Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) S. J. firmos „Santaisa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.: 2-2421-475/2014 pagal pareiškėjo S. J. firmos „Santaisa“ skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. J., B. J., BAB bankas SNORAS,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo antstolis R. B. 2013-12-18 patvarkymu skundo netenkino ir skundą su vykdomąją bylą Nr.: 0085/13/02026 persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

teismas neatsižvelgė ir tinkamai nevertino faktinės aplinkybės, jog vykdomojoje byloje esant trims skirtingiems skolininkui priklausančio turto vidutinės rinkos vertės vertinimams, kurių pagrindu nėra aiški ginčo turto rinkos vertė, tikslu pašalinti abejones dėl ginčo turto tikrosios vidutinės rinkos vertės, antstolis privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, o šio įstatyminio reikalavimo neįvykdžius, laikytina, kad antstolio veiksmai negali būti pripažintini atitinkančiais teisėtumo principo reikalavimus;

teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius ginčo turto vidutinės rinkos vertės skirtingumą bei jų pagrindu netinkamai, t. y. šališkai ir neobjektyviai įvertino antstolio veiksmų neteisėtumą ir prieštaringumą teisei;

areštuota skolininko turto už 1 074 000 Lt sumą, t. y. ~ 329 807,76 Lt daugiau, nei siekia arešto mastas. Teismas vertindamas antstolio R. B. atliktinų vykdymo veiksmų teisėtumą vykdomojoje byloje Nr.0085/13/0206, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pastarajam įkainojant bei areštuojant skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, išieškotojos BAB banko SNORAS reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pakako dalies skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. 451, 15 kv.m., pastato-administracinio, prekybos ir sandėliavimo pastato 1B2g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,2000 ha ploto komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškotojos BAB banko SNORAS atžvilgiu buvo įkeista būtent tik 451,15 kv.m., pastato-administracinio, prekybos ir sandėliavimo pastato 1B2g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei aukščiau nurodytino dydžio žemės sklypas ir ši faktinė aplinkybė buvo aiškiai apibrėžta 2013-11-13 patvarkyme dėl vykdymo veiksmų;

apribojus skolininkės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, be jokio teisinio pagrindo buvo apribotos ir kitų asmenų teisės, t. y. šio turto bendrasavininkės B. J., be to šiurkščiai buvo pažeidžiamos skolininkės nuosavybės teisės.

įstatyme nėra nustatyto įpareigojimo būtinai turto vertės nustatymui skirti ekspertizę. Turtą turi teisę vertinti ir pats antstolis. Ekspertizė turto vertei nustatyti gali būti skiriama tuo atveju, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui;

nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo per CPK nustatytą terminą nepareiškė, o ir į antstolio siūlymą susimokėti už turto vertinimo ekspertizę nieko neatsakė;

jeigu daikto savininkas savo rizika įkeitęs turtą atliko jo pagerinimus ar ploto padidinimus, įkeitimas apima ir naujai suformuotą daiktą, kuris skolininkui neįvykdžius prievolės hipotekos kreditoriui turi būti parduodamas iš varžytinių. Įkeisto daikto plotui pasikeitus (padidėjus) atitinkamas hipotekos lakšto pakeitimas nebuvo padarytas, todėl antstolis veikdamas pagal aukščiau minėtomis teisės normas bei atsižvelgdamas į teisminę praktiką, areštuodamas įkeistą turtą vadovavosi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kurie yra vieši ir nesant hipotekos lakšto pakeitimui laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti, t. y. nurodė, kad areštuotinas visas įkeistas daiktas, o ne jo dalis, t. y. visas pastatas (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu;

skolininkė, teikdama nemotyvuotus ir nepagrįstus skundus, tik piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina išieškojimo procesą.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde kelia klausimą dėl antstolio veiksmų areštuojant turtą ir nustatant jo vertę vykdomojoje byloje Nr.: 0085/13/02026.

