Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjos E. P. atstovams adv.Vytautui Adžigauskui ir M. J., suinteresuoto asmens-Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovui Aivarui Batūrai viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims-Varėnos rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-35-547/2012 ir statinio pastato – karvidės (200 vietų) valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinėje byloje Nr.2-35-547/2012 teismas buvo nustatęs, kad Varėnos r. sav. administracijos Architektūros ir kraštotyros skyriaus specialistas, vykdydamas statinių naudojimo priežiūrą, pagal Merkinės seniūnijos pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) atliko patikrą vietoje, užfiksavo negyvenamąjį, kitos (fermų) paskirties nenaudojimą, neprižiūrimą, apgriuvusį statinį. Siekiant nustatyti minėto statinio savininkus ar asmenis turinčius teises į jį, buvo apklausinėjami vietiniai gyventojai. Remiantis vietinių gyventojų pateikta informacija, buvo nustatyta, kad statinys karvidė 200 buvo pastatytas apie 1981 m. Pastatas priklausė žemės ūkio bendrovei, po jos likvidavimo statinys buvo išdalintas bendrovės pajininkams, tačiau duomenų, kokiems konkrečiai asmenims, nėra. 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo surašytas statinio – karvidės apskaitos aktas Nr. 7, kuriame nurodoma, kad statinys – karvidė 200 yra (duomenys neskelbtini). Statinys nerealizuotinas, vieno aukšto, 2007 kv. m. ploto. Statinio nusidėvėjimo koeficientas yra 70 proc., išlikusių konstrukcijų dalis – 30 proc., statinio vidutinė rinkos vertė – 167 986 Lt, apskaitoma vertė – 50 396 Lt. Pastatas įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi apskaitą). Teismo nustatyta, kad 2012 m. vasario mėn., buvo atlikti karvidės 200, esančios (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, suformuota registro- kadastrinių matavimų byla, statiniui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2012-02-24 rašto duomenimis, karvidė 200 pastatyta valstybinėje žemėje. Nekilnojamojo turto registro 2012-02-23 duomenimis, pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Teismas nustatė, kad karvidė 200 yra palikta likimo valiai, palaipsniui griūna veikiama gamtinių procesų, nėra duomenų, kad kas nors šiam statiniui darytų fizinį bei ūkinį poveikį arba naudotų naudingąsias savybes, gautų iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos. Teismo nustatyta, kad apie ketinimą statinį pripažinti bešeimininkiu buvo paskelbta vietinėje ir respublikinėje spaudoje (2008-07-18 Varėnos rajono laikraštyje „Giružis“, 2008-10-24 Varėnos rajono laikraštyje „Merkio kraštas“ ir 2009-02-21 dienraštyje „Lietuvos žinios“). Teismas konstatavo, kad savininkas, sąžiningas įgijėjas ar teisėtas valdytojas neatsirado, todėl daiktas pripažintas bešeimininkiu.

