Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Berta And“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo ir 2021 m. vasario 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Berta And“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VERSLO ŽINIOS“ dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens reputaciją bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens reputaciją bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

11. 2019 m. spalio 30 d. atsakovės leidžiamame dienraštyje „Verslo žinios“ Nr. 140 (111) 3 puslapyje bei jos valdomoje naujienų interneto svetainėje www.vz.lt buvo paskelbtas žurnalistų R. B. ir V. V. Ž. straipsnis „Tez Tour“ ir bendrininkams – įtarimai dokumentų klastojimu“, kurio paantraštėje pranešta, kad „Vienos didžiausių kelionių organizatorių UAB „Tez Tour“ vadovas A. S., UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“, „Aza Tours“ ir kai kurios kitos įmonės įtariamos dokumentų klastojimu ir mokesčių slėpimu“.

12. Straipsnis pradėtas priminimu, kad „Verslo žinios“ 2019 m. spalio 3 d. rašė, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atskleidė 13 asmenų bendrininkų grupę, kuri, pasinaudojusi dešimtimi turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įtariama nuslėpusi ne mažiau kaip 2 mln. eurų pajamų. Straipsnyje rašoma, kad „Verslo žinios“ pasiekė prokurorų pasirašytas dokumentas, kuriame atskleidžiama galima įvykių eiga, ir ši galima eiga pateikta skaitytojams.

13. Straipsnio dalyje „Nepratęsė sutarties“ rašoma apie tai, kad bendrovė „VIP Viešosios informacijos partneriai“ („vipcommunications“) buvo ilgametė „Tez Tour“ komunikacijos partnerė, „Verslo žinios“ 2019 m. birželį rašė, kad „Tez Tour“ pratęsė bendradarbiavimą su „vipcommunications“, tačiau bendradarbiavimas nutrūko vos po kelių mėnesių, pasikeitus „vipcommunications“ vadovams ir akcininkams. „Verslo žinios“ priminė, kad 2019 m. spalio viduryje B. Č., naujoji „vipcommunications“ partnerė, nuo rugsėjo pradžios tapusi agentūros vadove, iš D. G. įsigijo 100 proc. agentūros akcijų ir tapo vienintele jos savininke; po savaitės buvo pranešta, kad iš įmonės pasitraukė buvęs ilgametis agentūros vadovas G. G., kuris nuo rugsėjo buvo paskirtas klientų strateginio ir krizių valdymo konsultantu. Straipsnyje pacituotas „VIP Viešosios informacijos partneriai“ naujosios akcininkės ir vadovės B. Č. atsakymas į „Verslo žinios“ klausimą dėl su „Tez Tour“ nutrūkusio bendradarbiavimo: „Partnerystė su „Tez Tour“ buvo paremta ankstesnių agentūros vadovų asmeniniais santykiais. Šiuo metu įmonėje įgyvendiname strateginius pokyčius, todėl su kai kuriais klientais nepratęsiame sutarčių“. Straipsnyje pažymėta, kad paklausta, ar pastaruoju metu sulaukė užklausų dėl dokumentų ar informacijos pateikimo dėl ankstesnių savininkų ir vadovų veiklos iš teisėsaugos institucijų, naujoji „vipcommunications“ vadovė B. Č. neatviravo: „Konfidencialumo sutartys su darbuotojais ir partneriais įpareigoja neatskleisti informacijos trečiosioms šalims“. Straipsnyje taip pat nurodyta, kad G. G., atsiliepęs į „Verslo žinios“ skambutį ir išklausęs klausimų, situacijos nekomentavo, tačiau pažadėjo pasidomėti ir perskambinti; vėliau nei G. G., nei D. G. į skambučius neatsiliepė.

14. Straipsnio dalyje „Gali užtrukti“ nurodyta, kad FNTT atsisako atkleisti bendroves ir asmenis, kurie patenka į šį tyrimą, nes nenori pakenkti jo eigai; FNTT atstovas A. Z. prognozavo, kad tyrimas gali užtrukti kelerius metus, nes įtariamųjų sąraše yra ir Latvijoje registruotos bendrovės.

