Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Teismas neteisingai vertino aplinkybes, nurodydamas, jog Inspekcijos Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui pasekmių bei, kad juo nebuvo priimta jokių teisines pasekmes sukeliančių sprendimų. Pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į Inspekciją su prašymu ne pateikti tam tikrą informaciją, bet su prašymu neatlikti tolimesnių Privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmų, t. y. neatlikti patikrinimo ir neperduoti antstoliui, remiantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, ir motyvuojant tuo, kad pareiškėjas yra pasikreipęs į teismą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo pratęsimo. Inspekcija, išnagrinėjusi prašymą, Rašte nusprendė pasirinkti elgesio modelį nepaisyti aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, tai sudaro pagrindą neperduoti priverstiniam vykdymui Privalomųjų nurodymų, bei imtis priešingų teisei veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijamas Inspekcijos Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad Inspekcija kreipėsi į antstolį, kuris atliko procesinius veiksmus: priėmė Privalomuosius nurodymus vykdyti bei užvedė vykdomąsias bylas (Nr. 0182/22/01310 ir Nr. 0182/22/01311), priėmė sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, apskaičiavo vykdymo išlaidas. Teigė, kad šie dokumentai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo keliamu ginču ir atskirojo skundo motyvais bei patvirtina jame nurodomas aplinkybes, jog Inspekcijos Raštas sukėlė pareiškėjui pasekmes. Prašomi prijungti įrodymai patvirtina atskirojo skundo argumentus bei paneigia teismo nutarties motyvus, todėl prašo juos prijungti prie bylos ir ištirti. Pareiškėjo teigimu, šiuos dokumentus jis gavo tik po atskirojo skundo pateikimo teismui, dėl to negalėjo jų pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Todėl pareiškėjo prašymas prijungti prie bylos ir įvertinti naujus įrodymus netenkinamas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 13 d. atlikusi patikrinimą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 27 d. surašė Privalomuosius nurodymus, kurių įvykdymo terminą nustatė iki 2022 m. vasario 26 d. Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimais Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Inspekciją informuodamas, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9123-644/2022 dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo, todėl prašė Inspekcijos šių privalomųjų nurodymų neperduoti priverstiniam vykdymui.

Inspekcija skundžiamame Rašte informavo pareiškėją, kad Privalomieji nurodymai priimti Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl jų įvykdymo termino pratęsimo klausimas yra priskirtas ne teismo, bet Inspekcijos kompetencijai. Inspekcija informavo pareiškėją, kad artimiausiu metu atliks Privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą vietoje ir, jeigu bus nustatyta, kad Privalomieji nurodymai neįvykdyti, Inspekcija kreipsis į antstolį dėl priverstinio Privalomųjų nurodymų vykdymo. Rašte taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Raštu, padavė skundą teismui, prašydamas panaikinti Inspekcijos Raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjo skundo bei Rašto turinį, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Raštas nedaro įtakos pareiškėjo ar kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu Inspekcijos raštu pareiškėjui atsakyta į jo 2022 m. rugsėjo 6 d. kreipimąsi į Inspekciją, kuriuo informuodamas, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9123-644/2022 dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo, jis prašė šių privalomųjų nurodymų neperduoti priverstiniam vykdymui, todėl teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas turi teisę į teisminę atsakymo patikrą. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiamas Raštas sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skunde nurodomas teisių pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog Raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia teisių. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo išspręsti klausimą iš esmės ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo, tačiau remiantis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.