Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas dvylika kartų (paskutinius tris kartus):

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, paskiriant galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme bei intensyvios priežiūros su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, - jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2022 m. spalio 21 d., naudodamasis mobilaus ryšio priemone, tyčia iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino melagingą, tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tai, kad neva disponuoja ir parduoda kompiuterio procesorių „Ryzen 7 5700x“ už 190,00 Eur, kas turėjo įtakos nukentėjusiojo E. Ž. apsisprendimui dėl kompiuterio procesoriaus „Ryzen 7 5700x“ įsigijimo ir piniginių lėšų už ketinamą įsigyti turtą pervedimo L. D., ko pasėkoje, nukentėjusiajam E. Ž. susisiekus su L. D. skelbime nurodytu telefonu ir suderinus pirkimo sąlygas, jis, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, nurodė pastarajam pervesti už kompiuterio procesorių „Ryzen 7 5700x“ 180,00 Eur į savo AS „Citadele banka“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. Ž. pervedus minėtą pinigų sumą, kompiuterio procesorius „Ryzen 7 5700x“ E. Ž. nebuvo perduotas bei piniginės lėšos negrąžintos, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, E. Ž. priklausantį turtą – 180,00 Eur.

Tokiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 3 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 5 MGL. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-433-507/2016, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-104-1073/2020).

Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, Nr. 2K-442/2014, Nr. 2K-263-696/2016).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. D. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad nukentėjusysis E. Ž. 2022 m. spalio 21 d. į kaltinamojo L. D. atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė 180,00 Eur sumą už kompiuterio procesoriaus „Ryzen 7 5700x“ įgijimą, o pastarasis minėto procesoriaus nukentėjusiajam neišsiuntė ir gautų pinigų negrąžino, tokiu būdu pasisavindamas E. Ž. priklausančias pinigines lėšas, nekilo. Minėtos, kaltinamajam L. D. inkriminuotos aplinkybės buvo patvirtintos viso baudžiamojo proceso metu išlikusiais nuosekliais nukentėjusiojo E. Ž. parodymais (b. l. 12-15), rašytine bylos medžiaga – kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2022 m. spalio 21 d. vykusio susirašinėjimo išrašu, bankinio pavedimo išrašu ir jo apžiūros protokolu (b. l. 26, 29-49-51), o taip pat ir paties kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktais parodymais, kuriuose jis neneigė, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje iš nukentėjusiojo gavo 180,00 Eur sumą už kompiuterio procesoriaus pardavimą, tačiau šios detalės nukentėjusiajam neišsiuntė ir pinigų pastarajam negrąžino. Atsižvelgiant į šių kaltinamajam inkriminuotų faktinių aplinkybių aiškumą, taip pat jų atitikimą pirmiau aptartiems ir teismo įrodymais pripažintiems duomenims, plačiau apie šią L. D. inkriminuoto ir BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties dalį nepasisakytina.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. D. savo kaltę pripažino tik dalinai, apeliuodamas į tai, jog jam inkriminuotu laiku, įkeldamas skelbimą į internetinį tinklapį www.skelbiu.lt dėl kompiuterinio procesoriaus „Ryzen 7 5700x“ pardavimo, iš tikrųjų disponavo minėta detale ir neturėjo tikslo suklaidinti nukentėjusįjį E. Ž., tačiau ši kaltinamojo L. D. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta įvykių versija yra paneigta tiek paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsintais parodymais, tiek nukentėjusiojo E. Ž. ir liudytojos D. S. užfiksuotais parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Prieš analizuojant kaltinamojo L. D. viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų dinamiką bei jų pateikimo bei fiksavimo aplinkybes, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021). Pabrėžtina ir tai, jog teismų praktikoje nėra išskirtinės ir tokios situacijos, kai kaltininkai keičia savo parodymus, tačiau tai nereiškia, kad tokio asmens parodymai iš viso negali būti vertinami grindžiant kaltę dėl pareikštų kaltinimų. Kaltininkas visuomet yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo duotais parodymais ar jų dalimi apie įvykio aplinkybes teismas remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys.

