 nuostatomis, pareiškėjas teigia, jog Europos Sąjungos žemės ūkio politika yra orientuota į vieningus veislės standartus, o ne į veislių fragmentavimą ir skirtingų standartų nustatymą, kaip tai padaryta Įsakymu. Nurodo, kad pareiškėjas, kaip pripažinta veisimo organizacija, turi tiesioginį suinteresuotumą Įsakymo teisiniu likimu, kadangi Įsakymas sukuria prielaidas padaryti žalą ne tik pareiškėjui bei jo nariams – veisimo programos dalyviams, asmenims, kurie nėra pareiškėjo asociacijos nariai, tačiau yra pareiškėjo vykdomos Angusų veislės galvijų programos dalyviai, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens veisimo programos dalyviams. Akcentuoja, jog veisimo programų skirtumai gali sukelti technines kliūtis veislinių gyvūnų ir jų produktų prekybai Europos Sąjungoje, o tai gali sukelti milžiniškus nuostolius visiems Angusų veislės galvijus auginantiems ūkininkams, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, kad Įsakymas nėra susijęs su pareiškėju, jog jo priėmimas nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, nėra pagrįsti. Be kita ko, pareiškėjo teigimu, skundžiamas veiksmas nebūtinai turi sukelti tiesiogines teisines pasekmes, kad pareiškėjas įgytų subjektinę teisę ginčyti viešojo administravimo subjekto sprendimą. Kadangi pareiškėjas yra asociacija, vienijanti apie 500 narių, mėsinių galvijų veisėjų, todėl reiškia skundą, gindamas mėsinių galvijų augintojų ir įvairių veislių galvijų gerintojų interesus, kurie įtvirtinti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau ir Europos Sąjungos teisės normose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, jog po Įsakymo priėmimo Asociacijos vadovas G. M., kuris yra ir pareiškėjo tikrasis narys, 2024 m. gruodžio 12 d. išplatino laišką per pareiškėjo elektroninio susirašinėjimo sistemą visiems asociacijos nariams, ragindamas persirašyti turimus Angus veislės galvijus į Asociacijos vedamas kilmės knygas. Tokiu būdu, Asociacijos vadovas, naudodamasis pareiškėjo informaciniais kanalais, nesąžiningai vilioja pareiškėjo (asociacijos) narius į kitą asociaciją, taip priešindamas pareiškėjo (asociacijos) dalyvius (narius) ir skaldydamas pareiškėją, kaip asociaciją. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas tiesiogiai liečia jo interesus ir sukelia jam neigiamas pasekmes.
Pareiškėjas tvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1269-331/2019 išnagrinėjo iš esmės analogišką bylą, todėl, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti jo skundą pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, kuri įpareigoja teismus laikytis savo pačių sukurtų precedentų analogiškose bylose.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl priimto Įsakymo panaikinimo ar su Įsakymo priėmimu kilusio pareiškėjo teisių ir pareigų pažeidimo, neprašė priimti individualaus sprendimo, kuris sukurtų tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, ar kaip kitaip išspręsti klausimą, susijusį su jo teisių pažeidimu, nėra korektiškas. Pareiškėjas teigia, kad sutinka su aplinkybe, jog ne pagal jo prašymą buvo priimtas Įsakymas, tačiau akcentuoja, kad sužinojęs apie sprendžiamą klausimą, 2024 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 214 (toliau – ir Raštas) kreipėsi į atsakovą, t. y. į jo sudarytą komisiją, vertinančią veisimo organizacijų pripažinimo klausimą ir nurodė, jog tvirtinant antrą tokios pačios galvijų veislės veisimo programą yra fragmentuojama esanti veisimo programa ir sukeliamos neigiamos pasekmės ne tik tiesiogiai pareiškėjui, bet ir konkrečios galvijų veislės galvijininkystei (selekcijos nuoseklumui), pareiškėjo patvirtintos Angusų veisimo programos dalyviams, galvijų gerovei ir sveikatai, augintojams, rinkos dalyviams, Lietuvos Respublikos dalykinei reputacijai, t. y. viešojo pobūdžio gėriams, kurie yra saugomi Reglamentu 2016/1012. Nurodo, jog Raštu buvo atkreiptas dėmesys, kad patvirtinus kitą tos pačios veislės galvijų veisimo programą pažeidžiamos ne tik pareiškėjo teisės, bet ir įstatymų, taip pat ir Europos Sąjungos teisės normų, saugomi interesai, todėl buvo prašoma išlaikyti vieningą Angusų veisimo programą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas į raginimą neatsižvelgė, nesvarstė pareiškėjo argumentų komisijoje, nors Reglamentas 2016/1012 įpareigoja kompetentingą instituciją vertinti klausimus susijusius su galiojančios veisimo programos fragmentavimu ir jos neigiama įtaka bei suteikia teisę atsisakyti tvirtinti naujai pateiktas veisimo programas, net jei pareiškėjai formaliai atitinka įstatymu keliamus reikalavimus. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jis turi subjektinę teisę ginčyti atsakovo Įsakymą.
