Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Nukentėjusiojo E. Ž. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jam iš L. D. priteista 180 Eur turtinei ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo L. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo jam paskirta arešto bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), už kurios padarymą nuteistas L. D., jos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nurodyta BK 182 straipsnio 3 dalyje. Šiuo metu ji nurodyta BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), tačiau sankcija nėra pasikeitusi, t. y. iki šiol numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, pažymi, kad nuteistojo veikos kvalifikacijai ir bausmei šie pakeitimai įtakos neturi.

9. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – L. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąją nusižengimą (BK 12 straipsnis). Įvertino, kad byloje nenustatyta L. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagrįstai nustatė baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę L. D. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. kad jis nedirbantis, teistas, tarp jų už analogiškas nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už administracinius nusižengimus, susijusius su sukčiavimu, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ar netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, priešingai, tai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą ir visuomenės galiojančių normų nepaisymą.

10. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo L. D. teistas 12 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Iš esmės visos L. D. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai kategorijai – nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka (dažniausiai už padarytus smulkius sukčiavimus). Kaip matyti, L. D. nusikalstamas elgesys yra susijęs su finansinio pasipelnymo motyvais. Pažymėtina, kad L. D. nusikalsti pradėjo būdamas jauno amžiaus, jo atliekami neteisėti veiksmai pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant panašaus ar analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vagiliaujant, sukčiaujant, išviliojant iš asmenų pinigus ir pan.) bei nedarant atitinkamų išvadų. Bylos duomenimis nustatyta, kad už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą L. D. buvo skirtos ir švelnesnės (viešieji darbai, laisvės apribojimas), ir griežtesnės (laisvės atėmimas) bausmės, tačiau jos nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę – areštą, jo dydį pagrįstai nustatė artimą šios bausmės rūšies, numatytos už baudžiamąjį nusižengimą, maksimumui. Ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, iš tiesų nėra griežta, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris nusikalstamo elgesio nekeičia ir sistemingai daro nusikalstamas veikas, gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmę.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažai laiko, per kurį jis pradėjo dirbti, apsigyveno kartu su savo šeima nuomojamame būste. Pasak nuteistojo, jam paskirta arešto bausmė tik pablogintų jo gyvenimo kokybę ir ateitį, nes jis neteks darbo, o šeima neteks pajamų ir liks be gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su apeliaciniu skundu nepateikta šiuos apelianto teiginius patvirtinančių duomenų, todėl nuteistojo argumentai vertintini labiau kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis melagingai pranešė teismui, jog išvyko į komandiruotę darbiniais reikalais, todėl negali atvykti į 2023 m. kovo 14 d. teisiamąjį posėdį (1 t., b. l. 162), nors vėliau nustatyta, kad nuteistasis niekur nebedirba, o iš jo nurodytos darbovietės jis buvo atleistas dar 2023 m. sausio 20 d. (1 t., b. l. 171). Kita vertus, net jeigu būtų nustatyta, kad nuteistasis iš tikrųjų šiuo metu dirba, tai nesudarytų pagrindo keisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės į švelnesnę, nes tai nelaikytina išimtinio pobūdžio aplinkybe, kuriai esant paskirta bausmė nagrinėjamu atveju galėtų būti švelninama. Dėl kitų nuteistojo skunde nurodomų argumentų, susijusių su jo šeima ir jos poreikių tenkinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek kaltininkui, tiek jo šeimos nariams, tačiau jos yra dėsningas kaltininko nusikalstamų veiksmų rezultatas.

12. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, teistumus, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L. D. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Nėra pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį (šiuo atveju skunde akcentuojamus viešuosius darbus) arba sumažinus paskirtos arešto bausmės dydį, bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

13. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo L. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. D. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.