- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- eI-1269-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04041-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Ekologiškų mėsinų galvijų augintojų asociacija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, suinteresuotieji asmenys Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Ekologiškų mėsinų galvijų augintojų asociacija dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM, Ministerija) 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-779 (toliau – Įsakymas) pripažino veislininkystės institucijomis šias asociacijas: 1) Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija (toliau – ir EMGAA), suteikiant teisę jai vykdyti limuzinų ir aubrakų grynaveislių mėsinių veislių galvijų selekcijos programas ir pildyti jų kilmės knygas; 2) Lietuvos veislinių triušių augintojų asociaciją, suteikiant teisę jai vykdyti grynaveislių satinų, Angoros ir ugninių veislių triušių selekcijos program ir pildyti jų kilmės knygas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (toliau – ir Mėsinių galvijų asociacija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Ministerijos Įsakymo dalį, kuriuo EMGAA pripažinta veislininkystės institucija, suteikiant teisę jai vykdyti limuzinų ir aubrakų grynaveislių mėsinių veislių galvijų selekcijos programas ir pildyti jų kilmės knygas.
2.1. Paaiškino, kad ginčijamu įsakymu atsakovė vadovavosi nesant tam teisinio pagrindo, nes žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymas yra negaliojantis, jis neteko galios nuo 2009 m. gruodžio 18 d. Šias aplinkybes patvirtina ir Ministerijos 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 3D-965, kurio 3 punkte aiškiai numatyta, kad Ministerijos 2000 m. rugsėjo 20 d. Nr. 271 netenka galios. Be to, Ministerija, priimdama skundžiamą įsakymą, vadovavosi negaliojančio 2009 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 271 6 punktu, kuris skelbia, jog „atsisakius pripažinti, veislininkystės institucijai apie tai pranešama raštu, nurodant nepripažinimo motyvus“. Nurodytas įsakymo punktas nėra susijęs sisteminiu ryšiu su skundžiamo įsakymo turiniu, nes skundžiamu įsakymu atliekamas priešingas veiksmas, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo asmuo pripažįstamas veislininkystės institucija, o ne atsisakoma jį pripažinti. Todėl toks įsakymo pagrindas yra teisiškai nekorektiškas, neturi loginio ryšio su priimtu sprendimu pripažinti suinteresuotus asmenis veislininkystės institucijomis.
2.2. Teigia, kad priimant skundžiamą įsakymą turėjo būti vadovaujamasi 2009 m. gruodžio 11 d. Ministerijos įsakymu Nr. 3D-965 „Dėl veislininkystės institucijų pripažinimo“, kuriuo buvo patvirtintos Veislininkystės institucijų pripažinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), galiojusios Įsakymo priėmimo metu. Teigia, kad atsakovė pažėidė Taisyklių 3–7 punktuose nustatytą tvarką.
2.3. Atkreipė dėmesį, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. įvyko Veislininkystės institucijų pripažinimo komisijos, sudarytos prie Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Ministerijos (toliau – Tarnyba) posėdis, kuriame buvo sprendžiamas EMGAA prašymas dėl jos pripažinimo veislininkystės institucija, tačiau Komisija vienbalsiai nutarė teikti Ministerijai rekomendaciją nepripažinti EMGAA veislininkystės institucija ir nesuteikti jai teisės vykdyti Aubrakų ir Limuzinų veislės veisimo programų ir tvarkyti šių veislių kilmės knygas. Pažymi, kad sekantis Komisijos posėdis įvyko 2018 m. spalio 25 d. , t. y. nepraėjus Taisytklių 9 punkte nustatytam terminui. Šiame posėdyje taip pat buvo sprendžiamas EMGAA prašymas dėl jos pripažinimo veislininkystės institucija, tačiau ir šį kartą Komisija vienbalsiai nutarė rekomenduoti nepripažinti EMGAA veislininkystės institucija ir nesuteikti jai teisės vykdyti Aubrakų ir Limuzinų veislės veisimo programų ir tvarkyti šių veislių kilmės knygas. Nepaisant šių rekomendacijų, Ministerija ginčijamu Įsakymu patvirtino EMGAA veislininkystės institucija.
2.4. Teigia, kad 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą (toliau – Reglamentas), kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB ir panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai. Pagal Reglamento 2 straipsnio 8 punkto nuostatas, funkcija pripažinti grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijomis, taip pat funkcija patvirtinti veisimo programas priskiriama kompetentingai institucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 940 „Dėl kompetentingų institucijų paskyrimo ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje“, kompetentinga institucija pagal Reglamento 2 straipsnio 8 punktą paskyrė Tarnybą. Įgyvendinant Reglamentą, Ministerijai pavesta patvirtinti grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašą (Nutarimo 4.1 papunktis).