Vykdomosios bylos Nr.: 0085/13/02026 duomenimis nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal išieškotojos BAB banko SNORAS 2013 m. rugsėjo 30 d. pateiktą vykdyti notaro vykdomąjį įrašą Nr. MK-4842, kurį išdavė 2013-08-19 Vilniaus m. 19-as notaro biuras dėl 743 107,44 Lt skolos, 10,58 proc. metinių palūkanų bei 1 084,80 Lt vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. J. firmos „Santaisa“, juridinio asmens kodas: 134978426, išieškotojo BAB banko SNORAS, juridinio asmens kodas: 112025973 naudai, priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,2000 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti 451,15 kv.m. administraciniu prekybos ir sandėliavimo pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-13). 2013-11-13 priimtas patvarkymas surašyti turto arešto aktą šiam įkaito davėjų turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2000 ha, adresu (duomenys neskelbtini).; pastatui-administraciniam, prekybos ir sandėliavimo pastatui (pastabos: buvęs 1Bsg), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 772,35 kv.m., pažymėjimas plane: 1B2g, būklė: nebaigtas statyti, baigtumas: 95 proc, adresas: (duomenys neskelbtini); turto arešto akte nurodyti, kad viso įkeisto turto: žemės sklypo ir pastato vertė yra 1 074 000 Lt; vykdymo proceso metu visą įkeistą turtą: žemės sklypą ir pastatą pardavinėti iš varžytynių kartu, kaip vieną objektą. Skolininkė pateikė skundą dėl šio patvarkymo ir 2013-11-13 turto arešto akto (b. l. 41-44, 37-39).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra apibrėžtos CPK, Instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.

CPK 681 straipsnyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (3 dalis).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad areštuojant turtą dalyvavo S. J. (b. l. 37-39). Prieštaravimai dėl turto įkainojimo nebuvo pareikšti.

Tiek iš 2013-12-02 skundo, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad skolininkė nesutinka su turto įvertinimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieštaravimams dėl antstolio turto įkainojimo pareikšti yra numatyta speciali CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Šia tvarka įstatymo nustatytu laiku skolininkė nepasinaudojo. Atskirajame skunde visiškai nemotyvuotai keliamas klausimas, kad antstolis privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, o šio įstatyminio reikalavimo neįvykdžius, antstolio veiksmai negali būti pripažintini atitinkančiais teisėtumo principo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis, atmesdamas skolininkės skundą, nurodė, kad skolininkė turto arešto aktą gavo 2013-11-13, tačiau prieštaravimą pateikė tik 2013-12-05 pačiame skunde. Nepaisant šios aplinkybės antstolis R. B. siekiant kuo objektyvaus turto vertinimo, vadovaudamasis CPK 682 straipsnio 3 dalyje 2013-12-18 išsiuntė skolininkei siūlymą susimokėti už turto vertinimo ekspertizę.

Taip pat skunde ir atskirajame skunde keliamas klausimas dėl areštuoto turto masto. Pastato-administracinio, prekybos ir sandėliavimo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas padidėjo nuo 451,15 kv.m. – 772,35 kv.m. (vykdomosios bylos l. 9). Antstolis R. B. 2013-11-13 ginčijamame patvarkyme, surašydamas turto arešto aktą ir nurodydamas įkeisto turto vertą, pažymėjo, kad atsižvelgiant į Lietuvos teismų formuojamą praktiką (Kauno apygardos teismo 2012-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1887-413/2012; Kauno apygardos teismo 2013-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1484-555/2013) bei vadovaujantis CK 4.171 str., 4.185 str. yra laikoma, jog kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, vadinasi yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių sąlygų prisijungę priklausiniai, todėl jei daikto savininkas savo rizika įkeitęs turtą atliko jo pagerinimus ar ploto padidinimus, įkeitimas apima ir naujai suformuotą daiktą, kuris skolininkui neįvykdžius prievolės hipotekos kreditoriui turi būti parduodamas iš varžytynių, o jei įkeisto daikto plotui pasikeitus (padidėjus) atitinkamas hipotekos lakšto pakeitimas nebuvo padarytas, hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (vykdomosios bylos l. 35). Taigi antstolis ginčijamame patvarkyme savo poziciją dėl areštuojamo turto masto pagrindė teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus – privilegijuoto kreditoriaus kitų kreditorių atžvilgiu naudai iš viso hipoteka įkeisto turto, todėl antstolis turėjo teisę CPK 746 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka areštuoti hipoteka įkeistą turtą. Neesant hipotekos lakšte padarytų pakeitimų, negalima laikyti, kad antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių naujų aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi pareiškėjos atskirojo skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio išieškojimo veiksmus vykdymo procese, neprieštarauja pagrindiniams vykdymo proceso principams, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Remiantis išdėstytais argumentais, atskirasis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.