15. Straipsnio dalyje „Verslininką išteisino“ nurodyta, kad „Verslo žinios“ primena, kad ne visi tyrimai dėl dokumentų klastojimo baigiasi kaltinamuoju nuosprendžiu ir pateiktas pavyzdys dėl išteisinto verslininko.

16. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2019 m. gruodžio 6 d. ieškovės pavadinimas iš UAB „VIP Viešosios komunikacijos partneriai“ pakeistas į UAB „Berta And“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Pagal kasacinio teismo praktiką, ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – platinamo spaudos leidinio tiražo sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

22. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

23. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ketvirtojo įrodinėtino fakto, t. y. paskleistos žinios atitikimo tikrovei. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad Ginčo teiginiai atitinka tikrovę, todėl ieškovės ieškinio nėra pagrindo tenkinti.

27. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų pagal jų grupes.

Dėl Ginčo teiginių teisingumo ir (ne)tinkamai nagrinėjamoje byloje pritaikytos konteksto taisyklės

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

31. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Teisėjų kolegija, nekartodama Straipsnyje nurodytų teiginių apie apeliantę bei pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytų argumentų sprendžia, kad ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant kasacinio teismo formuojamos praktikos garbės ir orumo gynimo bylose. Pirmosios instancijos teismas ne tik išanalizavo ginčo Straipsnyje nurodomus teiginius apie ieškovę, jos buvusį vadovą, esamą vadovą, tačiau atsižvelgė ir į visą publikacijos kontekstą. Pirmosios instancijos teismas vertino ne atsietą pažodinį tekstą, atskirus straipsnius ar sakinius, o išanalizavo paskleistus apie apeliante duomenis viso Straipsnio kontekste.

33. Pasisakant dėl apeliantės nurodomos „konteksto taisyklės“ pasakytina, kad apeliantė klaidingai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas suformulavo naują taisyklę, t. y. jog duomenis viešai paskleidęs asmuo gali įrodyti tokių duomenų atitikimą tikrovei savo paties sukurto straipsnio, kuris yra nagrinėjamos bylos ginčo publikacija, kontekstu (turiniu). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo paskelbtų publikacijoje teiginių teisingumą įrodinėjo ne publikacijos kontekstu, o Generalinės prokuratūros sprendimo turiniu. Apeliantė visiškai pagrįstai nurodė, kad publikacijos kontekstas nenulemia ir negali nulemti, ar Ginčo teiginiais paskleista žinia objektyviai atitinka tikrovę. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrįsta manyti, kad Ginčo teiginių teisingumas buvo vertinamas Generalinės prokuratūros sprendimo kontekste, o ne ginčo Straipsnio turinio kontekste.

34. Šioje dalyje, apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nurodė, kad teismas, padaręs išvadą, jog Ginčo teiginiais paskleista žinia atitinka tikrovę, nepagrįstai sureikšmino ieškovės ir jos buvusio vadovo sąsajumą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai paskleidžiama informacija apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleista informacija yra apie organizaciją. Kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiama informacija ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Kai kalbama apie asmenį nurodant jo priklausymą tam tikrai organizacijai, bet paskleista informacija yra apie jo asmenines, moralines savybes ir pan., tuomet laikytina, kad žinios yra paskleistos tik apie asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 63 punktas).

36. Straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ pasikeitė tiek vadovas, tiek vienintelis jos savininkas, po šių pasikeitimų ieškovės įmonė nutraukė bendradarbiavimą su UAB „Tez Tour“, kuris buvo paremtas ankstesnių įmonės vadovų asmeniniais santykiais, ir šiuo metu įmonėje įgyvendinami strateginiai pokyčiai. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje publikacijoje paskleisti duomenys tiek apie ieškovę, tiek apie jos buvusį vadovą. Apeliantė nepagrįstai neatsižvelgia į savo pačios apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad juridinis asmuo, nors ir būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, santykiuose dalyvauja per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą asmenį ir pan.), vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veikla apskritai būtų neįmanoma.

37. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad Straipsnyje eina kalba būtent apie juridinio asmens vadovo veiksmus, atliktus valdanti juridinį asmenį (ieškovę). Taigi, vadovas veikė ne kaip fizinis asmuo ir veikė ne individuliais interesais, tačiau veikė juridinio asmens (ieškovės) interesais. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai susiejo su ieškove asmenį, kuris tuo laikotarpiu jai vadovavo. Galiausiai, dabartinė apeliantės vadovė B. Č., nuo rugsėjo pradžios einanti vadovės pareigas, tapdama 100 procentine bendrovės akcininke turėjo pasidomėti ieškovės veikla. Įsigydama 10 metų rinkoje veikiančios ieškovės akcijas ir tapdama ieškovės vadove, B. Č. privalėjo įvertinti visas su tuo susijusias rizikas, tame tarpe ir riziką, jog buvę bendrovės vadovai, valdydami bendrovę, galėjo elgtis netinkamai vykdydami juridinio asmens veiklą. Juolab, kad spaudoje dar iki B. Č. įsigyjant bendrovės akcijas buvo spausdinami straipsniai apie UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ („vipcommunications“) ir jos valdymo organus, daugelyje iš kurių ieškovė buvo vertinama gana neigiamai.

Dėl atsakovės sąžiningumo ir Generalinės prokuratūros sprendimo turinio vertinimo

38. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu šioje dalyje apeliantė nurodė, kad ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, atitinkamos įgaliotos institucijos niekuomet nebuvo ir nėra pareiškusios jokių įtarimų dėl nusikalstamų veikų.

39. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbu pažymėti, kad kaltinimai / įtarimai spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad Generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 28 d. Sprendimo turinys patvirtina, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2019 m. liepos 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (taigi ir dėl galimo dokumentų klastojimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo), kuriame tiriama, ar UAB „Tez Tour“ vadovas ir su juo galimai susitarę kai kurių kitų Lietuvoje veikiančių įmonių vadovai neslepia realių įmonių gaunamų pajamų ir nevengia valstybei privalomo pelno mokesčio mokėjimo.

40. Nagrinėjamu atveju atsakovei, publikuojant ginčo Straipsnį, negali būti keliama pareiga įrodyti, kad ieškovė dėl jai pateiktų įtarimų spaudoje buvo nuteista BPK prasme. Lietuvių kalbos žodyne terminas „įtarti“, „įtarimai“, „įtartinas“ apibūdinamas kaip „manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį“, „spėti, numanyti, nujausti“, „suabejoti kokio daikto tinkamumu“ ir kt. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog Ginčo teiginiuose, kurie yra Straipsnio pavadinimas ir paantraštė, pavartotos teisinės sąvokos, kurios ieškovės teigimu, skaitytojo suprantamos kaip reiškiančios, jog Straipsnyje aprašytame teisėsaugos institucijų atliekamame tyrime ieškovės įmonei pareikšti įtarimai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. kad ieškovė turi įtariamosios teisinį statusą baudžiamojo proceso teisės normų prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), žurnalistai nėra teisininkai, todėl jie neturi pareigos pateikti teisiškai motyvuotos situacijos analizės ir neturi būti vertinama, ar jie tinkamai teisiškai identifikavo susiformavusią situaciją. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindo teigti, kad žodžiai „įtarimai“, „įtariami“ naudojami bendrinės kalbos prasme ir reiškia, kad įmonės ir (ar) jų vadovai galimai padarė teisės pažeidimus.

41. Sutiktina ir su atsakovės argumentu, kad apeliantė, aiškindama ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bando sudaryti klaidingą įspūdį, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad apeliantei buvo pareikšti įtarimai nusikalstamos veikos padarymu. Tokių aplinkybių teismo sprendime teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog iš ieškovės dubliko matyti, kad jai žinoma, jog įtarimai dėl galimai nusikalstamos veikos buvo pareikšti buvusiam ieškovės įmonės vadovui.

42. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamame sprendime padarė išvadą, jog atsakovė tinkamai vykdė viešosios informacijos skleidėjui teisės aktuose nustatytas pareigas. Apeliantė nesutinka, kad jai buvo suteikta atsakymo teisė todėl, kad atsakovė neigė pareigą suteikti ieškovei teisę atsakyti prieš publikacijos paskelbimą, argumentuodama, jog joks galiojantis teisės aktas tokios pareigos atsakovei nenumato. Aiškindamas Visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnio nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-995-1062/2017 pažymėjo, kad Etikos kodeksas nustato atsakymo teisę dar prieš paskelbiant informaciją kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę ir tai turi padaryti žiniasklaidos atstovai – kreiptis į kritikuojamą asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise. Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui prašyti, kreiptis į žiniasklaidos priemonę pasinaudoti atsakymo teise. Tai reiškia, kad nustačius aplinkybę, jog atitinkamoje publikacijoje skelbiamai informacijai būdingas kritikos požymis, visada turi būti užtikrinta kritikuojamo asmens teisė į atsakymą.

43. Asmens, apie kurį diskutuojama, pobūdžiui įvertinti svarbūs duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumą kritikai ir kilusios diskusijos svarbą visuomenėje. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jo neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. EŽTT 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą S. ir M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, p. 94), didelės tarptautinės įmonės taip pat turėtų būti tolerantiškesnės kritikai, tačiau EŽTT atkreipė dėmesį ir į su tuo susijusius pavojus – šalia visuomenės intereso dalyvauti atvirose diskusijose apie verslo praktikas egzistuoja konkuruojantis interesas apsaugoti įmonių komercinę sėkmę ir gyvybingumą. Taigi, valstybė naudojasi vertinimo laisve dėl pagal nacionalinę teisę suteikiamų priemonių, įgalinančių įmonę ginčyti teiginių, kurie kelia pavojų jos reputacijai, tikrumą bei riboti patiriamus nuostolius (žr. EŽTT 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą S. ir M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01).

44. Nagrinėjamu aspektu nėra pagrindo ginčui, kad ieškovės veikla tame tarpe yra siejama ir su viešuoju interesu, kadangi ieškovė ne vieną kartą yra pabrėžusi, jog dalyvaudavo viešuosiuose konkursuose ir juos laimėdavo. Atitinkamai ieškovė veikia rinkoje daugiau nei 10 metų. Todėl remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktika, darytina išvada, kad ieškovės veikla gali sukelti diskusijas visuomenėje, t. y. kelti visuomenės susidomėjimo jos veikla. Tą patvirtina ir apeliantės į bylą pateikti paskaičiavimai, kuriuose ji nurodė, kad po ginčo Straipsnio paskelbimo ieškovė per dvi dienas (2019 m. spalio 30 ir 31 dienomis) kitų visuomenės informavimo priemonių straipsniuose ir reportažuose neigiamai buvo paminėta 51 kartą.

45. Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S D. and O. prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

46. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė tinkamai įvykdė pareigą ieškovei suteikti galimybę atsakyti.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės cituojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Visuomenės informavimo etikos kodekso išaiškinimai negali būti taikomi šioje civilinėje byloje, kadangi straipsnio publikavimo diena jis negaliojo. Apeliantės cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra 2017 metų, o Visuomenės informavimo etikos kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas ir įsigaliojo tik nuo 2020 m. gegužės 19 d. Ginčo Straipsnis publikuotas 2019 m. spalio 30 d., t. y. prieš Visuomenės informavimo etikos kodekso įsigaliojimą. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė yra teisi, teigdama, kad prieš Straipsnio paskelbimą jai nebuvo pagrindo remtis Visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsniu. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės negali sudaryti pagrindo spręsti, kad atsakovė apskritai neturėjo kreiptis į apeliantę ir suteikti teisę jai pasisakyti dėl Straipsnio.

