Telšių apylinkės teismo nutartis

skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, nes antstolė, nukreipdama išieškojimą į vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą, kur gyvena pareiškėja su nepilnamečiais vaikais ir jam taikomi disponavimo apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.85 straipsnyje, todėl pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Pažymi, kad yra socialiai remtinas asmuo, jos šeimos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa, todėl priteistos skolos nėra finansiškai pajėgi padengti dėl sunkios materialinės padėties. Gyvenamąjį namą, kuris yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, pardavus iš varžytinių, nebus apsaugotos nepilnamečių vaikų ir jos, kaip socialiai remtino asmens, teisės į paskutinį gyvenamąjį būstą, taip bus pažeistos LR CK 3.163 straipsnio 1 dalies, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkto nuostatos, kadangi negalės užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimo, sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas.

2013-03-08 teisme gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi ji terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Nurodo, kad gavusi skundą kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, skundžiant antstolės veiksmus. Tarnyba 2013-01-31 sprendimu Nr. (1.31)-(duomenys neskelbtini)13 suteikė antrinę teisinę pagalbą, parengiant skundą. Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2013-02-08 ir 2013-02-11 pareiškėja kreipėsi į paskirtą advokatę, kuri skundą parengė 2013-02-13.

(duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Skundžiamas patvarkymas skolininkei įteiktas 2013-01-22. Skundas dėl jo panaikinimo antstolio kontoroje gautas 2013-02-13, t.y. praleidus įstatyme numatytą 20 dienų terminą.

Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ir į tai, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai buvo įtektas 2013-02-08 penktadienį, o pareiškėja kreipėsi į paskirtą advokatę kitą darbo dieną – 2013-02-11 pirmadienį ir advokatė atsižvelgdama į savo užimtumą skundą surašė 2013-02-13, laikytina, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti, atnaujintinas (CPK 78 str.).

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00267/1 esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/12/00267/1 pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-04-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10-646/2011 dėl 15970,65 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, t. y. 15202,29 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-08-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo išieškotojai V (P) L, gim. , iš skolininkės R. M. (157 b. l.). Antstolė 2012-05-11 turto arešto aktu bei 2012-11-26 patikslintu 2012-05-11 turto arešto aktu areštavo R. M. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,2200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0356-6254, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 7597-6003-4017, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. 7597-6003-4028, pastatą – viralinę, unikalus Nr. 7597-6003-4039, pastatą –tvartą, unikalus Nr. 7597-6003-4046, pastatą – daržinę, unikalus Nr. 7597-6003-4050, pastatą –malkinę, unikalus Nr. 7597-6003-4060, esančius Mosėdžio g. 39, Daukšių k., Skuodo r. sav., transporto priemonę „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (17-20, 64-67 b. l.). Turto arešto akte ir patikslintame turto arešto akte antstolė skolininkei išaiškino, kad vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, išieškojimas nebus nukreipiamas į areštuotą turtą, jeigu skolininkas pateiks antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą su vykdymo išlaidomis galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių pajamų. Taip pat išaiškino, kad jog teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininkė 2012-05-16 pateikė antstolei prašymą-sutikimą dėl skolos ir vykdymo išlaidų mokėjimo dalimis bei pasirašydama patvirtino, kad jai išaiškintos teisės ir pareigos numatytos LR (duomenys neskelbtini) ir 644 straipsniuose bei vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, numatyta LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje (27 b. l.) Antstolė 2013-01-18 priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. S3c-3191, kuriuo paskelbė minėto nekilnojamojo turto varžytines (100-101 b. l.). Minėtas patvarkymas 2013-01-22 įteiktas skolininkei R. M. (123 b. l.). Taip pat antstolė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo išsiuntė Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyriui, kuris skyriui įteiktas 2013-02-05 (113 b. l.). Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyrius nuomonės dėl R. M. priklausančio gyvenamojo namo pardavimo iš varžytinių raštu neišsakė. R. M. 2013-02-14 pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą apriboti 2012-05-11 turto arešto aktu areštuoto gyvenamojo namo, kaip paskutinio šeimos būsto, realizavimą (130-132 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismui 2013-02-15 nutartimi civilinėje byloje 2-810-853/2013 taikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto, esančio Mosėdžio g. 39, Daukšių k., Skuodo r., realizavimą, antstolė E. M. 2013-02-19 patvarkymu Nr. S3c-7643 atšaukė varžytines Nr. 00640 (124-125 b. l.). Pareiškėja yra išsituokusi (82 b. l.), viena augina du nepilnamečius vaikus – R. J., gim. 2005-02-15, ir G. J., gim. 199-10-20, (133,134 b. l.). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota – Mosėdžio g. 39, Daukšių k., Skuodo r. (132 b. l.). Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-02-14 pažymoje nurodyta, kad R. M. socialinė pašalpa paskirta Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pagrindu nuo 2012-02-01 iki 2013-02-01 (135 b. l.). Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-02-13 pažymoje apie pajamas nurodyta, kad nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. vasario mėnesio R. M. išmokėta 5134,21 Lt (136 b. l.). VSDF duomenimis R. M. nedirba (140 b. l.). Pareiškėja lėšų bankuose neturi (137 b. l.). Pareiškėjos vardu registruotos dvi transporto priemonės – 1984 metų gamybos „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioms antstolė E. M. yra taikiusi areštą (146-147 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad parduodamas iš varžytinių nekilnojamais turtas – žemės sklypas su statiniais, registro Nr. 44/23817, esantys k., Skuodo r., yra vienintelis jos nekilnojamasis turtas (142-145 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos skolos dydis viršija LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatytą 7000 Lt sumą, iki kurios negalimas išieškojimas iš skolininkei priklausančio būsto, kuriame jis gyvena.