Teismas sutikti su šia kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme iškelta versija neturi pagrindo, kadangi jos nepatvirtina nei pirmiau aptarta jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų fiksavimo eiga, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustos, kaltinamojo L. D. apklausą atlikusios policijos pareigūnės D. S. parodymai.

Iš kaltinamojo L. D. pirminės ir vėlesnės ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausos protokolų, taip pat šiuos procesinius veiksmus lydinčių procesinių dokumentų – apklausos protokolo specialiųjų priedų, teisių išaiškinimo protokolų, matyti, kad kaltinamajam prieš kiekvieną apklausą buvo išaiškinamos jam tenkančios teisės, įskaitant ir teises, susijusias su atsisakymu duoti parodymus bei atsisakymu atsakyti į tam tikrus klausimus, taip pat jam buvo įteikiamas pranešimas apie įtarimą, su kuriuo pastarasis turėjo galimybę tinkamai susipažinti. Juo labiau, po kiekvienos apklausos, kaltinamajam buvo perskaitomas jo pateiktų parodymų protokolas, su kuriuo jis galėjo tinkamai susipažinti, ir nesutikęs su minėto procesinio dokumento turiniu, pateikti pastebėjimas, padaryti korekcijas ar informuoti apie būtinybę pakeisti surašytų parodymų turinį. Tuo tarpu, kaip matyti iš anksčiau aptartų procesinių dokumentų turinio, nepaisant minėtos kaltinamajam tenkančios teisės, jis jokių pastabų bei korekcijų dėl jo pateiktų bei užfiksuotų parodymų nepateikė. Priešingai, savo parašu du kartus patvirtino, kad jo parodymai yra surašyti iš jo žodžių, yra teisingi ir jokių pastabų dėl šių parodymų turinio jis neturi. Juo labiau, pastarasis jokių pastabų dėl jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų neturėjo ir jam paskelbus apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir jam tenkančią teisę papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Analogiškos pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi liudytoja apklausta ir kaltinamojo apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikusi policijos pareigūnė D. S.. Pastaroji patvirtino, kad atlikdama proceso dalyvių apklausą, visada išaiškina konkrečiam proceso dalyviui tenkančias procesines teises bei pareigas, šio subjekto pateiktų parodymų neperfrazuoja ir nekeičia – užrašo taip, kaip juos nurodo asmuo, o po apklausos atlikimo visada suteikia asmeniui laiko susipažinti su užfiksuotų parodymų turiniu. Tos pačios tvarkos liudytoja laikėsi ir du kartus ikiteisminio tyrimo metu apklausinėdama kaltinamąjį L. D., kuris minėtų apklausų metu dėl jam pareikšto įtarimo buvo nuoseklus, visiškai pripažino savo kaltę ir jokių pastebėjimų, pretenzijų ar noro keisti jo pateiktus ir liudytojos užfiksuotus parodymus neišreiškė (b. l. 180-182).

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų kaltinamojo L. D. bylos nagrinėjimo teisme metu iškeltą versiją dėl netinkamo jo pateiktų parodymų fiksavimo ikiteisminio tyrimo metu, todėl šioje dalyje teismas kaltinamojo L. D. pateiktus parodymus pripažįsta nepatikimais ir jais nesiremia. Tuo tarpu pagrindo nesiremti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo pateiktais parodymais teismas neturi, kadangi, kaip buvo aptarta anksčiau, jie yra nuoseklūs, BPK nustatyta tvarka tinkamai užfiksuoti ir juos patvirtina kiti netiesioginiai, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Pabrėžtina, jog teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).