51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė 2019 m. spalio 28 d. elektroniniu laišku paprašė naujosios ieškovės vadovės atsakyti į du klausimus, tačiau aiškiai nenurodė, jog tokie atsakymai užduodami, rengiant publikaciją apie teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą dėl galimo mokesčių slėpimo, dokumentų klastojimo, kuriame tiriami ir buvusių ieškovės vadovų / savininkų veiksmai. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad apeliantės vadovė turėjo teisę patikslinti kodėl jai tokie klausimai yra užduodami, kokiu tikslu yra renkama informacija ir kt. Tačiau šia teise nepasinaudojo, apsiribodama bendro pobūdžio neinformatyviu atsakymu. Galiausiai, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovės vadovė teismo posėdyje, paklausta, ar jai, tapusiai ieškovės vadove, o vėliau įsigijusiai ir visas šios įmonės akcijas, buvo žinoma kokia nors neigiamo pobūdžio informacija apie ankstesnius vadovus, savininkus, aiškaus atsakymo nepateikė.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Straipsnyje skaitytojams buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesiais pasikeitė tiek vadovas, tiek vienintelis jos savininkas, po šių pasikeitimų ieškovės įmonė nutraukė bendradarbiavimą su UAB „Tez Tour“, kuris buvo paremtas ankstesnių įmonės vadovų asmeniniais santykiais, ir šiuo metu įmonėje įgyvendinami strateginiai pokyčiai. Dar iki 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesių spaudoje publikuota pakankamai daug straipsnių, susijusių su „vipcommunications“ veikla, tame tarpe ir tokių, kurie kritikuodavo apeliantės veiklą arba neigiamai apie ją atsiliepdavo. Ryšių su visuomene agentūrų asociacija (RSVA), vienijanti Lietuvos agentūras, kurios teikia kokybiškas ryšių su visuomene ir konsultavimo paslaugas ir savo veikloje laikosi griežtų etikos normų, atsiribojo nuo ieškovės „vipcommunications“ veiksmų, įvertindama ieškovės veiklą neigiamai dar 2019 m. sausio mėn. Todėl manytina, kad B. Č. dar prieš tapdama ieškovės vadove, turėjo pakankamo pagrindo numatyti, jog įsigyja (ketina įsigyti) akcijas įmonės, kurios veikla aktyviai domisi tiek žiniasklaida, tiek ir visuomenė.

53. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog ginčo Straipsniu buvo siekta pakirsti visuomenės pasitikėjimą ieškove, sumenkinti ir padaryti neigiamą poveikį jai ir jos dalykinei reputacijai, ieškovės galimybėms vykdyti veiklą ir dalyvauti bei tinkamai konkuruoti rinkoje. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantei buvo tinkamai suteikta teisė atsakyti į Straipsnį ir po Straipsnio publikavimo, apeliantė turėjo teisę pasinaudoti Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnio suteikta galimybe paneigti ir (ar) patikslinti paskelbtą informaciją.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumo

54. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas. Jame nurodomi teiginiai ir prieštaringos išvados neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų. Pirma, sprendime konstatuota, kad Ginčo teiginiai yra apie ieškovę, tačiau tuo pačiu metu pirmosios instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad vidutinis skaitytojas iš Publikacijos konteksto turėtų suprasti, kad nusikalstamomis veikomis yra įtariama ne ieškovė kaip juridinis asmuo, o tik jos darbuotojas, t. y. buvęs vadovas. Antra, sprendime konstatuota, kad paskelbimas, jog ieškovės įmonė yra viena iš straipsnyje nurodytų įmonių, kurios galimai veikė kartu su UAB „Tez Tour“ ir įtariamos dokumentų klastojimu bei mokesčių slėpimu yra ieškovės dalykinę reputaciją žeminančio pobūdžio, tačiau vėliau teismas teigia, kad Ginčo teiginiuose pavartoti žodžiai „įtarimai“, „įtariamos“ visų pirma yra bendrinės kalbos žodžiai. Trečia, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje savo iniciatyva pripažino Generalinės prokuratūros sprendimą nevieša bylos medžiaga, su kuria gali susipažinti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Paradoksalu, tačiau pirmosios instancijos teismas mano, kad šiuo Generalinės prokuratūros sprendimu „įrodytus“ Ginčo teiginius publikacijoje kaip ir visą publikaciją skelbti ir viešai apkaltinti ieškovę nusikalstamų veikų padarymu yra leistina, o visuomenei susipažinti su dokumentu, kurio pagrindu publikacija yra parašyta, visuomenei yra neleidžiama.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl teismo sprendimo prieštaringumo. Pirmiausia, apeliantė nenurodė skunde kokių būtent procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka.

56. Antra, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 35 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 31 punktas).

57. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinės teisės normas ir civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinant šias normas (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu, apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, nepagrindžia savo nuostatos, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

58. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Ginčo teiginių teisingumą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles dviem būdais: pirma, spręsdamas, kaip Ginčo teiginius galėjo suprasti vidutinis skaitytojas / visuomenė, neištyrė ir ignoravo byloje esančius įrodymus apie tai, kaip Ginčo teiginius suprato ieškovės partneriai, darbuotojai ir kiti asmenys, įskaitant kitas visuomenės informavimo priemones, ir antra, pripažino leistinu civiliniame procese atsakovo pateiktą įrodymą byloje, kurio gavimo aplinkybių atsakovė neatskleidė ir kurios nėra žinomos, – Generalinės prokuratūros sprendimą, kurio autentiškumą ir leistinumą ginčijo ieškovė ir kuriuo, kaip vieninteliu įrodymu, teismas grindžia savo išvadą sprendime dėl Ginčo teiginių atitikimo tikrovei. Būtent šie pažeidimai nulėmė neteisingą ginčo išsprendimą, t. y. nustatymą ketvirtojo būtino juridinio fakto šios kategorijos bylose – paskleistos žinios atitikimą tikrovei.

59. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

60. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pareigos ištirti kaip Ginčo teiginius suprato ieškovės partneriai, darbuotojai ir kiti asmenys, įskaitant kitas visuomenės informavimo priemones, sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad apeliantės su procesiniais dokumentais pateikti įrodymai pagrindžia ne Ginčo teiginių neteisingumą, o galimai galėtų pagrįsti ieškovės patirtą žalą ir jos dydį tuo atveju, jei apeliantės ieškinys būtų buvęs pripažintas pagrįstu ir patenkintas. Vertinant įrodinėtiną faktą, kad Ginčo teiginiai yra teisingi, nei visuomenės, nei ieškovės partnerių, darbuotojų, nei visuomenės informavimo priemonių Ginčo teiginių suvokimas pats savaime negali nei pagrįsti, nei paneigti Ginčo teiginių (ne)teisingumą. Apeliantės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kaip Ginčo teiginius galėjo suprasti vidutinis skaitytojas / visuomenė, neištyrė ir ignoravo byloje esančius įrodymus apie tai, kaip Ginčo teiginius suprato ieškovės partneriai, darbuotojai ir kiti asmenys, įskaitant kitas visuomenės informavimo priemones, galėtų taip pat galėtų būti reikšmingi vertinant ir įrodinėjant faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą. Tačiau šis įrodinėtinas faktas pirmosios instancijos teismo ir taip buvo nustatytas, jo neginčijo ir atsakovė.

61. Galiausiai, teisėjų kolegija susipažinusi su apeliantės manymu jos teiginius patvirtinančiais įrodymais sprendžia, kad apeliacinio skundo 38 pastraipoje išvardyti įrodymai nepateikia jokios informacijos apie tai, kaip Straipsnio, ar Ginčo teiginių (ne)teisingumą suvokia tretieji asmenys (ieškovės darbuotojai, partneriai, visuomenės informavimo priemonės ir kt.). Vieninteliame UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2020 m. sausio 27 d. rašte yra nurodyta, kad bendrovė atsisakė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su ieškove dėl to, jog žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad įmonei „vipcommunications“ pateikti kaltinimai dokumentų klastojimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčo teiginiai galėjo turėti įtakos tiek ieškovės reputacijai, tiek ir bendrovės partnerių apsisprendimui tęsti ar ne su ieškove verslo santykius. Tačiau remiantis byloje esančių įrodymų visetu pripažinus, kad Ginčo teiginiai yra teisingi ir atitinka informaciją pateiktą Generalinės prokuratūros sprendime, nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Marijampolės pieno konservai“ raštas galėtų pagrįsti apeliantės argumentus dalyje dėl Ginčo teiginių neatitikimo tikrovei. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ieškinys buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su galimai patirtos žalos dydžiu ir realumu.