2.5. Pasak pareiškėjos, Ministerija negalėjo vadovautis Reglamentu, nes 2018 m. spalio 31 d. jis dar nebuvo taikomas. Antra, skundžiamu įsakymu dirbtinai prisidengiama Reglamentu, nes skundžiamas įsakymas nėra susijęs su Reglamento įgyvendinimu. Ministerija, prisidengdama Reglamentu priėmė skundžiamą įsakymą, nors Reglamento taikymui dar nebuvo parengęs tinkamų teisės aktų, kuriais būtų galima vadovautis priimant tokio pobūdžio individualų administracinį aktą.
2.6. Mano, kad Ministerija skundžiamą įsakymą priėmė neatsižvelgusi į objektyvius duomenis, t. y. neigiamą Tarnybos rekomendaciją, pažeisdama teisės aktų normas, t. y. vadovaudamasi negaliojančiu teisės aktu, pažeisdama galiojančiame teisės akte numatytas procedūras bei prisidengdama Reglamentu, kurio dar nebuvo galima taikyti. Teigia, kad Ministerija pažeidė įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus.
2.7. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad Ministras viršijo jam suteiktą kompenteciją. Be to, pabrėžė, kad turėjo teisę ginčyti Įsakymą ir kreiptis į teimą su skundu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad priimant Įsakymą buvo vadovautasi Veislininkystės institucijų pripažinimo tvarka. Pažymi, kad dėl techninės klaidos buvo nurodyta anksčiau galiojusi veislininkystės institucijų pripažinimo tvarka, nors turėjo būti nurodytos Taisyklės. Akcentuoja, kad būtent pagal Taisyklių 6 punktą veislininkystės institucijos pripažinimas įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu.
3.1. Teigia, kad Reglamente perkeltos anksčiau priimtų teisės aktų nuostatos – Tarybos direktyvos 2009/157/EB, Tarybos direktyvos 87/328/EEB, Tarybos sprendimo 96/463/EB, Tarybos direktyvos 88/661/EEB, Tarybos direktyvos 90/118/EEB, Tarybos direktyvos 90/119/EEB, Tarybos direktyvos 89/361/EEB, Tarybos direktyvos 90/427/EEB, Tarybos direktyvos 91/174/EEB, Tarybos direktyvos 94/28/EB, t. y. dauguma Reglamento nuostatų nėra naujai priimtos, o atnaujintos jau anksčiau priimtos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Įsakymas įsigaliojo kitą dieną – 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. tuo metu, kai Reglamentas buvo pradėtas taikyti.
3.2. Pareiškėja prie skundo pridėjo Žemės ūkio rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 1.03-0549, kuriame buvo įvertinta EMGAA parengtų programų atitiktis Reglamento nuostatomis, nors, pareiškėjos nuomone, Reglamentas neturi būti taikomas, t. y. savo poziciją ji grindžia visiškai priešingais įrodymais.
3.3. Pažymėjo, kad Ministerija įvertino EMGAA ilgalaikę selekcinę programą, sudarytą ketverių metų laikotarpiui, todėl, vertindama veisimo programą ir priimdama sprendimą dėl pripažinimo veislininkystės institucija, vadovavosi Reglamento nuostatomis. Tarnybos teiktose išvadose dėl veislininkystės institucijos pripažinimo taip pat remiamasi Reglamentu, Komisija vertino ar selekcinės programos atitinka Reglamento nuostatas. Vadovaujantis Reglamento 69 straipsniu, jis įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje (paskelbtas 2016 m. birželio 29 d.), taikomas nuo 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. pereinamasis laikotarpis skirtas prisitaikyti prie Reglamento nuostatų, pasirengti jo įgyvendinimui, o nuo 2018 m. lapkričio 1 d., veisimo organizacijos ir selekcinės (veisimo) programos turi atitikti Reglamento reikalavimus. Priešingu atveju, jeigu būtų vadovaujamasi sprendimo priėmimo dieną galiojusiu reglamentavimu, t. y. Taisyklėmis, EMGAA turėjo būti pripažinta veisimo organizacija ir anksčiau, nes visiškai atitiko minėtų Taisyklių 3 punkte išvardytas sąlygas. Tačiau po 2018 m. lapkričio 1 d. turėtų pakartotinai kreiptis į kompetentingą instituciją dėl veisimo programų patvirtinimo pagal Reglamentą. Pažymėtina, kad iki 2018 m. spalio 31 d. veislininkystės institucijų (veisimo organizacijų – pagal Reglamentą) pripažinimo funkciją vykdė Žemės ūkio ministerija, o vadovaujantis Nutarimu, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. veisimo organizacijų pripažinimo ir veisimo programų tvirtinimo funkciją pradėjo vykdyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
4. Trečiasis suinteresutoas asmuo Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad siekė tapti pripažinta veislininkystės institucija, todėl, vadovaudamasi Taisyklėmis, pateikė Žemės ūkio ministerijai tęstinį prašymą su būtinais dokumentais dėl veislininkystės institucijos pripažinimo, kaip tai numatyta Taisyklių 3 punkte, kurie buvo perduoti Tarnybai.