Pareiškėjas akcentuoja, jog yra pripažinta veisimo organizacija, kuri vykdo Angus veislės galvijų veisimo programą 2020 m. birželio 17 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1-416 pagrindu, kontroliuoja veisimo programos dalyvius, pildo Angus veislės galvijų kilmės knygas. Pažymi, kad iki 2024 m. lapkričio 27 d. buvo vienintelė Angusų veislės galvijų veisimo programa su vieningai siekiamais Angusų veislės standartais (rodikliais), o taip pat vienintelė Angusų veislės galvijų kilmės knyga. Įsakymu patvirtinus kitokią veisimo programą, su kitokiais siekiamais Angusų veislės rodikliais (standartais), esami standartai fragmentuojami. Todėl, pareiškėjo teigimu, jis turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą Įsakymo panaikinimu, nes skirtingų veisimo standartų nustatymas pažeidžia jo ir jo veisimo programos dalyvių teises. Joks kitas asmuo nei pareiškėjas, išskyrus Asociaciją, nėra labiau suinteresuotas Įsakymo teisiniu likimu. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas nepriėmė sprendimo, kurį pareiškėjas galėtų skųsti teismui, neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad tiek skunde, tiek atskirajame skunde detaliai pasisakė dėl jo subjektinės teisės reikšti skundą, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjas neturi teisinio intereso ginčyti Įsakymą. Pareiškėjo vertinimu, tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti po bylos išnagrinėjimo, nutraukdamas bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, o ne skundo priėmimo stadijoje, objektyviai įsitikinęs, kad Įsakymas pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundas priimtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, sprendė, kad jis nėra susijęs su pareiškėju, juo nebuvo sprendžiami santykiai susiję konkrečiai su pareiškėju, nebuvo sprendžiami jo keliami klausimai ar kreipimaisi į atsakovą, jo priėmimas nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl Įsakymo panaikinimo ar su jo priėmimu kilusio pareiškėjo teisių ir pareigų pažeidimo, neprašė priimti individualaus sprendimo, kuris sukurtų tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, ar kaip kitaip išspręsti klausimą, susijusį su jo teisių pažeidimu, be to, pareiškėjo atžvilgiu atsakovas nepriėmė sprendimo, kurį jis galėtų skųsti teismui, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės, priimta neįvertinus pareiškėjo skunde nurodytų argumentų bei aplinkybių, nukrypstant nuo suformuotos administracinio teismo praktikos. Taip pat pareiškėjas tvirtina, jog jis turi subjektinę teisę teikti skundą dėl atsakovo Įsakymo, teigia, jog Įsakymas tiesiogiai liečia pareiškėjo interesus ir sukelia jam ir jo veisimo programos dalyviams neigiamas pasekmes. Mano, jog išvadą apie pareiškėjo teisinio intereso nebuvimą byloje, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti po bylos išnagrinėjimo, o ne skundo priėmimo stadijoje.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-502/2023 ir kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2024 m. lapkričio 27 d. atsakovo direktoriaus priimtą Įsakymą, kuriame jis, vadovaudamasis Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-965 „Dėl Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašo ir bičių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų bičių veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 ir 16 punktais ir atsižvelgdamas į Ūkinių gyvūnų veisimo organizacijų pripažinimo dokumentų ir veisimo programų vertinimo komisijos, sudarytos atsakovo direktoriaus 2024 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. VĮ-139 „Dėl ūkinių gyvūnų veisimo organizacijų pripažinimo dokumentų ir veisimo programų vertinimo komisijos sudarymo bei šios komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, 2024 m. lapkričio 27 d. posėdžio išvadą, pripažino Asociaciją (registruota buveinė: Lunkiškių k. 3A, Pastrėvio sen., Elektrėnų sav., juridinio asmens kodas 304919032) grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija bei patvirtino Asociacijos įgyvendinamą Angusų veislės galvijų veisimo programą 2024–2034 m.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad skundžiamas Įsakymas nesusijęs su pareiškėju, juo nebuvo sprendžiami santykiai susiję konkrečiai su juo, nebuvo sprendžiami jo keliami klausimai ar kreipimaisi į atsakovą, jo priėmimas nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui. Be kita ko, nustatęs, jog pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl priimto Įsakymo panaikinimo ar su jo priėmimu kilusio pareiškėjo teisių ir pareigų pažeidimo, neprašė priimti individualaus sprendimo, kuris sukurtų jam tiesiogines teisines pasekmes, ar kaip kitaip išspręsti klausimą, susijusį su jo teisių pažeidimu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovas pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė sprendimo, kurį jis galėtų skųsti teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).
Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne) suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).
Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje iš esmės vertinama tik tai, ar skundas (prašymas, pareiškimas) atitinka reikalavimus, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo ir skundžiamo individualaus akto, t. y. Įsakymo turinį, be kita ko, skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Įsakymas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiamas Įsakymas sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skunde nurodomas teisių pažeidimas, todėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to, pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.