- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-472-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00517-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00517-2013-5
Teisėjas Kęstutis Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4
NUTARTIS
2013m. gegužės 27 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutarties civilinėje byloje pareiškėjos R. M. skundą suinteresuotiems asmenims V. L., antstolei E. M. dėl antstolės E. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2013 m. sausio 18 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo. Nurodė, jog antstolė E. M. 2013 m. sausio 18 d. priėmė patvarkymą paskelbti pirmąsias R. M., priklausančio turto- 0,22 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)k., gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Daukšių k., Skuodo r. sav., varžytines, nurodė turto pardavimo iš varžytinių pradinę kainą – 15600 Lt ir nustatė varžytinių pradžios data- 2013-02-19, varžytinių pabaigos datą- 2013-02-26 15 val. Pareiškėjos manymu skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, nes antstolė, nukreipdama išieškojimą į vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą, kur gyvena pareiškėja su nepilnamečiais vaikais ir jam taikomi disponavimo apribojimai, nustatyti LR CK 3.85 straipsnyje, todėl pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas (2,3 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi (16-21b. l.) pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmetė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Skuodo r., laikytinas šeimos turtu. Teismas remdamasis LR CK 3.84 str., 3.85 str., 3.86 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41, taip pat byloje esančiais duomenimis, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja be minėto gyvenamojo namo, turėtų kitą būstą, kuris būtų priskiriamas gyvenamajai patalpai, ir nors gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Skuodo r., Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip šeimos turtas, o pareiškėja nėra sudariusi kitos santuokos. Vėliau teismas nurodė, jog šeimos turto faktas prieš kreditorių gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei civilinių teisinių santykių tarp kreditorės V. L. ir skolininkės R. M. atsiradimo momentu, t.y. pasirašant 2009-01-22 vekselį, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Skuodo r., būtų įregistruotas kaip šeimos turtas. Tačiau nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tokį įrašą.
Remdamasis CPK 663 str. 4 d. nuostatomis, nurodė, jog nagrinėjamu atveju antstolis vykdo skolų išieškojimą ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, bet kitokio pobūdžio skolų išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra išsituokusi ir jos nepilnamečiai vaikai turi tėvą, kuriam taip pat tenka pareiga užtikrinti vaikų teisę į būstą, todėl pareiškėjos argumentą, kad pardavus iš varžytinių šeimos gyvenamąją patalpą nebus apsaugoti nepilnamečių vaikų ir jos kaip socialiai remtino asmens teisės į paskutinę gyvenamąją patalpą, nelaikė svariais argumentais. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nepasinaudojo įstatymu numatyta pareiga (CPK 664 str. 1 d. 5 p.) ir neinformavo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Akcentavo, kad pareiškėja tik antstolei priėmus patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. M., prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja mano, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas neteisingai aiškino CK 3.85 str. 3 d. nuostatą. Nurodė, jog 2009-01-22 pasirašė vekselį laiduodama V. V. skolos grąžinimą ir tai nebuvo susiję su šeimos poreikių tenkinimu (32-34 b.l.).
Pareiškėja atskirai pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo paduodant atskirąjį skundą dėl nutarties panaikinimo. Nurodė, jog terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl objektyvių aplinkybių. Skundžiama 2013-03-21 nutartis jai buvo įteikta 2013-03-27, nors pašto įteikimo dokumentuose užfiksuota įteikimo data 2013-03-26. Gavusi nutartį kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo skundžiant minėtą nutartį. Tarnyba 2013-04-02 priėmė sprendimą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme (39 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2013-04-04 nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos R. M. prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutarties paduoti. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad praleidus CPK 335 straipsnyje nurodytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo antstolė E. M., prašė atmesti pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį. Antstolė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, neviršydamas skundo reikalavimo ribų ir nustatė, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, nepažeidė jokių įstatymo ar teisės aktų reikalavimų, ir paaiškino pareiškėjai, kad skolininko ar jo šeimos narių prašymus, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi, nagrinėja tik teismas, o ne antstolis. Pažymėjo, kad jeigu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo, būtų pareiškėjos skundą iš esmės išsprendęs kaip prašymą LR CPK 663 str. 4 d. prasme ir nustatęs, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi, tai būtų sukūręs precedento neturinčią situaciją. Pabrėžė, kad ne antstolio kompetencija yra savo nuožiūra nuspręsti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi.