Kaltinamasis L. D. viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad 2021 m. spalio 21 d., patalpindamas skelbimą į www.skelbiu.lt internetinę svetainę dėl kompiuterinio procesoriaus pardavimo, turėjo išankstinį tikslą apgauti potencialų pirkėją, kadangi minėtos prekės jis neturėjo ir norėjo iš kito asmens pasipelnyti (b. l. 67-69, 82-83). Kaip buvo minėta anksčiau, kaltinamasis dėl minėtos aplinkybės buvo nuoseklus viso ikiteisminio tyrimo metu. Duomenų apie tai, kad jam inkriminuotu laiku jis būtų taręsis su kitais potencialiais kompiuterio procesoriaus pirkėjais ar vienam iš jų perdavęs neva parduodamą prekę, byloje negauta. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtino nei liudytoja apklausta D. S., akcentuodama tai, kad apie kitus potencialius pirkėjus kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nieko neminėjo, nei nukentėjusysis E. Ž., kuris tvirtino, kad kaltinamasis būtent jam pažadėjo parduoti kompiuterio detalę, pateikė visus savo rekvizitus ir apie jokius kitus, galimai norinčius įsigyti minėtą prekę asmenis, nieko neminėjo. Faktą, jog kaltinamasis L. D. nukentėjusiajam priklausantį turtą – 180,00 Eur įgijo panaudojęs apgaulę taip pat patvirtina ir tai, jog ženkliai laiko prasme nenutolusiame laikotarpyje kaltinamasis atliko iš esmės analogiškus veiksmus, kitų asmenų atžvilgiu, dėl kurių jam buvo pradėta administracinė teisena. 2022 m. spalio 22 d. bei 2022 m. spalio 28 d. pagal kaltinamojo www.skelbiu.lt patalpintus skelbimus dėl kompiuterinės technikos pardavimo į jo banko atsiskaitomąją sąskaitą už minėtų prekių įgijimą asmenys pervedė pinigines lėšas, tačiau tiek prekių, tiek sumokėtų pinigų neatgavo (b. l. 92-113). Šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pats kaltinamasis L. D., pripažinęs, kad tuo pačiu laikotarpiu į internetą patalpino melagingus skelbimus, dėl kurių jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 67-69).

Visi anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog būtent kaltinamasis L. D. jam inkriminuotu laiku ir vietoje apgaulės būdu įgijo svetimą, nedidelės vertės nukentėjusiajam E. Ž. nuosavybės teise priklausantį turtą – 180,00 Eur. Būtent dėl kaltinamojo L. D. pateiktos klaidinančios informacijos apie disponavimą kompiuterio procesoriumi ir ketinimą jį parduoti nukentėjusysis E. Ž. buvo suklaidintas ir neteko 3 MGL dydį viršijančio, bet 5 MGL kriterijaus nesiekiančio, 180,00 Eur vertės turto.

Teismas, taip pat įvertinęs kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktus parodymus bei anksčiau išvardintais kitais įrodymais nustatytus ir patvirtintus pastarojo konkliudentinius veiksmus, konstatuoja, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis anksčiau aptartais ir 2022 m. spalio 21 d. padaryto baudžiamojo nusižengimo inkriminavimui reikšmingais įrodymais, konstatuotina, kad L. D. šio nusikaltimo padarymui aktualiu laiku ir vietoje, panaudojęs apgaulę, įgijo svetimą E. Ž. nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl pastarojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam L. D. įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis ir 182 straipsnio 3 dalis). Įvertinama tai, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis L. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi subendrintą su jam ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis, atliko tik 2021 m. balandžio 6 d., todėl akivaizdu, kad vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pastarasis jam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dar neišnykus teistumui.

