- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-1038-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17380-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- V. B., G. B.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- E. K., notarui M
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) V. B. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-752/2019 pagal ieškovų V. B. ir G. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, hipotekos pripažinimo baigta, vykdomojo įrašo panaikinimo, 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretiesiems asmenims byloje E. K., notarui M. L., antstoliui R. S.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiami klausimai dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, hipotekos pripažinimo baigta, vykdomojo įrašo panaikinimo, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Šalies argumentai
2. Ieškovai V. B. ir G. B. patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovui J. M., prašė: 1) pripažinti V. B. prievolę grąžinti 30 000 Eur pagal 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartį ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartį, pasibaigusia 2017 m. birželio 13 d., kaip tinkamai įvykdytą; 2) pripažinti, kad yra pasibaigusi hipoteka pagal 2013 m. sausio 13 d. sutartinės hipotekos sutartį, kuri patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G. ir kuri pakeista 2015 m. balandžio mėn. 13 d. susitarimu, patvirtintu Kauno m. 18-ojo notaro biuro notaro D. G., kuria G. B. ir V. B. užtikrino 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutarties įvykdymą jiems nuosavybės teise priklausančiu 0,1266 ha žemės sklypu ir pastatu - gyvenamuoju namu, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiu Kauno r. 1-ojo notaro biuro notaro M. L. 2017 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą; 4) pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo J. M. ir trečiojo asmens E. K.; 5) priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai nurodė, kad 2015 m. sausio 13 d. V. B. (kaip paskolos gavėjas) ir J. M. bei Ž. S., (kaip paskolos davėjai), sudarė paskolos sutartį, pagal kurią V. B. buvo suteikta 30 000 Eur paskola. Paskolos pinigai buvo perduoti taip: 26 000 Eur grynais, iš kurių 15 000 Eur perdavė Ž. S. ir 11 000 Eur perdavė J. M., ir 4 000 Eur pavedimu iš J. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (toliau - paskolos sutartis). 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartis, patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G., buvo pakeista 2015 m. balandžio 13 d. sutartimi, patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notaro D. G. Pagal šią sutartį, buvo pakeistas 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutarties 2 punktas, pagal kurį prievolės įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. liepos 13 d., o visa paskola iki nurodyto termino turėjo būti grąžinta tik J. M.
4. 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutarties užtikrinimui G. B. ir V. B. sutartinės hipotekos sutartimi, kuri patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G., įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1266 ha žemės sklypą ir pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 13 d. sutartinės hipotekos sutartis buvo pakeista 2015 m. balandžio mėn. 13 d. susitarimu, patvirtintu Kauno m. 18-ojo notaro biuro notaro D. G., pagal kurį buvo išbrauktas kreditorius Ž. S. ir pakeistas prievolės įvykdymo terminas - 2015 m. liepos 13 d. 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartyje ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartyje buvo nurodyta, kad paskola suteikta be palūkanų.
5. 2015 m. liepos 13 d., t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui, V. B. neturėjo galimybės grąžinti visos paskolos sumos, todėl J. M. žodžiu nurodė, kad galima mokėti dalimis kas mėnesį ir tuomet, gavęs dalinę įmoką, jis pratęstų paskolos grąžinimo terminą, taip pat nurodė, kad dažniausiai kaip dalinį paskolos grąžinimą, jis ima po ne mažiau kaip 2 procentus nuo paskolos sumos, nes už mažesnes dalines įmokas jam neapsimoka pratęsinėti paskolos grąžinimo termino. Taigi, pasiūlė V. B. mokėti bent po 600 Eur (30 000 Eur x 2 proc.) kas mėnesį dalimis ir tuomet jis tuo pačiu pratęsinėtų paskolos grąžinimo terminą, taip sudarydamas sąlygas grąžinti paskolą dalimis.
6. Kadangi V. B. neturėjo galimybės grąžinti 30 000 Eur paskolos sumos 2015 m. liepos 13 d., todėl sutiko su J. M. pasiūlymu. Pinigai kaip dalinis paskolos grąžinimas J. M. kiekvieną kartą buvo perduodami advokatės G. B. kontoros patalpose (išskyrus 2016 m. gruodžio 13 d., kuomet buvo perduoti UAB BGV patalpose). Pinigus perduodavo V. B. asmeniškai arba jo sutuoktinė G. B., arba kontoros darbuotoja. Per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. J. M. buvo sumokėta 11 000 Eur grynais pinigais kaip dalinis paskolos grąžinimas, mokant dalimis po nemažiau kaip 2 proc. nuo paskolos sumos, t. y. po nemažiau kaip 600 Eur įmokas kas mėnesį ir tuo pačiu taip pratęsiant paskolos grąžinimo terminą iki 2017 m. sausio 13 d. 2017 m. sausio 2 d. V. B. grąžino J. M. 10 000 Eur skolą, o 2017 m. kovo 31 d. dar 8000 Eur.
