Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, 2-2574-902/2019

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-25
Bylos Nr.: 2-2574-902/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00804-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Kirsnytė
Atsakovas: M. P.
Ieškovas: D. G.

Kategorijos

2.1.1.3.6Proporcingumo principas

Civilinė byla Nr. 2-2574-902/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00804-2019-7Procesinio sprendimo kategorija:2.1.1.3.6.;2.1.1.3.10.; (S) 3.1.1.2.11.;3.1.1.2.19.;3.1.3.8.;3.1.7.6.;3.1.7.12.;3.2.3.1.; 3.2.3.8.;3.2.4.8.2.;3.2.4.9.1.1.;3.2.4.9.2.;3.2.4.9.3.3.;3.2.6.1.;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja I. K.,sekretoriaujant E. Š.,dalyvaujant ieškovei ir jos atstovui advokatui K. G.,atsakovui M. P.,išvadą teikiančios institucijos atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. P., išvadą teikiančiai institucijai - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo M. P. 1290 Eur turtinę žalą ir 250 Eur neturtinę žalą, įpareigoti atsakovą savo lėšomis ir darbu sutvarkyti ieškovės namų valdos teritoriją, kurioje augo tujos ir gyvašakė eglė, tai yra išrauti kelmus ir juos išvežti į žalių atliekų kaupimo vietą, valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-63121-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnio 1 dalį. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-63121-17 nutraukė ir konstatavo, kad atsakovo M. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties, o jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas" numatytos veikos požymių, tai yra kad atsakovas M. P. 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, ieškovei D. G. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo teisę ginti nuosavybę nuo per arti jo šeimos sklypo ribos pasodintų kaimynės medžių, nukirto D. G. priklausančios eglės šaknis, taip pat jis 2017 m. gruodžio 2 d., apie 18 val., ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo teisę ginti nuosavybę nuo per arti jo šeimos sklypo ribos pasodintų kaimynės medžių, nupjovė 17 D. G. priklausančių tujų medžių. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2018 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 45-ANR-N-1782-2018 atsakovui M. P. remiantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalimi buvo paskirta 38 Eur dydžio bauda. Šio nutarimo atsakovas neginčijo, tikėtina, jog baudą sumokėjo ir tokiais veiksmais atsakovas sutiko su užfiksuotu pažeidimu. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas M. P. ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. gruodžio 7 d. jį apklausiant įtariamuoju, pripažino, kad jis 2017 m. lapkričio mėnesį nupjovė eglės šaknis, kad medis palaipsniui nudžiūtų, taip pat jis 2017 m. gruodžio 2 d. nupjovė ieškovei D. G. priklausančias tujas. Ieškovė dėl eglės šaknų ir tujų nukirtimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią ikiteisminio tyrimo metu įvertino 1 290 Eur sumai ir 100 Eur, pateikusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr.01-1-63121-17. Ieškovė, pareikdama ieškinį civilinio proceso tvarka, patikslina savo reikalavimus ir jai padarytos žalos dydį, atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 7 d. UAB „Ruvainis" nurodytą medžių ir jų pasodinimo vertę, o būtent: dekoratyvinė tuja, kurios aukštis apie 3 metrus, vertina 50 Eur, tokiu būdu, už 18 vnt. tujų skaičiuoja iš viso 900 Eur sumą; gyvašakė eglė, kurios aukštis 3metrai, vertina 200 Eur; už 19 vnt. medelių pasodinimą, įskaitant dirvos paruošimą, darbą – skaičiuoja po 10 Eur už vieną medelį arba 190 Eur sumą už 19 vnt. medelių pasodinimą. Ieškovei D. G. padarytos žalos dydis yra 1 290 Eur, kurią privalo atlyginti atsakovas. Dėl atsakovo M. P. padaryto administracinio nusižengimo ieškovei taip pat padaryta neturtinė žala, nes dėl atsakovo veiksmų ji patyrė psichologinį šoką, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją, nes buvo tiesiogiai pasikėsinta į jos turtą, todėl prašo iš atsakovo priteisti 250 Eur neturtinę žalą. Be to, atsakovas privalo savo lėšomis ir darbu sutvarkyti ieškovės namų valdos teritoriją, kurioje augo tujos ir gyvašakė eglė, tai yra išrauti kelmus ir juos išvežti į žalių atliekų kaupimo vietą.

Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad tujas sodino 80 cm atstumu, nes taip buvo informuota kompetentingų asmenų. Gyvatšakę eglę ieškovė buvo gavusi iš vaikų Motinos dienos proga, šią eglę pasodino 2,80 metro atstumu, nes norėjo, kad ji užstotų kaimyno ,,apšnerkštą“ kiemą, kur buvo ir karvės, ir gyvuliai, ir mėšlas, tvyrojo smarvė, musės nuo srutų ir panašiai. Per keturis kartus buvo nupjautos tujos, o eglė – per du kartus, tokiu būdu, jos kieme pasitvarkė kaimynas M. P., todėl ji kreipėsi į teisėsaugą. Kaimynas taipogi jai gulint ligoninėje, nupurškė agurkus, paskui avietes. Ieškovė nuolat gyvenanti strese, kadangi nebežino, kas bus toliau. Per tuos dvejus metus po medelių savavališko nupjovimo ji patyrusi labai daug streso. Ieškovė nebenori, kad jos kieme ,,šeimininkautų“ kaimynas, todėl prašo atlyginti jai padarytą žalą. Paaiškino, jog tujas sodino prieš daug metų, prieš 13 ar 15 metų, išsirinko siauras ,,kolonines“ tujas, norėjo, kad nesiplėstų į šonus, kad jų nereikėtų karpyti, būtų savaime gražios. Ieškovė tujas pirko turguje, tačiau nepamena, kiek už jas tuo metu sumokėjo. Eglė vazonėlyje kainuoja 200 Eur, ieškovė matė skelbimą internete, todėl tokia suma vertina nukirstą gyvatšakę eglę. Atstumų su kaimynu prieš medelių sodinimą nederino, nes tujas ieškovė sodino savame sklype. Vėliau jos sūnus ieškovės prašymu pažemino tujas, nupjovė sulig tvoros aukščiu, iki 1.17 metro, kad kaimynas neturėtų pretenzijų dėl tujų didelio aukščio, kad kaimynas ,,galėtų laikraštį skaityti, kad jam nesmirdėtų tujos“. Eglės trumpinti nereikėjo, nes jos šakos buvo liaunos, kaimynui ji netrukdė. Eglė buvo graži, negenima ir ieškovei brangi, mažai, kur jų yra. Policijos pareigūnai nustatė, jog atsakovas neteisėtai nupjovė 17 vnt. tujų medelių, ieškovė mano, jog žala ir turėtų būti apskaičiuota būtent už 17 vnt. nupjautų tujų, o ne 18 vnt., kaip ji nurodė ieškinyje. Todėl ji mažina kaštus iki 180 Eur (už 18 medelių) ir ieškinio kainą iki 1 230 Eur.Iš pradžių atsakovas pareigūnams tik pripažino, kad jam tujos trukdė, o vėliau pripažino, jog jis savavaldžiaudamas jas nupjovė ir sumokėjo paskirtą baudą. Tują vertina 50 Eur suma, o gyvatšakę – 200 Eur, nes tiek nurodė specialistai, UAB ,,Rūvainis“, tačiau ieškovei nėra žinoma, kiek dabar viena tuja kainuoja, dabartinėmis šių medelių kainomis ji tiesiog nesidomėjo. Ieškovė sutinka, kad savo esme skiriasi koloninė tuja nuo dekoratyvinės tujos. Ieškovė taip pat neginčija to fakto, jog Dembavos medelyno darbuotoja ginčo tują(as) įvertino po 13 Eur už 1 vnt., ieškovė tujų kainomis nesidomėjo. Paaiškino, jog ji davė nurodymą sūnui nupjautą eglę namie prieš Kalėdas pasipuošti, nes pas jį buvo trys vaikai, o tokios gražios kaimyno nupjautos gyvatšakės eglės šventėms pasipuošti negalima nusipirkti, tokių neparduoda. Eglės ieškovė kūrenimui tikrai nepanaudojo, vėliau ją išmetė. Nurodė, jog eglės vietoje kelmo nebėra, tos vietos tvarkyti nebereikia. Gyvatvorės vietą, kur buvo išrautos tujos, reikia sutvarkyti, nes yra likęs šiukšlynas/ yra likę sudėti parudavę medžiai bei kelmai. Neturtinę žalą ieškovė vertina 250 Eur sumai, nes ji per dvejus metus patyrė daug neigiamų išgyvenimų dėl kaimyno neteisėtų veiksmų, ji turinti rimtų sveikatos sutrikimų, gydosi dėl širdies ligų, turėjo dėl to operaciją, dėl neigiamų išgyvenimų jai pakyla spaudimas, ji yra senyvo amžiaus ir dėl kaimyno negalinti ramiai gyventi. Pažymėjo, jog dėl įvykio kaimynas jos netgi neatsiprašė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį, 2019 m. kovo 4 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdyje atsakovas M. P. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nes prašoma priteisti suma yra nepagrįsta įrodymais, tyrimo metu žala nebuvo paskaičiuota. Nupjautos tujos yra stuobriai, bevertės, tujos ir eglės buvo peraugusios ir netinkamos persodinti, tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė L. S., be to, tujos buvo pasodintos per arti tvoros. Pati ieškovė 2008 metais neteisėtai, neturėdama kaimynų sutikimo, nesilaikydama reikalaujamų atstumų, pasodino greitai augančius medžius. Prieš tujų sodinimą atsakovas klausė ieškovės dėl medelių aukščio, ir ieškovė atsakovą patikino, jog tai žemaūgiai medeliai. Po kelių metų dėl pasodintų medžių atsakovui pradėjo trūkti šviesos, tujos užstojo atsakovo langus. 2015 metais atsakovas prašė ieškovės nupjauti medžius, po kelių mėnesių jos sūnus dalį tujų nupjovė iki 1,17 metro aukščio. Eglė buvo pasodinta ties langu, nebuvo net 5 metrų atstumo, o atsakovo manymu, turėtų būti ne mažiau kaip 10 metrų atstumas. Po dvejų metų atsakovas vėl paprašė ieškovės nupjauti likusius medžius, tačiau tada ieškovė pati paprašė jo (atsakovo) nupjauti medžius. Po kelių mėnesių atsakovas perlipęs per tvorą, nupjovė likusias tujas/jų stuobrius bei eglę. Leidimo gauti atsakovui nereikėjo, buvo tik reikalinga pranešti neteisėtai pasodintų medžių savininkui, kad pašalintų medžius ir duoti terminą. Medžių savininkui jis pranešė, tik nenurodė termino. Tačiau per dvejus metus eglė taip ir nebuvo pašalinta, nors atsakovas pateikė net du prašymus. Mano, jog nupjautos tujos iki 1,17 metro aukščio buvo tik tujų stuobriai ir vertės neturėjo.