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar gyvenamasis namas, esantis Mosėdžio g. 39, Daukšių k., Skuodo r., laikytinas šeimos turtu.

LR CPK 3.84 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa – nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Kilnojamieji daiktai (nors ir turintys gyvenamosios patalpos požymių), laikini statiniai, statinių priklausiniai, garažai, žemės sklypai ir kiti objektai neatitinkantys aukščiau paminėtų kriterijų, nepripažįstami šeimos turtu. Taip pat šeimos turtu pripažįstami kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Pabrėžtina, jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų, šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje faktiškai šeima gyvena (LR CK 3.84 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos A. T. senatas 2003-06-20 nutarimu Nr. 41 yra išaiškinęs, kad šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas (LR CK 3.84 str.). <...> LR CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu), su vienu iš tėvų arba abiem tėvais, nesančiais santuokoje ir/ar nebuvusiais santuokoje, arba kai vienas iš tėvų yra miręs. <...> Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos teisinį rėžimą tik tarp buvusių sutuoktinių (LR CK 3.86 str. 1 d.), tačiau šis režimas nurodytais atvejais lieka galioti kitiems įstatymo saugomiems subjektams – nepilnamečiams vaikams. Vaikui šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sulaukus pilnametystės (LR CK 3.86 str. 2 d.).

Pareiškėjos nuomone, antstolė vykdydama išieškojimą iš jai priklausančio gyvenamojo namo neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, taigi išieškojimui iš šio turto turėtų būti taikomi apribojimai, numatyti LR CK 3.85 straipsnyje.

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, pirmiausia užtikrina tėvai.

Teismas sistemiškai analizuoja CK 3.84 straipsnio 4 dalies ir 3.85 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias tam tikrus šeimos turtinio režimo klausimus, vertindamas, ar šeimos turto faktą galima panaudoti prieš kreditorius. Pagal įstatymą šeimos turto teisinį režimą sutuoktiniai gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.). CK 3.85 straipsnio 3 dalyje reglamentuota papildoma garantija siekiant apsaugoti šeimos turtą nuo kreditorių išieškojimų, t. y. iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Tačiau pareiškėja skunde neįrodinėja, kad kreditorė yra nesąžininga šalis, todėl kreditorė laikytina sąžiningai veikusiu kreditoriumi, kurio galimybės išieškoti iš gyvenamosios patalpos pripažįstamos šeimos turtu, neriboja CK 3.85 straipsnio 3 dalis.

Šeimos turto faktas prieš kreditorių gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei civilinių teisinių santykių tarp kreditorės V. L. ir skolininkės R. M. atsiradimo momentu, t. y. pasirašant 2009-01-22 vekselį, gyvenamasis namas, esantis ., Skuodo r., būtų įregistruotas kaip šeimos turtas. Tačiau nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tokį įrašą.