4.1. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 25 d. Komisijos vykusiame posėdyje buvo atkreiptas EMGAA dėmesys apsvarstyti siūlymus patikslinti selekcinių programų vykdymo ūkiuose formuluotę, patikslinti gyvūnų įrašymo į papildomą kilmės skyrių formuluotę bei patikslinti bulių vertinimo pagal palikuonis formuluotę. EMGAA iš karto sutiko su Komisijos žodiniais siūlymais dėl formuluočių koregavimo bei nedelsiant, t. y. tą pačią dieną pateikė Ministerijai limuzinų ir aubrakų veislės galvijų selekcijos programas su patikslintomis formuluotėmis. Tokiu būdu EMGAA pagrįstai mano, kad Ministerija, nusprendusi pripažinti EMGAA veislininkystės institucija, vadovaudamasi Taisyklių 6 punktu, teisėtai priėmė skundžiamą įsakymą.
4.2. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 6 punktu, jeigu Tarnyba rekomenduoja juridinį asmenį pripažinti veislininkystės institucija, toks pripažinimas įforminamas ministro įsakymu, o jei atsisakoma pripažinti – pranešama apie tai raštu, nurodant nepripažinimo motyvus ir apskundimo tvarką. EMGAA nėra gavusi nei vieno Taisyklių 7 punkte numatyto procesinio rašto, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad esą EMGAA 2018 m. spalio 3 d. prašymą pateikė nesilaikydama 3 mėnesių laiko tarpo yra visiškai nepagrįsti.
4.3. Akcentuoja, kad EMGAA 2018 m. rugsėjo 19 d. gavo Ministerijos viceministrės pasirašytą raštą, kuris yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas Taisyklių 7 punkte nustatytu sprendimu. Teigė, kad informacinio pobūdžio raštas apie Komisijos teiktos rekomendacijos pobūdį nėra tapatus Žemės ūkio ministerijos neigiamam sprendimui. Sisteminis Taisyklių nuostatų aiškinimas vienareikšmiai suponuoja, kad sprendimą dėl veislininkystės institucija siekiančios tapti asociacijos prašymo priima Ministerija, o ne Komisija, kuriai įstatymo leidėjas delegavo tik patariamojo sprendimo funkciją.
4.4. Mano, kad pareiškėjos argumentai, jog Ministerija, priimdama ir perduodama nagrinėti EMGAA 2018 m. spalio 3 d. prašymą, pažeidė administracines procedūras tokio sprendimo priėmimui, yra visiškai nepagrįstas. Įsakymas yra teisėtas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių jos teisę ginti konkrečios srities vartotojų interesus.
5. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Šioje byloje ginčas kilęs dėl Ministerijos 2018 m. spalio 31 d. Įsakymo dalies (1 punkto), kuria žemės ūkio ministras pripažino veislininkystės institucija EMGAA, suteikiant teisę jai vykdyti limuzinų ir aubrakų grynaveislių mėsinių veislių galvijų selekcijos programas ir pildyti jų kilmės knygas, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Byloje nevertintina Įsakymo dalis dėl pripažinimo veislininkystės institucija Lietuvos veislinių triušių augintojų asociaciją, suteikiant teisę jai vykdyti grynaveislių satinų, Angoros ir ugninių veislių triušių selekcijos programas ir pildyti jų kilmės knygas.
8. Aplinkos ministras, pavaduojantis žemės ūkio ministrą, Įsakymu, vadovaudamasis Reglamentu, Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi ir 17 straipsniu, remdamasis Veislininkystės institucijų pripažinimo tvarkos, patviritntos žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 271 „Dėl veislininkystės institucijų pripažinimo“ 6 punktu, pripažino EMGAA veislininkystės institucija.
9. Pareiškėjos teigimu, priimant skundžiamą įsakymą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.
9.1. Akcentuotina, kad Įsakymo teisinis pagrindas turi pagrįsti Ministro įgaliojimus pripažinti veislininkystės institucija EMGAA. Šio įsakymo preambulėje išvardytos teisės normos, kurios turi pagrįsti teisinį priėmimo pagrindą. Akcentuotina, kad žemės ūkio ministras (šiuo atveju aplinkos ministras, pavaduodamas pastarąjį) galėjo priimti tik tokius administracinius aktus, kuriuos jis turi teisę priimti pagal jam suteiktus įgaliojimus.