Teismo posėdyje atsakovas papildomai paaiškino, jog jis nesutinka su ieškovės reikalavimais, nes ieškinio suma nėra pagrįsta. Yra foto apie tujas, bet tujų niekas nematė, buvo tik beverčiai kelmai, ,,šiukšlės“. Pagal teisės aktus nėra nustatyta jų vertė. Atsakovas nesutinka su UAB ,,Rūvainis“ tujų vertės nustatymu, nes ten yra nurodyta 3 metrų aukščio tuja, o iš tiesų tokio aukščiau tujų nebuvo, tujos buvo be viršūnės, gerokai, iki tvoros aukščio pažemintos. Mano, jog tujos buvo bevertės, stuobriai (arba šiukšlės), maksimaliai galėtų būti įkainotos 2 centais. 10 metų amžiaus eglės neparduoda jokia parduotuvė, ji taip pat buvo neteisėtai pasodinta ir netinka persodinimui, todėl pačios ieškovės turėjo būti nupjauta, bet ji to nepadarė. Todėl už eglės nupjovimą žala negali būti skaičiuojama. Atsakovas sutinka su specialistės S. ikiteisminio tyrimo metu duotu rašytiniu paaiškinimu, jog medžio dalys atskirai nevertinamos. Atsakovas nesutinka, jog ši specialistė įvertino padarytą žalą, nes ji tiesiogiai nurodė, jog tujų stuobriai nevertinami. Atsakovas sutinka, jog savavaldžiavo, nutarimo neginčija, paskirtą baudą susimokėjo. Mano, jog priteisus žalą iš jo, jis antrą kartą būtų nubaustas. Atsakovas nesutinka ieškovei atlyginti neturtinę žalą, nes prokuratūros nutarime nurodyta, jog žala yra nepagrįsta. Atsakovas nebeginčija 2018 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 45-ANR-N-1782-2018 užfiksuotų aplinkybių, įskaitant, jog būtent jis nupjovė nurodytus medelius, tačiau jis nesutinka su šiame nutarime pareigūno užfiksuota žala ir jo dydžiu (1290 Eur), nes prokurorė nutarime nurodė, jog žalos nėra.

2019 m. gegužės 3 d. teismas nutartimi išvadai pateikti į bylą papildomai įtraukė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą. Nutartimi teismas įpareigojo aukščiau nurodytą instituciją pateikti byloje rašytinę išvadą apie želdinių būklę iki jų iškirtimo, t.y. įvertinti 17 vienetų ieškovės D. G. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), augusių (jos (duomenys neskelbtini) teritorijoje pietinėje pusėje ir žymėjusias jos ir kaimyno M. P. teritorijos ribas) ir 2017 m. gruodžio mėn. nupjautų koloninių tujų būklę (gera, patenkinama, nepatenkinama, bloga) vadovaujantis norminiuose aktuose (2014-03-12 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintoje metodikoje, 2008-06-26 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais atkuriamosios vertės įkainiais, kituose) išdėstytomis taisyklėmis, kurios taikomos paskaičiuojant padarytą žalą gamtai, kartu įvertinant aplinkybę, jog iki tujų iškirtimo, jų aukštis buvo sumažintas nuo 3 metrų iki 1-1,20 metro, apgenėjimo būdu nupjovus tujų viršūnes sulig atsakovo M. P. tvora. Teisme 2019 m. birželio 4 d. gautas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2019 m. gegužės 31 d. raštas Nr. (16.5)-AD5-9844 apie tai, kad atlikto neplaninio patikrinimo metu pagal 2019 m. gegužės 3 d. teismo nutartį buvo nustatyta, jog namų valdoje, (duomenys neskelbtini) sklypo pietinėje pusėje rasta 17 vnt. tujų kelmų kurių vidutinis skersmuo 8 cm. ir 17 vnt. ir nukirstų tujų kamienų su šakomis, 1-1,20 metro ilgio. Kelmai ir kamienai su šakomis visiškai išdžiūvę, nes buvo kirsta daugiau kaip prieš metus -2017 m. lapkričio - gruodžio mėn. Nutartyje minimos eglės kelmo nerasta, jis yra išrautas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2008 m. kovo 12 d. Nr. 206 „Dėl kriterijų pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems" nuostatas, šie medžiai nebuvo priskiriami saugotiniems. Aplinkos ministro įsakymuose 2014-03-12 Nr. Dl-269 ir 2008-06-26 Nr. Dl-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo" 2 priede nėra numatyta kaip įvertinti seniai nukirstų medžių būklę, medžių ir krūmų būklė yra nustatoma prieš jų kirtimą, arba tik nukirtus. Praėjus daugiau kaip metams po nukirtimo, įvertinti medžių būklę kokia ji buvo iki nukirtimo (gera, patenkinama, nepatenkinama, bloga) nėra galimybės, galima daryti tik prielaidas.