7. 2017 m. balandžio 4 d. J. M. nurodė, kad likutis yra 1000 Eur už 2,5 mėnesio, t. y. 2017 m. vasario mėnesį, kovo mėnesį ir pusę balandžio mėnesio, kadangi nei vasario, nei kovo, nei balandžio mėnesį, nebuvo mokama procentinė dalis ir nebuvo pratęsiama sutartis, išskyrus 2017 m. kovo 31 d. 8 000 Eur paskolos grąžinimą. V. B. nemokėjo procentinės dalies tuos mėnesius, nes kaupė didesnės įmokos grąžinimui. Be to, J. M. nurodė, kad įskaito 350 Eur už automobilio sėdynes, kurias įsigijo per V. B., todėl paskolos likutis yra 650 Eur.
8. 2017 m. birželio 13 d. V. B. pervedė J. M. dar 4 700 Eur, iš kurių 650 Eur yra galutinis paskolos likutis, o 4 050 Eur yra kaip kompensacija už 5 mėnesių pradelsimą pilnai atsiskaityti pagal žodinį susitarimą. Taigi, J. M. buvo pilnai ir realiai gražinta paskola ir prievolė pagal 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartį ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartį yra tinkamai įvykdyta 2017 m. birželio 13 d.
9. Tačiau 2017 m. liepos 25 d. Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaras M. L., vadovaudamasis J. M. klaidingai pateiktais duomenimis, išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Apie tai, kad yra pradėtas priverstinis išieškojimas, ieškovai sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 8 d. gavę antstolio R. S. 2017 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą. Iš antstolio R. S. buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas dėl teisių perėmimo vykdymo procese vykdomojoje byloje, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis išieškotojas J. M. perleido E. K. reikalavimo teises į G. B. ir V. B. 18 174,33 Eur skolą ir 5 proc. metinių palūkanų pagal Kauno r. 1-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą. Tačiau ieškovo V. B. prievolė pagal 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartį ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartį yra įvykdyta 2017 m. birželio 13 d. ir turi būti pripažinta pasibaigusia.
Šalies argumentai
10. Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad paskolos sutartis iki šiol nėra pilnai įvykdyta. Pažymėjo, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovai atsakovo paprašė, kad šis terminą pratęstų, nes nurodė, jog negali gautos paskolos grąžinti. Terminą atsakovas pratęsdavo hipotekos sutartyje padarydamas įrašus apie skolos termino pratęsimą. Minėtais įrašais paskolos grąžinimo terminas buvo tęsiamas nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. sausio 13 d. Nurodė, kad 2017 m. sausio 2 d. ieškovas grąžino J. M. 10 000 Eur, 2017 m. kovo 31 d. grąžino dar 8 000 Eur. Kadangi ieškovas delsė sumokėti likusią 12 000 Eur skolą, J. M. 2017 m. birželio 8 d. pateikė prašymą notarui M. L. dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir nurodė, kad negrąžinta skolos dalis yra 12 000 Eur. 2017 m. birželio 13 d. ieškovas pavedimu į J. M. sąskaitą grąžino dar 4 700 Eur skolos. Kadangi po minėto pinigų pervedimo ieškovo skolos likutis sudarė 7 300 Eur, todėl gavęs iš notaro vykdomąjį įrašą, J. M. pateikė jį vykdyti antstoliui ir prašyme nurodė negrąžintos skolos likutį – 7 374,33 Eur, iš kurių 7 300 Eur skola ir 74,33 Eur išlaidos notarui. 2017 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi J. M. perleido reikalavimo teisę į ieškovo skolos likutį E. K.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nesutiko su ieškovų argumentais, kad tarp šalių buvo žodinis sutarimas, jog ieškovas mokės skolą dalimis, po 600 Eur, o gavęs dalinę įmoką atsakovas pratęs paskolos grąžinimo terminą. Taip pat nurodė, kad nepagrįstas ieškovų teiginys, kad pagal žodinį susitarimą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. ieškovai jam sumokėjo 11 000 Eur ir padengė dalį skolos. Atsakovo teigimu, susitarimo grąžinti paskolą dalimis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo, todėl ieškovas turėjo pareigą grąžinti visą paskolą nustatytu laiku. Skolos grąžinimo terminas buvo pratęsiamas ieškovo prašymu, kadangi grąžinti skolą sutartyje numatytu laiku ieškovas neturėjo galimybės. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovų teiginiais, kad 2017 m. birželio 13 d. ieškovas pervedė J. M. 4 700 Eur, iš kurių 650 Eur skolos likutis, o 4050 Eur kaip kompensacija už 5 mėnesių pradelsimą pilnai atsiskaityti pagal žodinį susitarimą. Nurodė, kad iki 2017 m. birželio 13 d., ieškovas buvo grąžinęs tik 18 000 Eur skolos, todėl 2017 m. birželio 13 d. ieškovo pervesti 4 700 Eur yra ne kompensacija, o skolos grąžinimas.
