Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-18 nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-06-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad ji turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš E. A. AB „T.“ naudai priteista 1 048 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokurorės I.Rondomanskaitės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokurorės I.Rondomanskaitės apeliacinio skundo matyti, jog ji neginčija nuteistojo E. A. veiksmų kvalifikavimo bei iš jo priteistos turtinės žalos dydžio, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakoma. Prokurorė skundu nesutinka su nuteistajam E. A. paskirta baudos bausme, mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė bausmės skyrimui aktualias baudžiamojo įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus ir nesumokėtą ankstesniu teismo sprendimu paskirtą baudą ir paskyrė per švelnią poveikio priemonę. Prokurorės teigimu, vietoj baudos E. A. turėtų būti skiriama griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir nuteistajam E. A. paskyrė per švelnią bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas spręsdamas dėl skirtinos bausmės išimtinai vertino nuteistojo E. A. pažadą keisti gyvenimo būdą teigiama linkme, dirbti ir sumokėti paskirtą baudą bei atlyginti sukeltą turtinę žalą, tačiau nepagrįstai nevertino kitų bylos aplinkybių – veikos, kurią padarė E. A., pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, nuteistojo ankstesnių teistumų ir jo asmens charakteristikos, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies ir jos dydžio/trukmės. Teismo vertinimu, sprendimas nuteistajam E. A. taikyti švelniausios rūšies bausmę, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį, nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, kai įvertinami tik deklaratyvūs kaltinamojo pažadai, tačiau nepakankamai vertinamos pačios nusikalstamos veikos aplinkybės ir asmens charakteristika, yra nepagrįstas ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl turi būti keičiamas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-18 nuosprendis keistinas.

7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, vis dėlto, esant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniam skundui ir nustačius, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, apeliacinės instancijos teismas gali tokią bausmę sugriežtinti.

8. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas individualizuodamas nuteistojo E. A. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino E. A. asmenybę, jog jis yra teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis. Šių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į nuteistojo E. A. teisiamojo posėdžio metu išreikštą poziciją, kad jis siekia pakeisti gyvenimo būdą, iš gauto darbo užmokesčio atlygino anksčiau priimtu nuosprendžiu iš jo priteistą turtinę žalą, planuoja dalimis pagal galimybes atlyginti ir šioje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, apylinkės teismas konstatavo, jog bausmės tikslai nuteistojo E. A. atžvilgiu bus pasiekti jam paskyrus baudos bausmę. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-18 nuosprendžiu nuteistajam E. A. buvo paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu ir subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

9. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su tokia E. A. paskirta bausme, mano, kad ji yra per švelni, nurodo, kad nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad jau buvo ne kartą teistas. Prokurorė taip pat pažymi, kad E. A. buvo skiriamos ir švelnesnės ir griežtesnės bausmės, tačiau jos teigiamo poveikio neturėjo, nuteistasis ir toliau nusikalsta, 2022-06-03 buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos ir praėjus vos keturiems mėnesiams padarė naują nusikaltimą, nėra sumokėjęs jam ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskyrus baudą, tikėtina, nebus pasiekti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, reikšmingas E. A. paskirtos 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos proporcingumui/neproporcingumui jo nusikalstamiems veiksmams, bei jo asmens charakteristiką, konstatuoja, jog nors E. A. prisipažinimas dėl nusikaltimo padarymo ir pažadas sumokėti jam skiriamas baudas bei keisti gyvenimo būdą jį teigiamai charakterizuoja ir yra reikšmingi skiriant jam bausmę, pripažįstant šias aplinkybes lengvinančiomis jo atsakomybę BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, tačiau negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių jam turėtų būti taikomos tik minimalios teisinio poveikio priemonės.

10. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, E. A. interesai likti laisvėje savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą tinkamai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl jog E. A. pripažino savo kaltę ir pažadėjo dirbti bei sumokėti jam paskirtas baudas, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones. E. A. padaryto nusikaltimo pobūdis, ypač įvertinus jį nuteistojo ankstesnių teistumų kontekste, bei jo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks E. A. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nuteistasis nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jam jau buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga.

12. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl vien E. A. pažadai apylinkės teismui keisti savo gyvenimą teigiama linkme, įvertinus tai, jog jis vis daro naujus nusikaltimus, nelaikytini pagrindu jam skirti švelniausią įmanomą bausmę. Tuo labiau, kad nuteistojo E. A. pažadai, duoti apylinkės teismui, jog jis greitai atlygins žalą ir sumokės paskirtas baudas, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, matyti, kad E. A. laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-10-20 dirbo tik 2023-06-21, 2023-08-30 – 2023-08-31, t. y. tik 3 dienas ir gavo tik 76,36 Eur pajamų, o laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2023-09-30 (1 mėnesį) buvo nedarbingas. Taigi, išskyrus deklaratyvius paaiškinimus, E. A. jokių duomenų, apie savo įsiskolinimo valstybei įvykdymą/sumažinimą nepateikė, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu nedirba, todėl, teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda tik dar labiau sunkintų jo finansinę padėtį ir teismo paskirtų sankcijų vykdymą, juo labiau, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistas ir gan didelės turtinės žalos atlyginimas.

13. Byloje taip pat yra duomenys, kad nuteistasis E. A. nevykdo ir administracinių nusižengimų bylose jam skiriamų nuobaudų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie E. A. registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad jam už 2020-12-20 padarytą nusižengimą paskirta 500 Eur bauda, už 2020-12-20 padarytą nusižengimą – 1 200 Eur bauda, už 2020-12-30 padarytą nusižengimą – 1 000 Eur bauda, už 2021-02-11 padarytą nusižengimą – 190 Eur bauda, už 2021-01-21 padarytą nusižengimą – 1 000 Eur bauda, už 2021-02-24 padarytą nusižengimą – 300 Eur bauda, už 2020-02-15 padarytą nusižengimą – 1 100 Eur bauda, už 2022-03-05 padarytą nusižengimą – 575 Eur bauda, už 2022-08-09 padarytą nusižengimą – 375 Eur bauda, už 2022-08-09 padarytą nusižengimą – 400 Eur bauda, už 2022-08-18 padarytą nusižengimą – 850 Eur bauda, už 2022-08-27 padarytą nusižengimą – 400 Eur bauda, už 2022-08-28 padarytą nusižengimą – 525 Eur bauda, šios baudos vis dar yra nesumokėtos. Taip pat iš registro duomenų matyti, kad E. A. atžvilgiu ir po nusikalstamos veikos padarymo (2022-10-07) buvo pradėtos naujos administracinio nusižengimo bylos, kuriose paskirtos baudos taip pat nesumokėtos – už 2023-06-13 padarytą nusižengimą paskirta 400 Eur bauda, už 2023-07-02 padarytą nusižengimą – 375 Eur bauda.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms bauda kaip bausmė gali būti taikoma tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš E. A. to tikėtis nėra jokio objektyvaus pagrindo., juo labiau, kad pastarasis šiuo metu nedirba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. A. nesugeba tinkamai laikytis baudžiamojo įstatymo nuostatų, nuolat nusikalsta, todėl jam turi būti taikomos griežtesnės nei minimalios teisinio poveikio priemonės, tame tarpe ir trumpam apribojant jo laisvę, o baudos bausmės skyrimas šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs E. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmens charakteristiką, tai, kad yra nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, daro išvadą, kad nuteistajam skirtina griežtesnės sankcijoje numatytos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, o jos terminas nustatytinas trumpesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

15. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą bausmes subendrina. Nustatyta, jog E. A. anksčiau buvo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-06-29 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Šioje nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta iki šio baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl turi būti subendrinama. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bendrinant bausmes bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl bendrinant atskirais teismų sprendimais paskirtas bausmes taikytina BK 63 straipsnio 3 dalis ir visiško bausmių sudėjimo būdu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-06-29 baudžiamuoju įsakymu E. A. paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda skirtina kartu su šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausme.

16. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. E. A. paskirta bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad E. A. ne kartą teistas, tačiau dalis teistumų yra už veikas, kurias E. A. įvykdė būdamas nepilnamečiu, todėl įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (ne smurtinis nusikaltimas), įvertindama jo pažadus keisti gyvenimo būdą, nurodomas aplinkybes, kad ieškosi darbo, tačiau tai padaryti dėl jo charakteristikos nėra lengva, daro išvadą, jog nuteistajam suteiktina galimybė įrodyti savo ketinimą toliau dorai gyventi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į nuteistojo charakteristiką, bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam laikotarpiui nustatant įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-18 nuosprendį:

E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-06-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Taikant BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui įpareigojant:

- per tris mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo pradėto dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti ar mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei išėjimas iš jos yra susijęs su darbu ar mokslu.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.