Institucijos atstovas A. K. teisme paaiškino, jog ginčo medžiai neatitinka teisės aktuose numatytų saugotinų medžių kriterijų, požymių, jie augo privačioje namų valdoje ir nėra laikomi saugotinais. Vyriausybės 2018-05-20 nutarimo Nr. 521 naujoje redakcijoje (nuo 2018-07-01) neliko tokios medžių ir krūmų rūšies kaip tujos, gyvašakės eglės, kurie nebepriskirtini saugotiniems medžiams. Praėjus daugiau nei metams nuo medžių iškirtimo, jų būklė pagal teisės aktų reikalavimus nebegali būti įvertinta. Nukirsti medžiai vertintini tik prieš jų iškirtimą arba iš karto po iškirtimo. Tai numato 2008-01-21 Aplinkos apsaugos ministro patvirtinto įsakymu Nr. 87 Saugotinų medžių ir krūmų pasodinimo, tvarkymo, leidimų išdavimo tvarkos aprašo 9 punktas. P. Ž. įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, želdynų savininkai, valdytojai privačioje žemėje esančius želdynus tvarko savo nuožiūra, tačiau nenumatyta galimybė kitiems asmenims želdynus kirsti, tai gali padaryti tik žemės sklypų savininkai, valdytojai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tujos ir gyvatšakė eglė buvo pasodinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kurie tuo metu numatė, jog žemaūgiai medžiai augantys iki 3 m., turi būti pasodinti ne arčiau kaip 2 m. nuo sklypo ribos, o aukštesni – 3 metrų atstumu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog tujos augo 0.6 m atstumu, o eglė – 2.8 m atstumu nuo kaimyno sklypo ribos, tai yra buvo pažeisti teisės norminių aktų reikalavimai. Institucijos atstovas sutinka, jog buvo pažeisti atsakovo šeimos interesai, tačiau jis negalėjo savavališkai nukirsti ginčo medžių, jis ginčą turėjo spręsti laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.

Liudytoju teisme apklaustas 2019 m. gegužės 29 d. patikrinimą atlikęs ir patikrinimo aktą surašęs R. R. parodė, jog patikrinimo užfiksuotą datą nuvykęs apžiūrėjo namų valdos sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), rado 17 ar 18 vnt. tujų, nukirstų prieš pusantrų metų, kurios bei jų kelmai buvo sausi, gyvašakės eglės kelmo nebuvo. Nupjautų medžių būklės įvertinti negalėjo, nes būklės vertinimas yra atliekamas arba prieš jų kirtimą, arba ką tik juos nukirtus, tačiau nagrinėjamu atveju, nupjautos tujos nepriskiriamos saugotiniems medžiams, todėl nėra jų kompetencijai vertinti, žala gamtai nepadaryta. Taip pat liudytojas parodė, jog tujas pažeminus, jos savo gyvybinių funkcijų nepraranda, tujos galėtų toliau augti ir žaliuoti, nes yra karpomos, juo labiau, kad yra prie gatvės yra išlikusi patrumpinta tuja, kuri auga ir ,,normaliai atrodo“. Patrumpinus tują, ji dėl to nenudžiūna.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-63121-17 bei teismo išreikalautos administracinės bylos medžiagos (Nr. 45-ANK-N-1782-2018, ROIK:18093401943) nustatyta, kad pagal D. G. pareiškimus 2017 m. lapkričio 20 d., gruodžio 3 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-63121-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, D. G. pateikus civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, ji ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (b.l. 110, 111-112, 117, ikiteisminio tyrimo medžiaga). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63121-17 buvo nutrauktas (b.l. 49-62, ikiteisminio tyrimo medžiaga; b.l. 7-20, civilinė byla Nr. 2-2574-902/2019). Šiame nutarime buvo konstatuota, jog M. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties, o jo veiksmuose yra (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Savavaldžiavimas" numatytos veikos požymių, tai yra kad M. P. 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, ieškovei D. G. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo teisę ginti nuosavybę nuo per arti jo šeimos sklypo ribos pasodintų kaimynės medžių, nukirto D. G. priklausančios eglės šaknis, taip pat jis 2017 m. gruodžio 2 d., apie 18 val., ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo teisę ginti nuosavybę nuo per arti jo šeimos sklypo ribos pasodintų kaimynės medžių, nupjovė 17 D. G. priklausančių tujų medžių. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2018 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 45-ANR-N-1782-2018 atsakovui M. P. remiantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalimi buvo paskirta 38 Eur dydžio bauda (b.l. 5, civilinė byla Nr. 2-2574-902/2019; administracinės bylos medžiaga). Nutarime buvo nustatyta, jog M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.42 straipsnio 1 ir 2 dalį, CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalį. Šio nutarimo atsakovas neginčijo, baudą sumokėjo (b.l. 41, 42, civilinės bylos Nr. 2-2574-902/2019), laikytina, jog su administracinio pažeidimo protokole bei 2018 m. spalio 19 d. nutarime užfiksuotais veiksmais bei konstatuotu pažeidimu atsakovas sutiko.