Dėl statinio – karvidės valdymo įgijamosios senaties pagrindu nustatymo

Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-35-547/2012 , prašo pastato valdymo ir įgijimo klausimą spręsti pagal 2012 m. vasario 06 d. parengtą ir Teismui civ. byloje Nr. 2-35-547/2012 pateiktą registro -kadastrinių matavimų bylą. Nuo pat 1995 m., kai jai buvo perduota karvidė, ją teisėtai ir sąžiningai valdžiusi ir valdanti iki šiol, dėl to ir kreipusis į teismą. Laikytina, kad pastatą- karvidę, esančią (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai valdžiusi daugiau kaip 21 metus, o valdymas buvo atviras, niekieno netrukdomas. Iki 2012-03-09 priimto teismo sprendimo ir 2016-12-06 jai pateiktos informacijos apie pastato - karvidės nuosavybės teisės įregistravimą savivaldybei, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi pastatu, jų valdymo (LR CK 4.70 str.). Iki tol nežinojusi, kad pastatą siekia nuosavybėn įregistruoti kiti asmenys(savivaldybė). Atsižvelgdama į tai, jog įgyjamosios senaties nenutraukia daikto valdymo praradimas be valdytojo valios, jeigu per metus laiko daikto valdymas buvo susigrąžintas (LR CK 4.71 str. 3d.), siekdama pastatą - karvidę įgyti įgijamosios senaties pagrindu atnaujinant procesą civ. byloje Nr. 2-35-547/2012, laikytina, kad pastatą sąžiningai valdanti iki šiol. Atsižvelgiant į LR CK 4. 68 str. nuostatas „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą, laikytina, kad per daugiau nei 21 metus sąžiningo, atviro, niekieno netrukdomo valdymo įgijusi nuosavybės teisę į aptartą statinį pastatą - karvidę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 yra išaiškinęs, kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Todėl aplinkybė, kad tik po 21 metų teisėto pastato valdymo ėmusis veiksmų įregistruoti pastato nuosavybę neturėtų būti kvestionuotina. Atsižvelgiant į LR CPK 530 - 531 straipsnių nuostatas pastato - karvidės įgijimą asmeninėn nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, siekiu įrodyti teisminiu būdu.

Nuo pat pastato - karvidės įgijimo pradžios pastatu naudojusis ūkinei veiklai vykdyti. Tik neturėdama lėšų pastato rekonstruoti, juo kuris laikas nesinaudojausi, tačiau pastatą prižiūrėdavusi , saugojusi. 2016 m. pradėjusi pastato įregistravimo darbus, nes ketinusi disponuoti savo nuosavybės teise. Iš pareiškimo prieduose pateiktų dokumentų matyti, kad karvidė/ pieno blokas jos nuosavybėn įgytas ir valdytas teisėtai.

Atsižvelgiant į statinio pastato - karvidės nepertraukiamą, sąžiningą, ir teisėtą valdymą, jai E. P. turėtų būti taikomos CK numatytos įgyjamosios senaties nuostatos , įgyjant nuosavybės teisę į negyvenamosios, kitos (fermų) paskirties pastatą – karvidę 200, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Pridedu VĮ „Registro centro“ priimtą sprendimą Nr. (2.17.6)R7-1708.

Pastato - karvidės valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas, ir iki 2012-03-09 d. teismo sprendimu jį pripažinus Varėnos r. savivaldybės administracijos nuosavybe nebuvo jokių apribojimų nurodytų LR CK 4.69 str. Atnaujinus procesą civ. byloje Nr. 2-35-547/2012 dalimi dėl pastatą – karvidę 200, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta teismo sprendime) ir įvertinus pateiktus įrodymus prašo nustatyti jos E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį faktą ( LR CPK 531 str.5 p).

Posėdyje pareiškėjos atstovai pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai pareiškime nurodytais motyvais.Nurodė,kad pareiškėja įgijo karvidę(pieno bloką),kuris vėlesniuose dokumentuose jau yra įvardintas kaip „karvidė 200“. Panaros kaime kitos tokios karvidės nebuvo,pareiškėja pinigus ir pajus buvo sumokėjusi Panaros žemės ūkio bendrovei ir 1995-09-19 pardavimo-perdavimo aktu šis statinys buvo perduotas jai nuosavybėn,bei nėra jokių abejonių,kad pareiškėja būtų įsigijusi kitą statinį-karvidę. Pareiškėja dėl senyvo amžiaus nesugebėjo tinkamai rūpintis jai priklausančiu statiniu ir jo įregistravimu,dėl to jos valdytas turtas buvo įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą,nors savivaldybės atstovai galėjo paklausinėti Panaros kaimo žmones,kurie būtų galimai nurodę apie fermos savininkę.

