- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1073-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08243-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- A. B., S. D., N. R., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P., A. G. M., R. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P., A. G. M., R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13358-1044/2020 pagal ieškovų A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P., A. G. M. ir R. M. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. M., K. K., D. M., R. M., I. M. G., R. E. G., D. M. G., S. R., R. M., uždaroji akcinė bendrovė „AMTI“, L. Č., L. K., V. K., V. R., V. R., L. B., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „NT startas“, uždaroji akcinė bendrovė „DV17“, V. M. ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P., A. G. M. ir R. M. (toliau kartu – ieškovai) ieškiniu prašė: i) pripažinti negaliojančiu ab initio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-1978“; ii) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo pagrindu sudarytą 2014-09-12 akcijų pasirašymo sutartį; iii) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės 2014-09-30 akto dalį dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių: ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Ūkiniai pastatai) perleidimo UAB „Start Vilnius“; iv) pripažinti negaliojančiu 2018-08-14 priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria Ūkiniai pastatai perleisti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“; v) taikyti vienašalę restituciją, priteisiant atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Ūkinius pastatus; vi) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymą Nr. 49VĮ-267-(14.92.2.). Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. Ieškovai yra gyvenamųjų patalpų, esančių savarankiškai funkcionuojančiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai. Nurodyti gyvenamieji namai yra 0,5372 ha bendro ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Be gyvenamųjų namų Žemės sklype taip pat yra: transformatorinė, garažai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), Ūkiniai pastatai ir ūkio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-09-10 sprendimu nusprendė: i) perduoti UAB „Start Vilnius“ piniginį įnašą – 2 500 000 Lt ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą; ii) padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą nuo 61 077 350 Lt iki 66 965 480 Lt išleidžiant 588 813 paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; iii) įgalioti Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių ir UAB „Start Vilnius“ direktorių pasirašyti turto perdavimo–priėmimo aktą ir akcijų pasirašymo sutartį; iv) įpareigoti UAB „Start Vilnius“ direktorių atlikti visus veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu. Vykdant nurodytą sprendimą, 2014-09-12 pasirašyta UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartis, 2014-09-30 aktu Vilniaus miesto savivaldybė perdavė UAB „Start Vilnius“ savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą, perduoto turto vertė 3 388 130 Lt. 2014-09-10 sprendimo, 2014-09-12 akcijų pasirašymo sutarties ir 2014-09-30 perdavimo–priėmimo akto pagrindu nuosavybės teisė į perduotus nekilnojamojo turto objektus buvo įregistruota UAB „Start Vilnius“. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo priedo „Nekilnojamojo turto sąrašas“ matyti, kad sprendimu, be kitų nekilnojamojo turto objektų, UAB „Start Vilnius“ nuspręsta perduoti Ūkinius pastatus. 2014-09-10 sprendimas, 2014-09-12 akcijų pasirašymo sutartis, minėto sprendimo pagrindu patvirtintas 2014-09-10 perdavimo–priėmimo aktas dalyje dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių perdavimo pažeidžia ieškovų pirmumo teisę lengvatine tvarka išpirkti jų namų valdoje esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus. Aptartas turtas Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduotas siekiant užtikrinti turto pardavimą gyventojams, todėl negalėjo būti perduotas UAB „Start Vilnius“ kaip turtinis įnašas.