Dėl administracinėje byloje Nr. 45-ANR-N-1782-2018 nustatytų faktų prejudicinės reikšmės. Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“, bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2012; kt.).

Iš aukščiau nurodyto nutarimo administracinėje byloje matyti, jog vyresnysis tyrėjas R. G. yra nurodęs, jog M. P. savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padarė 1290 Eur turtinį nuostolį, tačiau teismo vertinimu, negalima manyti, jog policijos pareigūnas išnagrinėjęs administracinę bylą, galutinai nustatė turtinio nuostolio nukentėjusiajai dydį ir laikyti, jog tai yra prejudicinis faktas, kuris vėliau iš naujo nebeįrodinėtinas civilinio proceso tvarka, t.y. civilinėje byloje skyrium pareiškiant ieškinį, nes pirma, tyrėjas aukščiau nurodyto dydžio turtinio nuostolio (1 290 Eur sumai) atlyginti pažeidėją M. P. nukentėjusiajai neįpareigojo, t.y. turtinės ir (ar) neturtinės žalos iš jo nepriteisė; 2018 m. spalio 19 d. nutarime pareigūnas pažeidėjui M. P. už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė nuobaudą – 38 Eur dydžio baudą, kurią įpareigojo sumokėti per įstatyme numatytą terminą. Antra, pareigūnas negalėjo įpareigoti pažeidėjo atlyginti 1 290 Eur dydžio turtinio nuostolio nukentėjusiajai G., nes tai draudė ANK nuostatos (665 straipsnio 1 dalis), kurios leido administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant ne teisme institucijai priteisti tik 150 Eur neviršijančią turtinę žalą. Matyti ir tai, jog dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo šalys (pažeidėjas M. P. ir nukentėjusioji D. G.) administracinio teisės pažeidimo byloje raštu nesusitarė ir jų susitarimas dėl žalos atlyginimo nebuvo patvirtintas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administraciniame procese. Be to, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2018 m. gegužės 31 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-63121-17 nutraukimo konstatuota, jog D. G. nurodytas turtinio nuostolio dydis kelia pagrįstų abejonių, nes medžiai buvo stipriai mechaniškai pažeisti dar iki jų nupjovimo, prokurorės padaryta išvada, jog nukentėjusiajai didelė žala pažeidėjo veiksmais nepadaryta tokiu būdu, kad M. P. veiksmus būtų galima kvalifikuoti nusikalstamais. Matyti, jog prokurorė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, ANK nustatyta tvarka perdavė spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo M. P.. Todėl teismas laiko įrodytu, jog nagrinėjant administracinę bylą, pareigūnas nustatė, jog visgi D. G. buvo padarytas turtinis nuostolis arba materialinė žala, kurią turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo, t.y. M. P.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog neturtinė žala nebuvo nustatyta nei prokurorės nutarimu, kuriuo ji nutraukė ikiteisminį tyrimą, nei administracinę bylą išnagrinėjusio pareigūno. Pažymėtina, jog neginčytinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) teismas laiko, 2018 m. spalio 19 d. Administracinio nusižengimo protokole Nr. 45-ANR-P-916-2018 bei spalio 19 d. įsiteisėjusiame nutarime nustatytus atsakovo neteisėtus veiksmus – savavaldžiavimą, nupjaunant eglės šaknis ir 17 vnt. tujų medžių, šio fakto papildomai įrodinėti nereikia.

Dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Šioje civilinėje byloje ieškovė D. G. pareiškė ieškinį atsakovui dėl 1290 Eur turtinės žalos (teisme nurodė, jog turtinę žalą prašo priteisti tik už 17 vnt. nukirstų tujų medelių ir 1 nukirstą eglę bei už šių, 18 vnt. medelių pasodinimą, atsižvelgiant į tai, jog už 18 vnt. medžių neteisėtą nukirtimą atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka) ir dėl 250 Eur neturtinės žalos priteisimo, taip pat ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis ir darbu sutvarkyti ieškovės namų valdos teritoriją, kurioje augo tujos ir gyvašakė eglė, išrauti kelmus ir juos išvežti į žalių atliekų kaupimo vietą, bei valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Atsakovas nesutiko atlyginti žalą, nes ieškovė nepagrindė žalos dydžio, atsakovo manymu, pati ieškovė veikė neteisėtai, tujų medelius ir gyvatšakę eglę pasodino nesilaikydama teisės aktų reikalaujamų atstumų.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Nagrinėjamu atveju, atsakovo kaltė veikus neteisėtai, nupjovus ieškovei priklausančios eglės šaknis ir 17 vnt. tujų medžių, kurios augo per arti atsakovo šeimos sklypo ribos, tokiu būdu, savavaldžiaujant, yra įrodyta įsiteisėjusiu 2018 m. spalio 19 d. nutarimu administracinėje byloje, tačiau yra būtina įrodyti, jog dėl aukščiau nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė patyrė prašomo dydžio turtinę žalą ir neturtinę žalą, todėl yra svarbu konstatuoti ir priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajai (ieškovei) padarytos žalos.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.). CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovė turtinės žalos dydį įrodinėjo 2017 m. gruodžio 7 d. išduota UAB ,,Rūvainis“ pažyma (b.l. 114, 1 tomas baudžiamosios bylos Nr. 01-1-63121-17), kurioje nurodytos medžių ir jų pasodinimo vertės: dekoratyvinė tuja, kurios aukštis apie 3 metrus, įvertinta 50 Eur (už 17 vnt. tujų ieškovė teisme sumažinusi ieškinio reikalavimą, skaičiuoja iš viso 850 Eur sumą); gyvašakė eglė, kurios aukštis 3metrai, įvertinta 200 Eur sumai; už 18 vnt. medelių pasodinimą, įskaitant dirvos paruošimą, darbą – paskaičiuota po 10 Eur už vieną medelį arba 180 Eur sumą už 18 vnt. medelių pasodinimą. Teisme liudytoju apklaustas UAB ,,Rūvainis“ direktorius G. S. nors ir patvirtino pažymoje užfiksuotas sumas, tačiau jis parodė, jog 50 Eur įkainavo dekoratyvinę, ne koloninę tują (ikiteisminio tyrimo metu buvo įrodyta, jog būtent tokios rūšies/kolonines tujas atsakovas nupjovė), liudytojas teigė, jog koloninė tuja yra per pus pigesnė, nes yra daugiau jų augintojų (šias tujas galima įsigyti tiek turguje, tiek medelynuose, kitose vietose), jis rėmėsi kitų medelių augintojų Kaune, Vilniuje nurodytomis medelių kainomis, šių augalų augintojų liudytojas teisme nedetalizavo, tiksliai neįvardino, taipogi negalėjo nurodyti, kokios medelių nupjovimo metu 2017 m. lapkričio, gruodžio mėn. kainos buvo Panevėžio vietovėje, kiek tos kainos atitiko kituose regionuose tuo metu buvusias, liudytojas taip pat negalėjo nurodyti, ar tujų kainos paskaičiuotos vidutinės, t.y. ar nėra užaukštintos, yra protingo dydžio. Be to, matyti, jog ginčo pažymoje įvertinta 3 metrų aukščio tuja, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, tai matyti ir iš 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo Nutraukti ikiteisminį tyrimą, jog tujos dar iki atsakovo nupjovimo buvo stipriai mechaniškai pažeistos, be viršūnės, nebuvo pusės medžių lajos (pačios ieškovės ir/ar jos naudai jos sūnaus buvo pažemintos 2/3 dalimi, nuo 3 metrų aukščio iki 1-1.20 metro), todėl akivaizdu, jog tujų faktinė vertė buvo gerokai mažesnė nei nurodyta kaina ginčo pažymoje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nesivadovauja 2017 m. gruodžio 7 d. UAB ,,Rūvainis“ pažymoje nurodyta tujos kaina – 50 Eur už vnt. ir laiko neįrodyta, jog atsakovo neteisėtai nupjautos ieškovei priklausančios tujos vertė buvo 50 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistės L. S. paaiškinimų protokole (b.l. 141-143, 1 tomas baudžiamosios bylos Nr. 01-1-63121-17) nurodyta, jog koloninės, ,,Smaragdinės tujos 1-1.20 m aukščio vertė 13 Eur už vnt. Teisme liudytoja iš esmės patvirtino šią kainą, taip pat paaiškino, jog 13 Eur tujos kainą ji nurodė medelyno, kuriame ji dirba jau daug metų, esančio (duomenys neskelbtini). medelio pardavimo kainą. Šios specialistės pateikti duomenys apie ginčo augalo dydį (ji vertino iki 1.20 m. tują), toje vietovėje (Panevėžio regione) buvusią tujų kainą, labiausiai atitiko faktinę situaciją, buvusią iki tujų nupjovimo 2017 m. lapkričio, gruodžio mėn. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti šios specialistės paaiškinimu apie tujos vertę, todėl juo remiasi ir laiko įrodytu, jog nupjautos tujos vieneto vertė galėjo siekti 13 Eur sumą. Ta aplinkybė, jog ginčo tujos dar iki jų nupjovimo pačios ieškovės iniciatyva buvo mechaniškai pažeistos, jas pažeminus iki 1-1.20 m. nesuteikia teismui pagrindo dar labiau sumažinti nupjauto medelio aukščiau nurodytą vertę, nes bylos šalys nepateikė į bylą objektyvių įrodymų šiai aplinkybei išsiaiškinti, neprašė teismo paskirti byloje ekspertizę tujos vertei nustatyti ir už ekspertizę nesusimokėjo, tokiu būdu neįrodė augalo -tujos gyvybinių funkcijų sumažėjimo masto, jį mechaniškai pažeidus. Teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė, jog ginčo tujos iki jų nupjovimo vertės jau nebeturėjo, kad jos buvo nudžiuvusios, jog medžiai buvo išpuvę, stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, kad medžiai buvo akivaizdžiai nusilpę. Priešingai, iš 2018 m. balandžio 16 d. N. G. liudytojo apklausos protokolo (b.l. 133-134, 1 tomas baudžiamosios bylos Nr. 01-1-63121-17) matyti, jog ,,tujos atrodė pakankamai gerai, jos po apgenėjimo pradėjo truputi plėstis į šalis, suaugdamos ir sudarydamos vieną liniją“. Teisme liudytoja apklausta L. S. taipogi nurodė, jog tujos yra ilgaamžiai augalai, gali augti iki 60 metų, teisme liudytoju apklaustas patikrinimą atlikęs gamtosaugos specialistas R. R. teigė, jog tuja tikrai nenunyks ją pažeminus. Iš to teismas daro išvadą, jog tuja yra atsparus augalas, jį apgenėjus, pažeminus, t.y. nupjovus viršūnę, dalį lajos, gyvybinės funkcijos iš karto neišnyksta ir augalas nenunyksta, tokiu būdu, tuja nepraranda savo vertės. Teismas nesutinka su atsakovo išsakyta pozicija, jog žala ieškovei nepadaryta ir žala iš jo (atsakovo) ieškovei neturėtų būti priteista už nukirstus medelius, nes pati ieškovė veikė neteisėtai, medelius pasodino per arti jo (šeimos) sklypo ribos. Kadangi atsakovas nustatyta tvarka apie per arti pasodintus medelius nepranešė atitinkamoms institucijoms, kurios turi pareigą nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, atsakingos institucijos nepateikė įpareigojimo ieškovei pašalinti, t.y. visiškai nupjauti ginčo medelius (tujas ir eglę), todėl teismas mano, jog atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą tikslu grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kompensuoti nukentėjusiajai jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Šioje situacijoje teismas pažymi ir tai, jog sužaloto, apgadinto turto vertė gali būti apskaičiuota įvairiai ir neapsiribojant jo pardavimo kaina, t.y. gali būti įvertintos likusios, neapgadintos, nesužalotos turto dalys, taip pat kitokiu būdu gali būti nustatyta turto vertė, teismas gali vadovautis ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais. Todėl atsakovo išsakytas argumentas, jog nukirstos tujos buvo stuobriai, šiukšlės, kurios neturėjo jokios vertės, nes atskiros augalo dalys nevertinamos ir neparduodamos, nagrinėjamu atveju, dėl teismo aukščiau išsakytų argumentų, jog atsakovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų nupjautų tujų vertei nustatyti, yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodytas.