Suinteresuoto asmens-Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į posėdį neatvyko.Pateiktu atsiliepimu į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad proceso atnaujinimui civilinėje byloje Nr. 2-35-547/2012 bei fakto, kad E. P. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – karvidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) – nustatymui, neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Motyvuojamoji dalis

E. P. pateiktuose dokumentuose negalima identifikuoti karvidės (pieno bloko), nes nesutampa statinių pavadinimai, neaišku, ar E. P. įsigijo „už pajus ir grynus pinigus" visą statinį, ar tik jo dalį, nes nenurodytas preliminarus statinio plotas.

Suinteresuotas asmuo mano, kad teismas ištirs visas bylos aplinkybes, susijusias su E. P. pareiškime išdėstytais reikalavimais ir priims objektyvų bei pagrįstą sprendimą, todėl, kaip teritorinis registratorius, pareiškimo tenkinimo ar atmetimo klausimą palieka spręsti teismui.

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai. Sprendžiant, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos arba galėjo būti žinomos pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-250/2010). LAT yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ar teisiniai argumentai.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą.

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilnių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt).

Prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja tik tuo pagrindu, kuris nurodytas pareiškėjos prašyme – naujai paaiškėję esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sprendimu nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, jos neįtraukiant į bylos nagrinėjimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pareiškėja E. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo pagrindu atnaujinti procesą nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėja nurodo, kad iki to laiko apie teisme nagrinėjamą civilinę byla ar pranešimus, kad jai priklausantį daiktą siekiama pripažinti bešeimininkiu jai nebuvo žinoma, niekas jos apie vykstantį teisminį procesą, įtraukimą į savininkų, neturinčių pastatų, sąrašus neinformavo, pareiškėja iki 2016 m. gruodžio mėnesio nebuvo informuota ir kitais būdais apie jai priklausančio pastato pripažinimą bešeimininkiu, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą – kai sprendimu nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, jos neįtraukiant į bylos nagrinėjimą.

Pagal teismų suformuotą praktiką procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių taikoma naujų įrodymų atveju ir ji turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo turi nustatyti, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėja prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl jos kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjos pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-63/2006, 2007-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-167/2007, 2008-06-03 nutartis c.b. Nr. 2-208/2008).

Teismas laiko, kad pareiškėja, pateikdama prašymą atnaujinti procesą byloje, nurodė ir patvirtino naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y., kad iki to laiko apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą ar pranešimus, kad jai priklausantį daiktą siekiama pripažinti bešeimininkiu jai nebuvo žinoma, niekas jos apie vykstantį teisminį procesą, įtraukimą į savininkų, neturinčių pastatų, sąrašus neinformavo, t. y. nei Merkinės seniūnija, nei Varėnos r. savivaldybė pareiškėjos neinformavo apie jai priklausančio pastato įtraukimą į sąrašus statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), nei tai, kad 2012 m. buvo atliekami kadastriniai matavimai, sudaryta kadastrinių matavimų byla, nei kad pastatui karvidei (pieno blokui), atliktus kadastrinius matavimus buvo suteiktas „karvidės 200“ pavadinimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja iki 2016 m. gruodžio mėnesio nebuvo informuota ir kitais būdais nežinojo apie jai priklausančio pastato pripažinimą bešeimininkiu. Nors byloje pateikti duomenys, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija byloje apie pastatų įtraukimą į neturinčių „savininkų" (ar savininkai nežinomi) ir skelbė vietinėje spaudoje, pareiškėja teigia, kad skelbimų nematė, nurodo, kad jei ir būtų perskaičiusi tokį pranešimą, nebūtų suvokusi, kad tai jai priklausantis pastatas, nes jis jau buvo pavadintas „karvide 200“, o pareiškėjos turimuose dokumentuose (protokole Nr. 3 ir pardavimo - perdavimo akte 1995.09.19) pastatas įvardintas karvidė ( pieno blokas). Taip buvo pažeistos pareiškėjos materialiosios teisės ir pareigos, jos neįtraukiant į civilinės bylos nagrinėjimą.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad „kiekvienas turi teisę tiek vienas, tiek kartu su kitais turėti nuosavybę“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nurodo, kad „nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugos įstatymai“. Formuojamoje Lietuvos teismų praktikoje pasisakyta, kad „nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens teisių, kiekvienas asmuo turi teisę nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, niekas neturi teisės pažeisti ar varžyti savininko teisių, o valstybė (taip pat ir teismai) turi pareigą ginti ir saugoti asmens nuosavybę nuo bet kokių pažeidimų.

Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, ir konstatavus, kad tokios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos, ir kai sprendimu civilinėje byloje Nr.2-35-547/2012 buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, jos neįtraukiant į bylos nagrinėjimą.Todėl tai pripažintina kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo ir priimto 2012-03-09 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-35-547/2012 panaikinimo tenkintinas.

Iš pateiktų įrodymų(b.l.75-77) matyti,kad 1995-03-15 Panaros žemės ūkio bendrovės narių visuotinio susirinkimo metu(protokolas Nr.3)buvo nutarta pastatą karvidę(pieno bloką) parduoti E. P.,o akmeninę karvidę parduoti R. J., 1995-09-19 pardavimo-perdavimo aktu užfiksuota,kad už karvidę(pieno bloką) esantį Panaros k E. P. sumokėjo 301,73 Lt grynais pinigais ir 198,27 Lt pajais,iš viso 500 litų,o 1995-09-19 vidūkinės paskirties važtaraščiu Nr.474905 nurodoma,kad E. P. už pajus ir grynus pinigus perduodama karvidė(pieno blokas) 500 Lt vertės.

Iš 2012-02-06 atlikto nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos(b.l.24-36)matyti,kad buvo išmatuota karvidė ,statyta 1981 m, iš betono pamatų ir plytų sienų,bei gelžbetonio perdangos,monolito grindų,bei iš to matosi,kad ši ferma nėra statyta iš akmenų ir negali būti ta ferma,kuri buvo parduota R. J..

2015-01-19 Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašymu(b.l.22) atlikti karvidės(unik.Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), buvo prašoma atlikti teisinę registraciją savivaldybės vardu,kur 2015-02-04 VĮ Registrų centras Alytaus filialo sprendimu nurodytas statinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre(b.l.56).

Iš 2016-04-26 Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašymu(b.l.70) atlikti karvidės(unik.Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), buvo prašoma teisinę registraciją savivaldybės vardu,kur 2016-04-26 VĮ Registrų centras Alytaus filialo sprendimu nurodytas statinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre(b.l.69).

Iš 2016-12-06 VĮ Registrų centras Alytaus filialo sprendimo išnagrinėjus 2016-12-05 pateiktą E. P. prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises į statinį-karvidę (unik.Nr. (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini)) pagal 1995-03-15 protokolą Nr.3, 195-09-19 pardavimo-perdavimo aktą ir važtaraštį Nr.474905 matyti, kad statinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos (b.l.72) nurodant trūkstamus dokumentus, reikalingus įregistravimui, t. y. kad turėjo būti pateikta notariškai patvirtinta šio statinio pirkimo –pardavimo sutartis ,kuri per 3 mėnesius turėjo būti įregistruota turto registro įstaigoje, bei kartu buvo nurodyta, jog yra įsiteisėjęs 2012-03-09 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-35-547/2012 pripažinti šį statinį bešeimininkiu turtu ir perduoti Varėnos rajono savivaldybės administracijos nuosavybėn, t. y. patvirtina, kad pareiškėja apie jos nuosavybės teisių į karvidę pažeidimą sužinojo tik po 2016-12-06,bei 2017-02-28 pateikus prašymą atnaujinti procesą nebuvo praleistas LR CPK 368 str.1d.numatytas 3 mėnesių terminas,bei dar nebuvo pasibaigęs CPK 369 str.2d.numatytas 5 m terminas.