Suinteresuotas asmuo V. L., atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo R. M. atskirąjį skundą dėl dalies Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-880-215/2013 dėl antstolės E. M. veiksmų apskundimo atmesti. Nurodė, jog pati pareiškėja tinkamai nesirūpina savo vaikų gerove, prisidengdama vaikų interesais ir teikdama eilę procesinių dokumentų, vilkindama procesą bei siekdama kuo ilgiau uždelsti skolos grąžinimą, pažeidžia ir kreditoriaus teises (57 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Pagrindu panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat materialinės teisės normų pažeidimas, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (CPK 329, 330 str.).
Dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas ženkliai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. M., Mažeikių rajono apylinkės teismui, pateikė prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad CPK 335 straipsnyje reglamentuotas atskirojo skundo padavimo terminas, kurį teismas gali tik atnaujinti, bet įstatymas teismui nesuteikia teisės tokį terminą pratęsti.
CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai R. M., 2013-03-21, teismo nutartis buvo įteikta 2013-03-26 (25 b.l.). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-04-02 priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Prašymas dėl termino atnaujinimo, Mažeikių rajono apylinkės teismui, registruotu paštu išsiųstas 2013-04-03, gautas 2013-04-11. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo pagrįstas dėl objektyvių priežasčių, todėl tenkintas.
Dėl antstolės veiksmų
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00267/1 vykdo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-04-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10-646/2011, dėl 15970.65 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo. Antstolė 2013-01-18 patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo nusprendė, kad skolininkei R. M. yra areštuotas ir įvertintas priklausantis turtas. Kadangi skolininkė skolos nepadengė ir nepateikė antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą su vykdymo išlaidomis galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 str. nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, todėl antstolis nutarė, jog tikslinga areštuotą turtą išvaržyti. Pareiškėja (skolininkė), skųsdama antstolės veiksmus, nurodė, jog antstolė nukreipdama išieškojimą į vienintelį gyvenamą būstą, kuriame gyvena ji su nepilnamečiais vaikais, pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas, remdamasi CK 3.84 straipsniu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės R. M. nurodytu motyvu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 3.85 str. 3 d. nuostatą.
Pabrėžtina, kad CK 3.84 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003-06-20 nutarimu Nr. 41, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką, 8.1 puntu nutarė, kad šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė skųsdama antstolės veiksmus, pirmosios instancijos teismui, neteisingai nurodė tik materialiosios teisės normas ir ji vadovavosi CK trečiąja knyga. Antstolių veiksmų teisėtumo patikra nagrinėjama remiantis civilinio proceso teisės normomis, t.y., pagal LR CPK XXXI skyriaus nuostatas. Tačiau pats skundo pagrindas aiškiai nurodo, jog apeliantė pirmos instancijos teismui skundžia antstolės 2013-01-18 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo. Kadangi apeliantė ir skundo padavėja aiškai apeliuoja į šeimos turto sąvoką, teismui, atliekančiam antstolės atlikto veiksmo pagrįstumo patikrą, privalu buvo išsiaiškinti, ar iš varžytinių parduodamas turtas turi, ar neturi šeimos turto statusą ir tuo klausimu atlikti teismo išaiškinimą.
Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinta civilinių bylų praktika, konstatuotina, kadangi pareiškėjos R. M. gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Skuodo r. laikytinas šeimos turtu, nepriklausomai nuo to, ar įregistruotas viešame registre, kaip šeimos paskutinis turtas, ar ne, todėl tokio turto, šeimos turto, antstolė pardavinėti negali. Atsižvelgiant į tai, antstolės patvarkymas 2013-01-18 dėl varžytinių paskelbimo, laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės normas, neteisingai nustatė faktą dėl gyvenamosios patalpos, kur gyvena nepilnamečiai vaikai, teisinio statuso todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis naikintina.
Byloje pateiktas advokatės V. P. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. CK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Advokatė nurodė, jog už atskirojo skundo parengimą antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas patenkintas ir išnagrinėtas iš esmės, valstybės naudai iš atsakovės - antstolės E. M. priteistina 200 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti antstolės E. M. patvarkymą 2013-01-18 Nr. S3c-3191, vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00267/1 dėl varžytinių paskelbimo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės - antstolės E. M. 200 Lt (dviejų šimtų litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, nurodant juridinio asmens kodą- 188659752 bankas – „Swedbank“ AB, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.