9.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 2 straipsnio 16 punktu, pateikiama veislininkystės institucijos sąvoka, to paties įstatymo 17 straipsnyje nurodomos sąlygos, kada veislininkystės institucija pripažįstama. Taigi, Įsakyme pateikiamos bendros nuostatos.
9.3. Taisyklių (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 21 d.) 6 punktas nustato, kad veislininkystės institucijos pripažinimas įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu.Todėl žemės ūkio ministras yra kompetentingas priimti sprendimus dėl veislininkystės institucijų pripažinimo.
10. Ginčijamas Įsakymas, be kita ko, grindžiamas ir žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 271, kuris nuo 2009 m. gruodžio 18 d. neteko galios 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-965, kuriuo ir buvo patvirtintos Taisyklės. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai, kad Įsakymas grindžiamas negaliojančiomis teisės aktų nuostatomis, yra pagrįsti.
10.1. Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentai, kad tai yra techninė klaida, negali būti laikomi pagrįstais. Akcentuotina, kad teisės akto, kuris negalioja nuo 2009 m. gruodžio 18 d., nurodymas teisiniame Įsakymo priėmimo pagrinde, negali būti vertinamas kaip rašymo apsirikimas ar techninė klaida ir, teismo vertinimu, pripažįstamas netinkamu teisės aktų taikymu. Taigi, šiuo atveju vertinanat Įsakymo teisėtumą tai turi esminę teisinę reikšmę.
10.2. Ministerija Įsakyme vadovavosi negaliojančio 2009 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 271 6 punktu, kuriame buvo įtvirtinta, kad „atsisakius pripažinti, veislininkystės institucijai apie tai pranešama raštu, nurodant nepripažinimo motyvus“. Taigi, atsižvelgus į Įsakymo turinį, kuriuo būtent buvo EMGAA pripažinta veislinkystės institucija, o minėtosVeislininkystės institucijų pripažinimo tvarkos 6 punktas reglamentuoja atsisakymo pripažinti veislininkystės institucija įforminimo tvarką. Tokiu atveju nurodytas teisinis pagrindas ir Įsakymo turinys yra prieštaringi. Tai tik patvirtina įsakymo netinkamą teisinį pagrindimą.
11. Akivaizdu, kad Ministerija turėjo vadovautis Įsakymo priėmimu metu galiojusiomis Taisyklėmis ir joje įtvirtinta procedūra. Pagal Taisyklių 3 punktą, asociacija ar organizacija, siekianti tapti veislininkystės institucija, pateikia Žemės ūkio ministerijai atitinkamą prašymą su įvairiais dokumentais bei informacija. Ministerija, gavusi atitinkamą prašymą dėl pripažinimo veislininkystės institucija, gautus dokumentus perduoda Tarnybai patikrinti, kaip institucija atitinka keliamus reikalavimus (Taisyklių 4 punktas). Tarnyba, gavusi iš Ministerijos nurodytus dokumentus, per 30 dienų pateikia Žemės ūkio ministerijai išvadas dėl institucijos pripažinimo arba nepripažinimo (Taisyklių 5 punktas). Tuo atveju, jeigu rekomenduojama juridinį asmenį pripažinti veislininkystės institucija, toks pripažinimas įforminamas ministro įsakymu (Taisyklių 6 punktas), o jeigu atsisakoma pripažinti – pranešama apie tai raštu, nurodant nepripažinimo motyvus ir apskundimo tvarką (Taisyklių 7 punktas). Taisyklių 9 punktas nustato, jog atsisakius pripažinti veislininkystės instituciją, pakartotinai dėl jos pripažinimo galima kreiptis praėjus 3 mėnesiams nuo priimto sprendimo dienos šiose taisyklėse nustatyta tvarka.
11.1. Kadangi Įsakymo teisinis pagrindas apsprendžia, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimtas Įsakymas, tai, nesant nuorodų į Komisijos siūlymus ar Ministerijos savarankišką teisinį pagrindimą, darytina išvada, kad atsakovė Taisyklėse nustatytos procedūros nesilaikė. Vien tik atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip teisinis Įsakymo pagrindas.