LR CK 4.47 str. 11 p. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į daiktus (karvidę) įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėja šiuo metu nėra daikto savininkas, nurodytą nekilnojamąjį turtą ji įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.Kadangi yra įrodoma pareiškėjos įgyjamoji senatis į nurodomą karvidę,tai yra pagrindo konstatuoti,kad 2012-03-09 priimant teismo sprendimą nebuvo pilnai išsiaiškinta aplinkybės dėl šio statinio faktinio savininko nustatymo ir dėl to be pagrindo nurodoma karvidė buvo pripažinta bešeimininkiu turtu ir perduota savivaldybės nuosavybėn,kas sudaro pagrindą priimti naują sprendimą,kur priėmus naują sprendimą 2012-03-19 priimtas sprendimas netektų teisinės galios(LR CPK 371 str.3d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.) Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Byloje nustatyta, kad 1995 m kovo 15d.Panaros žemės ūkio bendrovės narių susirinkime buvo nutarta parduoti už grynus pinigus ir pajus karvidę(pieno bloką)E. P.,kur apmokėjus pinigus ir pajus ši karvidė E. P. buvo perduota pagal 1995-09-19 pardavimo-perdavimo aktą.Iš protokolo ir akto matyti,kad E. P. buvo perduota būtent pareiškėjos pareiškime nurodoma karvidė,kadangi susirinkimo protokole kita karvidė yra įvardinta,kaip „akmeninė karvidė“,kuri buvo parduota kitam asmeniui.Iš pirminių dokumentų matosi,kad juose nėra nurodoma apie E. P. perduotos karvidės įvardijimą kaip „200 vietų karvidę“.Tik iš 2012-03-09 teismo sprendimo matyti,kad savivaldybės atstovai tikrindami padėtį vietoje nustatę,kad tai yra buvusi 200 vietų karvidė,bei po to šis statinys buvo pradėtas sąlygiškai vadinti „karvidė 200“.Iš pareiškėjos pareiškimo matyti,kad parduodant jai karvidę nebuvo sudaryta notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis,kuri po to būtų buvusi nustatyta tvarka įregistruota nekilnojamojo turto registre.Iš pareiškėjos pareiškimo matyti,kad po karvidės nupirkimo ji pradžioje naudojusis įsigytu turtu,o po to dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjusi pilnai naudotis įsigytu statiniu,dėl ko statinys ir liko gan apleistas,kadangi ji statinį buvo įsigijusi jau gan apardytą.Tačiau iš pareiškėjos veiksmų matyti, kad Pareiškėja visą daikto valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkas,šio turto niekam nebuvo perleidusi ar perdavusi jai priklausantį daiktą. Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėjos nesąžininga, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 str.). Pareiškėjai pradėjus nepertraukiamai valdyti karvidę, ji buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį pastatą negu ji. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuo 1995-09-19 karvidę(pieno bloką)valdo, prižiūri , t. y. karvidę valdė kaip savo. Per visą valdymo laikotarpį, t. y. 21 metų laiką, niekas jai nepareiškė jokių pretenzijų dėl jos valdomo statinio ir niekas nebandė įgyvendinti savo nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą kokių tai kitų nuosavybę patvirtinančių dokumentų pagrindu.

Daikto valdymo sąvoka yra įtvirtinta LR CK 4.22 str., kuri numato, kad daikto valdymu yra laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.1995-03-15 Panaros žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo protokolu Nr.3, 1995-09-19 pardavimo-pirkimo aktu patvirtinama,kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą(karvidę)įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 str. 2 d.). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 str. 2 d.). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos, vadovaujantis LR CK 4.70 str. 1 d. atitinka viena kitą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus įrodymų visumą, pareiškėjos prašymas dėl statinio valdymo įgyjamosios senaties būdu tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaujantis CK 4.47 str.1d.11p.,4.68 str.-4.71 str.,CPK 371 str.1d.2p.,444-448 str.,533 str.,270 str., nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos E. P. prašymą dėl 2012-03-09 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-547/2012 panaikinimo ir panaikinti 2012-03-09 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-35-547/2012.

Nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – negyvenamosios paskirties,kitos(fermų) paskirties pastatą- karvidę 200, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.