Ieškovė už nukirstą gyvatšakę eglę prašė priteisti 200 Eur turtinės žalos atlyginimo pagal 2017 m. gruodžio 7 d. išduotą UAB ,,Rūvainis“ pažyma (b.l. 114, 1 tomas baudžiamosios bylos Nr. 01-1-63121-17). Teisme liudytoju apklaustas UAB ,,Rūvainis“ direktorius G. S. patvirtino šią sumą, nurodė, jog eglę įvertino pagal jos amžių ir aukštį (apie 3 metrus) bei papildomai parodė, jog šiandien tokia dekoratyvinė eglė galėtų kainuoti dar daugiau, 20-30 procentų brangiau. Kad eglės kaina yra mažesnė nei nurodė UAB ,,Rūvainis“ atstovas, pagal jos faktinį aukštį pažeidimo padarymo metu – 5 metrai (šią aplinkybę teisme pripažino pats atsakovas), tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti papildomi duomenys apie eglės kainas (18 Eur, 35 Eur, 18-40 Eur, 90 Eur), tačiau šiuo atveju buvo įvertinta kur kas mažesnė eglė. Todėl teismas laiko, jog ieškovė įrodė nukirtos eglės vertę – 200 Eur sumoje. Priteisdamas turtinei žalai atlyginti už neteisėtai nukirstą eglę, teismas atsižvelgia į tai, jog eglė buvo pasodinta per arti sklypo ribos ir pačiam atsakovui trukdė, užstojo saulę, taip pat į tai, jog nukirsta eglė buvo panaudota – papuošta šventėms, todėl teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais ir ieškovei priteistiną žalą sumažina 50 procentais, iki 100 Eur už nukirstą eglę.