11.2. Iš Komisijos 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 25 d. vykusių posėdžių protokolų aiškiai matyti, kad buvo sprendžiami EMGAA 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. spalio 3 d. pareiškėjos prašymai dėl jos pripažinimo veislininkystės institucija, tačiau Komisija vienbalsiai nutarė rekomenduoti nepripažinti EMGAA veislininkystės institucija ir nesuteikti jai teisės vykdyti Aubrakų ir Limuzinų veislės veisimo programų ir tvarkyti šių veislių kilmės knygas. Tokios išvados Komisijos protokole yra išsamiai ir aiškiai argumentuotos.
11.3. Įsakyme jokių teisinių argumentų, kuriais būtų paneigtos Komisijos rekomendacijos nepripažinti EMGAA veislininkystės institucija, nėra nurodyta. Ministras, turėdamas teisę pripažinti veislininkystės institucija tam tikrą asociaciją, priimdamas priešingą sprendimą nei pateiktos rekomendacijos, tai turėjo tinkamai argumentuoti Įsakyme. Jokių kitų duomenų, kodėl ministras įsakyme padarė priešingas išvadas ir kokiais teisinais argumentais vadovavosi bei kokius konkrečius faktinius duomenis vertino, nepateikė. Teismui pateikti su atsakovės atsiliepimu dokumentai nepatvirtina atsakovės pozicijos priimti tokį sprendimą.
11.4. Žemės ūkio ministro diskrecijos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo pareigos pateikti priimamo administracinio akto pagrindimą, kurį vertinant ir galima spręsti ar priimtu aktu nėra pažeidžiami teisinį santykį reglamentuojantys teisės aktai ir asmens teisės ar teisėti interesai.
12. Teismo vertinimu, Ministro diskrecija negali būti absoliuti, jo priimami sprendimai, be kita ko, turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, intitucijoms taikytiną „gero adminsitravimo“ principą.
12.1. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).
12.2. Be to, atsakovei taikytinas ir gero administravimo principas, pagal kurį pastaroji turėjo tinkamai atlikti individualų ir objektyvų EMGAA prašymo aplinkybių tyrimą, ministras, nesutikdamas su Komisijos rekomendacijos, tai pagrįsti ginčijamame įsakyme ar kitame dokumente, kuriuo remiantis galėjo būti grindžiamas Įsakymas. Pažymėtina, kad gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant prendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
13. Teismo vertinimu, Ministerija, kaip viešojo administravimo institucija, turi priimti tokius sprendimus, kurie atitiktų teisės aktų reikalvimus, nepažeistų VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, gero administravimo bei atsakingo valdymo principų. Šiuo atveju, aplinkos ministras, pavaduojantis žemės ūkio ministrą, neatsižvelgė į Komisijos rekomendacijas ir neargumentuodamas ginčijamu įsakymu, patvirtino EMGAA veislininkystės institucija. Taigi, darytina išvada, kad ginčijama Įsakymo dalis yra neteisėta ir naikintina del netinkamo teisinio pagrindo bei neatitikties VAĮ 8 sraipsnio 1 dalies nustatytiems individualiam teisės aktui keliamų reikalvimų.
14. Pareiškėja turi teisę ginčyti Įsakymą, atsižvelgus į jos veiklą reglametuojančius teisės aktus bei ginčo pobūdį. Įsakymas turi tiesioginę teisinę reikšmę pareiškėjos vykdomai veiklai – yra pripažinta mėsinių galvijų veislininkystės institucija kaip ir Įsakymu EMGAA.
15. Akcentuotina, kad EMGAA pagal šiuo metu galiojančią Taisyklėse nustatytą tvarką turi teisę kreiptis dėl pripažinimo veislininkystės institucija. Nuo 2018 m lapkričio 1 d. atsakinga institucija paskirta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
16. Nustačius tai, kad atsakovė netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus ir tai nevertintina kaip techninė klaida, dėl kurių ginčijama Įsakymo dalis naikintina, nevertintini kiti pareiškėjos skunde, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyti argumentai, nes toks vertinimas būtų beprasmis ir nepakeistų teismo šiame sprendime nustatytų aplinkybių.
17. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą ir tenkino jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. uždraudė EMGAA vykdyti limuzinų ir aubrakų grynaveislių mėsinių veislių galvijų selekcijos programas bei pildyti jų kilmės knygas iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
18. Šiuo teismo sprendimu tenkinus pareiškėjos skundą, įsiteisėjus sprendimui, naikinama taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 3D-779 1 punktą, kuriuo aplinkos ministras, pavaduodamas žemės ūkio ministrą, pripažino veislininkystės institucija Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociaciją, suteikiant teisę jai vykdyti limuzinų ir aubrakų grynaveislių mėsinių veislių galvijų selekcijos programas ir pildyti jų kilmės knygas.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos adminsitracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Sprendimas per tridešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.