Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. A. ir Valstybinei įmonei „Registrų centras“, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės įmonės „Registrų centras“ specialistės V. S. 2025 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1540-2025 panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir VĮ „Registrų centras“) specialistės V. S. 2025 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1540-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 17 d., 07.32 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Dėl minėtų veiksmų A. A. buvo paskirta 700 Eur dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. A. skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą, arba paskirti žodinį įspėjimą ar 60 Eur dydžio baudą. Pasak A. A., pareiga pateikti finansines ataskaitas buvo įvykdyta iki Nutarimo priėmimo. Paskirta bauda yra neproporcinga, o padarytas nusižengimas formalus ir mažareikšmis. Be to, Nutarime nurodyta pakartotinumo aplinkybė yra nepagrįsta.

Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju A. A. apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas, prieš pat teismo posėdį su pastaruoju buvo bandyta susisiekti telefonu, tačiau nurodytais kontaktiniais duomenimis niekas neatsiliepė. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 26 d. taip pat informavo teismą, kad bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja, todėl byla išnagrinėta proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip.

CK 2.67 straipsnyje numatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Minėto teisės akto 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.

Juridinių asmenų registro nuostatų 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Minėtų nuostatų 41 punktas numato, kad dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui. Dokumentų ir duomenų teikėjas, teikdamas dokumentus ir duomenis, privalo nurodyti juridinio asmens, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo arba atstovybės elektroninio pašto adresą korespondencijai ir kontaktinį mobiliojo ryšio numerį, kurie įrašomi į Registrą neatlygintinai, taip pat atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktas numato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

A. A. skundžiamu Nutarimu administracine tvarka buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už bendrovės metinės finansinės ataskaitos rinkinio nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku. Šis administracinis nusižengimas ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia padarinių atsiradimo. Taigi, atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad A. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laiką Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2023 metų bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinio, nekilo. Šios aplinkybės tiek rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose VĮ „Registrų centras“, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. neginčijo. Kita vertus, A. A., nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimu, apeliavo į tai, kad jo pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis, o be kita ko, Nutarime nurodytas finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas dar iki skundžiamo Nutarimo priėmimo.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus A. A. argumentus jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančių pareigų kontekste, taip pat šiuos argumentus išanalizavęs VĮ „Registrų centras“ kompetencijos srityje, su jais nesutinka ir vertina išimtinai kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją, paremta subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo 2022 m. sausio 10 d. Be kita ko, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, A. A. užima vadovo pareigas ir kitose bendrovėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad A. A., būdamas net ne vienos bendrovė vadovu, žino jam kaip vadovui tenkančias atsakomybes ir pareigas, o su būtinybe kasmet teikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius susiduria ne pirmą kartą. Ką, be kita ko, patvirtina ir tai, jog už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą buvo baustas tiek 2022 m. sausio 7 d., tiek 2024 m. lapkričio 21 d.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde A. A. apeliavo į tai, kad skundžiamame Nutarime nurodytus metinius finansinius ataskaitų rinkinius šis pateikė dar iki skundžiamo Nutarimo surašymo, tačiau vien ši aplinkybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atsakomybės nešalina. Minėtos išvados kontekste pabrėžtina, bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kadangi, nepaisant tos aplinkybės, kad iki 2025 metų A. A. dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo jau buvo baustas 2 kartus, o 2025 metais – dar du kartus, šis kartotinai jo vadovaujamos bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė laiku, o tą padarė tik gavęs Institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmams jokios įtakos neturėjo jam, kaip bedrovės vadovui tenkančios pareigos, ir tik gavęs priminimą apie netinkamą šių pareigų vykdymą (administracinio nusižengimo protokolą), šis pateikė trūkstamus rinkinius. Akivaizdu, kad toks A. A. elgesys, įvertinus jo ankstesnį baustumą už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, taip pat jo patirtį vadovaujamose pareigose, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pavėluotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys gali būti vertinamas kaip asmens atsakomybę šalinanti aplinkybė, ką numato ir šiuo klausimu aktuali teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-1035/2023). Juo labiau, ši aplinkybė negali būti vertinama ir kaip padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumą lemiantis veiksnys.

ANK 12 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų, kurie teisė pradėti administracinio nusižengimą teiseną turinčių pareigūnų gali būti pripažinti mažareikšmiais. Pabrėžtina, jog tarp šių administracinių nusižengimų, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nėra numatytas, todėl teismas neturi jokio pagrindo jį pripažinti mažai pavojinga veika ir A. A. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Be kita ko, kaip buvo minėta pirmiau, A. A. metinius finansinių ataskaitų rinkinius pateikė tik gavęs dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir ženkliai praleidęs šių ataskaitų pateikimo terminą – metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas iki 2024 m. birželio 1 d., o A. A. jį pateikė praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių – tik po 2025 m. balandžio 17 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Galiausiai, aptariamas A. A. padarytas administracinis nusižengimas nėra laikytinas mažiau pavojingu dėl savo esmės, kadangi ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

Apibendrinus pirmiau aptartas ir teismo nustatytas faktines aplinkybes, jų vertinimui aktualų teisinį reguliavimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, būtų elgęsis kaip atsakingas ir rūpestingas bendrovės vadovas, bei dėjęs pastangas tam, jog juridinis asmuo savo veiklą vykdytų laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui būtų pateikti laiku. Nenustačius pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad A. A. veiksmai atitiko jam skundžiamame Nutarime inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Be pirmiau nurodytų argumentų, A. A., nesutikdamas su skundžiamu Nutarimu, apeliavo į tai, kad šiuo pastarajam paskirta 700 Eur dydžio bauda yra per didelė ir neadekvati.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju, A. A. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta neženkliai sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį viršijanti bauda – 700 Eur. Kartotinai pabrėžtina, jog A. A. už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus iš viso buvo baustas 4 kartus – du kartus 2022 ir 2024 metais bei du kartus 2025 metais. Kas suteikia teismui objektyvų pagrindą pripažinti, kad pastarajam anksčiau paskirtos 200 Eur ir 300 Eur dydžio baudos įtakos neturėjo ir A. A. nuo analogiško pobūdžio teisei priešingo elgesio nesustabdė, kadangi pastarasis toliau daro tuos pačius administracinius nusižengimus, kas kartu patvirtina, kad pastarasis šioje byloje aptariamą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Be kita ko, kaip matyti iš A. A. charakterizuojančių duomenų, pastarasis dėl jam, kaip bendrovių vadovui tenkančių pareigų netinkamo vykdymo, ne kartą buvo baustas ir pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, o po šioje byloje aptartų įvykių A. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. A. nurodė, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis iš karto gavęs pranešimą apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, VĮ „Registrų centras“ pateikė 2023 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu nelaikytina jo atsakomybę švelninančia. Kartotinai pažymėtina, jog finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra bendrovės vadovo pareiga, kurią pastarasis, siekdamas užtikrinti tinkamą bendrovės funkcionavimą, privalo vykdyti. Vien tai, kad A. A. šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu jo atsakomybės nešvelnina. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje, be kita ko, taip pat pripažinta, kad minėta ir A. A. akcentuojama aplinkybė, neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021).

Visos pirmiau aptartos, A. A. asmenybę, taip pat jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad VĮ „Registrų centras“, spręsdamas klausimą dėl A. A. skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą ir proporcingą administracinę nuobaudą. Minėtos teismo išvados aspektu pabrėžtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo A. A. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą atmesti.

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ specialistės V. S. 2025 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1540-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.