12. Atsakovas nurodė, kad ieškovų skolinė prievolė nėra pilnai įvykdyta, todėl nėra pagrindo hipoteką pripažinti baigta. Taip pat pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti prievolę pagal 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartį ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartį pilnai įvykdyta, nes ieškovas vykdomojo įrašo išdavimo dieną buvo negrąžinęs atsakovui likusios 7 300 Eur skolos, ši skola iki šiol nėra grąžinta reikalavimą perėmusiam E. K., todėl ieškovų reikalavimas dėl 2017 m. liepos 25 d. vykdomojo įrašo panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
13. Atsakovas nurodė, kad reikalavimo perleidimo dieną 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas V. B. buvo negrąžinęs atsakovui likusios 7 300 Eur skolos, todėl reikalavimo teisė į negrąžintą skolą buvo egzistuojanti ir galiojanti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš V. B. 200 Eur advokato pagalbai apmokėti E. K. naudai; priteisė iš G. B. 200 Eur advokato pagalbai apmokėti E. K. naudai; priteisė iš V. B. 300 Eur advokato pagalbai apmokėti J. M. naudai; priteisė iš G. B. 300 Eur advokato pagalbai apmokėti J. M. naudai; priteisė iš V. B. ir G. B. valstybei – po 8,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; nusprendė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
15. Teismas iš rašytinių įrodymų ir šalių parodymų nustatė, jog Vitas B. J. M. sumokėjo 22 700 Eur sumą. Nustatyta, kad iki 2015 m. liepos 13 d. paskola grąžinta nebuvo ir paskolos terminas buvo pratęsinėjamas. Pirmą kartą paskolos terminas pratęstas 2015 m. balandžio 13 d. notarine sutartimi ir 12 kartų atsakovui J. M. padarant įrašus ieškovų 2015 m. sausio 13 d. sutartinės hipotekos sutarties egzemplioriuose. Pagal paskutinį įrašą, paskolos grąžinimo terminas buvo patęstas iki 2017 m. sausio 13 d.
16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartis turėjo būti ir buvo sudaryta notarine forma, nes viršijo tris tūkstančius eurų ir sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl jos įvykdymą ieškovai turėjo įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. Ieškovai paskolos dalies (18 650 sumos) grąžinimą įrodinėjo rašytiniais įrodymais, o likusios sumos (11 350 Eur) grąžinimą grindė savo ir liudytojų paaiškinimais, taip pat antstolės G. A. 2017 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir 2018 m. kovo 5 d. jo papildymu. Taip pat pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedą – garso įrašo kopiją (kompaktiniame diske).
17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai paskolos grąžinimą grindė ir netiesioginiu rašytiniu įrodymu – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismas sprendė, jog yra pagrindas netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų (draudimo remtis liudytojų parodymais), nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
18. Nors ieškovai tvirtino, kad paskola buvo suteikta be palūkanų ir tai nurodyta paskolos sutartyje, bei patvirtino atsakovas, tačiau teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog šalims tariantis dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, buvo susitarta ir dėl palūkanų. Tai, kad šalys buvo susitarusios dėl palūkanų ir jų dydžio, patvirtina 2017 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei 2018 m. kovo 15 d. jo papildymas.
19. Teismas nustatė, kad už paskolą buvo skaičiuojamos (o taip pat ir mokamos) palūkanos, kad šalys vedė apie tai užrašus, o grąžinama paskolos suma buvo skaičiuojama atskirai. Pokalbio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas aiškiai pasisakė dėl palūkanų dydžio (2 procentų nuo negrąžintos sumos), dėl jų mažinimo nuo sausio mėnesio grąžinus dalį paskolos, abu suskaičiavo, kad palūkanos nesumokėtos už du su puse mėnesio ir tai sudaro 1 000 Eur, kuri mažinama 350 Eur suma, įskaičius atsakovo gautas automobilio sėdynes. Atsakovas pasirašinėjo ieškovų sutartinės hipotekos sutarčių egzemplioriuose dėl paskolos termino pratęsimo būtent po palūkanų gavimo.
20. Teismas vertino, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog yra grąžinę atsakovui 11 000 Eur skolos dalinėmis įmokomis, taip pat neįrodė, kad iš mokėjimo nurodymu pervestos 4700 Eur sumos 4050 Eur yra vienkartinis atlygis už paskolą. Tuo labiau, kad 2017 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodyme, kuriuo atsakovui buvo pervesta 4700 Eur suma, pats ieškovas aiškiai nurodė mokėjimo paskirtį - kad tai yra skola pagal 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartis.
21. Teismas nustatė, jog iki atsakovo kreipimosi dėl vykdomojo įrašo išdavimo ieškovai pagal du pakvitavimus buvo grąžinę 18 000 Eur sumą, o 2017 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu grąžino dar 4700 Eur skolos, daugiau jokių mokėjimų neatliko ir nuo 2017 m. birželio 13 d. yra likusi negrąžinta 7300 Eur paskolos suma, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 30 000 Eur paskola yra grąžinta, prievolė įvykdyta ir yra pasibaigusi CK 6.123 straipsnio pagrindu.
22. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog prievolė pagal 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartį ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartį nėra pasibaigusi, nėra pagrindo pripažinti, kad yra pasibaigusi hipoteka pagal 2015 m. sausio 13 d. sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią įkeistas G. B. ir V. B. priklausantis nekilnojamas turtas.
23. Teismas sprendė, kad ieškovų nurodytu pagrindu (kad prievolė grąžinti skolą jau buvo pasibaigusi, nes jau buvo įvykdyta) Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. vykdomasis įrašas negali būti pripažintas negaliojančiu. Tai, kad atlikus vykdomąjį įrašą paaiškėjo, jog vykdomojo įrašo atlikimo metu likusi nesumokėta skolos dalis buvo ne 12 000 Eur, o 7300 Eur, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu, nes notaro paaiškinimu, jis tokių duomenų neturėjo ir vadovavosi 2017 m. birželio 8 d. kreditoriaus prašyme nurodytu negrąžintos skolos dydžiu.
24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčijo vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, jog prievolė pagal paskolos sutartį vykdomojo įrašo išdavimo metu buvo įvykdyta, tačiau nekėlė klausimo dėl vykdomajame įraše nurodyto kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties, teismas sprendė, kad net ir nustačius, jog vykdomajame įraše nurodyta neteisinga išieškotina suma, nesant reikalavimo, keisti išduotą vykdomąjį įrašą pagrindo nėra, nes būtų išeita už ieškinio ribų.
25. Nustačius, jog prievolė pagal 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartį ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartį nėra pasibaigusi, nėra pagrindo pripažinti, kad reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui E. K. atsakovas perleido negaliojančią, neegzistuojančią reikalavimo teisę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Apeliaciniu skundu ieškovai G. B. ir V. B., prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų V. B. ir G. B. patikslintą ieškinį patenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti apeliantams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai bei neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat padaryta išvada dėl palūkanų mokėjimo nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais bei prieštarauja šalių paaiškinimams. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovai mokėjo palūkanas paremta tik teismo subjektyviomis prielaidomis, taip pat teismo sprendime padaryta nepagrįsta išvada dėl palūkanų mokėjimo sukelia šalims mokestines prievoles, o sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai.
26.2. Nesutinka, kad ieškovų paaiškinimai buvo prieštaringi. Pirmiausia, ieškovas V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jei paskolą būtų grąžinęs per 3 mėn., t. y. iki 2015 m. balandžio 13 d., tai už paskolintus pinigus buvo sutartas iki 2000 Eur atlyginimas, po 1000 Eur kiekvienam iš tuo metu buvusių kreditorių, taigi pirminis susitarimas dėl atlyginimo už suteiktą paskolą buvo 2000 Eur. Vėliau, 2015 m. balandžio 13 d. perrašius sutartį jau su atsakovu J. M. buvo aptarta, kad atlyginimas padidinamas nuo 2000 Eur iki 4000 Eur. 2015 m. balandžio 13 d. pakeitus paskolos sutartį, o nuo 2015 m. liepos 13 d. ją pratęsinėjant, susitarimas dėl atlyginimo dydžio ir jo sumokėjimo išliko, t. y. po 2015 m. liepos 13 d. išliko tas pats susitarimas, kad atlyginimas lieka viso 4000 Eur, kuris sumokamas, kada bus grąžinta visa paskolos suma.
26.3. Nurodė, kad vykdant šį susitarimą, 2017 m. birželio 13 d. atsakovui J. M. buvo grąžinta paskola ir primokėta kaip atlygis 4 050 Eur. Tai, kad ieškovai procesiniuose dokumentuose tai įvardino kaip kompensaciją, o žodiniuose paaiškinimuose tą sumą įvardino kaip atlyginimą, nekeičia faktinės aplinkybės, kad paskola buvo atlygintinė. Pažymėjo, kad ieškovas V. B. gera valia sumokėjo 50 Eur didesnį atlygį nei buvo sutarta.
26.4. Pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl palūkanų mokėjimo. Kad dėl palūkanų nebuvo susitarta nei sutartyje, nei žodžiu patvirtino ir pats atsakovas J. M., duodamas paaiškinimus teismo posėdyje. Taigi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad buvo susitarta dėl palūkanų, prieštarauja ne tik byloje esantiems rašytiniams įrodymams, bet ir sutarties šalių paaiškinimams.
26.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šalys nepaneigė prezumpcijos, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Tokia teismo išvada taip pat prieštarauja ieškovų paaiškinimams, kadangi ieškovai nuosekliai tvirtino, kad paskola buvo atlygintinė, tik buvo susitarta dėl konkrečios sumos (pirminės paskolos atveju – 2000 Eur, o vėlesnės paskolos atveju susitarta atlygimą padidinti iki galutinės 4000 Eur sumos) vienkartine įmoka, kai bus grąžinta visa paskola.
