Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. M. asmens (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinaisi neįgaliais, senais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nustatyta tvarka atsiskaityti dėl draudimų ir įpareigojimų;

2. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m balandžio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir tęsti šį įsipareigojimą per visą bausmės atlikimo laiką, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje ir tęsti šį įpareigojimą per visą bausmės atlikimo laiką, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir jį išlaikyti, keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose pataisos programose, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (bausmę atlikęs, laikomas neturinčiu teistumo).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Š. M. 2020 m. kovo 29 d. apie 2.05 val. nuo Greimų gatvės, Prienuose, keliu A16 iki Naujakurių gatvės, Prienuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,61 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 ir daugiau promilės alkoholio arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Byloje paties kaltinamojo Š. M. nuosekliais ir aiškiais parodymais, sutapusiais su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų apklausos protokolais, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo Š. M. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2020 m. kovo 29 d. apie 2.05 val. nuo Greimų gatvės, Prienuose, keliu A16 iki Naujakurių gatvės, Prienuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,61 promilių neblaivumas). Š. M. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

6. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo Š. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam Š. M. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas 4 kartus, bausmės atliktos, pagal BK 97 str. nuostatas laikomas neturinčiu teistumo, inkriminuojama veika padaryta nesant teistumui (b. l. 65-68). Š. M. anksčiau eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 69-77). Jis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, nustatytą nedarbingumą ar ribotą darbingumą nepateikta, dirbantis pagal verslo liudijimą (b. l. 137), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 84), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 80), turintis du nepilnamečius vaikus (b. l. 81).

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokuroras Š. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką siūlo skirti vieną griežčiausių bausmės rūšių – areštą, jos dydį nustatant maksimaliam. Kaltinamasis prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, baudą.

9. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014).

10. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau tai tyčinė veika, kuri yra pavojinga ir galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek kitų asmenų turtui, tiek pačiam kaltinamajam. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė, kai jo kraujyje pirmojo tikrinimo metu nustatyta 1,61 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu – 1,68 promilės alkoholio. Pažymėtina, kad toks nusikaltimas vertinamas kaip itin pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės, kaltinamasis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinamojo nurodyta aplinkybė skubėjo pas draugę į ligoninę nepanaikina šios veikos pavojingumo, juolab kaltinamasis nurodė, jog ligoninė buvo tik už 1 km, kuomet minėtą atstumą galėjo kaltinamasis nueiti, o ne vairuoti neblaivus. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių nuteistąjį, matyti, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, dėl ko teismas paskutiniaisiais nuosprendžiais kaltinamajam buvo skyręs laisvės atėmimo bausmes. Kita vertus, realių laisvės atėmimo bausmių jis faktiškai neatliko jam pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad praeityje Š. M. teistas 4 kartus, bausmės atliktos, teistumo neturi, administracine tvarka per penkerius metus baustas viso 10 kartų, dauguma pažeidimų susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu, ne visos baudos sumokėtos. Tokie duomenys atskleidžia kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, pažeisti įstatymus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad Š. M. charakteristika yra neigiama. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Kaltinamojo prašoma skirti baudos bausmė netikslinga, kadangi jis nėra įvykdęs visų administracinių nusižengimų nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas Š. M. yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti arešto bausmės (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nors Š. M. dirba savarankiškai pagal verslo liudijimą, tačiau verslo liudijimas išduotas keletos savaičių laikotarpiui, juolab kaip pats nurodė su darbais yra sunku, jis nevedęs, tačiau turi du nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, juolab, kaip minėta, kaltinamasis nėra sumokėjęs visų jam skirtų administracinių nuobaudų, duomenų ir įrodymų, kad kaltinamasis turi santaupų, byloje nėra, todėl pagrįstai tikėtina, kad jis nebūtų pajėgus sumokėti už šią nusikalstamą veiką teismo paskirtos baudos (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo Š. M. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą transporto eismo saugumui, asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat įvertinus veikos padarymo motyvus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, į tai, kad asmuo turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49 straipsnis, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

11. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

12. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

13. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo Š. M. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis praeityje yra 4 kartus teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dauguma baudų nesumokėtos. Šio nusikaltimo KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,61 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, kaltinamojo teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti Š. M. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, kaltinamasis yra linkęs daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus, vienok, tokio pobūdžio pažeidimą būnant neblaiviu padarė pirmą kartą. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius Š. M., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau kelių eismo taisykles pažeidinėja sistemingai, darytina išvada, kad šiuo atveju būtina Š. M. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad Š. M. nustatytinas draudimo naudotis teise vairuoti terminas artimas vidurkiui, t. y. 2 metai ir 6 mėnesiai. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

14. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

15. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Š. M. (b. l. 36), būtent jis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – Š. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

16. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

17. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Š. M. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, o procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktina galioti iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, o įvykdžius – panaikintina (b. l. 40-44, 94-95, 98-99, 102-103). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi ir 152 straipsnio 6 dalimi, įvykdžius baudžiamąją poveikio priemonę – konfiskavus automobilį, nedelsiant praneština turto arešto aktų registro tvarkytojui dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo.

18. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Š. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. M. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Š. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems mėnesiams) uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti Š. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Š. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą paikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, o įvykdžius – panaikinti ir apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą nedelsiant pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Š. M. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su nuosprendžiu perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmę šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD, kuriame yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti Š. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis arešto bausme, kai suėmimas nevykdomas, privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m. (jei nuteistasis pilnametis vyras), arba į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (jei nuteistas nepilnametis), arba į Panevėžio pataisos namus, jei areštas paskirtas nepilnametėms ir pilnametėms moterims. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.