Ieškovė taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą atlyginti už 18 vnt. medelių pasodinimą, įskaitant dirvos paruošimą, darbą po 10 Eur už vieną medelį pagal 2017 m. gruodžio 7 d. išduotą UAB ,,Rūvainis“ pažymą (b.l. 114, 1 tomas baudžiamosios bylos Nr. 01-1-63121-17). Atsakovas taip pat nesutiko padengti ieškovei išlaidas medeliams pasodinti, nes pati ieškovė medelius pasodino nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, t.y. veikė neteisėtai. Teismas iš dalies sutinka su tokia atsakovo pozicija ir laiko, jog abi ginčo šalys vienodai (per pusę) turi prisidėti prie medelių atsodinimo išlaidų, nes ieškovė kaip jau minėta, nesilaikė atstumų sodinant medelius, dėl ko užaugę medeliai pažeidė ir atsakovo teisėtus interesus, nes po kelių metų dėl pasodintų ir užaugusių medžių atsakovui pradėjo trūkti šviesos, tujos užstojo atsakovo langus. Tokiu būdu, prašomą priteisti turtinę žalą už medelių atsodinimą teismas sumažina pusiau, iki 5 Eur už medelį (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis ir darbu sutvarkyti ieškovės namų valdos teritoriją, kurioje augo tujos ir gyvašakė eglė, tai yra išrauti kelmus ir juos išvežti į žalių atliekų kaupimo vietą. Teisme ieškovė patikslino, jog eglės vietoje kelmo nebėra, todėl šios vietos tvarkyti nebereikia. Teismas neturi pagrindo nepatenkinti tokio ieškinio reikalavimo, nes atsakovas neteisėtai nupjovė ginčo medelius (17 vnt. tujų ir eglę). Teismas atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimą, įpareigoja atsakovą savo lėšomis ir darbu sutvarkyti ieškovės namų valdos teritoriją, kurioje augo tujos, tai yra išrauti kelmus ir juos išvežti į žalių atliekų kaupimo vietą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 250 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl medelių nukirtimo, tokiai sumai ieškovė įvertino savo išgyvenimus, patirtą stiprų psichologinį šoką, dvasinį sukrėtimą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2018 m. gegužės 31 d. nutarime dėl Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-63121-17 nutraukimo konstatuota, jog ieškovė dėl to, kad atsakovas savavaldžiaudamas nukirto medelius (tujas ir eglę) neturtinės žalos nepatyrė, nes D. G. medžių nukirtimo proceso nematė, ji žinojo apie M. P. pretenzijas dėl neišlaikytų medžių atstumų ir aukščio, atsakovo pasakymą, jog pats jos medžius nukirs. Šios aplinkybės nagrinėjant šią civilinę bylą nebuvo paneigtos, priešingai, 2018 m. spalio 19 d. nutarimu administracinėje byloje nustatyta, jog ginčo medžius ieškovė buvo pasodinusi per arti sklypo ribos, t.y. ir jos veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Į civilinę bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės sveikatos itin pablogėjimą po ginčo medelių nupjovimo ir kad būtent atsakovo tokie veiksmai (neleistinas veikimas) turėjo tiesioginės įtakos ieškovės sveikatos pasikeitimui, pablogėjimui. Iš byloje surinktos medžiagos, šalių pasisakymų teisme, liudytojo ieškovės sūnaus N. G. parodymų matyti tik apie ieškovės prastą sveikatą, širdies problemų turėjimą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pačios ieškovės iniciatyva buvo pažemintos tujos iki jų nukirtimo, t.y. ji su tuo sutiko ir išgyvenimų nepatyrė. Todėl negalima laikyti, jog dėl to, kad atsakovas visiškai nukirto ginčo medžius, atsakovė patyrusi labai didelius išgyvenimus, dėl ko turėtų būti jai priteista ir neturtinė žala. Minėta, jog eglė taip pat buvo pasodinta per arti sklypo ribos ir išaugusi iki 5 metrų, tokio dydžio medis trukdė atsakovui, nes užstojo šviesą namuose. Šis medis po nukirtimo buvo papuoštas per šventes, t.y. ieškovė/jos sūnaus šeima gavo papildomą naudą. Be to, gyvatšakė eglė nors ir yra dekoratyvinis medis, dėl ko turi didesnę kainą, tačiau ją galima lengvai nusipirkti, kad ir 3 metrų aukščio. Dėl to teismas nemano, jog neteisėtai atsakovui nukirtus gyvatšakę eglę, ieškovė dėl to patyrusi atlygintiną neturtinę žalą. Todėl teismas atmeta ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų paduodant ieškinį, jai 2019 m. sausio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu (b.l. 3-4) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 127,40 Eur (b.l. 48, 69). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovo valstybei priteisiama 20 Eur žyminio mokesčio, sutinkamai su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 6,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 3, 6 punktai, 92, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 411 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 0 ct) turtinei žalai atlyginti.

Įpareigoti atsakovą M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis ir darbu sutvarkyti ieškovės D. G. namų valdos teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje augo 17 vnt. nupjautų tujų, tai yra išrauti kelmus ir juos išvežti į žalių atliekų kaupimo vietą.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,59 Eur (dvidešimt šešis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660, ir 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Ingrida Kirsnytė