26.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad V. B. ir J. M. susitarimą dėl palūkanų patvirtina 2017 m. balandžio 4 d. G. B. ir J. M. pokalbis, kadangi šio pokalbio šalys apskritai šnekėjo apie skirtingus dalykus, G. B. – apie skolos grąžinimą, o J. M. – apie delspinigius. Atsižvelgiant į tai, šis pokalbis nepaneigia, kad tarp V. B. ir J. M. nebuvo susitarimo dėl 4 000 Eur atlyginimo sumokėjimo vienkartinio dydžio įmoka, ir tuo labiau, jokiu būdu nepatvirtina J. M. ir V. B. susitarimo dėl palūkanų.
26.7. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, turėdamas išankstinį nusistatymą, kad palūkanos buvo mokamos, todėl teismo sprendimas yra pritemptas ir dėl to teismo išvados, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl palūkanų priimtas išimtinai tik teismo subjektyviu vertinimu, kurio nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai, ypač kai tokį susitarimą neigė pačios šalys.
26.8. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo hipotekos panaikinimui. Kadangi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 30 000 Eur paskola yra grąžinta, prievolė įvykdyta ir yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, todėl tuo pačiu, nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra pasibaigusi hipoteka.
26.9. Nepaisant to, kad notaras paaiškino, jog jis neturėjo duomenų, kad vykdomojo įrašo atlikimo metu skolos dalis buvo sumažėjusi, tačiau tai yra pagrindas panaikinti vykdomąjį įrašą, kadangi jame nurodyti skolos dydžio duomenys yra neteisingi, o jį pateikus vykdyti – vykdymo procesas yra vykdomas vadovaujantis neteisingais duomenimis apie skolą.
26.10. Pažymėjo, kad ieškovai vykdomąjį įrašą ginčijo ir tuo pagrindu, kad jame, kaip vykdytiname dokumente nurodytas neteisingas skolos dydis, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo išspręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties. Pirmosios instancijos teismo išvada, neva tai ieškovai nereiškė tokio reikalavimo, o jo nesant būtų išeita už ieškinio ribų, yra nepagrįsta ir visiškai formali. Kadangi šio klausimo teismas neišsprendė, nors ieškovų reikalavimas buvo pareikštas, todėl tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
26.11. Pabrėžė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta pas tą patį notarą M. L., kuris išdavė 2017 m. liepos 25 d. vykdomąjį įrašą, todėl atsakovas, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, turėjo pareigą informuoti notarą, kad jo, kaip kreditoriaus reikalavimo teisės yra mažesnės, ir reikalavimo sutartimi galėjo perleisti tik reikalavimą į mažesnę skolą ar nurodant, kad perleidžia tik dalį skolos. Kadangi pradinis kreditorius perleido daugiau teisių nei pats turėjo, todėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartis vis tiek privalėjo būti pripažinta negaliojančia.
Atsiliepimas
27. Atsakovas J. M., atstovaujamas advokatės N. G., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantų apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo šiuos argumentus:
27.1. Atsakovo nuomone, šioje byloje nebuvo aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, kadangi sandorio šalis, apeliantė yra advokatė, kuriai, taikytini rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio standartai. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į liudytojų patikimumą, t. y. neobjektyvumą, bei suinteresuotumą liudyti savo darbdavių naudai. Šiame kontekste pažymėtina ir kita svarbi aplinkybė, kad liudytojas A. Ž. nurodė, kad tariamai perdavė atsakovui 1200 Eur, kai tuo tarpu nei procesiniuose dokumentuose, nei duodami paaiškinimus byloje, ieškovai nebuvo nurodę tokių aplinkybių, kad liudytojas A. Ž. kada nors yra perdavęs atsakovui pinigus. Taigi liudytojo parodymai nesutapo su pačių apeliantų nurodytomis aplinkybėmis.
27.2. Ieškovai, neturėdami rašytinių įrodymų, apie tariamą skolos grąžinimą dalimis, paskolos grąžinimą grindė ir netiesioginiu rašytiniu įrodymu – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymėjo, kad teismas vertindamas šį įrodymą, padarė teisingas išvadas, kad šis įrodymas nepatvirtina skolos grąžinimo fakto, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas, vartojo žodį „palūkanos“, tačiau atsakovas nori pažymėti, kad jis, neturi teisinio išsilavinimo, todėl palūkanomis įvardino delspinigius ir su ieškove tarėsi dėl jų apmokėjimo.