Šalies argumentai
2. Ieškovai ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Ūkinių pastatų areštą bei draudimą atsakovei Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti Žemės perleidimo sandorius – Žemę išnuomoti bei parduoti. Prašymą grindė tuo, kad:
2.1. Tuo atveju, jei nebus taikomas atsakovės nekilnojamojo turto areštas, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkės arba taps neįmanomas (atsakovė ginčo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims arba turtą apsunkinti skolomis). Ieškinyje nurodyti viešo administravimo organų priimti sprendimai įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-49-236/2020, kurioje konstatuota, kad ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
2.2. Ieškovai jiems (ieškovams) nuosavybės teise priklausančiuose butuose naudoja krosninį šildymą, todėl ieškovų namų valdoje esančiuose pagalbinio ūkio paskirties statiniuose ieškovai laiko malkas, skirtas gyvenamųjų patalpų šildymui. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2015-06-16 įsakyme pagalbinio ūkio paskirtiems statiniams nepagrįstai suteiktas savarankiško daikto statusas, yra iškilęs pavojus, jog artimiausiu metu bus sudaryti neteisėti žemės perleidimo sandoriai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad:
3.1. Vilniaus miesto savivaldybė nėra Ūkinių pastatų savininkė ar naudotoja. Ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę, o ne pareigą parduoti turtą. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir PBĮIĮ) 24 straipsnio 2 dalyje numatytų pastatų pardavimas siejamas su pirmenybės teikimu namo savininkams įsigyti gyvenamojo namo valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus tik tokiu atveju, kai šie ketina tokius pastatus įsigyti, o ketinimas pastatus įsigyti turėtų būti išreikštas, tačiau nepateikta įrodymų, kad ieškovai būtų išreiškę savo valią pasinaudoti minėta PBĮIĮ nuostata. Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo ketinimo parduoti Ūkinius pastatus, nebuvo išreiškusi valios dėl Ūkinių pastatų pardavimo. Nesant ketinimo parduoti pastatus, nėra pareigos ir siūlyti juos pirkti.
3.2. Vilniaus miesto savivaldybė sandorius sudarė teisėtai ir jų pagrindu perdavė Ūkinius pastatus kaip įnašą, didinant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Ginčijamais sandoriais Vilniaus miesto savivaldybė Ūkinius pastatus perdavė ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o investavo (padidino UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą). Teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju nepasunkėtų ir netaptų neįmanomas, kadangi Ūkinių pastatų perleidimo procedūros nepradėtos. Teismas negali areštuoti turto tik dėl prielaidų, jog turtas galėtų būti perleistas kitiems asmenims. Ieškovai nepateikia įrodymų, jog atsakovė galėtų turėti tikslą perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį apsunkinti skolomis, ar sudaryti Žemės perleidimo sandorius.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime prašė ieškovų prašymą atmesti. Nurodė, kad:
4.1. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas patikėjimo teise valdomas NŽT. Žemės sklypo dalys išnuomotos valstybinės žemės sklypo nuomininkams. Žemės sklypas išnuomotas ne visas. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-22 sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti sklypo kadastro duomenys pagal matininko parengtą sklypo kadastro duomenų bylą. Ieškovai klaidingai nurodo sprendimo datą argumentuodami laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymu Žemės sklype buvo nustatytos esantiems statiniams eksploatuoti reikalingos dalys, be kitų statinių išskirtos dalys ir dviem UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priklausantiems ūkiniams pastatams, kurių unikalūs Nr. 1094-0192-7266 ir 1094-0192-7044, esantiems ginčo objektu. Uždraudimas atsakovui sudaryti ginčo žemės perleidimo sandorius nebūtinas ieškovų reikalavimų užtikrinimui pasiekti, neproporcingas, pažeidžia lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.
4.2. Ieškovai nepateikė duomenų ar įrodymų, patvirtinančių galimą grėsmę ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12011-534/2020 pagal NŽT ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo, iš kurios reikalavimų akivaizdu, jog prie toje byloje ir tuo pačiu šioje byloje ginčo objektu esančių trijų ūkinių pastatų NŽT nesudarys valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties, siekdama apginti viešąjį interesą. Ginčijamu įsakymu Ūkiniams pastatams neišskirta žemės sklypo dalis, todėl negali būti pakenkta ieškovams palankaus sprendimo įvykdymo galimybei.
5. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime prašė atmesti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovių nesąžiningumą, sąmoningą siekį apsunkinti savo finansinę padėtį ar kad atsakovės vengtų įvykdyti ieškovams galimai palankų teismo sprendimą, ėmėsi ar ketintų imtis nesąžiningų veiksmų siekiant išvengti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, perleisti ar apsunkinti ginčo turtą. Nepateikta įrodymų, kad atsakovė ketina ginčo turtą perleisti, apsunkinti skolomis. Atsakovės gaunamos pardavimo pajamos sudaro po kelis milijonus eurų. Vien kreipimasis į teismą ieškovams savaime nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, reikalavimai būtų įvykdyti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-23 nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovai prašymą taikyti ginčo turto areštą grindžia tuo, kad tokios laikinosios apsaugos susijusios su pareikštais reikalavimais ir tuo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims arba apsunkinti skolomis. Ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kuriai nuosavybės teise priklauso ginčo turtas, nesąžiningumą, t. y. jog būtų ketinama ginčo turtą perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime patvirtino, kad ginčo pastatų perleidimo procedūros nepradėtos. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime nurodė, kad atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ finansinė padėtis gera. Kitų duomenų, kurie leistų kitaip vertinti nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Tai, kad atsakovų veiksmais galimai pažeidžiamos (buvo pažeistos) ieškovų teisės, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, jog priėmus ieškovams palankų teismo procesinį sprendimą tokio sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nėra duomenų apie atsakovės ketinimus turtą paslėpti, perleisti, ar kitaip apsunkinti.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovai taip pat prašė uždrausti atsakovei NŽT sudaryti Žemės perleidimo sandorius. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinio materialusis reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu ne atsakovo 2015-06-16 įsakymą, kuriuo grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet atsakovės 2018-02-26 įsakymą. Atsakovės 2018-02-26 įsakyme Žemės sklypo dalys nustatytos dviem (iš penkių) Ūkiniams pastatams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovai nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovė NŽT ketina sudaryti žemės nuomos, perleidimo sandorius pagal ieškovų ginčijamą atsakovės 2018-02-26 įsakymą. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12011-534/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-3-05448-2019-2) pagal NŽT ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo grupė“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo, kurioje, be kita ko, pareikšti reikalavimai teisės aktų nustatyta tvarka įpareigoti atsakovus įforminti šioje byloje Ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) žuvimo faktą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro bei ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinimą iš Žemės sklypo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. NŽT, gindama viešąjį interesą, nesudarys valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovų prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu.
6.3. Teismas 2020-04-09 pranešimu informavo Registrų centrą apie iškeltą civilinę bylą, kurioje pareikšti reikalavimai dėl registruojamų daiktų teisinio statuso arba daiktinių teisių į juos, įskaitant Žemės sklypą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovai A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P., A. G. M. ir R. M. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-23 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti Žemės sklype esančių Ūkinių pastatų areštą bei draudimą atsakovei NŽT sudaryti Žemės perleidimo sandorius, t. y. Žemę išnuomoti bei parduoti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau vis tiek atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo išskirtinis dėmesys atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kuri nėra ginčo turto savininkė, nuomonei, byloja apie tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra išspręstas netinkamai.