Analizuojant aplinkybes, reikšmingas kaltinamajam L. D. skirtinos bausmės rūšiai ir dydžiui, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis šiuo metu nedirba, paskutinį kartą dirbo UAB (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o individualią veiklą vykdė iki (duomenys neskelbtini), taip pat yra daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už administracinius nusižengimus, susijusius su sukčiavimu bei numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Šiuos administracinius nusižengimus pastarasis darė ir po šioje byloje įrodyto pripažinto baudžiamojo nusižengimo padarymo (b. l. 92-113). Pastarasis anksčiau teistas 12 kartų, įskaitant ir už analogiškas šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai nusikalstamas veikas, taip pat už sukčiavimo nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (b. l. 114-129). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, pastarasis už sukčiavimo nusikaltimus, taip pat nusikaltimus nuosavybei, sistemingai yra teisiamas nuo 2016 metų. Kaltinamajam buvo skiriamos įvairaus pobūdžio bausmės – pradedant viešaisiais darbai, baigiant realaus laisvės atėmimo bausme. Duomenų apie pastarojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį L. D. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, nepaisant jo atžvilgiu sistemingai priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir griežtėjančių bausmių, sau įprasto elgesio modelio neatsisako ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nepaisant kaltinamajam ne kartą paskirtų laisvės atėmimo bausmių, pastarasis jokių išvadų nedaro, sau įprasto nusikalstamo elgesio nekeičia ir daro naujas nusikalstamas veikas teismas, todėl teismo vertinimu BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. D. paskyrus BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijos numatytos arešto bausmės maksimumui artimą bausmę - 40 parų arešto.

Teismo vertinimu, būtent anksčiau nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 230,00 Eur vertės žalos atlyginimo. Pastarojo teigimu, jam kaltinamojo veiksmais buvo padaryta 180,00 Eur vertės turtinė žala, taip pat 50,00 Eur vertės neturtinė žala. Antai, jis buvo apgautas, liko be pinigų, be procesoriaus, kuris jam reikalingas darbe. Taip pat jis turėjo du vizitus policijos įstaigoje, buvo pažeista jo garbė ir orumas, sutrikdytas jo darbas ir asmeninis laikas (b. l. 21).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš nukentėjusiojo E. Ž. apgaulės būdu buvo įgytas 180,00 Eur vertės turtas, kuris nukentėjusiajam nebuvo grąžintas. Tokiu būdu nukentėjusysis neteko 180,00 Eur vertės turto. Minėto turto netekimo priežastis – L. D. veiksmai – sukčiavimas. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 180,00 Eur vertės turtinės žalos bei L. D. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, o kaltinamasis L. D. civilinį ieškinį pripažino. Pastarojo neteisėtai įgyto turto vertę patvirtina ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptarti nukentėjusiojo parodymai, bankinio pavedimo išrašas bei jo apžiūros protokolas. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 180,00 Eur suma priteistina iš kaltinamojo L. D. nukentėjusiojo E. Ž. naudai.

Be reikalavimo atlyginti turtinę žalą, nukentėjusysis E. Ž. civiliniame ieškinyje akcentavo būtinybę jam atlyginti ir jo patirtą 50,00 Eur neturtinę žalą. Antai, dėl pradėto baudžiamojo proceso ir jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, buvo pažeista jo garbė ir orumas, taip pat sutrikdyta jo kasdieninė veikla.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Šioje baudžiamojoje nukentėjusiojo E. Ž. teisės į neturtinės žalos atlyginimą pagrindas yra tai, kad jis šią žalą patyrė dėl prieš jį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tiek civiliniame ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis E. Ž. nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padarytos ir šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos jis patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, jautė diskomfortą, dėl pradėto baudžiamojo proceso buvo priverstas pertraukti sau įprastą veiklą – vykti į teisėsaugos institucijas būtiniems procesiniams veiksmas atlikti. Be to, jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika buvo baigta, jam priklausantis turtas iš jo buvo pasisavintas ir iki šiol nėra grąžintas.

Akivaizdu, kad tokia situacija turi neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui, todėl, atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat į teismų praktiką analogiškose bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas pripažįsta pagrįstą ir tą nukentėjusiojo E. Ž. civilinio ieškinio dalį, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu, bei pastarojo 50,00 Eur nurodytą neturtinės žalos sumą priteisia iš kaltinamojo L. D..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimu kaltinamajam L. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-74), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią L. D. skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (paieškos atveju).

L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. Ž. civilinį ieškinį dėl 180,00 Eur turtinės žalos ir 50,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš L. D. nukentėjusiojo E. Ž. naudai priteisti 180,00 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui bei 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

L. D. išaiškinti, kad nuteisti arešto bausme asmenys, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (šiuo atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą adresu Technologijos g. 12, Kaunas), atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.