62. Kaip jau šiame sprendime minėta (UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ vadovas ir akcininkas pasikeitė 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesiais) dar iki 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesių spaudoje publikuota pakankamai daug straipsnių, susijusių su „vipcommunications“ veikla, tame tarpe ir tokių, kurie aktyviai kritikuodavo apeliantės veiklą. Daugumoje atvejų ieškovė buvo spaudoje charakterizuojama labiau neigiamai, negu teigiamai. Todėl šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad kai kurie iš ieškovės partnerių su ja nutraukė bendradarbiavimą išimtinai dėl ginčo Straipsnio publikacijos ir tam visiškai neturėjo įtakos iki vadovo pasikeitimo išspausdinti neigiamai charakterizuojantys ieškovę straipsniai.

63. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino leistinu civiliniame procese atsakovės pateiktą įrodymą byloje, kurio gavimo aplinkybių atsakovė neatskleidė ir kurios nėra žinomos – Generalinės prokuratūros sprendimą.

64. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad jai, kaip visuomenės informavimo priemonei, galioja informacijos šaltinio paslapties teisė. Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus. Įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti įstatymuose nustatytas prievartos priemones, kuriomis siekiama atskleisti informacijos šaltinį, gali tik teismas motyvuotu sprendimu, kai yra šios sąlygos: atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos (Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo: 1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose; 2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims; 3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones; 4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju; 5) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas; 6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose; 7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

65. Susipažinusi su Straipsniu ir jame nurodoma informacija bei Generalinės prokuratūros sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė šioje byloje įrodė, jog Straipsnyje paskelbti Ginčo teiginiai iš esmės yra teisingi, pagrįsti atsakovės tuo metu turėtame Generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 28 d. Sprendime pripažinti pranešėja pateiktais duomenimis apie FNTT Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamą ikiteisminį tyrimą. Šių teiginių, kurie yra Straipsnio pavadinimas ir paantraštė, tikrasis turinys aiškus iš viso Straipsnio konteksto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu ir tai, kad Ginčo teiginiai patys savaime nėra atsakovės kūrybinės veiklos rezultatas. Ginčo teiginiai suformuoti pagal informaciją, kuri buvo pateikta Generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 28 d. Sprendime (nors pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta, kad atsakovė formuluodama ginčo teiginiu nebuvo itin preciziška). Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuotas atsakovės nesąžiningumas, priešingai patvirtinta, jog atsakovė suteikė teisę ieškovei pasisakyti dėl Straipsnio, siekė gauti ikiteisminiame tyrime nurodomų įmonių vadovų komentarus, nors jų gauti nepavyko, vadinasi nepažeidė profesionalaus ir sąžiningo elgesio reikalavimų.

66. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės cituojama kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo priemonės leistinumo, neturi šioje byloje precedento galios, kadangi nėra suformuota bylose dėl juridinio asmens garbės ir orumo gynimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turėjo teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė šį dokumentą gavo teisės aktų nustatyta tvarka iš Generalinės prokuratūros, savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad šis dokumentas atsakovės gautas neteisėtai.

67. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

Dėl papildomo sprendimo

68. Vilniaus apygardos teismas papildomu 2021 m. vasario 3 d. sprendimu konstatavo, kad byloje liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Nusprendė, priteisti iš ieškovės UAB „Berta And“ atsakovės UAB „VERSLO ŽINIOS“ naudai 3 680 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti

69. Apeliantė skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo papildomą 2021 m. vasario 3 d. sprendimą. Susipažinus su apeliacinio skundo argumentais, manytina, kad apeliantės reikalavimas yra išvestinis, kadangi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą, atsirastų teisinis pagrindas peržiūrėti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliantė skunde nekvestionavo pirmosios instancijos teismo argumentų paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistu, bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas nesprendžiamas, todėl nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo papildomą 2021 m. vasario 3 d. sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70. Apeliantė UAB „Berta And“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „VERSLO ŽINIOS“ 585 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas palikti nepakeisti, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

71. Atsakovė UAB „VERSLO ŽINIOS“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Berta And“ už advokato teisinę pagalbą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

72. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 036,32 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodomą dydį sprendžia, kad atsakovei iš apeliantės priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties

73. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens reputaciją bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį keisti arba naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir 2021 m. vasario 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Berta And“ (juridinio asmens kodas 300613091) 1 815 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VERSLO ŽINIOS“ (juridinio asmens kodas 110682810) naudai.