7.2. Ieškovai teikia UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ 2019-02-06 raštą, kurio turinys byloja apie atsakovės tikslus ginčo turtą išparduoti. Tuo atveju, jei atsakovei priklausantis turtas nebus areštuotas, byloje galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkės arba taps neįmanomu. Vien ieškinio patenkinimas ir ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas, jei tokio sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų dėl to, kad iki ginčo išsprendimo iš esmės atsakovė ginčo statinius išparduotų, nereikštų, jog buvo įvykdytas teisingumas ir ieškovų pažeista teisė buvo apginta. Atsakovų atžvilgiu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai bloginama ieškovų padėtis. Atsakovai atsidūrė geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės tęsti savo sumanymą – pradėti ginčo turto pardavimo procedūras. Egzistuoja poreikis laikinai sureguliuoti teisinius santykius tarp šalių bylos nagrinėjimo metu, tokiu būdu užkertant kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Ieškovų parinktos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Atsiliepimas
8. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašė ieškovų atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad atskirajame skunde ieškovai plačiau nepasisako dėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės NŽT atžvilgiu ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomų argumentų dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas būtent argumentais dėl Ūkinių pastatų perleidimo/įkeitimo/ apsunkinimo. Ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie visų atsakovų nesąžiningumą. Teismas, pasisakydamas ir dėl NŽT nurodytos civilinės bylos Nr. e2-12011-534/2020 ir aptartoje byloje keliamų reikalavimų, susijusių su Ūkiniais pastatais esmės, taip pat ir dėl kitų atsakovų (Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) ketinimų Ūkinius pastatus paslėpti, perleisti, ar kitaip apsunkinti, pagrįstai vertino, kad ieškovai nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovė NŽT ketina sudaryti žemės sandorius. Nesant duomenų, jog yra sudaromos ar ruošiamasi sudaryti nuomos ar valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis su pastatų ar juose esančių patalpų savininkais, nėra teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos be konkrečių įrodymų ir tik esant ieškovų nepagrįstiems nuogąstavimams.
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašė ieškovų atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra ūkinių pastatų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savininkė ar naudotoja. Ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Vilniaus miesto savivaldybė neatsakinga už Žemės sklypo perleidimo sandorių sudarymą. Ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesusijęs su Vilniaus miesto savivaldybės teisėmis bei pareigomis. Atskirajame skunde ieškovai nenurodo naujų prašymų/argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Ieškovų ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.
10. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašė ieškovų atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
10.1. Neegzistuoja grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dar 2014-12-11 įvyko viešas konkursas, kuriame buvo parduodami visi 5 ginčo ūkio pastatai. Įvykusio konkurso laimėtoju buvo pripažintas A. Z., tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta. Tai lėmė su Ūkio pastatais susiję ginčai, įskaitant ir tai, kad NŽT 2017-01-16, atlikusi valstybinės žemės naudojimo patikrinimą, padarė išvadą, kad ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai pažeistas ir nenaudojamas pagal paskirtį, o ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neišlikęs, dėl ko aptarti ūkio pastatai turėtų būti išregistruoti iš viešo registro. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas ūkinių pastatų neparduoti. Apie tai viešo konkurso laimėtojas informuotas 2019-01-07. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ neketina perleisti ginčo ūkinių pastatų. Net ir esant tik potencialiai rizikai, jog pardavus ūkio pastatus ateityje gali kilti teisminiai ginčai, buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo–pardavimo sutarties su jau įvykusio aukciono laimėtoju. Atsakovė neketina parduoti turto, kai dėl turto kilęs teisminis ginčas. Atsakovas neįtraukęs ginčo ūkinių pastatų į parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą.
10.2. Aplinkybę, kad ginčo ūkinių pastatų neketinama parduoti įrodo tai, jog nuo 2019-02-02 rašto parengimo ūkiniai pastatai neparduoti. Ieškovų nurodomas raštas parašytas daugiau nei prieš metus laiko. Kitoje civilinėje byloje apskritai prašoma 3 iš 5 pastatų išregistruoti, sutinka su NŽT ieškiniu ir taip pat prašo 3 iš 5 pastatų išregistruoti. Atsakovė nesuinteresuota bylinėtis. Nepateikta duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog byloje priėmus ieškovams galimai palankų sprendimą, būtų vengiama tokį sprendimą įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-23 nutartis (el. b. t. 2, b. l. 121–127), kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
14. Apeliantai (ieškovai) kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą, t. y. atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019-02-06 raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atlieka Ūkinių pastatų vertinimą ir artimiausiu metu pradės pardavimo procedūras (el. b. t. 1, b. l. 162–170). Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ su atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: i) 2014-12-11 parduodamo objekto viešo konkurso protokolą; ii) 2019-01-07 raštą (el. b. t. 1, b. l. 184–188). Ieškovė S. D. 2020-07-01 taip pat pateikė naujų įrodymų (el. b. t. 2, b. l. 77–87): i) Senamiesčio seniūnijos 1995-10-05 raštą dėl sandėliukų pardavimo; ii) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004-11-15 raštą dėl pagalbinio ūkio pastatų registracijos; iii) Vilniaus miesto savivaldybės 2006-09-26 raštą dėl ūkio pastatų privatizacijos ir naudojimo; iv) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ūkio Įkainavimo 2013-09-23 aktą; v) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-01-27 pasirašytą raštą.
15. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamais naujais įrodymais, sprendžia, jog aukščiau aptarti dokumentai prijungtini prie atskirojo skundo medžiagos. Įrodymai nedidelės apimties, o jų turinys padės tiksliau nustatyti vertintinas faktines aplinkybes, susijusias atskirojo skundo (ne)pagrįstumu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo
18. Ieškovai nesutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu vertinimu, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nėra pagrindo Ūkiniams pastatams taikyti areštą bei uždrausti perleisti ar kitaip suvaržyti Žemės sklypą. Ieškovai iš esmės įrodinėja, kad bylos nagrinėjimo metu gali būti parduoti Ūkiniai statiniai, o laikinosios apsaugos priemonės užkirstų kelią neigiamiems padariniams atsirasti.
19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aptartoje įstatymo normoje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018, nutarties 76 punktas). Pagal bendrą taisyklę, nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
20. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – pastebėtina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovų ieškinys, kuris buvo patikslintas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Aptarta apylinkės teismo išvada reiškia, kad ieškovų ieškinyje suformuluoti materialūs reikalavimai gali būti tenkinti visiškai arba iš dalies. Ieškinys priimtas, atsakovai pateikė atsiliepimus. Kadangi pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada dėl preliminaraus ieškovų ieškinio, kuris buvo tikslintas, pagrįstumo nekvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos nepasisako. Laikytina, jog ieškovų ieškinio, kuris buvo tikslintas, materialieji reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.
21. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad: i) asmens elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečius duomenis ar įrodymus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019 22–23 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019 16 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirajame skunde nurodytus argumentus bei siekdamas tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes, patikrino Nekilnojamojo turto registro pateikiamą informaciją apie ginčo objektus – Žemės sklypą bei Ūkinius pastatus, taip pat informacinę teismų sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis):
22.1. Iš Nekilnojamojo turto registro 2020-07-01 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (apie Žemės sklypą) matyti, kad: i) 0,5372 ha ploto Žemės sklypas (esantis (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3 papunktį); ii) 0,3375 ha ploto dalis Žemės sklypo pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos 2018-07-09 sutartį išnuomota Namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 7.4 papunktį); iii) registruoti du juridiniai faktai, t. y., kad iškeltos civilinės bylos (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-13358-1044/2020 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-38117-819/2018 (dabartinis Nr. e2-52-1055/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31727-2018-0)), susijusios su Žemės sklypu (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 ir 7.3 papunkčius); iii) kitos informacijos ir informacijos apie duomenų sandoriui tikslinimą nėra (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 12–13 punktus).
22.2. Iš Nekilnojamojo turto registro 2020-07-01 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (apie Ūkinius pastatus) matyti, kad: i) Ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Žemės sklype ir nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (žr. Nekilnojamojo turto registro 2020-07-01 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2,18, 2.21, 2.22, 2.25, 2.27, 4.1 papunkčius ir 12 punktą); ii) registruoti du juridiniai faktai, t. y. tai, kad iškeltos civilinės bylos (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-13358-1044/2020 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-17273-845/2015 (dabartinis Nr. 2-398-845/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10155-2015-9) (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 ir 7.4 papunkčius)), susijusios su Ūkiniais pastatais; iii) informacijos apie duomenų sandoriui tikslinimą nėra (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą).
22.3. Patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12011-534/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05448-2019-2), be kita ko: i) įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro; ii) įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkant žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Aptartas sprendimas neįsiteisėjęs.
23. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais; ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas; teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto; laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-659-302/2020, nutarties 20 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, kuri susijusi su ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro 2020-07-01 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.18, 2.21 ir. 2.22 papunkčiai) nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12011-534/2020 atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įpareigota įforminti ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti aptartus pastatus iš Nekilnojamojo turto registro, o ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti iš Žemės sklypo. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-15 sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau jame nurodyta, kad Ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neišlikę, o ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – griūvantis. Aptartas neįsiteisėjęs teismo sprendimas leidžia daryti labiau tikėtina išvada, jog nėra grėsmės perleisti faktiškai neegzistuojančių statinių, juolab, kuriuos teismo sprendimu įpareigota išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Teismo sprendimu įpareigotų išregistruoti ūkinių statinių perleidimas analizuojamo atskirojo skundo argumentų kontekste yra labiau hipotetinio pobūdžio. Nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė ketintų aptartus ūkinius pastatus kaip nors realizuoti ar apsunkinti. Tai, kad su aptariamais ūkiniais pastatais neatliekami jokie sandoriai matyti ir iš 2020-07-01 Nekilnojamojo turto registro išrašo. Faktinės aplinkybės įgalina apeliacinės instancijos teismas daryti išvada, jog reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui dėl ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, neegzistuoja.
25. Pasisakant dėl ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nenustatyta kokių nors objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti egzistuojant realią grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju. Nors atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019-02-06 rašte ir nurodė, kad ketina atlikti Ūkinių pastatų vertinimą ir pradėti Ūkinių pastatų pardavimo procedūras, tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad Ūkinių pastatų pardavimo procedūros nepradėtos. Ieškovai teismui nepateikė duomenų apie tai, kad ieškinio pirmosios instancijos teismui padavimo dieną būtų buvusios pradėtos kokios nors Ūkinių pastatų pardavimo procedūros. Ieškovės S. D. pateikti nauji įrodymai taip pat nepagrindžia aplinkybės, kad būtų pradėtos vykdyti kokios nors Ūkinių pastatų pardavimo procedūros. S. D. pateikti įrodymai labiau aktualūs sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą iš esmės, kadangi pateikti dokumentai rodo aplinkybių (įvykių) seką, buvusią iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Ūkinių pastatų pardavimo procedūrų pradėti nebeplanuoja tol, kol vyks teisminiai ginčai. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat pagrindžia, jog registruose informacija apie Ūkinius pastatus netikslinama tikslu sudaryti kokį nors sandorį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nei tikslingas, nei proporcingas.
26. Pasisakant dėl prašymo, susijusio su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu Žemės sklypui, pažymėtina, jog atskirojo skundo motyvuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Žemės sklypui poreikio atskirai nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės NŽT pozicijai, kad objektyvių įrodymų, išskyrus ieškovų nuogąstavimus, susijusius su Žemės sklypo apsunkinimais, į bylą nepateikta. Teismas taip pat sutinka su pastebėjimu, jog Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise perduotas atsakovei NŽT, tačiau byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė apskritai turėtų kokį nors materialųjį suinteresuotumą patikėjimo teisėn perduotą turtą apsunkinti arba parduoti. Vertinama ir tai, kad valstybei priklausančios žemės pardavimas (ir kiti sandoriai, susiję su valstybei priklausančia žeme) vykdomi laikantis specialaus viešosios teisės reguliavimo (Žemės įstatymo 10 straipsnis). Kita vertus, Žemės sklypas užstatytas ieškovams priklausančiais statiniais, todėl, labiau tikėtina, kad teisinį interesą sudaryti kokius nors sandorius su Žemės sklypu iš esmės turi tik patys ieškovai.
27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių prejudicinės galios neturi, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos/ pakeistos/taikytos iš naujo teikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi (ne)taikytos, faktinėmis aplinkybėmis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-637-302/2020, nutarties 22 punktą).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.