27.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp ieškovų paaiškinimų teisme ir jų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl paskolos atlygintinumo, yra prieštaravimų. Atsakovas pažymi, kad su apeliantu V. B. nebuvo jokių žodinių susitarimų apie tariamą 4000 Eur atlygį už suteiktą paskolą, tai yra apeliantų išgalvota aplinkybė, todėl jų paaiškinimai ir procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl šio atlygio yra prieštaringi, taigi teismas padarė teisingas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
27.4. Atsakovas sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, todėl dėl apeliantų motyvų, kurie išplaukia vienas iš kito ir kartojasi nepasisako. Mano, kad teismas padarė teisingas išvadas, jog apeliantai neįrodė savo patikslinto ieškinio motyvų, t. y. neįrodė, kad skola atsakovui buvo grąžinta, todėl priėmė teisingą sprendimą.
27.5. Dėl kitų apeliantų reikalavimų: dėl hipotekos pabaigos, dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas priėmė teisingą sprendimą, t. y. visi reikalavimai buvo grindžiami nurodant tą patį faktinį pagrindą – visišką skolos grąžinimą atsakovui, todėl atmetus reikalavimą, dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia CK 6.123 straipsnio 1 dalies pagrindu, nebuvo pagrindo tenkinti šių reikalavimų bei išeiti už ieškinio ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
29. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovai G. B. ir V. B. (toliau abu kartu – ieškovai arba apeliantai) apeliaciniame skunde prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose, šalys savo poziciją išdėstė teismo posėdyje, todėl tenkinti apeliantų prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
31. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovui J. M. buvo grąžinta paskola ir primokėta kaip atlygis 4 050 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, padaryta išvada dėl palūkanų mokėjimo nepagrįsta jokiais įrodymais.
33. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-171/2008).
34. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).
35. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.
36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2006; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; kt.).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu, tai ir jos vykdymo aplinkybės turi būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, nes kelios jo išimtys nustatytos CK 1.93 straipsnio 6 dalyje. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytos aplinkybės, kada gali būti leista remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymui ar vykdymui įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).).
38. Nagrinėjamoje byloje iš tiesioginių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. sausio 13 d. V. B., J. M. ir Ž. S. sudarė sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G., reg. Nr. 1-258 (toliau – paskolos sutartis), pagal kurią V. B. pasiskolino iš J. M. ir Ž. S. 30 000 Eur (po 15 000 eurų iš kiekvieno paskolos davėjo), kuriuos privalėjo grąžinti iki 2015 m. balandžio 13 d. Šalys susitarė, kad už termino praleidimą bus mokami 0,2 procento delspinigiai, už kiekvieną dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Palūkanų mokėjimas paskolos sutartyje nenumatytas. 2015 m. balandžio 13 d. sutartimi, patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notaro D. G., reg. Nr. 2-1299 (toliau – sutartis), V. B. ir J. M. susitarė panaikinti 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutarties 1 punktą ir 1.1 punktą, kuriuose buvo nurodyta, jog V. B. pasiskolino 15 000 eurų iš Ž. S., taip pat susitarė pakeisti 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutarties 2 punktą ir išdėstyti jį taip: V. B. pasiskolino iš J. M. 30 000 eurų, kuriuos privalo grąžinti J. M. iki 2015 m. liepos 13 dienos, be palūkanų, mokant po 0,2 procento delspinigių už kiekvieną dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal 2015 m. sausio 13 d. sutarties 6 punktą, skola turi būti grąžinama grynais pinigais ir/ar pavedimu į kreditorių nurodytas sąskaitas. Kreditoriai Ž. S. ir J. M. įsipareigoja pasirašyti pakvitavimą apie pinigų gavimą ir atlikti visus veiksmus, susijusius su hipotekos aukščiau nurodytam įkeistam turtui išregistravimu. 2015 m. balandžio 13 d. sutarties 4 punkte numatyta, kad ši sutartis yra neatskiriama 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutarties dalis.
39. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. sausio 2 d. V. B. grąžino J. M. 10 000 Eur sumą pagal paskolos sutartį, 2017 m. kovo 31 d. - 8 000 Eur sumą pagal paskolos sutartį. Tai patvirtina 2017 m. sausio 2 d. ir 2017 m. kovo 31 d. J. M. pakvitavimai. 2017 m. birželio 13 d. V. B. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 31 pervedė J. M. 4 700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra skola pagal 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartis. Šių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad Vitas B. J. M. grąžino pagal paskolos sutartį 22 700 Eur sumą.
40. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutarties Nr. 1-258 užtikrinimui G. B. ir V. B. sutartinės hipotekos sutartimi, notarinio registro Nr. 1-259, patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G., įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) 0,1266 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ir 2) pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 353,01 kv. m bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpas. Bendra įkeičiamo turto vertė - 125 500,00 Eur (toliau - Hipotekos sutartis). 2015 m. sausio 13 d. sutartinės hipotekos sutartis, reg. Nr. 1-259, buvo pakeista 2015 m. balandžio 13 d. susitarimu, patvirtintu Kauno m. 18-ojo notaro biuro notaro D. G., reg. Nr. 2-1300, pagal kurį buvo išbrauktas kreditorius 2.1., t. y. Ž. S., ir pakeistas prievolės įvykdymo terminas - 2015 m. liepos 13 d. Taigi, pirmą kartą paskolos terminas pratęstas 2015 m. balandžio 13 d. notarine sutartimi, pakeičiant 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutarties atitinkamus punktus, o vėliau 12 kartų atsakovui J. M. padarant įrašus ieškovų 2015 m. sausio 13 d. Sutartinės hipotekos sutarties egzemplioriuose. Pagal paskutinį įrašą, paskolos grąžinimo terminas buvo patęstas iki 2017 m. sausio 13 d.
41. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovui delsiant sumokėti likusią skolos, atsakovas J. M. 2017 birželio 8 d. pateikė prašymą notarui M. L. dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir nurodė, kad negrąžinta skolos dalis yra 12 000 Eur. Jau minėta, 2017 m. birželio 13 d. ieškovas pavedimu į atsakovo sąskaitą grąžino dar 4 700 Eur skolos. Kadangi po minėto pinigų pervedimo ieškovo skolos likutis sudarė 7 300 Eur, todėl gavęs iš notaro 2017 m. liepos 25 d. vykdomąjį įrašą, atsakovas 2017 m. liepos 31 d. pateikė jį vykdyti antstolio R. S. kontorai ir prašyme nurodė negrąžintos skolos likutį – 7 374,33 Eur, iš kurių 7 300 Eur skola ir 74,33 Eur išlaidos notarui. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, patvirtinta Kauno r. 1-ojo notarų biuro notaro M. L., pradinis kreditorius J. M. perleido naujajam kreditoriui E. K. reikalavimo teisę į 12 074,33 Eur dydžio skolą, 0,2 procento dydžio delspinigius ir 5 proc. metines palūkanas (pagrindas: 2017 m. liepos 25 d. vykdomasis įrašas, išduotas Kauno r. 1-ojo notarų biuro notaro M. L.).
42. Byloje nepateikta įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad apelianto prievolė pagal 2015 m. sausio 13 d. paskolos sutartį ir 2015 m. balandžio 13 d. sutartį yra pilnai ir tinkamai įvykdyta. Be to, apeliantai nurodo, kad 2017 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu atsakovui buvo grąžinta paskola ir primokėta kaip atlygis 4 050 Eur.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, kad yra grąžinę atsakovui 11 000 Eur skolos dalinėmis įmokomis, taip pat neįrodė, kad iš mokėjimo nurodymu pervestos 4 700 Eur sumos 4 050 Eur yra vienkartinis atlygis už paskolą, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
44. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo atveju ieškovams, siekiantiems pagrįsti reikalavimus, kilo pareiga įrodyti, kad skolą jie grąžino.
45. Apeliantai 11 000 Eur skolos grąžinimą dalinėmis įmokomis įrodinėjo J. M. įrašais Hipotekos sutartyje apie paskolos sutarties termino pratęsimą, 2017 m. balandžio 4 d. pokalbio įrašu, taip pat savo pačių asmeniniu liudijimu bei liudytojų E. P. ir A. Ž. parodymais.
46. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad notarinėje paskolos sutartyje esant aptartai skolos grąžinimo tvarkai (Paskolos sutarties 6 punktas), paskolos sutarties grąžinimas turėjo būti įrodinėjamas tik bankiniu pavedimu arba kreditoriaus pakvitavimu, t. y. rašytinais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada, kadangi minėta sutarties sąlyga atitinka CK 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir kasacinio teismo išaiškinimams (nutarties 36, 37 pastraipa).
47. Atkreiptinas dėmesys į ir tai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
48. Apeliantas teigia, kad pirminis susitarimas dėl atlygio už suteiktą paskolą buvo 2 000 Eur, tačiau po 2015 m. balandžio 13 d. perrašius sutartį buvo aptarta, kad atlyginimas padidinamas nuo 2 000 Eur iki 4 000 Eur. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Įrodymų, patvirtinančių aptariamą aplinkybę, byloje nėra, o 2017 m. birželio 13 d. SEB banko mokėjimo nurodyme Nr. 31 mokėjimo paskirtyje apeliantas nurodė, kai tai „skola 2015 01 13 Sutartis Nr. 1-258, ir 2015 04 13 Sutartis reg. Nr. 2-1299, neat. pask. sut. Nr. 1-258 dalis“ ir duomenų apie atlyginimą už paskolą nėra.
49. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo antstolės G. A. 2017 m. gruodžio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2018 m. kovo 5 d. jo papildymą, kuriame konstatuota, kad G. B. pateikė jai priklausantį mobilų telefoną, kuriame patalpintas 8:03 min. trukmės 2017 m. balandžio 4 d. garso įrašas, t. y. ieškovės (faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta raide G) ir atsakovo (J) pokalbio įrašas, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedą – garso įrašo kopiją (kompaktiniame diske). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pokalbio turinys nėra lengvai suprantamas, nes jame daug nutylėjimų, neišbaigtų sakinių ir minčių, ir vertino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vengė kalbėti atvirai, nes žinojo, jog daromas pokalbio įrašas, tačiau abu pašnekovai lengvai vienas kitą suprato, net iš užuominų, vadinasi, visos su paskolos grąžinimu susijusios aplinkybės jiems abiem buvo gerai žinomos. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė G. B. yra kvalifikuota teisininkė – advokatė, todėl jos išsilavinimas ir praktinio darbo patirtis leidžia konstatuoti, kad apeliantės supratimas apie paskolos teisinius santykius, neabejotinai yra platesnis nei vidutinio piliečio, ir elgtis ji turėjo rūpestingai, todėl jau to paties pokalbio metu, kaip ji pati teigia, šalims kalbantis apie skirtingus dalykus (G. B. apie skolos grąžinimą, o J. M. – apie delspinigius), tokių skirtumų ji negalėjo nepastebėti ir dėl jų nepasiaiškinti, tačiau to nedarė. Kita vertus, jau pati situacija, kai užtikrinant visų reikalavimų, kylančių iš paskolos sutarties, įvykdymą, įkaito davėjai (nagrinėjamu atveju – V. B. ir G. B.) sutartine hipoteka įkeičia jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, nepasidomėjimas paskolos sutarties sąlygomis, kaip aiškina ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka ir vidutinio piliečio (G. B. advokatė) objektyvaus elgesio standarto – elgtis atidžiai, rūpestingai, apgalvotai, įvertinus galimas rizikas.
50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pakalbių įrašų analizė patvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl palūkanų ir jų dydžio. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Pokalbio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas aiškiai pasisakė dėl palūkanų dydžio (2 procentų nuo negrąžintos sumos), dėl jų mažinimo nuo sausio mėnesio grąžinus dalį paskolos, abu suskaičiavo, kad palūkanos nesumokėtos už du su puse mėnesio ir tai sudaro 1000 eurų, kuri mažinama 350 eurų suma, įskaičius atsakovo gautas automobilio sėdynes. Teisėjų kolegijos nuomone, įrašai sutartinės hipotekos sutartyje savaime neįrodo skolos grąžinimo dalinėmis įmokomis, o tik parodo paskolos sutarties termino pratęsimą. Šalių pokalbio įrašas leidžia teigti, kad atsakovas pasirašinėjo ieškovų Sutartinės hipotekos sutarčių egzemplioriuose dėl paskolos termino pratęsimo būtent po palūkanų gavimo. Pokalbio metu ieškovė nurodė ir tai, kad jie rašo tik tai, kad pratęsti tas sutartis, ir nerašo, kad moka tuos (procentus).
51. Atsižvelgiant į minėtas CK 6.193 straipsnio nuostatas, į tai, kad ieškovai paskolos grąžinimą grindė ir netiesioginiu rašytiniu įrodymu – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra pagrindas netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų (draudimo remtis liudytojų parodymais), nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
52. Šalių pokalbio turinį pirmosios instancijos teismas vertino su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertinant liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad liudytojai mažai buvo informuoti apie paskolos sudarymą ir jos sąlygas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tikėtina, kad ieškovų pavedimu, būdami jų darbuotojais, liudytojai jų nurodytas sumas yra perdavę atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad byloje apklausti liudytojai A. Ž. ir E. P. parodė perdavę atitinkamas sumas atsakovui, nėra pakankamas pagrindas faktui, kad skola buvo grąžinama dalimis, įrodyti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, fizinių asmenų asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios. Liudytojos E. P. parodymai, kad kai atsakovui J. M. perduodavo pinigus, šis paskolos ar hipotekos sutarties gale pasirašydavo, kad pratęsiama sutartis, iki kada, parašydavo datą ir parašą, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai nekeičia jau nustatytos faktinės aplinkybės, kad buvo skaičiuojamos ir mokamos palūkanos, dėl to pratęsiamas sutarties terminas, o ne grąžinama paskola.
53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, pagrįstai priėjo išvados, kad paskola atlygintinė – skaičiuojant ir mokant palūkanas, o susitarimas dėl konkretaus 4 000 Eur atlyginimo dydžio neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
1. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo ir mano, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, nei vieno neišskyrė ir, remiantis jų visuma, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 30 000 Eur paskola yra grąžinta, prievolė įvykdyta ir yra pasibaigusi CK 6.123 straipsnio pagrindu (tinkamu įvykdymu).
2. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl prievolės grąžinti paskolą pasibaigimo tinkamu jos įvykdymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje sprendė, kad atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl hipotekos pasibaigimo, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes būtent aplinkybe dėl prievolės grąžinti paskolą pasibaigimu ir buvo grindžiami paminėti reikalavimai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis), vertina, kad perleidžiamo reikalavimo dydžio nesumažinus skolininko 2017 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31 pervesta 4 700 Eur suma, nepažeidžia skolininkų (apeliantų) interesų, nes reikalavimo perleidimas nesukuria reikalavimo.
3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
4. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.